Išdegė arba šiuo metu vis dar dega daugiau nei 11,5 tūkst. hektarų miško, esančio praktiškai negyvenamoje zonoje, kurioje praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo branduolinės katastrofos vis dar laikosi aukštas radiacijos lygis.

Aplinkosaugos ekspertai nerimauja, kad liepsnos gali nuo žemės pakelti radioaktyvius pelenus, kuriuos stiprūs vėjai galėtų paskleisti platesnėje teritorijoje.

Ukrainos sostinė Kijevas yra maždaug už 100 km nuo apleistos branduolinės jėgainės.

„Foninė radiacija Kijeve, Kijevo regione ir draudžiamoje zonoje neviršija natūralių foninių normų“, – penktadienį pareiškė Ukrainos valstybinė avarinių situacijų valdymo tarnyba, atsakinga už kovą su Černobylio miškų gaisrais.

Tačiau aukšto rango Ukrainos pareigūnas, aplinkosaugos ekspertas Jegoras Firsovas anksčiau yra sakęs, kad po to, kai balandžio pradžioje įsiplieskė miškų gaisrai, radiacijos lygis Černobylio zonoje 16 kartų viršijo įprastą foninį lygį.

„Iš tiesų svarbu, kuo greičiau sureaguoti ir būtent patekti į gaisro židinį, ką geriausiai ir žino patys miškininkai. Atsižvelgiant į tą specifiką, įsigyti šie specifinius poreikius atitinkantys automobiliai“, – pirmadienį per automobilių pristatymą Kaune kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Miškininkų įsigyti „Isuzu D-MAX Space cab“ automobiliai aprūpinti gaisrų gesinimo įranga, galinčia gabenti 300 litrų vandens. Su tiek vandens galima užgesinti apie 20 arų plotą. Jie turi universalius švirkštus, skirtus gesinti skirtingiems gaisrams.

Skirti pirminiam gesinimui

Nors, pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Sauliaus Greičiaus, šių automobilių talpa yra apie dešimt kartų mažesnė nei įprastos ugniagesių autocisternos, jie gali būti veiksmingai panaudoti gesinant nedidelius, dar neišplitusius gaisrus.

„Kai dega ne keli hektarai, bet kada kažkas paliko neužgesintą laužavietę ir plinta paklotės degimas, nedideliam židiniui užgesinti, tas pajėgumas yra pakankamas“, – sakė jis.

Šie automobiliai, miškininkų teigimu, yra manevringesni ir gali greičiau bei lengviau pasiekti nuošalesnes vietoves.

Iš tiesų svarbu, kuo greičiau sureaguoti ir būtent patekti į gaisro židinį, ką geriausiai ir žino patys miškininkai.

„Miškų gaisrų gesinimas turi tą specifiką, kad gaisras miške neturi gatvės pavadinimo ir namo numerio, todėl vietos aptikimas ir privažiavimas yra pakankamai komplikuotas. Dėl to miškininkai, kurie žino visas kvartalines linijas, visus keliukus, kurie turi stebėjimo sistemą, be abejo, gali patys pirmi ne tik pastebėti gaisrą, bet ir, jei pradeda laiku gesinti, neleidžia tam gaisro židiniui išsiplėsti“, – teigė S. Greičius.

Pasak jo, kuo greičiau į gaisrą sureaguojama, tuo mažesnės padaroma žala.

„Šiuo atveju labai svarbus yra greitas sureagavimo laikas“, – pabrėžė jis.

Gaisrų problema tampa vis opesnė

Pasak Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Valdo Kaubrės, keičiantis klimatui ir dažnėjant sausroms, gaisrų pavojus miškuose tampa ypač aktuali problema.

„Šylant klimatui, pastebėjome jau 2019 metais, kad gaisrų daugėja, jų plotas nemažėja“, – kalbėjo jis.

„Vasaros darosi sausesnės ir net ne šiltesnės, o karštesnės, gaisrų pavojus natūraliai kyla“, – kalbėjo V. Kaubrė.

Jo duomenimis, pernai miškuose kilo dvigubai daugiau gaisrų nei ankstesniais metais.

„Palyginti su 2018 metais, įvykusių miško gaisrų kiekis daugėjo dvigubai. Tai tikrai kelia nerimą miškininkams, ugniagesiams – taip pat“, – sakė jis.

Dažniausia gaisrų problema – neatsakinga žmonių veikla miškuose ar deginant žolę.

Vis dėlto, pasak S. Greičiaus, šiuo metu ugniagesių ir miškininkų turima technika yra pakankama suvaldyti visus kylančius gaisrus.

Į miškininkų priešgaisrinę techniką investuos 20 mln. eurų

Šie automobiliai kainavo 751,4 tūkst. eurų, tam pasitelktos Europos Sąjungos fondų lėšos. Pasak K. Mažeikos, šiuo metu vykdomas dar vienas viešasis pirkimas gaisrų gesinimo technikai įsigyti.

„Antru etapu bus perkama dar 11 didelių automobilių, tai visi automobiliai turės atnaujintus ir didžiuosius gaisrų gesinimo įrenginius“, – sakė ministras.

Bendra šių dviejų pirkimų vertė – apie 20 mln. eurų. Didžiąją dalį šios sumos sudarys didieji automobiliai.

Pasak K. Mažeikos, naujieji automobiliai galės būti pasitelkiami ir greitam reagavimui į nutolusiose vietovėse ne miškuose įvykusius gaisrus, tokiu būdu padedant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

JAV Oregono valstijoje įsikūrusi bendrovė „Coulson Aviation“ pranešime sakė, kad prarado vieną iš savo orlaivių „Lockheed“, išskridusį gesinti gaisrų Naujajame Pietų Velse. Pasak jos atstovų, nelaimė buvo „didelio masto“, bet daugiau detalių neskelbiama.

„Vienintelis dalykas, kurį žinau iš ataskaitų iš darbų vietos, yra tas, kad lėktuvas nukrito, sudužo ir pastebėtas su ta avarija susijęs ugnies kamuolys“, – nurodė Naujojo Pietų Velso kaimiškų vietovių priešgaisrinės tarnybos komisaras Shane'as Fitzsimmonsas (Šeinas Ficsimonsas).

Jis nurodė, kad visi trys lėktuve buvę asmenys yra JAV gyventojai.

Kiek anksčiau Sh. Fitzsimmonsas sakė, kad pareigūnai prarado ryšį su orlaiviu „Lockheed C-130 Hercules“, dirbusiu Snieguotajame Monere, ketvirtadienį prieš 13 val. 30 min. vietos (4 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Jis pranešė, kad „Coulson Aviation“, kuriai priklausė tas lėktuvas, stabdo savo orlaivių, gesinančių gaisrus Naujajame Pietų Velse ir Viktorijoje, darbą, kol bus apžiūrėta jų būklė.

„Deja, mums pavyko tik aptikti nuolaužas ir nelaimės vietą, bet mums nepavyko surasti nė vieno išgyvenusiojo“, – sakė Sh. Fitzsimmonsas.

Australijos transporto saugumo biuras ir valstijos policija tirs nelaimės vietą.

Po šios tragedijos žuvusiųjų dėl gaisrų skaičius Australijoje nuo rugsėjo pasiekė 31. Gaisrai taip pat sunaikino per 2 600 namų; išdegė didesnė nei 10,4 mln. hektarų teritorija.

„Jie pakeis nusidėvėjusius, jau daugiau nei 20 metų naudojamus, daugiausiai sovietinius GAZ markės automobilius“, – BNS atsiųstame komentare teigė Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.

Anot jo, planuojama įsigyti didelį kiekį vandens galinčias gabenti transporto priemones, jos skirtos miške plintantiems gaisrams gesinti, todėl privalo turėti padidintą pravažumą, kad galėtų iki gaisro vietos privažiuoti ne keliais, o dažnai sunkiai pravažiuojamomis vietovėmis.

Priešgaisrinių automobilių techninės savybės turi užtikrinti patikimą privažiavimą iki gaisravietės, pakankamo vandens kiekio pristatymą, racionalų vandens naudojimą tam, kad besiplečiantys miško gaisrai nepereitų į nevaldomą stichinę nelaimę.

Numatoma, kad šie priešgaisriniai automobiliai bus naudojami Dubravos, Ignalinos, Jurbarko, Nemenčinės ir Veisiejų regioniniuose padaliniuose.

„Pastaraisiais metais stebimas gan ženklus miško gaisrų skaičiaus ir šių gaisrų apimto ploto augimas. Dideli miško gaisrai siautėjo kaimyninėse šalyse, laimei, tokio mąsto nelaimių mums pavyko išvengti. Tą sąlygoja klimato šiltėjimas, kelis paskutinius metus besikartojusios sausros“, – tvirtina M. Ivanauskas.

Anot jo, labai sudėtingas buvo šių metų sezonas, ypač išsiskyrė pavasaris, kai sausra prasidėjo dar nesužaliavus augmenijai.

Miškų urėdija neviešina planuojamos pirkimo vertės.

Šiuos automobilius įsigyti ir pradėti naudoti tikimasi iki 2021 metų balandžio ar gegužės mėnesio.

Urėdija šiuo metu turi 61 miškų gesinimui skirtą automobilį, 20 cisternų ir 15 priešgaisrinių nedidelės vandens talpos modulių.

Anot Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, darbo grupė spręs, kaip efektyviausiai konsoliduoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, Valstybinių miškų urėdijos ir savanorių ugniagesių pajėgas bei jų veiklą.

Anot S. Skvernelio, papildomų priemonių reikia imtis įvertinus pastarojo meto gaisrus ir siekiant, kad skirtingoms žinyboms priklausantys ugniagesiai dirbtų sklandžiau ir vieningiau.

„Kita problema – nevienodas techninis ir materialinis ugniagesių aprūpinimas, ką taip pat būtina išspręsti. Valstybė turi ne tik džiaugtis didžiuliu visuomenės pasitikėjimu ugniagesiais, bet ir padaryti viską, kad jie būtų tinkamai pasirengę gesinti gaisrus, gelbėti žmones bei jų turtą“, – pranešime cituojamas premjeras.

Pajėgų konsolidavimo bei tinkamo aprūpinimo būtinybę savo išvadose pabrėžia ir Valstybės kontrolė, konstatavusi, kad ne visos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus.

„Trūksta ne tik technikos, žmogiškųjų išteklių, bet ir yra netinkamai paskirstytos lėšos. Konsolidavus šiuos išteklius, pasak Valstybės kontrolės, galima būtų pagerinti gelbėjimo darbų organizavimą ir gaisrų gesinimą“, – sakoma pranešime.

Darbo grupėje bus atstovų iš Vyriausybės kanceliarijos, Aplinkos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai. Siūlymų laukiama po mėnesio.

Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, daugiausia gaisrų kilo penktadienį – 82, šeštadienį kilo 79 gaisrai, sekmadienį – 25.

„Čia viskas įeina – ir pievos, ir miškų gaisrai, ir durpynai bei ražienos“, – sakė Situacijų koordinavimo skyriaus vyr. specialistas Miroslavas Gerasimovičius.

Ugniagesių duomenimis, nuo penktadienio iki sekmadienio užfiksuota ir 15 miško gaisrų, tačiau išdegęs plotas dar nėra didelis.

„Daugiau ne tik skaičius reiškia, bet išdegęs plotas. Sekmadienį išdegė 1,5 hektaro, šeštadienį irgi 1,5 hektaro penktadienį irgi panašiai, tai nelabai daug. Kol neišplinta į didesnius plotus dešimtimis ar šimtais hektarų“, – teigė M. Gerasimovičius.

Iš viso nuo metų pradžios išdegė apie 2 tūkst. hektarų pievų ir žolės, miško ir miško paklotės – beveik 132 hektarai.

Kaip ir kasmet, ugniagesiai, prasidedant šiltajam sezonui, vykdė pratybas.

Šį kartą išmėginta, kaip veikia ugniagesių didžioji vandens siurblinė.

Prie Danės upės gelbėtojai tikrino, ar technika dirba sklandžiai.

Be vandens siurblinės, pratybose patikrintos ir dvi ugniagesių autocisternos.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Gedimų nenustatėme, technika dirba puikiai", – tikino Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas Linas Pušinskis.

Su ugnimi kovoja šimtai žmonių, taip pat aviacija. Ugniagesių darbą apsunkina sausi orai ir stiprus vėjas, kurio gūsių greitis siekia beveik 28 metrus per sekundę.

Nuo ugnies stichijos labiausiai nukentėjo Astūrija, kur užfiksuoti daugiau kaip 95 gaisrų židiniai. Apie nukentėjusius žmones pranešimų negauta.

„Visų gaisrų židinys – prie bendro naudojimo kelio, vedančio per pušynus. Tai reiškia, jog turime padegėją“, – apgailestavo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Saulius Austrevičius, pridurdamas, jog per 20 darbo metų tokio atvejo nėra buvę: tokie dažni gaisrai negali būti atsitiktinumas. Pagavus padegėją jam grėstų teismas ir ieškinys, viršijantis 100 tūkst. eurų.

Gyvūnų gelbėjimas gaisro metu

Siaučiant vienam iš gaisrų Šilinės girininkijos eigulys Rimantas Naujokas išgelbėjo tauriojo elnio jauniklį. Elniukas buvo apsuptas ugnies, duobėje prisispaudęs prie žemės. Jeigu ne eigulys – būtų sudegęs, nes liepsna siekė 1,5 metro. „Paprastai, gesindami gaisrą, saugomės, kad nenudegtumėme patys, o pastebėti gyvūnų jauniklių praktiškai neįmanoma. Kaip ugnį gesinantis eigulys atkreipė dėmesį į elniuką, sunku pasakyti – pastebėjau tik išeinantį iš degančio miško. Tai – tikras žygdarbis“, – sakė S. Austrevičius. Suaugę gyvūnai paprastai pasitraukia nuo gaisro židinio, lieka tik jaunikliai. Taip pat žūva ant žemės perintys paukščiai, sudega jų lizdai. Ugnis nusineša ir smulkių gyvūnų – vabalų, voragyvių, varliagyvių – gyvybes.

Kaip elgtis, pamačius gaisrą?

Gaisrų gesinimas efektyviausias pirminėje stadijoje: kartais pakanka, kad kažkas, pastebėjęs ugnį, ją užtryptų kojomis. To nepadarius, gali išdegti kelios dešimtys hektarų miško, todėl svarbu nepraeiti pro šalį. „Užgesinti ugnį galima paprasčiausiomis priemonėmis: užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei žmogus mato, kad ugnies neįveiks, reikėtų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir pasišalinti ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – šiukštu nebėgti pavėjui. Miškuose reikia elgtis atsakingai: laužus kūrenti tik tam skirtose vietose ir kruopščiai juos užgesinti, nemėtyti nuorūkų – elgtis kaip namuose“, – teigė Dainius Adžgauskas, VMU Miško apsaugos skyriaus specialistas.

Šiais metais iki gegužės 14 d. Lietuvos miškuose kilo 70 miško gaisrų 25,32 ha plote. Iš jų – 30 miško gaisrų privačiuose miškuose, 14,45 ha plote. Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus į gaisravietes vyko daugiau nei 220 kartų.