Naujiems komentatoriams ateiti sunku

LRT sporto prodiuseris R. Grumbinas džiaugiasi, kad sulaukia skirtingų nuomonių, nes tai tik įrodo, kad rungtynes stebi įvairūs žmonės, tačiau kartais pasigenda daugiau tolerancijos ir kantrybės. Be žiūrovų pakantumo negali atsirasti nauji komentatoriai, kuriems reikia praktikos, o ir šiaip šis darbas nėra lengvas.

Jis primena, kad šiame futbolo čempionate komentuojančios moterys nėra profesionalios komentatorės – Justina Lavrenovaitė-Perez yra futbolo teisėja, o  Greta Kaselytė – Šiaulių komandos „Gintra-Universitetas“ vartininkė.

„Pagalvojau, kad būtų įdomu sulaužyti šiek tiek stereotipų – Lietuvoje įprasta, kad futbolo varžybų metu skamba vyriški balsai. Na, mano sprendimas sukėlė tam tikrą reakciją, kurios iš dalies tikėjausi. Tačiau liūdna, jog iš žmogaus, kuris bando pirmą kartą, reikalaujama tiek daug“, – kalba R. Grumbinas.

Jis tikina, kad kai kuriems žmonėms tiesiog sunku išeiti iš komforto zonos ir girdėti moteriškus balsus.

„Paklausykite, kaip komentuoja Justina. Jeigu tuos pačius žodžius, kuriuos sako ji, ištartų koks nors ekspertas vyras, visi sakytų, kad jis protingai kalba. Kai kurie galvoja, kad merginos nieko neišmano“, – apgailestauja R. Grumbinas.

Komentavimo reikia mokytis pačiam

P. Jakelis įsitikinęs, kad, norint išmokti komentavimo subtilybių, reikia daugiau praktikos, svarbiausia, kad tai darytų srities profesionalas – nesvarbu, ar tai moteris, ar vyras.

„Nemanau, kad moterys turi kepti blynus, o vyrai – komentuoti futbolą. Niekas nepradeda būdamas tobulas. Reikėtų šiek tiek daugiau tolerancijos. Kam nors nepavykus lengviausia išlieti įtūžį ir kritikuoti“, – sako P. Jakelis.

Jis pasakoja, kad apie savo komentavimo stilių sulaukia įvairių nuomonių, todėl suprato, kad visiems įtikti neįmanoma. Anot P. Jakelio, nemažai laiškų jis sulaukia ir socialiniuose tinkluose – kai kurie išsako pastabas, pataria, tačiau būna ir teigiamų atsiliepimų, kurie visada džiugina. Komentatorius pripažįsta, kad į pagrįstą kritiką stengiasi atsižvelgti, tačiau kartais sulaukia tokių laiškų, kad belieka tik šypsotis.

„Yra žmonių, kurie manęs nemėgsta, anot jų, aš reiškiu per daug emocijų, per stipriai reaguoju į įvarčius. Kitiems toks mano komentavimo stilius patinka. Vieni mėgsta Nerijų Kesminą ar Tautvydą Meškonį, o kitiems nepatinka jokie komentatoriai. Šioje pozicijoje esame kaip ir treneriai – gauname nemažai kritikos“, – sako P. Jakelis, kuris yra ir specialios LRT pasaulio futbolo čempionatui skirtos laidos vedėjas.

P. Jakelis šypsosi, kad jokie universitetai neruošia futbolo komentatorių, todėl mokytis reikia pačiam. Anot jo, norint šį darbą atlikti profesionaliai, reikia aistros ir meilės sportui.

Skirtingose šalyse – skirtingi komentavimo stiliai

Sporto rungtynių komentavimo tradicijos pasaulyje labai įvairios. Pavyzdžiui, vienoje Vokietijos televizijoje komentatoriai nepateikia daug papildomos informacijos, o dažniausiai kalba apie įvykius aikštėje: kas kam perdavė kamuolį, kėlė kampinį ir t. t.

Vaikystę P. Jakelis praleido Latvijoje, jis pažįsta vieną garsiausių Latvijoje dirbančių komentatorių, todėl mato komentavimo situaciją kaimyninėje šalyje. Ten, pasak jo, komentatoriai labiau gerbiami, jie sulaukia mažiau kritikos.

„Garsiausio Latvijos komentatoriaus stilių palyginčiau su Tautvydo Meškonio stiliumi. Nors Lietuvoje toks komentavimas sulaukia nemažai kritikos, Latvijoje šis komentatorius yra vienas populiariausių sporto žmonių visoje šalyje. Nors jis taip pat mėgsta pasakoti įvairias istorijas, pateikti faktų, už tokias žinias Latvijoje jį gerbia“, – svarsto P. Jakelis.

R. Grumbinas įsitikinęs, kad Lietuvos visuomenė labai įvairi, todėl sunku pasakyti, ar ji gerbia komentatorius. Pasak prodiuserio, tai yra sunkus darbas, komentatorius tarsi sėdi ant parako statinės – vieną dieną gali sektis gerai, kitą – nebe.

Parengė Domantė Platūkytė ir Eglė Zubriūtė.

Plačiau apie tai – laidoje „10–12“.

Tačiau kai vieniems šis futbolo mėnuo – pramoga, kitiems – darbas. Vienas pastarųjų – jau 24 metus pasaulio futbolo čempionatus komentuojantis Tautvydas Meškonis. Šiemet jo balsą ir įžvalgas vėl išgirs LRT žiūrovai bei naujienų portalo LRT.lt skaitytojai. O kaip jis pats sako, tai darbas, kurį drąsiai galima vadinti malonumu.

Žiūrovams dėkingas čempionatas

Pirmąkart 1994 metais JAV vykusias svarbiausio futbolo turnyro pasaulyje batalijas komentavęs T. Meškonis pasakoja, kad būta visko – rungtynes teko komentuoti ir labai anksti ryte, ir vėlai vakare, tad šiemet vykstantis čempionatas dėl rungtynių laikų žiūrovams yra itin palankus.

„Žiūrint į tai, kurioje šalyje vyksta rungtynės, tai šis čempionatas tiek komentatoriams, tiek žiūrovams, manau, yra dėkingas – laikai patogūs laikai. Ne tokie kaip buvo Brazilijoje, ar kai čempionatai buvo Pietų Korėjoje ir Japonijoje, JAV“, – prisiminimais dalijasi pašnekovas.

Tiesa, ne viskas ten rožėmis klota. Rusija itin kritikuojama dėl ekspansinės užsienio politikos ir žmogaus teisių pažeidimų šalies viduje. Daug klausimų kelia ir Rusijoje esantys komunikacijos tinklai, kurie nežinia, ar atlaikys jiems tenkantį krūvį.

„Rusija – ne visada nuspėjama šalis. Nežinia, kaip ten viskas vyks... Komentatorių darbas tuo ir sudėtingas, kad negali nuspėti, kokie iššūkiai tavęs laukia. (...) Manau, kad gali būti visko. Įdomu, kaip ten viskas bus kalbant apie techninę pusę – gali iškilti kokių nesklandumų. Nors rusai, kaip parodė ir Sočio olimpinės žaidynės, stengiasi pasauliui parodyti, kad viskas ten gerai. Jie stengiasi tai padaryti, tačiau ne visada viskas pavyksta taip, kaip norėtųsi“, – mano T. Meškonis.

Tiesa, pernai vykusiame Konfederacijų taurės turnyre šie tinklai savo funkcijas atliko – pasaulio čempionato įžanga dažnai vadinamas turnyras praėjo be nesklandumų.

Iššūkiai teisėjams

Deguto šaukštu medaus statinėje gali tapti ir kartais ne savo noru pagrindiniais rungtynių personažais tampantys teisėjai. O šiemet jiems dar problemų gali sukelti ir technologijos. Nors vartų linijos technologija nekelia klausimų ir puikiai veikia, aistras kelia vaizdo teisėjas (VAR, Video assistant referee – angl.). Ši technologija, kai pagrindinis rungtynių arbitras gali kreiptis į prie ekranų sėdinčius kolegas ar pats peržiūrėti epizodą, dėl kurio jis nėra įsitikinęs. Kai europiečiai prie šios sistemos jau, kartais ir sukandę dantis, pamažu prisitaiko, kituose žemynuose ši technologija dar yra naujiena.

„Komentatoriams, tikiuosi, keblumų nebus. Tuo labiau, kad buvo galimybė susipažinti su ta VAR sistema – kalbėjomės su teisėjais, kurie paaiškino, kaip ji veikia. Tačiau jie sako, kad iššūkiai greičiausiai vis dėlto laukia ne žaidėjų, ne komentatorių, o pačių teisėjų. Jei europiečiai teisėjai jau daugmaž su ta VAR sistema yra kažkiek susipažinę, tai problema turbūt bus su teisėjais iš Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos žemynų, kurie niekada nėra susidūrę su ta sistema. Žinoma, buvo apmokymai, kursai, tačiau klausimas, kaip jie reaguos, kaip elgsis tose situacijose, kuriose gali ir patyrę arbitrai pasimesti“, – klausimą dėl teisėjų kompetencijos kelia T. Meškonis.

Alyvos į amžiną diskusiją apie teisėjus įpylė ir faktai apie korupciją. Praėjusią savaitę buvo nufilmuotas Ganos futbolo federacijos prezidentas, imantis 65 tūkstančių dolerių kyšį. Adenas Range`as Marwa FIFA organizuojamose varžybose dalyvauja jau dešimtmetį, o šiųmetiniame turnyre turėjo dalyvauti kaip šoninis arbitras.

Didžiausias pasaulyje futbolo organas FIFA, kuris suteikia teisę rengti ir pasaulio čempionatus, jau senai kenčia nuo korupcijos – dėl įtarimų ja palikti postą buvo priverstas net 17 metų šiai organizacijai vadovavęs šveicaras Seppas Blatteris. Jo kėdės minkštumą išbandantis Gianni Infantino taip pat neišvengė kaltinimų naudojantis tarnybine padėtimi. Šešėlis krito ir ant Rusijoje rengiamo turnyro – yra manančių, kad čia čempionatas rengiamas irgi nebe papildomo šeimininkų dosnumo.

Turnyro nelaimėliai

Tačiau čempionatas tikrai prasidės jau ketvirtadienį, o tokie įtarimai galiausiai nuguls į istorijos paraštes – visas dėmesys neabejotinai kryps į turnyro dalyves. Šioje kompanijoje trūks ir nemažai žinomų vardų. Štai Europos atrankoje į čempionatą suklupo futbolo milžinės Italija ir Nyderlandai.

Tikrai rastume ką jomis pakeisti – nenoriu nieko įžeisti, bet turbūt būtų ką galima išimti ir į jų vietą įdėti tuos pačius italus arba olandus. Bet tokia yra atranka ir visada kai kurios stiprios Europos ar Pietų Amerikos komandos nepatenka.

„Žinoma, gaila, kad šių komandų nebus, labai gaila. Tikrai rastume ką jomis pakeisti – nenoriu nieko įžeisti, bet turbūt būtų ką galima išimti ir į jų vietą įdėti tuos pačius italus arba olandus. Bet tokia yra atranka ir visada kai kurios stiprios Europos ar Pietų Amerikos komandos nepatenka. Reikėtų paminėti ir gana pajėgią JAV komandą, kuri nepateko į pasaulio čempionatą, nors pastaruoju metu demonstruoja neblogo lygio futbolą. Tai yra atranka. Gaila, bet nieko nepadarysi“, – konstatuoja T. Meškonis.

JAV nepatekimas į čempionatą nustebino daugelį. Prieš paskutines atrankos rungtynes ši komanda buvo įsitaisiusi bilietą į Rusiją garantuojančioje trečioje atrankos vietoje, tačiau pralaimėjimas atrankos autsaiderei Trinidado ir Tobago rinktinei amerikiečius nustūmė į svajas daužančią penktąją vietą. Pietų Amerikoje atrankos barjero neįveikė praėjusią vasarą Rusijoje surengtame Konfederacijų taurės turnyro finale žaidusi Čilė, kurios dabartinę rinktinę daug kas vadina auksine karta – komandoje yra tokios skambios pavardės kaip Alexis Sanchezas bei Arturo Vidalis.

Kas laimės?

Šių rinktinių nebuvimas pasaulio čempionate atims daug džiaugsmo futbolo sirgaliams, tačiau visgi į ką pagainioti akis, tikrai bus – į Rusiją atvyksta 32 stipriausios futbolo rinktinės pasaulyje.

„Jei kalbėsime apie favoritus, manau, kad nieko nenustebinsiu. Jei užduosite šį klausimą 10–12 metų berniukui, kuris lanko treniruotes, domisi futbolu, jis panašiai atsakytų kaip futbolo komentatorius. Didysis ketvertas – favoritų titulą ginantys vokiečiai, fiasko praėjusiame čempionate patyrę brazilai, prie jų pridėčiau Ispanijos komandą ir Prancūzijos rinktinę“, – įsitikinęs pašnekovas.

Itin pasikeitusi, lyginant su praėjusiu pasaulio čempionatu, Vokietija, sieks apginti nugalėtojų titulą, AFP/Scanpix nuotr.

Kur kas įdomiau ir daugiau nežinomųjų kalbant apie turnyro „juoduosiu arkliukus“ – prie favoritų nepriskirtas, tačiau jiems kortas galinčias gerokai sumaišyti rinktines.

„Kroatijos komanda, tie patys belgai. Apie juos jau ne pirmą čempionatą kalbama, kad auga nauja karta, nors ta nauja karta jau užaugo, tačiau pasiekimai pastaruoju metu nėra jau tokie dideli. Galbūt iššaus šįkart. Kalbant apie Anglijos rinktinę, tai jos sirgaliai piktai juokauja, kad pavargo kažko tikėtis iš šios komandos. Tačiau tai gana pajėgi rinktinė ir visko gali būti. Mūsų kaimynai lenkai turi Robertą Lewandowskį, dar kelis žaidėjus, rungtyniaujančius pajėgiuose klubuose. Man jų žaidimas patinka – pavyzdžiui, kaip jie žaidė Europos čempionate. Tačiau lenkus statyčiau žemiau. Portugalai abejoju, ar pakartos savo triumfą praėjusiame Europos čempionate“, – prognozavo T. Meškonis.

Įgyvendinta komentatoriaus svajonė

Nors prognozių, emocijų ir laukimo daug, tačiau jos visos ir nuguls Simono Konarskio gatvėje. T. Meškonis, kaip ir kiti rungtynes komentuojantys futbolo žinovai ir žinovės, emocijas žiūrovams bandys perteikti iš LRT studijos. Tačiau, kaip teigia pats, šis darbas vis tiek teikia malonumą, o prieš 20 metų pavyko įgyvendinti ir komentatoriaus svajonę.

„Teko komentuoti futbolą būnant pačiame pasaulio čempionate – tas rungtynes, kurios vyko Paryžiaus „Stade de France“, kadangi „Parc des Princes“ stadione mes neturėjome komentatoriaus pozicijos. Teko komentuoti 10 rungtynių gyvai, kitas teko komentuoti iš tų vadinamųjų „Off Tube“ (komentuojama studijoje priešais ekraną – LRT.lt). Tai čia – didžiausia komentatoriaus svajonė. Džiaugiuosi, kad kažkada pavyko ją įgyvendinti ir komentuoti tą patį pasaulio futbolo čempionato finalą būnant stadione.

Tai visai kitas jausmas nei kai sėdi studijoje Vilniuje ar tame pačiame Paryžiuje. Žaidžia nepažįstamos komandos – nei kurias tu palaikai, nei už kurias sergi, tačiau klausaisi himnų, klausaisi žiūrovų reakcijų ir virpuliukai per kūną eina. Tai visai kitas darbas. Tai yra svajonė“, – apie 80 tūkst. vietų stadione komentuotas 1998 metų pasaulio futbolo čempionate finalo rungtynes, kuriose turnyro šeimininkai prancūzai net 3:0 įveikė brazilus, pasakoja komentatorius.