„Bauda paskirta atsižvelgus į senyvą amžių, jis yra pensininkas, pirmą kartą teisiamas“, – sakė apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė.

Po teismo posėdžio P. Masilionis teigė nežinantis, ar nuosprendį skųs.

„Reikia dar susipažinti su nutartimi“, – teisme sakė P. Masilionis.

Anksčiau P. Masilionis buvo sakęs, kad knygą išleido norėdamas pateikti kitą nuomonę ir pats nesutinkantis su knygoje išsakytais teiginiais.

„Knygos teiginiais yra įžeidžiami įvykių prie televizijos bokšto, Medininkų dalyviai, niekinamas jų atminimas“, – teigė teisėja.

Bendrovės „Mūsų gairės“ leidykla „Politika“ išleido knygą „Išdavystės kaina“, G. Sapožnikovos knygos „Kas ką išdavė“ vertimą. P. Masilionis pats finansavo knygos leidimą, jam tai kainavo apie 2 tūkst. eurų.

Teismas nusprendė konfiskuoti leidykloje likusias knygos kopijas.

Ši knyga išspausdinta 530 egzempliorių. Keletą jos egzempliorių leidėjas perdavė bibliotekoms, vieną knygą gavo Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Taip pat šią knygą išdalijo savo pažįstamiems, dar 100 knygų davė kitam asmeniui, pažadėjusiam jas parduoti.

Prokuratūros duomenimis, leidėjas taip pat bandė platinti šią knygą per knygynus, tačiau pastarieji atsisakė ja prekiauti.

Prokuratūra anksčiau teigė mananti, kad inicijuodamas išverstos G. Sapožnikovos knygos lietuvišką leidimą ir „Leidėjo žodyje“ pritardamas knygoje išsakytiems teiginiams, P. Masilionis užgauliu ir įžeidžiančiu būdu viešai pritarė bei šiurkščiai menkino 1990–1991 metais agresiją prieš Lietuvą vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos valstybei bei jos gyventojams.

Pasak prokuratūros, šiame leidinyje tendencingai iškraipomi istoriniai faktai apie 1991 metais vykusias beginklių žmonių žudynes prie Vilniaus televizijos bokšto, Medininkų pasienio poste iššaudytus Lietuvos pareigūnus ir kitus 1990–1991 metų įvykius Lietuvoje.

G. Sapožnikova dėl savo veiklos Lietuvoje paskelbta nepageidaujamu asmeniu.

Leidėjas sako išleisdamas rusų žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygą tiesiog norėjęs tik pateikti kitą nuomonę ir tikino pats iš tikrųjų nesutinkantis su G. Sapožnikovos teiginiais. 

„Aš leidau išsakyti nuomonę“, – sakė P. Masilionis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti 78 metų P. Masilionio baudžiamąją bylą.

Jo vadovaujamos bendrovės „Mūsų gairės“ leidykla „Politika“ išleido knygą „Išdavystės kaina“, G. Sapožnikovos knygos „Kas ką išdavė“ vertimą.

P. Masilionis teisme pripažino, kad 1980-1988 metais dirbo Lietuvos komunistų partijos Centro komitete propagandos ir agitacijos skyriuje instruktorium.

Vilniaus apygardos prokuratūra mano, kad inicijuodamas išverstos G. Sapožnikovos knygos lietuvišką leidimą ir „Leidėjo žodyje“ pritardamas knygoje išsakytiems teiginiams, užgauliu ir įžeidžiančiu būdu viešai pritarė bei šiurkščiai menkino 1990–1991 metais agresiją prieš Lietuvą vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvos valstybei bei jos gyventojams.

Pasak prokuratūros, šiame leidinyje tendencingai iškraipomi istoriniai faktai apie 1991 metais vykusias beginklių žmonių žudynes prie Vilniaus televizijos bokšto, Medininkų pasienio poste iššaudytus Lietuvos pareigūnus ir kitus 1990–1991 metų įvykius Lietuvoje.

„Kategoriškai pareiškiu, kad su kaltinimais nesutinku, man inkriminuojamos veikos nepadariau, (Baudžiamojo kodekso - BNS) straipsnio taikymas knygos leidėjui šiurkščiai pažeidžia Konstituciją“, - teismui sakė P. Masilionis.

Jis pareiškė, kad duos parodymus, tačiau atsisako advokato paslaugų.

„Kol kas advokato nesamdau protestuodamas. Aš buvau Sausio 13-osios, Medininkų bylose, daugelyje bylų buvau, advokatas ten nieko nereiškia, kiti proceso dalyviai šiose bylose kalba politinėmis sąvokomis“, – teigė P. Masilionis.

Kaltinamasis teismui pasakojo, kad sužinojo apie Italijoje išleistą G. Sapožnikovos knygą. Ši knyga buvo parduodama ir knygynuose Maskvoje. Kadangi iš italų versti sunkiau, nuspręsta išversti rusų kalba parašytą knygą, ją iš Rusijos leidėjui atvežė jo pažįstamas.

P. Masilionis pats finansavo knygos leidimą, jam tai kainavo apie 2 tūkst. eurų.

Prokuroras Rolandas Jurkevičius klausė kaltinamojo, kokiu tikslu jis nusprendė panaudoti savo lėšas knygų leidimui. P. Masilionis tikino, kad jau seniai domisi procesais valstybėje, yra rinkęs medžiagą.

Teisėja Eglė Gruodienė teiravosi, P. Masilionio, kodėl jis knygoje nepateikė kontrargumentų, jeigu sako, kad nepritaria G. Sapožnikovos nuomonei, taip pat ar žino, kad sprendimai Medininkų ir vienoje iš Sausio 13-osios bylų yra įsiteisėję. P. Masilionis sakė šia knyga tiesiog norėjęs pateikti kitą nuomonę.

Teismo salėje jis demonstravo Giedrės Gorienės parašytą knygą „Nusikaltimas valstybės vardu. Medininkų žudynių byla melo ir klastočių labirintuose“. Jo manymu, ir tokios knygos reikalingos nuomonių įvairovei. Vilnietis mano, kad teisėsauga neišsamiai ištyrė Sausio 13-osios ir Medininkų bylas, liko neatsakytų klausimų.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad P. Masilionis savo iniciatyva G. Sapožnikovos knygą išvertė į lietuvių kalbą bei parašė lietuviškam leidiniui „Leidėjo žodį“, savo lėšomis sumokėjo spaustuvei už jos spausdinimą.

Ši knyga išspausdinta 530 egzempliorių. Keletą jos egzempliorių leidėjas perdavė bibliotekoms, vieną knygą gavo Martyno Mažvydo biblioteka. Taip pat šią knygą išdalino savo pažįstamiems, dar 100 knygų davė kitam asmeniui, pažadėjusiam jas parduoti.

Prokuratūros duomenimis, jis taip pat bandė platinti šią knygą per knygynus, tačiau pastarieji atsisakė ja prekiauti.

„Knygynai atsisakė platinti. Knygynai sakė, kad mums tikrina, ir išima, jei kas. Isteriškas politinis elitas baimės atmosferą didina“, – piktinosi P. Masilionis.

G. Sapožnikova dėl savo veiklos Lietuvoje paskelbta nepageidaujamu asmeniu ir į Lietuvą neįleidžiama.

Į jos bylos posėdį buvo atvykęs vilnietis Jurijus Subotinas, jis anksčiau buvo teistas taip pat už viešą pritarimą sovietų nusikaltimams, tačiau vėliau buvo išteisintas.

Teismo salėje sėdėjo ir buvęs Socialistinio liaudies fronto (SLF) vadovas Algirdas Paleckis, 2013 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti jam paskelbtą nuosprendį už sovietų agresijos neigimą Sausio 13-ąją.

P. Masilionio byla toliau bus nagrinėjama gegužės 10 dieną, bus kviečiami liudytojai.

Tik po to, kai organizatoriai kreipėsi į prokuratūrą, leidimas buvo duotas, tačiau mitinguoti leista ne tūkstančiui žmonių, kaip buvo prašyta, o 10 kartų mažiau – šimtui. Rusijos prezidentas su premjeru, žinoma, pučo 25-mečio minėjimą ignoruoja. O štai Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nepriklausomybės nepavykusiems duobkasiams – žalia gatvė.

Maskvoje įvyko iš Lietuvos deportuotos ir negalinčios atvykti į mūsų šalį žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygos pristatymas, kuriame gerai mums žinomi asmenys ne tik dėstė savo tiesas, bet ir džiūgavo, kad šių dienų pasaulyje Lietuva ir jos politikai bejėgiai sustabdyti tiesos skleidimą, todėl iš šitos knygos Lietuvos žmonės sužinos, kas ką išdavė,  kaip buvo „žudoma“ Sovietų Sąjunga ir kas nutiko su tais, kurie mėgino ją išsaugoti.

1991 rugpjūčio 23 d. Vladimiras Leninas „mojuodamas“ savo dešine iškeliavo iš sostinės Lukiškių aikštės ir tai lietuviams, taip atkakliai, net pralieto kraujo kaina siekusiems laisvės, buvo džiugi žinia.

Beveik tuo pat metu džiūgavo ir šimtai maskviečių, kai keliamasis kranas užnėrė kilpavirvę  ant vieno iš kruviniausių Lenino bendražygių  „geležinio“ Felikso Dzeržinskio paminklo.  Tačiau dabar  šį  paminklą reikalaujama grąžinti į buvusią vietą – kaip vieną iš esą prasidėjusio Sovietų Sąjungos atgimimo simbolių. Rusijoje stiprėja jėgos, kurios iki šiol negali susitaikyti su prieš ketvirtį amžiaus įvykusia sovietų imperijos griūtimi, prarastomis teritorijomis.

Iš Lietuvos išprašyta „Komsomolskaja pravda“ apžvalgininkė Galina Sapožnikova  į savo knygą sudėjo prieš mūsų valstybės nepriklausomybę stojusių veikėjų pasakojimus, kas vyko Lietuvoje prieš ketvirtį amžiaus. G. Sapožnikova savo knygą pavadino „Kas išdavė. Kaip buvo žudoma Sovietų Sąjunga ir koks likimas tų, kurie ją bandė gelbėti“. Dauguma tų  „gelbėtojų“ – po 1991 m. rugpjūčio pučo nuo Lietuvos teisėsaugos sprukę perversmininkai.

Generolą majorą Algimantą Naudžiūną „gelbėti“ Lietuvos Maskva atsiuntė 1989 m. Tiesiai iš Baikonuro raketinės divizijos, kur šis vadovavo politiniam skyriui. Lietuvoje jis paskirtas  platformininkų komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi.

„Lietuvą  radau sudaužytą, išvogtą, suskilusią. V. Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba  pasitraukė iš Sovietų Sąjungos. V. Landsbergį ir visą tą viršūnėlę buvo priglaudusi KGB“, – tvirtino A. Naudžiūnas.

Kitas Lietuvos kompartijos vadovas  Juozas Jermalavičius 1991 m. sausio 11 d. kruvinųjų įvykių išvakarėse pranešė, kad valdžią į savo rankas ima „Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetas“. Po to, kai kariškiai per traiškomus žmonių kūnus užėmė televizijos bokštą,  J. Jermalavičiaus balsas gelbėjimo komiteto vardu iš karinės mašinos per garsiakalbį skelbė:

„Broliai lietuviai, nacionalistų ir separatistų vyriausybė, kuri priešpastatė save liaudžiai, nuversta. Eikite pas savo tėvus, vaikus.“  Dabar šis veikėjas už savo nusikaltimus yra atlikęs bausmę Lietuvos kalėjime, tačiau klausiamas, ar buvo tikruoju Gelbėjimo komiteto vadovu, J. Jarmalavičius nuo atsakymo išsisuko. 

„Nacionalinio Lietuvos gelbėjimo komiteto idėja gimė ir buvo nuleista iš Maskvos. Tai tebuvo dezinformacija“, – sakė J. Jermalavičius.

KGB būrio „Alfa“ vadas, pulkininkas Michailas Golovatovas vadovavo smogikams, kurie 1991 m. sausį šturmavo televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Dabar KGB pulkininkas dėl Vilniuje pralieto kraujo nusiplauna rankas.

„Kad mūsų ten niekas nesiuntė, o M. Gorbačovas nieko nežinojo – visiškas melas. Jam – 85-eri, galėtų atsiprašyti“, – tvirtino M. Golovatovas.

Po kruvinų sausio įvykių nepriklausomos Lietuvos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą. Savo tyrimą pradėjo ir Maskvos statytinis LTSR generalinis prokuroras Antanas Petrauskas. Jam į talką atskrido grupė Sovietų Sąjungos generalinės prokuratūros prokurorų.  Pastarųjų tyrėjų užduotis įrodyti versiją, kad Vilniuje žmonės žuvo ne nuo okupantų kulkų.

Maskvos prokurorai apklausė ne tik kariškius. Apie savo žygdarbius veržėsi girtis ir perversmininkai, jų talkininkai. Tačiau rugpjūtį, Maskvoje žlugus pučui, tyrimą teko nutraukti, bylą išsiuntė į Maskvą, o patys tyrėjai spruko iš kur atvykę. LTSR prokuroras A. Petrauskas dabar lieja apmaudą, kad nepriklausomos Lietuvos prokuratūra susitarė su Rusijos prokurorais ir 37 baudžiamosios bylos tomai grąžinti Lietuvai.

„Viskas atiduota į Lietuvos rankas ir šiandien jie teisia. Baigtis man aiški. Nuosprendis vienareikšmiškai bus apkaltinamasis“, – įsitikinęs A. Petrauskas.

Lietuvos teisėsauga  Sausio 13-osios byloje teisiamą generolą A. Naudžiūną kaltina buvus vienu iš Nacionalinio gelbėjimo komiteto lyderių, perversmo plano autoriumi.  Pastarasis turi savo versiją.

„Mes išsiaiškinome, kas įvyko. Mus išdavė. M. Gorbačiovas, Eduardas Ševardnadzė ir dar keli politbiuro nariai pažadėjo Ronaldui Reaganui ir Georgui Bushui atiduoti Pabaltijį. Mums kyla klausimas: kodėl  Aukščiausioje Taryboje dirbo ir valdė Lietuvos struktūras 200 žvalgų? Mes jų sąrašus turime“, – dėstė A. Naudžiūnas.

Aukščiausios Tarybos vicepirmininkas Kazimieras Motieka tokias perversmininkų kalbas vadina jų pačių sukurtais pramanais.

„Apie tuos „šnipus“ galiu jums pasakyti šitaip: toks skaičius pas mus buvo užsienio korespondentų. Šie korespondentai, „šnipai“, patys savo akimis matė, kas čia Lietuvoje darosi. Vienas tų „šnipų“, norvegas, kiek aš pamenu, per sausio įvykius buvo sumuštas“, – akcentavo K. Motieka.

Tuo metu Maskvoje besislapstantis buvęs „Alfos“ vadas sako, kad 1991 m. Vilniuje išbandytas Jungtinių Valstijų ekspertų parengtas scenarijus, kuris buvo naudojamas ir kitose šalyse.

„Visa tai, kas buvo Vilniuje, buvo pritaikyta Maidane, Makedonijoje ir visur kitur, kur žuvo taikūs žmonės“, – tikino M. Golovatovas.

Žurnalistė G. Sapožnikova Lietuvą vadina Europos Sąjungos (ES) Šiaurės Korėja, kurioje vis dar vykdomos politinės represijos, uždaromi televizijų kanalai, o neįtikę žurnalistai išvaromi iš šalies. Pernai iš Lietuvos išprašyta G. Sapožnikova svarsto, kad Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas draudimas jungtis į sąjungas, bendradarbiauti su buvusiomis sovietų sąjungos respublikomis tapo pagrindine ES ir Rusijos santykių rakštimi.

„Dėl to Dalia Grybauskaitė yra viena iš dabartinės krizės architekčių. Prisiminkite įvykius Ukrainoje, atsiminkime 2014 m. Maidaną, tačiau iki jo 2013 m. lapkritį buvo Vilniaus „viršūnėlė“. Prieš pusantrų metų iki jo Lietuvoje įsikūręs Rytų Europos studijų centras parengė pranešimą, kuriame įtvirtinta galimybė tik „su mumis arba prieš mus“.  Jie surišo Viktorui Janukovyčiui rankas, kad jis nesijungtų prie Rusijos. Būtent nuo šio momento prasidėjo Maidanas, Donbase žuvo 10 tūkst. žmonių“, – tvirtino G. Sapožnikova.

Rytų Europos studijų centro vadovas spėja, kad  ponia G. Sapožnikova greičiausiai turėjo galvoje 2013 m. centro analitikų parengtą studiją apie Eurazijos ekonominę sąjungą. Viena jos išvadų – Eurazijos sąjungos taisyklės iš esmės nesuderinamos su ES politika ir laisvos prekybos susitarimais.

„Tai yra labai absurdiški kaltinimai, iš esmės tik atkartojantys rusišką naratyvą, kad Lietuva neva yra valstybė, kuri tik griauna buvusius gerus sovietinių valstybių santykius ir ypač santykius su Rusija“, – įsitikinęs Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

Panašios nuomonės laikosi ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko patarėjas Ramūnas Bogdanas: „Tai yra žmonės, kurie galvoja, kad viską galima nupirkti, kad mes išėjome į Baltijos kelią todėl, kad amerikiečiai mums davė po dolerį, kad į Maidaną ukrainiečiai atėjo, nes nebenorėjo būti valdomi vagių režimo. Jie negali suvokti tokių dalykų, kad žmonės turi tokius jausmus, kaip žmogiškasis orumas, nepasitenkinimas egzistuojančia neteisybe, kaip noras keisti, kaip noras siekti laisvės“, – tvirtino R. Bogdanas.

G. Sapožnikova Lietuvoje yra paskelbta nepageidaujamu asmeniu.

„G. Sapožnikovos knygos pristatymą Italijos parlamente vertiname kaip Kremliaus propagandinį ir dezinformacinį renginį“, – rašoma ministerijos komentare BNS.

Trečiadienį Italijos parlamente vyks renginys, kuriame bus pristatyta portalo „Komsomolskaja pravda“ žurnalistės knyga „Lietuviškas sąmokslas. Kaip žlugo Sovietų Sąjunga ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išsaugoti“. Jame turėtų dalyvauti ir pati autorė.

Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ambasadorė Italijoje Jolanta Balčiūnienė išsiuntė protesto laiškus Italijos Senato pirmininkui Pietro Grasso (Pjetrui Grasui), Italijos Deputatų Rūmų pirmininkei Laurai Boldrini, Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Pier Ferdinando Casini (Pjerui Ferdinandui Kazini) ir renginio organizatoriams parlamentarams bei pabrėžė būtinybę bendrai kovoti su Rusijos dezinformacijos kampanijomis.

2014-ųjų Lietuvos Valstybės saugumo departamento ataskaitoje nurodoma, kad Taline ir Maskvoje gyvenanti G. Sapožnikova yra įsteigusi tarptautinį žiniasklaidos klubą „Format A-3“, kuris Baltijos šalyse skleidžia „Rusijos politines ir ideologines nuostatas“. Vien 2013-aisiais Lietuvoje buvo surengta 11 renginių, kuriuose pasisakė Rusijos informacinę politiką palaikantys politologai, ekonomistai, rašytojai ir kultūros atstovai.

Estijos žvalgyba G. Sapožnikovą taip pat yra paminėjusi 2009-ųjų ataskaitoje, kaip vieną spaudos klubo „Impresum“ įkūrėjų.

Estijos saugumo policijos duomenimis, klubas užsiėmė antiestiška propaganda, kvietė pašnekovus, kurie palaiko Kremliaus politiką ir nostalgines nuotaikas žlugusiai Sovietų sąjungai.

Portalo „Komsomolskaja pravda“ žurnalistė Galina Sapožnikova Lietuvoje paskelbta nepageidaujamu asmeniu.

Kaip patvirtino BNS šaltiniai Vidaus reikalų ministerijoje, Rusijos pilietė G.Sapožnikova nepageidaujama Lietuvoje paskelbta rugpjūčio mėnesį.

Pati G.Sapožnikova BNS pasakojo apie tai sužinojusi rugpjūčio 26-ąją, kai lėktuvu atskrido iš Talino į Vilnių.

Jos teigimu, pareigūnai pačiame Vilniaus oro uoste jos nesulaikė, tačiau pasivijo už „maždaug 60 kilometrų nuo Vilniaus“, vykstant į interviu Ignalinoje.

„Mane pasivijo pasienio tarnybos pareigūnai, kurie atvėžė dokumentą, išduotą pą pačią dieną su oro uosto antspaudu. Jame buvo parašyta, kad aš esu laikoma pavojingu Lietuvai asmeniu ir kad sprendimą tą patį rytą priėmė Migracijos departamentas“, - BNS antradienį sakė G.Sapožnikova.

Anot jos, dokumente nurodyta, jog draudimas atvykti į šalį jai pritaikytas penkeriems metams.

Moteris tikino su pasieniečiais sutarusi, jog iš Lietuvos išvyks tą pačią dieną ir vakariniu reisu išskrido iš Vilniaus į Taliną.

„Tai yra tik dėl to, kad rašiau apie 1991-ųjų metų įvykius ir uždaviau nepatogius klausimus, kurie nepatiko jūsų valdžiai“, - Lietuovos sprendimą įvertino G.Sapožnikova.

2014-ųjų Lietuvos Valstybės saugumo departamento ataskaitoje nurodoma, kad Taline ir Maskvoje gyvenanti moteris  yra įsteigusi tarpautinį žiniasklaidos klubą „Format A-3“, kuris Baltijos šalyse skleidžia „Rusijos politines ir ideologines nuostatas“. Vien 2013-aisiais Lietuvoje buvo surengta 11 renginių, kuriuose pasisakė Rusijos informacinę politiką palaikantys politologai, ekonomistai, rašytojai ir kultūros atstovai.

Estijos žvalgyba G.Sapožnikovą taip pat yra paminėjusi 2009-ųjų ataskaitoje, kaip vieną spaudos klubo „Impresum“ įkūrėjų. Estijos saugumo policijos duomenimis, klubas užsiėmė antiestiška propaganda, kvietė pašnekovus, kurie palaiko Kremliaus politiką ir nostalgines nuotaikas žlugusiai Sovietų sąjungai.