-
Po tymų protrūkio – skandalas: vakcinų užtenka ne visiems 16
Neskiepijo ir pasiūlė kreiptis į ligoninę
„Paskambinau į Garliavos Roko Šliūpo polikliniką ir pasiteiravau, ar galėčiau būti paskiepyta nuo tymų. Sulaukiau neigiamo atsakymo ir buvau nukreipta į Kauno klinikinę ligoninę. Paskambinau į ligoninę, tačiau išgirdau, kad skiepijami tik žmonės, kurie turėjo kontaktą su sergančiais tymais. Man liepė kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – apie keblią situaciją, į kurią pateko trečiadienį, pasakojo moteris.
Anot pašnekovės, ji paklausė medikų viešojoje erdvėje dėstomų perspėjimų, jog pastaruoju metu tymais itin serga ne tik vaikai, tačiau ir suaugusieji. Jūratė susirūpino savo sveikata, nes paskutinį kartą ji nuo tymų buvo skiepyta maždaug prieš 30 metų, tad gali būti, jog nesusidarė ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai.
„Medikai skelbia paniką dėl tymų, bet nuo jų neįmanoma pasiskiepyti net ir mokamai. Tai gal tyčia daroma taip, kad žmonės sirgtų?“, – klausė moteris. Anot jos, dėl galimybės pasiskiepyti nuo tymų į Garliavos Roko Šliūpo polikliniką ji kreipėsi ne pirmą kartą, tačiau anksčiau ji taip pat sulaukė neigiamo atsakymo.
Trūksta vakcinų
Garliavos Roko Šliūpo poliklinikos vedėja Audra Diglienė teigė, kad poliklinikoje vakcinos trūkumo nėra. „Vaikus, gydymo įstaigose dirbančius žmones ar asmenis, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju tymais, nemokamai skiepijame be jokių apribojimų. Į šeimos gydytoją dėl skiepų gali kreiptis ir tie asmenys, kurie žino, jog anksčiau nebuvo paskiepyti nuo tymų. Tačiau reikia ne skambinti telefonu, bet kreiptis į šeimos gydytoją. Be šeimos gydytojo apžiūros ir ligos istorijos, mes neskiepijame“, – teigė poliklinikos vedėja. Tiesa, prie gydymo įstaigos neprisirašę žmonės čia neskiepijami.
Jei žmogus nori pasiskiepyti savo noru, tai vakcinos šiuo metu trūksta.
Visgi kauniečiai, dėl šventos ramybės norintys pasiskiepyti nuo tymų, išties gali būti nepaskiepyti. „Vaikai ir pacientai, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju tymais, yra skiepijami PSD lėšomis. Tačiau jei žmogus nori pasiskiepyti savo noru, tai vakcinos trūksta. Šiuo metu baigiame viešąjį pirkimą ir tikimės artimiausiu metu – galbūt kitą savaitę – vakcinos nuo tymų turėti“, – teigė Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.
Kauno klinikinės ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas taip pat teigė, kad šiuo metu skiepijami tik vaikai bei kontaktą su sergančiuoju turėję asmenys.
Vienos privačios klinikos atstovė portalui kauno.diena.lt teigė, kad vakcinos nuo tymų dar yra, tačiau dėl pasiskiepijimo reikia tartis iš anksto. Geriausia – dieną ar dvi prieš norimą vizitą. Vakcinos dozės kaina siekia 29.50 euro. „Nuo tymų pastaruoju metu aktyviai skiepijami tiek vaikai, tiek suaugusieji. Šiandien vakcinos dar turime, tačiau kaip bus ryt ar poryt, sunku pasakyti“, – sakė klinikos atstovė.
Tymų židinys – Kaune
Portalas trečiadienio rytą jau rašė, kad šiemet Lietuvoje patvirtinta apie 120 tymų atvejų, iš jų maždaug pusė – Kaune. Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tymų atvejų skaičius ir toliau auga.
Portalui kauno.diena.lt Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyr. gydytoja trečiadienį teigė, kad per ilgąjį savaitgalį kasdien į ligonines buvo vežami po 4 – 6 žmones, kuriems buvo įtariami tymai arba jų komplikacijos. „Serga ir vaikai, ir suaugusieji. Tiesa, pastarųjų yra daugiau“, – teigė gydytoja. Specialistė neatmeta versijos, kad suaugusieji tymais serga dažniau, mat jie pakartotinai (praėjus 20 metų) nuo šios užkrečiamosios ligos nepasiskiepijo.
Greitosios medicinos pagalbos stoties gydytojos žodžius patvirtina ir Kauno klinikinės ligoninės medikai. Dar penktadienį nuo ryto Kauno klinikinę ligoninę užplūdo neįprastai didelis išbertų ir karščiuojančių pacientų srautas. Ne mažiau pacientų sulaukta ir kitomis nedarbo dienomis – iš viso per keturias dienas atvyko 70 pacientų, turinčių tymų simptomus.
Ligoninėje gydomų pacientų amžius gan įvairus – nuo 20 iki 55 metų. Infekcinių ligų I skyriaus vedėja Rimantė Balčiūnaitienė sakė, kad vakcina efektyvi maždaug iki 15 metų, po to reikia ir vėl skiepytis.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) atstovai portalui teigė, kad ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai susidaro, kai tymų vakcina asmuo būna paskiepytas bent du kartus. „Dabartiniai suaugusieji vaikystėje galėjo būti neskiepyti apskritai arba skiepyti tik kartą, todėl pastaruoju atveju imunitetas tymams susidarė ne visam gyvenimui, o tik 15-20 metų“, – aiškino centro atstovė. Ar esate atsparūs tymams, galite sužinoti kreipusis į savo šeimos gydytoją ir šiam paskyrus atlikti specialų antigenų tyrimą.
Paskiepytų vaikų mažėja
Lietuvoje mažėjant nuo tymų skiepijamų vaikų skaičiui, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga ragina tėvus nesidomėti viešojoje erdvėje skleidžiamais mitais, o remtis įrodymais pagrįsta informacija ir skiepyti vaikus nuo tymų.
„Ligos plitimui užkertamas kelias, kai 95 iš 100 žmonių turi imunitetą šiam susirgimui. Lietuvoje stebimas ženklus paskiepijamų vaikų dalies mažėjimas, dėl to formuojasi imlių tymams žmonių grupės ir tymų virusas gali plisti. Tokiu atveju labai išauga rizika tiems, kurie yra neskiepyti, pavyzdžiui, vaikams iki vienerių metų amžiaus“, – sako A. Veryga.
SAM išplatintame pranešime teigiama, kad paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 metų. Tais metais buvo paskiepijama 97 proc. vaikų, 2018 m. – 92,2 proc. Skaičiuojama, kad kai kuriose savivaldybėse paskiepijama mažiau nei 90 proc. vaikų. Iš didžiųjų miestų itin pavojinga padėtis yra Kaune ir Klaipėdoje.
Kaip teigia ministerijos atstovai, labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių būtų pasiskiepiję ne tik nuo tymų, bet ir raudonukės bei epideminio parotito. Kad susiformuotų ilgalaikis imunitetas, vaikai nuo šių trijų ligų skiepijami du kartus – pirmąja doze 15-16 mėn. amžiaus, antrąja – 6-7 metų amžiaus.
Komentarą apie vakcinos nuo tymų trūkumą SAM atstovai portalui kauno.diena.lt pažadėjo pateikti artimiausiu metu.
