Jiems būtinas švarus vanduo, maistas, švietimas, medicininė priežiūra ir apsauga. Daugiausiai lėšų, organizacijos duomenimis, reikia vaikams pilietinio karo alinamoje Sirijoje bei šios šalies pabėgėlius priimančiose šalyse. Toliau eina Jemenas, Kongo Demokratinė Respublika ir Pietų Sudanas.

„Labai svarbu suteikti paramą vaikams, kurios jie yra reikalingi“, - sakė skubios pagalbos programų vadovas Manuelis Fontaine'as. Jis paragino tarptautinę bendruomenę įsipareigoti garantuoti vaikų apsaugą karų ir krizių teritorijose.

Milijonai vaikų „šiandien dėl konfliktų ir katastrofų patiria siaubingą smurtą, baimę ir traumą“, kalbėjo UNICEF vykdomoji direktorė Henrietta Forė. Teigiamo vaikų apsaugos priemonių poveikio esą negalime pervertinti. „Jei vaikai neturi saugios vietos žaisti, jei jie nesugrįžta pas savo šeimas, jei negauna psichosocialinės pagalbos, nematomi karo radai niekada neužgis“, - įspėjo ji.

UNICEF skaičiuoja, kad 34 mln. vaikų karų ir krizių teritorijose visame pasaulyje negali naudotis vaikų apsaugos priemonėmis, 6,6 mln. jų - Jemene, 5,5 mln. - Sirijoje ir 4 mln. Kongo Demokratinėje Respublikoje.

UNICEF pabrėžė, kad 2019 metai ženklina 30-ąsias JT Vaikų teisių konvencijos ir 70-ąsias Ženevos konvencijos metines. Tačiau „šiandien vidiniai ar tarptautiniai konfliktai kamuoja daugiau žmonių nei kada nors anksčiau per praėjusius tris dešimtmečius - su žiauriais padariniais vaikams“.

UNICEF kartu įspėjo, kad organizacijai vis sunkiau dirbti. Konfliktų šalys vis dažniau nepaiso humanitarinės tarptautinės teisės ir iš dalies neleidžia humanitarinėms organizacijoms pasiekti pagalbos reikalingus žmones. Be to, kai kurios pagalbos programos susiduria su dideliu pinigų stygiumi, pirmiausiai - Konge, kur 2018-aisiais buvo skirta tik trečdalis iš reikalingo 21 mln. dolerių.

Ši suma, atsižvelgiant į infliaciją, viršijo praėjusių 30 metų vidurkį, antradienį pranešė perdraudimo įmonė „Munich Re“. Apdrausti nuostoliai siekė 80 mlrd. dolerių.

Brangiausios gamtos katastrofos 2018 metais, „Munich Re“ duomenimis, buvo miškų gaisrai Šiaurės Kalifornijoje, kurie lapkričio pradžioje praktiškai visiškai suniokojo Paradaiso miestelį, ir uraganas Michaelis. Daugiausiai aukų pareikalavo 7 metrų aukščio cunamis netoli Indonezijos Palu miesto rugsėjo pabaigoje, pražudęs apie 2 100 žmonių.

Iš viso gamtos stichijos pernai nusinešė 10 400 žmonių gyvybių, skelbia „Munich Re“. Lyginant su praėjusių 30 metų vidurkiu, pastebimas aukų mažėjimas, ir tai yra jau ne vienerių metų tendencija. Anot ekspertų, pradeda veikti priemonės žmonių gyvybėms apsaugoti.

UNISDR atstovas Ricardas Mena kalbėjo apie „nerimą keliančius skaičius“. Klimato sąlygotų gamtos katastrofų padaugėjo nuo vidutiniškai 165 iki 329 per metus, teigiama ataskaitoje. 56 proc. iš 1,3 mln. žuvusiųjų gyvybės neteko per kitokias, klimato nesąlygotas katastrofas - žemės drebėjimus, cunamius ar ugnikalnių išsiveržimus. Tačiau iš 4,4 mlrd. gyventojų, kurie buvo sužeisti arba neteko namų bei pragyvenimo šaltinio, 94 proc. nukentėjo nuo reiškinių, nulemtų klimato - potvynių, sausrų ir audrų. Ateityje ypač turėtų daugėti karščio bangų, įspėjo tyrimo autorė Debarati Guha.

Klimato sąlygotų gamtos katastrofų padaryti registruoti nuostoliai 1998-2017 metais siekė iš viso 2,2 trln. dolerių (1,9 trln. eurų). Tai yra pustrečio karto daugiau nei 1978-1997 metų laikotarpiu (895 mlrd. dolerių). Kartu su kitų katastrofų - žemės drebėjimų, cunamių ir ugnikalnių išsiveržimų - padaryta žala suma siekia 2,9 trln. dolerių (prieš tai - 1,3 trln.). Tačiau tikrieji rodikliai yra daug didesni, nes apskaičiuota ir įvardyta tik trečdalio katastrofų žala, sakė D. Guha.

Ekspertai, pateikdami lyginimą, atsižvelgė į kainų pokyčius ir paskaičiavo žalą pagal 2017 metų kainas doleriais. Daugiausia nuostolių, remiantis studija, 1998-2017 metais patyrė JAV, be kita ko, dėl to, kad pastatai ir infrastruktūra čia daug brangesnė nei daugelyje kitų šalių.

Į dešimtuką pagal apskaičiuotą absoliučią žalą patenka ir Vokietija - pirmiausiai dėl potvynių padarinių. Prancūzija tuo tarpu kentė nuo audrų, Italija - nuo požeminių smūgių.

Dar prastesnė situacija yra besivystančiose šalyse. „Katastrofos visad paliečia vargingiausius iš vargšų“, - kalbėjo D. Guha.

Iki šių metų pabaigos, o gal net artimiausiomis savaitėmis Ramiajame vandenyne gali susiformuoti reiškinys „El Nino“, kuris visame pasaulyje sukelia klimato ekstremumus, ketvirtadienį perspėjo Jungtinės Tautos (JT).

Yra 80 proc. tikimybė, kad „El Nino“ gali prasidėti laikotarpiu nuo spalio iki lapkričio, ir 60 proc. tikimybė, kad jis prasidės laikotarpiu nuo dabar iki rugpjūčio pabaigos, nurodė JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO).

Reiškinys „El Nino“, kuris gali nulemti sausras vienose pasaulio dalyse ir smarkias liūtis kitose, atsiranda kas dveji-septyneri metai, kai pradeda silpnėti vyraujantys pasatai, cirkuliuojantys virš Ramiojo vandenyno atogrąžų srities.

„El Nino“, kuris praėjusį kartą reiškėsi nuo 2009 metų birželio iki 2010 metų gegužės, gali sukelti sumaištį žemės ūkyje ir pasaulinėse žemės ūkio rinkose.

Dėl jo mažiau kritulių sulaukia tokios šalys kaip Indija, Indonezija ir Australija, todėl didėja miškų gaisrų ir nederliaus pavojus. Tuo tarpu Ramiojo vandenyno rytinio regiono ir Pietų Amerikos valstybėse iškrenta daugiau kritulių, kurie kelia potvynių ir žemės nuošliaužų pavojų.

„El Nino“ nulemia ekstremalius įvykius ir daro aiškų šildymo poveikį“, – sakė WMO vadovas Michelis Jarraud (Mišelis Žaro).

Indijos musoniniai lietūs šiemet prasidėjo penkiomis dienomis vėliau nei įprasta, o nepakankamo kritulių kiekio šį sezoną perspektyva sukėlė nuogąstavimų dėl mažesnio derliaus ir didesnių maisto kainų.

Pernai birželį Indonezijos Sumatros saloje siautę gaisrai jau sukėlė didžiausią per daugiau kaip dešimtmetį smogą Pietryčių Azijoje, paveikdami milijonų žmonių kasdienį gyvenimą ir išprovokuodami piktą diplomatinį ginčą su kaimyniniais Singapūru ir Malaizija.

Australijoje per „El Nino“ taip pat stiprėja sausringumo tendencija, todėl padidėja krūmynų gaisrų pavojus.

„El Nino“ metų žiemos Europoje ir Jungtinių Valstijų šiaurėje paprastai būna sausesnės.

Be to, kad padidina kritulių kiekį Ramiojo vandenyno rytuose ir Pietų Amerikoje, „El Nino“ pakeičia maisto medžiagų turtingas vandenyno sroves, kurios vilioja žuvis.

Manoma, kad pavadinimas „El Nino“ šiam reiškiniui buvo duotas 19-ajame amžiuje, kai Peru žvejai pastebėjo jį maždaug per Kalėdas. Tas žodis ispaniškai reiškia berniuką, turint omenyje Kūdikėlį Jėzų.

Žodžiu „La Nina“, kuris reiškia mergaitę, vėliau buvo pavadintas atvirkštinis reiškinys, kurį apibūdina neįprastai žema vandenyno paviršiaus temperatūra Ramiojo vandenyno atogrąžų dalies centriniame ir rytiniame regionuose. Praėjusi „La Nina“ baigėsi 2012 metų balandį.