Uosto pramoninėje zonoje darbuotojai aptiko prie pastato kampo susigūžusią gulbę, kuri ilgą laiką nesijudino iš vietos, buvo matyti, kad paukštis nusilpęs, todėl apie jį pranešta į gyvūnų prieglaudą „Būk mano draugas“.

Pasak prieglaudos vadovės Galinos Kučinskienės, gulbė buvo apžiūrėta, rimtų sužalojimų nerasta, bet nusilpusį paukštį prieglaudos darbuotojai išsivežė, kad padėtų jai sustiprėti.

„Paukštis rimtai sužalotas nebuvo, bet gulbė nusilpusi, išvežėme gydyti, o vėliau, tikimės, ją globoti paims vienas ūkininkas, vis priglaudžiantis gulbes, kurioms reikia žmogaus pagalbos“, – teigė G. Kučinskienė.

Nors šį kartą nusilpusiu paukščiu pasirūpino „Būk mano draugas“ darbuotojai, tačiau tai faktiškai turėjo padaryti nuo šių metų sausio pradėjęs veikti Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC), kuris privalo pasirūpinti sužeistais laukiniais gyvūnais visoje Lietuvoje.

„LGGC specialistai vyksta pagal iškvietimus dėl sužeistų laukinių gyvūnų visoje Lietuvos teritorijoje. Planuojama sudaryti bendradarbiavimo sutartis su partneriais įvairiose šalies vietose. Jei iškvietimų būtų daug, mūsų darbuotojai kreiptųsi į partnerius dėl pagalbos, kad įvertintų gyvūno sveikatos būklę, suteiktų pirmąją pagalbą ir transportuotų į mūsų centrą“, – teigė LGGC vadovė Justina Morkūnaitė.

Pasak J. Morkūnaitės, Klaipėdos regione laukinių gyvūnų gelbėjimu rūpinasi LGGC, bet Baltijos jūros gyvūnais ir toliau rūpinsis Lietuvos jūrų muziejaus reabilitacijos centras, kuriame apmokyti specialistai suteiks tinkamą pagalbą.

„Vyras, kuris matė šitai, tvirtina, kad prie jo privažiavo mašina ir paskui atsirado kalytė“, – sakė „Būk mano draugas“ vadovė Galina Kučinskienė.

Atvykę gyvūnų globėjai vieną Laukės jauniklį rado nebegyvą, o kitų bandė ieškoti sniege.

„Mes ten keliais išvaikščiojom viską, ieškojom. Neradom. Ir tada nusprendėm ją vežti pas mus, sušildėm, pamaitinom“, – pasakojo G. Kučinskienė.

„Atėjom jau kitą dieną, ji jau buvo pagimdžiusi dar vieną šunelį. Bet jis jau buvo negyvas. Išvis, man atrodo, kad čia jos vos ne pirmas gimdymas. Ji jaunutė visiškai. Ji buvo peršalusi, pervargusi, išbadėjusi, puolė ryt maistelį. Kai pagalvoji, kaip gyvūnėlis kentėjo“, – jaudinančiais prisiminimais dalijosi „Būk mano draugas“ administratorė Sonata Baliutavičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kita jauna kalytė Zylė buvo šeimininkų palikta prie parduotuvės.

„Paprašė žmonės pagalbos. Jie jau stebėjo pusę dienos jauną juodą šunytį pririštą. Jau visa drebėjo, kratėsi nuo šalčio. Paprašė mūsų atvažiuoti ir pasiimti. Jie palaukė, kol mes ten surasim“, – sakė „Būk mano draugas“ vadovė.

Pas gyvūnų globėjus viešėjo ir šuo Petras. Jį Klaipėdos rajono gyventojai ištraukė iš melioracijos griovio. Ir griovys, ir aukštos pusnys šuniui buvo neįveikiamos. Jis nebūtų išsiropštęs, jeigu ne geri žmonės. Jie iškėlė cypiantį iš skausmo šunį iš griovio, nunešė iki automobilio ir atvežė gyvūnų globėjams.

Jau visa drebėjo, kratėsi nuo šalčio.

„Mes vežėm į kliniką, jam pastatė lašelinę. Kraujo tyrimai visai neblogi. Jo stovis visiškai neprastas. Jam apie 14 metų. Vakar atsirado šeimininkai, jį paėmė.

Petras išėjo pasivaikščioti. Aš pastoviai tvirtinu visiems žmonėms, jeigu jis 14 metų išeidavo pasivaikščioti ir grįždavo, ateis toks laikotarpis, kai jis negrįš. Jis praranda orientaciją“, – kalbėjo G. Kučinskienė.

Anot gyvūnų globėjų, žiemą panašių istorijų apstu ir dalis jų pribloškia žiaurumu, nes augintinius šaltyje ilgam paliekantys žino, kas gyvūnų laukia.

„Vienintelis dalykas, kurio galėtų bijoti žmogus, tai jeigu būtų pas mus labai griežti įstatymai ir jeigu kas nors būtų nubaustas labai didele pinigine bauda, kitiems būtų pamoka – jie turėtų baimės jausmą ir taip nedarytų“, – tvirtino G. Kučinskienė.

Gyvūnų globėjai nesupranta, kodėl nebereikalingų augintinių kai kurie žmonės nepasivargina net iki prieglaudos atvežti.

Adresai – skirtingi

Moteris nenurodė, kada tiksliai buvo skambinta į „Būk mano draugas“ ir kokių žinučių sulaukta. Paskelbta informacija, neva nuo šeštadienio žmonės skambino į kitą prieglaudą, nes niekaip nesusisiekė su minėtąja.

„Atėjus pirmadieniui žmonės man pradėjo skųstis, kad nepaimtas kačiukas, kur žadėta. Tad žmonės tiek įkyriai skambino, kol šiandien (pirmadienį) vakare galiausiai jį paėmė“, – rašė moteris, bet nenurodė, kuri tiksliai prieglauda katę pasiėmė.

Prie šio įrašo pridėtos žinučių nuotraukos su „Būk mano draugas“ prieglauda, tačiau be prieglaudos atsakymo.

Vienoje žinutėje rašoma: „Priklydęs mažas kačiukas Klaipėdos g. 133B, Kretinga“. Kitoje teigiama: „Priklydęs silpnas kačiukas laiptinėje Kretingos g. 11, Klaipėda“.

Prie šios istorijos pridėta ir dar viena apie sužalotą kalytę, kurią kažkas rado netoli Gargždų.

„Ir vėl tai „ministerijai“, „Būk mano draugas“ prieglaudai, sunku prisiskambinti, prie vartų privažiavus niekas jų neatveria. Tai ką žmogui daryti, kai nėra pagalbos?“ – piktinosi moteris.

Galina Kučinskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Abu katinus rado

Anot „Būk mano draugas“ vadovės Galinos Kučinskienės, abu katinai į prieglaudą buvo paimti.

„Kretingos g. 11, Klaipėdoje, katiną radome, jis buvo paimtas sekmadienį. Taip pat radome ir pirmadienį pasiėmėme baltą katiną iš Klaipėdos g. 133B“, – patvirtino pašnekovė.

Tačiau neaišku, kodėl moters skunde buvo teigiama, kad į skambučius niekas neatsiliepė, kadangi G. Kučinskienė tikino telefoną visur su savimi besinešiojanti ir atsiliepianti net ir į naktinius skambučius.

„Šį šeštadienį 2 val. policija man atvežė šuniuką, kuris buvo pririštas Taikos prospekte 5. Ačiū žmonėms, kurie pastebėjo, kitaip visą naktį jis per griaustinį ten būtų pririštas. Šeštadienį visiems į laiškus atsakinėjau. Sekmadienį 22 val. prie Jakų žiedo buvo rastas partrenktas šuo. Žmonės vėl skambino, prašė pagalbos ir parvežė man tą šuniuką“, – kalbėjo G. Kučinskienė.

Jeigu buvo tokia situacija, kodėl nebuvo kviesta policija?

Skundų sulaukia nuolatos

G. Kučinskienė, šį darbą dirbanti jau 12 metų, mano, kad tokie skundai gali būti surežisuoti.

„Nesu skandalinga intrigantė ir neturiu laiko užsiiminėti tokiais niekais. Labai sunkiai dirbame su gyvūnais. Mes turime jų be galo daug. O dėl rastos kalytės, jeigu buvo tokia situacija, kodėl nebuvo kviesta policija? Visada reikia skambinti policijai, visi žmonės šitą dalyką supranta“, – tikino ji.

„Būk mano draugas“ vadovė pridūrė, kad panašių skundų ir provokacijų sulaukia nuolat.

„Prieglauda dirba visą parą. Mes dirbame taip dėl gyvūnų. Stengiamės išgelbėti kuo daugiau gyvybių. Lankymo dienos paskelbtos prie kiekvienos nuotraukos mūsų feisbuke – antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį nuo 13 iki 16 val. Jeigu nėra manęs, nuo 9 iki 18 val. dirba administratorė. Ji pažįsta visus šuniukus, puikiausiai viską žino, yra apmokyta, telefonu viską pasitaria su manimi“, – pažymėjo G. Kučinskienė.

Šokiravo elgesys su katėmis

Keista istorija tiesiog sprogdina socialinį tinklą "Facebook". Gyvūnų mylėtojai ne pirmą mėnesį dalijasi įspūdžiais po susidūrimo su šiuo veikėju.

Vaikino elgesys daugeliui sukėlė įtarimų dėl jo sveikatos.

Viešinamuose šio gargždiškio pasisakymuose iš tiesų yra užuominų apie iškrypėlišką elgesį su katėmis.

Vaikinas pats pasakojo, ką veikia su gyvūnais rūsyje – esą į gyvūno išeinamąją angą kažką kaišioja.

Gyventojai ėmė dalintis internete šiais vaikino pasisakymais, perspėdami gyventojus nedovanoti šiam asmeniui gyvūnų.

Beje, kai kuriuose įrašuose jis pats mini, jog jį domina tik katės, ne katinai.

Į siūlymą beglobių gyvūnų ieškoti gyvūnų prieglaudose vaikinas atsakė, kad ten su juo niekas nesišneka.

Vaikinas buvo apsireiškęs šeimai, kuri ieškojo namų savo katės atsivestiems kačiukams, tačiau po žodinio konflikto žmonės nusprendė neatiduoti gyvūno.

Kiti su siaubu minėjo, kad atpažino vaikiną, kuris nešinas laukine kate ėjo pro Gargždų stadioną.

Operavo išniekintus gyvūnus

Įstaigos "Būk man draugas" vadovė Galina Kučinskienė teigė, kad jai minėto jaunuolio pavardė nieko nesako.

Nestebina šiais laikais niekas.

"Tačiau, jei tai tiesa, reikia perspėti gyventojus nedalinti bet kam gyvūnų. Aš ir pati esu ne kartą atsisakiusi atiduoti gyvūną, jei besikreipiantis man sukelia įtarimų. Nestebina šiais laikais niekas. Visokių iškrypėlių yra", – tikino moteris.

G. Kučinskienė prisiminė vieną atvejį, kai gyvūnų globėjams teko priglausti būrį gyvūnų iš nelegalaus veislyno.

"Du kartus teko paimti gyvūnus iš vieno nelegalaus veislyno. Daliai gyvūnų radome kitus namus, o vienas čiau čiau veislės šuniukas taip ir liko pas mus. Jam du kartus buvo daryta operacija, nes buvo sužalota išeinamoji anga. Paaiškėjo, jog ir kita kalytė, kuri buvo paimta iš šio veislyno, taip pat buvo sužalota. Du kartus iš tos pačios vietos paimti gyvūnai buvo patyrę panašius sužalojimus. Man kilo baisių įtarimų. Apie tai pranešiau tarnyboms", – pasakojo G. Kučinskienė.

Aiškinsis policija

Klaipėdos regiono gyvūnų globos namai tikino nesulaukę panašaus interesanto, nors įstaigos darbuotojams buvo užkliuvęs vieno vaikino prašymas surasti jauno amžiaus katytę, juodos spalvos.

"Buvo įtarimų, jog gal kokioms satanistų apeigoms tokio gyvūno ieškoma. Dažniausiai mes jau mokame atpažinti tuos, kuriems realiai reikia gyvūno, kaip draugo", – tikino įstaigos atstovė Gintarė Liutkuvienė.

Galina Kučinskienė / Redakcijos archyvo nuotr.

Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai, gavę pranešimą apie socialiniuose tinkluose viešinamą informaciją, nusprendė pasidomėti gyvūnų mylėtojų pastebėjimais.

Per karščius pjovė žolę

Kaskart išgirdę skambant telefoną, gyvūnų prieglaudų darbuotojai atsiliepia su nerimu – dažniausiai skambučiu pranešama apie kažkur rastus beglobius šunis ar kates arba klausiama, kada galima būtų atvežti savo augintinį.

Prieglaudos "Linksmosios pėdutės" vadovė Simona Šakinytė tikino, kad tokių skambučių  sulaukiama iki pusšimčio per dieną.

Ypač dažnai norima atsikratyti katėmis, o rasti joms naujus namus itin sunku. Žmonės kur kas dažniau nori priglausti šunis.

"Geriausia parama bet kuriai prieglaudai – finansinė. Meluotų kiekvienas, sakantis kitaip. Pinigus galima panaudoti mokėjimui už veterinaro paslaugas, tai yra vienos didžiausių išlaidų, – atviravo S.Šakinytė. – Labiausiai neįkainojama parama yra savanorių darbas. Turime gal šimtą savanorių sutarčių, bet tikri savanoriai yra devyni žmonės. Jie ateina ne asmenukių su gyvūnėliais pasidaryti ar paglostyti šuniukų. Turime net savanorių, gyvenančių užsienyje, gyvendami kitose šalyse jie mums padeda."

Turime gal šimtą savanorių sutarčių, bet tikri savanoriai yra devyni žmonės.

Apie vieną tokių savanorių minėjo ir gyvūnų prieglaudos "Būk mano draugas" įkūrėja ir vadovė Galina Kučinskienė. Ji bendrauja su Vokietijoje gyvenančia lietuve, kuri ieško namų Lietuvos beglobiams gyvūnams.

Ši tautietė jau rado naujus šeimininkus tris kojas turinčiam šuniui, inkstų operaciją išgyvenusiam katinui bei kitiems gyvūnams.

"Sunku rasti tinkamus dėkingumo žodžius žmogui, kuris 30 laipsnių kaitroje pasisiūlė nušienauti mūsų teritoriją. Ponas Arvydas vilkosi specialų kombinezoną ir neįprastoje mums kaitroje visą dieną pjovė žolę. Aš tikrai neturėčiau tiek sveikatos. Tai yra patys nuoširdžiausi žmonės, kurie padeda prižiūrėti gyvūnus ar paremia prieglaudą nenorėdami už tai jokios padėkos ar reklamos. Dažnai net klausiami jie nesako savo vardų ir pavardžių. Esame be galo dėkingi žmonėms, kurie skiria mums dviejų procentų nuo mokesčių paramą, tai yra vienas pagrindinių mūsų pragyvenimo šaltinių", – tikino G.Kučinskienė.

Teisme – aukų dėžutė

Klaipėdos apygardos teismas trečius metus iš eilės Tarptautinę gyvūnų dieną aplanko prieglaudą "Būk mano draugas".

Teisme niekas nevaikšto atkišęs rankos, prašydamas aukoti beglobiams gyvūnams.

Posėdžių salėje, kur vyksta pasitarimai bei renkamasi praleisti atokvėpio minutę, stovi dėžutė, pažymėta šuns pėdute. Visi dirbantieji žino, kam bus panaudotos aukos.

"Mes esame pasirinkę prieglaudą "Būk mano draugas", bendraujame su jos vadove G.Kučinskiene. Ji pasako, kokio maisto globotiniams reikia ir kur jo galima nupirkti su kainos nuolaida. Patys važiuojame į prieglaudą ir labai smagiai praleidžiame laiką. Dažniausiai teisėjai neturi tam laiko, bet jų piniginė parama yra svaresnė, nei kitų mažiau uždirbančių darbuotojų. Aktyviausiai tokioje akcijoje dalyvauja darbuotojai, kurie patys turi augintinių. Teisėjo padėjėja Jolanta Šiaučiūnaitė yra pagarsėjusi gandrų ir kitokių paukščių gelbėtoja. Mūsų psichologė Aušra Augaitienė daug metų turėjo šunį, bet ir jo netekusi tebėra jautri gyvūnų daliai. Teismo ūkio skyriaus vedėja Ingrida Ulskienė augina ne vieną katę, ji labai jautriai reaguoja ir į kitų gyvūnų bėdas", – pasakojo teismo pirmininko patarėja Gintarė Daugėlaitė.

Teismas turi išlaikyti bešališkumą, apsispręsdamas, ką paremti, todėl net rinkdamiesi gyvūnų prieglaudą teisėjai pasitikrina, ar prieglaudos reputacija yra švari.

G.Kučinskienė ragina rėmėjus atvežti ne tik maisto, bet ir nebereikalingų paklotų, antklodžių, kartoninių dėžių.

Kaip ir kitoms prieglaudoms, šiai taip pat labai aktualios piniginės aukos.

Iki metų pabaigos maisto užteks, o už veterinarines paslaugas, komunalinius mokesčius, remonto darbus reikės sumokėti, o sąskaitos jau ištuštėjo.

Plastikinių butelių neišmeta

Klaipėdietis verslininkas Gediminas Mustakimovas pasakojo, kad tada, kai šeima nusprendė įsigyti gyvūną, ėmėsi žvalgytis internete prieglaudos, į kurią galėtų kreiptis.

Dėmesį patraukė optimistinis pavadinimas "Linksmosios pėdutės", todėl ten ir nuvyko.

"Pasiėmėme tą šuniuką, kuris pirmas prie mūsų pribėgo. Dabar jis – mūsų šeimos narys, – pasakojo G.Mustakimovas. – Matėme, kad nemažai žmonių atveža gyvūnams maistelio, bet mes neturime tam laiko, todėl mano įmonė kiekvieną mėnesį pervesdavo tam tikrą sumą. Tai nėra labai dideli pinigai, bet vis šis tas."

"Būk mano draugas" vadovė tikino, kad didžiausios paramos sulaukia iš tų, kurie patys augina iš šios prieglaudos paimtus gyvūnus.

Pasirodo, viena įmonė turi neįprastą tradiciją aukoti prieglaudoms pinigus, gautus pardavus darbuotojų atsineštų gaiviųjų gėrimų tarą.

Kartą šiais pinigais buvo apmokėta dalis brangios peršauto šuns operacijos.

Šios įmonės darbuotojai nuperka ne tik maisto, bet ir būtinų priemonių

Pelno nesiekianti labdaros organizacija "Lietuva gyvūnams" kartą skyrė pinigų ilgakailių šunų kirpimui.

"Kartą gyvūnų kirpėja Meilė pati pasisiūlė apkirpti mūsų veltinukais vadinamus šuniukus, kurių kailiukas buvo virtęs tikru veltiniu", – prisiminė "Nuaro" administratorė Klaipėdoje Gintarė Liutkuvienė.

Nurašytus čiužinukus bei patalynę prieglaudoms atiduoda kai kurie vaikų darželiai. Tai leidžia gyvūnams gyventi šilčiau ir minkščiau.

Savanorių ir talkininkų dažniausiai sulaukiama vasarą, atostogų metu.

Sunkiausias metas prieglaudoms – vėlyvas ruduo ir žiema, kai žmonės turi savo rūpesčių.

Gimsta naujos tradicijos

Vis dažniau gyvūnų prieglaudos sulaukia ekskursijų.

Pasižvalgyti į gyvūnus atvažiuoja ne tik studentai, bet ir mokiniai ir net darželinukai.

"Tai yra tarpusavio pagalba. Vaikai mums atveža po saujelę maisto, patiesaliukų, savo nugaišusių augintinių guolių, o mes leidžiame jiems pavedžioti gyvūnus, pasidžiaugti, pažaisti, paglostyti, parodome, ką jie moka. Jeigu vaikai namuose neturi augintinių, jiems toks pabendravimas yra labai svarbus. Todėl mokinukai ir mažesni darželių auklėtiniai prieglaudą lanko labai noriai, – pasakojo "Nuaro" Klaipėdoje administratorė G.Liutkuvienė.

Ne vienerius metus gyvuoja tradicija jaunavedžiams, kviečiantiems į tuoktuves svečius, prašyti užuot dovanojus gėlių paaukoti puokštės kainą atitinkančią sumą.

Už šiuos pinigus jaunavedžiai patys nuperka maisto ir po vestuvių kartu su draugais apsilanko prieglaudose.

Tai tampa savotišku priminimu apie buvusią šventę, kupinu netikėtų emocijų ir naujos patirties.

Bendrai padaryto gero darbo jausmas šiuos žmones dar labiau suvienija.

Vis dažniau įmonių vakarėlių metu matomoje vietoje stovi aukų gyvūnams dėžutės.

"Kartais parama ateina labai originaliais būdais. Pavyzdžiui, tatuiruočių salonas skelbė akciją, atpiginęs paslaugą 20 procentų. Ir tuos pinigus, kurie sudaro nuolaidos sumą, ragino paaukoti beglobiams gyvūnams", – apie iniciatyvas pasakojo G.Liutkuvienė.

Tinka ne bet koks maistas

Parama maistu gyvūnams neretai tampa savotiška našta prieglaudoms.

G.Kučinskienė pasakojo labai dėkojanti už bet kokią pagalbą. Bet kai žmonės jos klausia, kokio maisto nupirkti, ji ragina pasirinkti tegu mažesnį kiekį, bet geresnio ėdalo.

S.Šakinytė minėjo, kad pati pigiausią didžiuosiuose prekybos centruose nebrangiai parduodamą maistą dažnai aukoja tiems, kas rūpinasi neglobojamais gyvūnais.

"Dauguma perka bet ką iš nežinojimo. Kiti mano, kad prieglaudoje gyvenantys gyvūnai gali ėsti bet ką. Dar kiti už tą pačią sumą nori nupirkti kuo daugiau maisto. Geriau kilogramas aukščiausios kokybės negu 10 kilogramų prasto. Visais atvejais tai yra geri norai, todėl stengiamės žmonių neįžeisti ir su jais apie tai kalbėtis", – paaiškino "Linksmųjų pėdučių" vadovė.

G.Liutkuvienė pridūrė, kad kiekvienam gyvūnui turi būti duodamas skirtingas pašaras, vienoks dideliems ir suaugusiems, kitoks – mažų veislių, dar kitas jauniems.

Ne vienodą ėdesį galima duoti šunims ir katėms.

O veisliniai gyvūnai dažnai būna alergiški, todėl nuo maisto priklauso ir jų sveikatos būklė.

Šiandien minima Tarptautinė gyvūnų diena yra ne tik prieglaudų darbuotojų, bet ir visų jiems padedančiųjų šventė.

Batus vertina labiau

Šalį paliekant mūsų tautiečiams, kasmet pilnėja ir benamių gyvūnų prieglaudos.

Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien tik pernai iš Lietuvos emigravo 47,9 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų.

Palyginti su 2016-aisiais, emigrantų skaičius sumažėjo 2,4 tūkst., tačiau situacija vis tiek liūdna.

Įstaigos "Linksmosios pėdutės" įkūrėjos Simonos Šakinytės teigimu, šiandien tai didžiausia problema, kuri sunkiai suvaldoma.

Kone pusė ar net daugiau šioje prieglaudoje esančių gyvūnų yra palikti uždarbiauti į užsienį išvažiavusių lietuvių.

Esą atkalbėti nuo tokio drastiško sprendimo žmonių beveik neįmanoma – retas su savimi pasiima vaikus, ką jau kalbėti apie augintinius.

"Ateina ir ramiu veidu klausia: išvažiuojame, ką mums daryti? Sakome, kad pasiimtų gyvūną, paaiškiname, kaip nesunkiai susitvarkyti dokumentus. Deja, kol kas tai tėra burnos aušinimas. Gyvūnas paliekamas ne dėl nežinojimo, o todėl, kad yra laikomas daiktu, nenaudingu kelionėje. Užtat įsideda į lagaminą batus, šiltesnę striukę. Kalbėk nekalbėjęs, niekas nepasikeis. Materializmas – mūsų šalies problema", – apmaudavo S.Šakinytė.

"Numeta prie vartų"

Prasta situacija ir Klaipėdos rajone įsikūrusioje gyvūnų prieglaudoje "Būk mano draugas", kuri nuolat pilna dėl didelių migracijos mastų.

Įstaigos vadovė Galina Kučinskienė jau šimtus kartų įsitikino, kad bandymas perkalbėti šeimininką – bergždžias darbas.

"Liežuvis greitai nudžius nuo tų kalbų. Nors galima labai nebrangiai susitvarkyti dokumentus, tik vienas procentas iš šimto pasiima augintinį su savimi. Geriausiu atveju atiduodami palieka maisto ar pinigų, skirtų augintiniui išlaikyti. Blogiausias scenarijus – numeta prie vartų", – baisėjosi G.Kučinskienė.

Moters įkurtoje gyvūnų prieglaudoje gyvena apie 300 paliktų keturkojų. Pastebima, kad vis dažniau juos priglaudžia užsieniečiai.

Vokiečiams, priešingai nei lietuviams, nėra sunku atsigabenti augintinį pas save.

"Neseniai du mūsų gyvūnėliai iškeliavo į Vokietiją ir gyvena geroje šeimoje. Ir tai tikrai ne pirmas atvejis. Tarpininkavo lietuvaitė, kurios vyras yra vokietis, ji labai stengiasi mūsų keturkojams padėti surasti namus. Vokietijoje beglobių gyvūnų beveik nėra, o pasiimti iš prieglaudos kainuoja mažiausiai 400 eurų", – pasakojo G.Kučinskienė.

Geriausia prevencija – viešumas

Pasak S.Šakinytės, per penkerius prieglaudos "Linksmosios pėdutės" veiklos metus emigracija išlieka jautriausia dilema.

Dar viena madinga priežastis lietuviams atsikratyti augintiniu – naujagimis. Mamos prisibijo, kad vaikas bus alergiškas šuniui ar katinui, todėl apsisprendžia jį atiduoti.

Esą šiuo klausimu vyras – kur kas atsakingesnis šeimininkas.

"Pažaidžia šeimą, o atsiradus vaikams išmeta. Dažniausiai tai būna mamos iniciatyva, nors atveda ašaromis apsipylęs tėtis, kuriam keliamas ultimatumas – šuo arba šeima. Per mėnesį tokių atvejų turime bent po du. Gyvūnas yra asmenybė ir šeimos narys, o ne daiktas. Turiu begalę pavyzdžių, kai šuniukai, kačiukai auga kartu su vaikais ir dėl to jie yra tik laimingesni", – įsitikinusi pašnekovė.

Moters manymu, geriausias būdas kovoti su neatsakingais šeimininkais yra viešumas. Internete pasidalijus išmesto šuns nuotrauka, komentatoriai iškart pažeria karčios kritikos – peikiamam žmogui turėtų raudonuoti ausys net už kelių tūkstančių kilometrų.

"Iš dalies tai visai teigiamas dalykas, nes žmonės nenori apie save girdėti negražių žodžių, jiems dėl to skaudu", – tikino gyvūnų globėja.

Užkliūva net lojimas

S.Šakinytė pasakojo, kad kai kurios oro linijos suteikia galimybę už papildomą mokestį skraidinti gyvūną. Tereikia jį paskiepyti ir gauti specialų augintinio pasą, kurio kaina – 9 eurai.

"Tik laiko klausimas, kada visos skrydžių bendrovės taps tolerantiškos žmonėms, turintiems augintinių. Dažnai šeimininkas skrenda lėktuvu, o gyvūnas važiuoja autobusu. Mūsų viena savanorė pasiėmė globoti šunį, kai sužinojo, kad studijuos Kembridže ir ten turės visas sąlygas jį laikyti. Ir dėl to nepatiria nei didelių išlaidų, nei vargo", – kalbėjo S.Šakinytė.

Esą Lietuvoje ateiti į kavinę ar parduotuvę su augintiniu tampa vis įprasčiau.

Tiesa, netrūksta ir priešiškai nusiteikusių gyventojų, kuriuos erzina net menkiausi dalykai.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis pats savo kailiu patyrė, kokie netolerantiški kartais gali būti kaimynai.

Kontrolieriai kasdien sulaukia skundų, kad šuo garsiai loja, yra vedžiojamas be pavadėlio ar antsnukio.

"Su šeimininkais kalbamės prevenciškai. Gyvūnų mylėtojai turbūt sureaguotų neigiamai, bet yra specialūs antkakliai, kurie sulojus sukelia nepatogumą ir šuo ima vengti tai daryti. Žinau iš savo patirties, kai auginau senbernarą. Kad likęs vienas šuo necyptų ir nelotų, žinovai patarė įjungti radiją ar muziką, kad atrodytų, jog namuose jis yra ne vienas. Matyt, padėjo, kaimynai nesiskundė, užaugo geras šuo. Turintiesiems gyvūną reikia atsakingai užsiimti dresūra", – akcentavo S.Valiulis.

Pagal dabartines vežiojimo taisykles, antsnukiai privalomi tik koviniams šunims. Į pavojingųjų veisles patenka amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, brazilų mastifas, kangalas arba turkų aviganis, Kaukazo aviganis ir Pietų Rusijos aviganis.

"Kai kuriems atrodo, kad uždėdami antsnukį jie žemina savo augintinį. Bet kuriuo atveju, šuns šeimininkas privalo užtikrinti, kad aplinkiniams nekiltų grėsmė", – sakė S.Valiulis.

Jo manymu, problema ta, kad žmonės nesuvokia, kokia didelė atsakomybė yra turėti augintinį.

"Tenkindami vaikų įnorius, tėvai įsigyja šuniuką, kuris nėra žaislas, jis užauga. Kai atsibosta vedžioti, šunelis atsiduria gatvėje ir tampa benamis", – apibendrino S.Valiulis.

Baigia prarasti viltį

Gyvūnų mylėtojai įsitikinę, kad šunimis ir katėmis atsikratantys, taip pat ir juos skriaudžiantys žmonės neturėtų išvengti griežtos bausmės, todėl sukilo prieš, jų manymu, per mažą atsakomybę už tokį elgesį.

Prezidentei ir parlamentarams adresuotoje peticijoje prašoma, kad skriaudikams grėstų kalėjimas iki trejų metų. Dokumentą galima pasirašyti iki gegužės 12-osios, tada jis turėtų pasiekti šalies vadovę Dalią Grybauskaitę.

Peticiją dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais jau pasirašė daugiau kaip 43,5 tūkst. žmonių.

Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjų prašoma sugriežtinti šiuo metu taikomas bausmes, atitinkamai pakeičiant 310-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Pagal dabar galiojantį teisės aktą tie, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, yra baudžiami viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienų metų.

G.Kučinskienės žodžiais tariant, kol neatsiras tvirta įstatyminė bazė, ginanti gyvūnų teises, pokyčių tikėtis neverta.

"Dabar gyvūnai iš viso nėra apsaugoti. Baigiu prarasti viltį. Ačiū Dievui, atsiranda žmonių, kurie myli, užjaučia ir supranta, kokie tai nuostabūs padarai, ir padeda prieglaudai. Nes finansinė padėtis, ypač žiemą, būna labai prasta", – apgailestavo ji.

Tituluos Koncertų salėje

Šįkart Metų klaipėdietės rinkimų finalinės iškilmės įvyks kovo 8 d. Klaipėdos koncertų salėje. Jau dabar gyventojai kviečiami siūlyti ir išrinkti darbais miestui bei žmonėms nusipelniusią moterį, kurią būtų galima tituluoti Metų klaipėdiete.

Konkurso tikslas – pastebėti, pagerbti ir padėkoti padedančioms, savo veikla miestą garsinančioms moterims.

Dienraščio "Klaipėda" rinkodaros ir pardavimo vadovė Daiva Daukšienė įsitikinusi, kad didžiausia šių rinkimų vertybė – paskatinimas uostamiesčio bendruomenę susivienyti bendram tikslui – pagerbti labiausiai to vertas dailiosios lyties atstoves.

"Metų klaipėdietės konkursas leidžia pastebėti aplink mus esančias aktyvias, nuoširdžias ir iniciatyvias moteris, parodyti joms dėmesį, tarti ačiū", – kalbėjo D.Daukšienė.

Pretendentės turi būti veiklios, aktyvios ir mylimos miesto bendruomenės narės, kurioms nesvetima iniciatyva, rūpinimasis kitais ir moteriškumas.

Išskirti savo favoritę ir pareikšti nuomonę dėl verčiausios Metų klaipėdietės titulo turėtų ne tik pavieniai miestiečiai, bet ir organizacijos, įmonės, bendruomenės.

Ši prasminga tradicija padeda žmonėms kaskart pasiūlyti išties daug laimėjimo vertų klaipėdiečių, o konkurso populiarumas nė kiek nemažėja ir įgauna naujų atspalvių.

Daugėjo kriterijų

Noras pagerbti Metų klaipėdietę suvienija daugybę žmonių. Ir šį sykį dienraštis tikisi gyventojų aktyvumo, iniciatyvos, palaikymo, gražios ir elegantiškos kovos.

Klaipėdiečiai gali siūlyti ir rinkti moteris ne tik už profesinę veiklą, bet ir už nuveiktus darbus miesto labui, pagalbą artimiesiems ir nepažįstamiesiems arba už žmogiškąsias savybes.

Jau anksčiau kriterijai, pagal kuriuos galima siūlyti kandidates, buvo papildyti dar vienu punktu. Metų klaipėdietės rinkimams negali būti siūlomos politinių partijų narės.

Todėl, anot D.Daukšienės, į antrąjį etapą pateksiančios pretendentės renginio komisijai, kuri patvirtins šešias balsavimu išrinktas kandidates ir išrinks vieną savo, turės pateikti duomenis, kad nepriklauso jokiai politinei partijai.

Didesnės balsavimo galimybės

Pretendentes nuo šiandien iki sausio 22 d. 12 val. gali siūlyti visi miestiečiai. Konkursui deleguojamos kandidatės sausio 24 d. bus skelbiamos portale klaipeda.diena.lt. Pasiūlymai laukiami paštu ("Klaipėdos" redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, "K centras") ar Metų klaipėdietės konkurso internetinėje platformoje portale klaipeda.diena.lt.

Rinkimus organizuojanti dienraščio "Klaipėda" komanda prašo ne tik pranešti kandidatės pavardę, pareigas, bet ir priežastį, kodėl būtent ji verta šio garbingo titulo.

Nuo sausio 24-osios iki vasario 12 d. 12 val. klaipėdiečiai balsuodami rinks, jų manymu, septynias šio titulo verčiausias pretendentes.

"Vieną kandidatę iš visų gyventojų, pasiūlytų į finalinį septynetuką, deleguos komisija. Tiesa, ji dar įvertins, ar šešios pretendentės, išrinktos balsavimo metu, atitinka renginio nuostatus", – paaiškino D.Daukšienė.

Jau keletą metų galimybės balsuoti už patinkančią kandidatę yra didesnės. Tradiciškai savo simpatijas galima išreikšti balsavimo lapelyje, iškirptame iš dienraščio. Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.

Balsavimo lapelius reikėtų siųsti adresu – Metų klaipėdietės rinkimams, dienraštis "Klaipėda", Naujojo Sodo g. 1A, "K centras", 92118 Klaipėda arba atnešti ir įmesti į specialias balsadėžes redakcijos skyriuose Naujojo Sodo g. 1A ir PC "Akropolis", Taikos pr. 61, Klaipėda.

Taip pat pareikšti nuomonę siūloma naujienų portale klaipeda.diena.lt, rubrikoje "Metų klaipėdietė". Čia atiduoti balsą galima vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Balsai bus sumuojami santykiu vienas su vienu.

Balsuoti galima ir SMS žinutėmis. Vienos kaina – 1 euras. Žinutė prilygsta dešimčiai balsų. Artimiausiu metu bus skelbiamas trumpasis balsavimo numeris.

Rinkimai – iki kovo 5 d.

Septynetukas bus paskelbtas vasario 14-ąją, o į jį patekusios moterys nuo vasario 15 d. bus pristatomos dienraščio "Klaipėda" puslapiuose, naujienų portale ir "Facebook" paskyroje.

Nuo vasario 15 d. iki kovo 5 d. 12 val. miestiečiai bus kviečiami atiduoti savo balsus už tą, kuri, jų nuomone, verčiausia Metų klaipėdietės titulo. Balsuoti bus galima portale, žinutėmis ar skambučiais trumpuoju telefono numeriu ir pildant dienraščio balsavimo lapelius.

Visi prieš tai surinkti kandidačių balsai bus panaikinami ir naujas etapas, likus septynioms pretendentėms, prasidės turint nulį balsų.

Kovo 6–7 d. rezultatai bus sumuojami.

Nugalėtoją lems 20 proc. internetu nuomonę pareiškusiųjų, 30 proc. – trumposiomis SMS žinutėmis ir 50 proc. laikraščio kuponais skirti balsai.

Metų klaipėdietės paskelbimo, iškilmingo pagerbimo ir apdovanojimo ceremonija, taip pat Moters dienai skirtas koncertas vyks kovo 8-ąją Klaipėdos koncertų salėje.

Išrinktos Metų klaipėdietės

Pirmąja Metų klaipėdiete 2003-iaisiais tapo sportinių šokių ansamblio "Žuvėdra" vadovė Skaistutė Idzelevičienė.

2004-aisiais šį garbingą titulą pelnė Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė.

Trečiąja Metų klaipėdiete paskelbta 2005-ųjų parolimpinių žaidynių Atėnuose čempionė, "Vyturio" vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja Aldona Grigaliūnienė.

2006-aisiais daugiausia balsų klaipėdiečiai atidavė Lietuvos jūrų muziejaus direktorei Olgai Žalienei.

2007 m. Metų klaipėdiete tituluota Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.

2008-aisiais rinkėjai savo simpatijas skyrė M.Mažvydo mokyklos pradinių klasių mokytojai Žanetai Norkuvienei – daugiavaikei mamai, auginančiai tris savus ir tris globojamus vaikus.

2009-aisiais Metų klaipėdietės regalijos įteiktos Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovei Ingai Grubliauskienei.

2010 m. klaipėdiečiai daugiausia balsų atidavė uostamiesčio verslininkei Nijolei Hansen.

2011-aisiais gausiausio klaipėdiečių palaikymo susilaukė verslininkė, filantropė Loreta Bosienė.

2012-aisiais Metų klaipėdiete tapo juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago.

2013 m. Metų klaipėdiete buvo tituluota dokumentinių filmų kūrėja ir filantropė Dalia Kanclerytė.

2014 m. nugalėtoja paskelbta Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Klaipėdos viltis" vadovė Janina Tulabienė.

2015-ųjų Metų klaipėdiete tapo Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė.

2016-ųjų Metų klaipėdietės titulą laimėjo gydytoja, Klaipėdos universitetinės ligoninės dermatologė Jolanta Česienė.

Pernai Metų klaipėdiete išrinkta gyvūnų prieglaudos "Būk mano draugas" direktorė Galina Kučinskienė.

Kriterijai

Kilusi ar gyvena Klaipėdoje

Garsina uostamiestį

Padeda žmonėms ir miestui

Pastebima darbais ar iniciatyvomis

Dar nebuvo tituluota Metų klaipėdiete

Į Metų klaipėdietės titulą negali pretenduoti moteris, priklausanti politinei partijai

Susirūpino mirtingumu

Interneto socialiniame tinkle "Facebook" ėmė plisti laiškas, kuriame esą atskleista visa tiesa apie gyvūnų prieglaudą "Būk mano draugas", įsikūrusią Klaipėdos rajone Glaudėnų kaime.

"Patalpose laikomi seni, ligoti ir neišvaizdūs šunys. Jų vanduo nekeičiamas ir drumzlinas, vandens talpos neplaunamos, kai kurių vandenyje plaukioja negyvos žiurkės. Nuo kirminų ir erkių vaistų paprastai šunys, kaip ir katės, negauna. Jų niekas neišveda pasivaikščioti. Labiau prižiūrimi veisliniai gyvūnai. Patalpose katės gyvena narvuose, yra apatiškos ir stresuojančios. Labai retais atvejais jos vežamos pas veterinarą. Visos sergančios ir negydomos. Katės tuštinasi arba vemia kirminais. Kačių kastracijai niekada nėra lėšų, nors žmonės tikrai nemažai aukoja šiai prieglaudai ir yra rėmėjai, skiriantys nemažas sumas. Kačių maitinimas ir priežiūra yra apgailėtini, nes geriantiems darbuotojams ir direktorei tai nerūpi. Kačių mirtingumas yra masinis. Visuomenei tai nėra viešinama. Visos išskirtos lėšos katėms nukeliauja kitiems tikslams. Stengiamasi dovanoti kuo mažiau gyvūnų, kad palaikytų kuo didesnį jų skaičių prieglaudoje. Direktorė stengiasi žmones atkalbėti pasiimti gyvūną. Kartais būna, kad koks šuo ar katė direktorei labai patinka (dažniausiai veislinis), tai gyvūnas tada gauna geresnę priežiūrą. Gyvūnai nėra migdomi, bet miršta savaime, nesulaukę pagalbos. Išlieka tik stipriausieji. Darbuotojai, kurie prižiūri, valo narvus, šeria gyvūnus, piktnaudžiauja alkoholiu darbe. Jiems gyvūnai nerūpi. Darbuotojai vagia, todėl neturi priėjimo prie maisto ir gyvūnai šeriami, kai atvažiuoja direktorė ar jos patikėtinė. Neperkama švaros priemonių, tokių kaip indų ploviklis, pirštinės, dezinfekcinės rankų priemonės (nebent atveža savanoriai). Atliekos metamos už pastato ir deginamos. Kriauklė prakiurusi ir bėga vanduo. Šunų voljerai, kačių narvai nedezinfekuojami. Lauke gausu žiurkių, kurios maitinasi šunų maistu. Yra įrengta vonia gyvūnams maudyti, šunų aikštelė, tačiau visa tai tik dėl vaizdo", – dėstoma laiške.

Jame prabilta ir apie pinigus.

"Veterinarinėms paslaugoms išleidžia nedaug pinigų, nes veterinarė daro didelę nuolaidą. Gyvūnams maistas nėra perkamas, nes žmonės paaukoja ir atveža. Vaistai nuo kirminų, erkių ir kiti, būtini gyvūnams, nėra perkami. Kam ir kur išleidžiami pinigai – neaišku. Direktorė žmonėms stengiasi parodyti, kad labai myli gyvūnus, tačiau prioritetus skiria ne gyvūnų gerai būklei ar gyvybei išsaugoti, bet kitiems dalykams", – rašoma socialiniuose tinkluose plintančiame laiške.

Sulaukė inspektorių vizito

Vieni baisėjosi, tačiau kiti suskubo ginti prieglaudos vadovę G.Kučinskienę.

"Kiek teko su ja bendrauti, niekada nebuvo jokių problemų. O dėl blogų sąlygų... Jūs patys tikriausiai labai daug paaukojote tiems gyvūnams?" – retoriškai klausė viena klaipėdietė.

"Jokiais ryšiais nesu susieta, tad rašau tik savo nuomonę iš savo asmeninės patirties. Iš šios prieglaudos esu paėmusi penkis šunelius sau ir giminaičiams. Dėl Galinos neva "kažkokio" bjauraus elgesio... Žmonės, nesusireikšminkite, jei nepasitiko jūsų su šypsena, gera nuotaika ar neišpildė jūsų lūkesčių dėl augintinio, matyt, taip turėjo būti. Dėl ten dirbančių "vartojančių" darbuotojų – džiaukimės, kad bent tokie ten gali kažkuo prisidėti, o "kitokie" vargu ar norėtų dirbti. Kelios nuotraukos su neva neprižiūrėtais gyvūnais vargu ar įrodo visos prieglaudos situaciją. Jų ten per 300. Neteisinu ir nepeikiu šios prieglaudos, juo labiau šio pranešimo, bet tinkamai atsirinkime informaciją iš patikimų šaltinių", – komentavo kita moteris.

Su šio laiško turiniu susipažino ir Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Sureagavę jau į antrą per šiuos metus gautą skundą inspektoriai vakar apsilankė prieglaudoje.

Netikėtas vizitas 9 val. ryto pribloškė "Būk mano draugas" steigėją ir vadovę.

G.Kučinskienei valstybės tarnautojai įteikė vienos moters vardu ir pavarde pasirašytą laišką.

Nemoka pasakyti "ne"

"Būk mano draugas" vadovė įsitikinusi, kad taip elgiamasi toli gražu ne iš didelės meilės keturkojams. Jos žodžiais tariant, vyksta rimta kova dėl pinigų.

"Kam naudinga būtent taip juodinti darbą, kuris kalba pats už save? Juk tiek išgelbėta gyvybių. Kas iš to, jei pasiimsiu 20 gyvūnų, kaip visi šukuosiu juos nuo pat ryto iki vakaro ir šauksiu, kokia aš gera. O kur visi likusieji? Neturime vietos, bet vis tiek pasiimame tuos, kurių nė viena prieglauda nepriima. Žmonės kartais primeta visokių ligotų, nė neatsiklausę manęs. Nemigdome jų, kiek duota Dievo, lai tiek ir gyvena. Tai yra ne kaltė, o mano pačios bėda, kad aš nemoku pasakyti "ne", – vakar kalbėjo direktorė.

Esą jai keliami nerealūs švaros reikalavimai, taip pat prašoma sumažinti gyvūnų skaičių.

"Nori, kad būtų tvarkinga, tarsi penkių žvaigždučių viešbutyje. Absurdas", – ironizavo pašnekovė.

Kova dėl 2 proc. paramos

Pirmą kartą laiškas buvo pasirašomas gyvūnų gynėjų vardu, antrąjį – konkrečiu vardu ir pavarde.

Galbūt apšmeižti bando konkurentai?

"Žinoma, viskas dėl 2 proc., dėl didesnės dalies pinigų", – neabejojo G.Kučinskienė.

"Yra tokia savanorių grupė, kuri savavališkai pradėjo rinkti pinigus ir savarankiškai spręsti, kam juos skirs. Kategoriškai uždraudžiau tai daryti, juk visos pajamos turi būti oficialios. Po to tie asmenys pradėjo mane terorizuoti ir regzti prieš mane negerus dalykus. Tai akivaizdus kerštas. Visada visus kviečiu atvažiuoti į prieglaudą, kad patys savo akimis pamatytų ir susidarytų savo nuomonę", – ragino klaipėdietė.

Tai akivaizdus kerštas. Visada visus kviečiu atvažiuoti į prieglaudą, kad patys savo akimis pamatytų ir susidarytų savo nuomonę.

Ji neneigė, kad prieglaudos darbuotojai kartais išgeria, bet gyvūnus neabejotinai myli.

"Minusas gyvūnui nebent tik toks, kad išbučiuos nuo nosies iki užpakalio ir priguls voljere kartu su juo. Baltarankiams pas mus ne vieta, o tie žmonės nebijo sugrėbti išmatų", – nukirto prieglaudos direktorė.

310 kačių ir šunų

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža patvirtino, kad įstaigoje atliktas patikrinimas.

Jo žodžiais tariant, akivaizdu, kad prieglaudos direktorė stengiasi, dirba. Tačiau vis tiek kyla klausimų.

Kaip sakė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Virgilijus Valantinas, šiuo metu įstaigoje gyvena apie 310 šunų ir kačių.

Todėl nenuostabu, kad idealios švaros čia nėra.

"Apsilankę pamatėme, kad teritorija netvarkinga, daug susikaupusių šiukšlių, nenupjauta žolė, dauguma voljerų buvo neišvalyti, darbuotojai sukruto tik mums atvykus. Vadovė paaiškino, kad darbą pradeda nuo 10 val.", – kalbėjo V.Valantinas.

"Bėda – ne prieglauda"

Inspektoriams taip pat užkliuvo, kad nevykdoma kova su graužikais, neišplauti konteineriai, kuriais buvo išvežtos gaišenos.

"Tikrinimas dar nebaigtas, nes direktorė turi pateikti visus dokumentus, gyvūnų apskaitą. Surašę aktą ir įvertinę situaciją spręsime, ką daryti. Esminė problema ta, kad į gatves išmetama labai daug gyvūnų. Jeigu prieš keletą metų prieglaudose būdavo po 200, dabar tas skaičius gerokai išaugo. Keista būtų bausti žmogų, kuris priima gyvūnus. Būtų gerai, kad keturkojų globėjai skirtų dėmesį išmetamiems gyvūnams. Nes pas mus vis dar vyrauja supratimas, kad augintinis – tarsi daiktas", – užsiminė V.Valantinas.

G.Kučinskienė prisipažino, kad jai skaudu girdėti tokias kalbas, bet labiausiai siutina tai, jog trukdoma dirbti.

"Esu "išmušta" iš darbo. Turiu viską mesti ir užsiiminėti biurokratine veikla, popierizmu, o tai absoliučiai nėra susiję su gyvūnų gerove. Nė neskaičiau to laiško, nėra laiko, penki gyvūnai laukia operacijos, reikia paruošti jiems vietas. Čia vyksta masinis gyvūnų gelbėjimas", – keturkojų apsuptyje kalbėjo pašnekovė.