Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, matome tipinį atvejį: imant būsto paskolą, banko darbuotojas būtinai pasiūlys paskolos gavėjo draudimą nelaimės, neįgalumo ar mirties atveju. Kitaip tariant, įvykus nelaimei, būsto paskolą padengs draudimas. Todėl beveik visame žemyne turime rinką, kurioje didžiausi šio produkto – rizikos draudimo – platintojai yra bankai.
Su labai panašia situacija susiduria ir tokios šalys, kaip Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija, Italija, Ispanija, o taip pat ir Rytų Europos šalys. Taigi, bankai naudojasi labai privilegijuotu ryšiu su klientais. Sakytum, lyg ir viskas gerai: bankas ne tik suteikia paskolą, bet ir pataria įsigyti jos apsaugą. Vis dėlto, kyla klausimas: ar tokiu būdu klientas tikrai gauna geriausią pasiūlymą?
Vedina šios logikos, Europos Sąjunga sudarė sąlygas padidinti konkurenciją ir įsileisti naujus žaidėjus į rinką. Įvairios kompanijos pasirenka skirtingus aspektus, kuriuos siekia padaryti patrauklesniais, patogesniais ar pigesniais. Dažniausiai tai būna paprasti ir labai konkretūs aspektai – parduoti kompleksinius produktus internetu be galinčio juos paaiškinti žmogaus gali būti labai sudėtinga. Lietuvos ir „Switch4sure“ atveju, klientui sutikus pasidalinti tam tikra informacija iš jau sudarytos sutarties, jam pasiūlomos alternatyvios sutarties sąlygos, kitaip tariant, geresnė kaina.
Panašių atvejų galime rasti ir kitose Europos šalyse, kur taip pat dominuoja paprastos, dažnai tik internetu siūlomos paslaugos. Tai gali būti ne tik platinimas, bet ir administracinių procesų supaprastinimas, lengvesnis paraiškų dėl išmokų pateikimas ir t.t.
Reiktų paminėti, kad kalbant apie startuolius, situaciją turėtume vertinti realistiškai. Taip, pasaulyje jau esama pavyzdžių, o jų neabejotinai bus ir daugiau, kuriuos drąsiai galime vadinti sėkmingais, tačiau tai kol kas nėra didžiulė, rinkas supurtanti sėkmė. Vis dėlto, su privilegija, kurią šiuo atveju turi bankai, konkuruoti sudėtinga. Todėl visi startuoliai sprendžia tą patį klausimą: kaip patraukti kliento dėmesį ir užmegzti kontaktą? Tai yra marketinginė problema, kurią išspręsti nėra paprasta, ypač siekiant pasiūlyti patrauklesnę kainą.
Tačiau visuomenės įpročiai keičiasi, o tam tikri įrankiai tampa vis plačiau naudojami, todėl startuoliai, visą procesą perkėlę į internetą, turi daug potencialo. Pavyzdžiui, Olandijoje jau dabar maždaug pusė civilinės atsakomybės draudimo sutarčių yra sudaroma internetu. Taip, šis draudimas yra privalomas, todėl tiesmukai lyginti jo su kitais draudimo produktais negalima, visgi tendencija yra aiški. Ir technologines inovacijas taikantys startuoliai čia turės didelį pranašumą prieš tradiciniais būdais dirbančias įmones.
Nors pati draudimo rinka ir jos plėtra pirmiausia priklauso nuo makroekonominių aspektų, startuoliai tikrai gali padaryti draudimo produktus patrauklesnius ir lengviau prieinamus. Ne viena nauja įmonė pasirenka dirbti tik internete, taip sumažindamos administracinius, platinimo kaštus, sutrumpindamos laiką, per kurį klientas gauna pasiūlymą ir pasirašo sutartį.
Kaip tik todėl šiuo metu viena didžiausių grėsmių draudimo kompanijoms, yra didžiosios korporacijos, kurios veikia internete, kaip „Amazon“ ar „Google“. Jei draudimą, susiejant jį su vartotojo interesais ir planais, bus galima pasiūlyti ir įsigyti taip pat paprastai, kaip knygą ar filmą, tradicinėms draudimo bendrovėms gali reikėti iš pagrindų keisti verslo modelį. Galiausiai, kas nutiks, jei jos pradės bendradarbiauti su draudikais arba net įkurs nuosavą draudimo kompaniją? Kol kas atsakymų į šiuos klausimus neturi niekas, tačiau netolimoje ateityje šiame sektoriuje galime pamatyti labai įdomių dalykų.
