Dar vienai gatvei ketinama suteikti Žydų Gelbėtojų pavadinimą.

Toks siūlymas teikiamas savivaldybės tarybai.

Torunės pavadinimas turėtų būti suteiktas gatvei tarp Jurbarko ir Brastos gatvių. Šiuo metu ten yra Betygalos gatvės atkarpa.

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, tarybos Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos posėdyje nuspręsta dėl dviejų pavadinimų: be Torunės, mieste ateityje taip pat turėtų atsirasti ir Žydų Gelbėtojų gatvė.

Artimiausias tarybos posėdis Kaune vyks liepos 18 dieną.

Naujausios krikštynos Kaune išvadavo Petrašiūnų gyventojus iš kebeknės: gatvelės nuo Ateities plento iki Taikos prospekto gyventojai iki šiol buvo sunkiai surandami, todėl šiai atkarpai suteiktas Perspektyvos pavadinimas. Ko gero, derinta prie Ateities? Tačiau viena, kai Amaliuose iš Chemijos gatvės atsišakojanti gatvelė gauna Kukučio vardą, derinant prie kaimyninių Kikilių ir Jerubių, kas kita, kai trumputei gatvės atkarpėlei pavadinti iš tarptautinių žodžių žodyno skolinamas toks valdiškas žodis "perspektyva". Gal turėtas mintyje sovietmečio pažadas, kad šiam rajonui skirta veržliai plėstis?..

Vardų kalba gali būti turtinga, daugiasluoksnė. Senosios sostinės gatvės gali papasakoti Vilniaus istoriją. Mėsinių gatvė cariniais laikais dar vadinta Apsirijėlių skersgatviu, nes čia tradiciškai prekiauta mėsa, netoli Arklių gatvės nuo seno veikė Arklių turgus, o Literatų – knygynėliai.

Šiemet minimi Vietovardžių metai pažadino viltį, kad gatvėms pavadinti bus noriau parenkami nykstančių ar išnykusių etninių vietovių vardai.

Šiemet minimi Vietovardžių metai pažadino viltį, kad gatvėms pavadinti bus noriau parenkami nykstančių ar išnykusių etninių vietovių vardai. Įkvepiančių pavyzdžių daug. Uostamiestyje naujai projektuojamo rajono gatvių pavadinimais nutarta įamžinti Mažosios Lietuvos vietovardžius. Beržininkų, Darkiemio, Elbingo, Galdapės gatvės – ar neskamba kaip muzika?

Kėdainiai gali didžiuotis ne tik gražiai sutvarkytu senamiesčiu, bet ir naujais gatvių pavadinimais, kurie gimė bendradarbiaujant istorikams ir kūrybingiems miesto gyventojams. Taip atsirado Tubių, Kruopinių, Dubinės, Klampučio, Smilgaičio ir kt. gatvės, o jauki bevardė Kėdainių senamiesčio gatvelė pavadinta Džiazo vardu. Tai irgi pažadas – tik kurti ne abstrakčias vizijas, o smagią nuotaiką miestiečiams.

Pokyčiai akivaizdūs

Bet ar tikrai, vykstant permainoms, neįmanoma jų įgyvendinti kiek įmanoma nuosekliau ir nors iš dalies išvengti chaoso?

Kaunas dabar gyvena tikrai įdomiais laikais. Buvusio apsnūdimo neliko nė ženklo. Viskas verčiama aukštyn kojomis, taigi iš pagrindų atnaujinama ne tik Laisvės alėja, užtvaros ir eismo ribojimai – Savanorių prospekte, pagrindinėje miesto transporto arterijoje. Tas pats Dainavoje, daugelyje Žaliakalnio vietų, Aukštuosiuose Šančiuose, o Centras apskritai – nei praeisi, nei pravažiuosi.

Perkasta net senutė Vilijampolė – atnaujinama kanalizacija, ardomi seni šaligatviai. Buvęs prastos reputacijos, Kauno Harlemu vadinamas mikrorajonas, atrodo, keisis iš esmės.

Aukštieji Šančiai, anksčiau taip pat neblizgėję šlove, po rekonstrukcijos, kai gatvėse nutiesti šaligatviai, gali tapti vienu prestižinių Kauno mikrorajonų, geidžiamu kąsneliu investuotojams, nekilnojamojo turto vystytojams.

Tai puiku. O kauniečiai, net nepaisydami suintensyvėjusio eismo, prasidėjus naujiems mokslo metams, iš esmės pasiryžę pakęsti neišvengiamus nepatogumus.

Per didelis kąsnis

Iš esmės, bet ne absoliučiai. Ir ne visi nepatogumai visiškai neišvengiami.

Greta kauniečių pagyrų miesto valdžiai jau pasigirdo ir priekaištų. Turiu omenyje ne politinius oponentus, o kauniečius.

Kaip anekdotas nuskambėjo žiniasklaidoje Dainavos gyventojo paviešintas faktas, kaip rekonstruojama Partizanų gatvė. Čia kelininkai iš pradžių išasfaltavo pėsčiųjų taką, tada išpjovė asfaltą, sudėjo trinkeles, o paskui vėl jas išėmė.

Iki šių metų gegužės buvo žadėta nutiesti dviračių taką palei Nemuną, nuo Vytauto bažnyčios iki "Akropolio". Tačiau toje trasoje tik pradėta rausti kasti, o vėliau padaryta pertrauka. Ir iki šiol riogso išgriautas takas.

Atrodo, kad Kauno tvarkytojai atsiriekė per didelį kąsnį, kurio neįstengia apžioti. Rangovai, įmonės, laimėjusios konkursus tvarkyti Kauno gatves stokoja darbo jėgos. Kitaip, nei buvo tikėtasi, emigracijos išretintų lietuvių darbininkų gretų ukrainiečiai neįstengia pakeisti. Jų į Lietuvą atvažiavo per mažai. Tiksliau, pasiliko ne patys geriausi specialistai ir darbininkai, kaip parodė neseniai Kaune įvykusi tragedija, kai susikivirčiję ukrainiečiai statybininkai santykius aiškinosi peiliais, o konfliktas nusinešė dviejų žmonių gyvybes.

Vadovaujantis barbės devyndarbės vadybos principais, galima vėl likti prie suskilusios geldos.

Taip yra todėl, kad net ukrainiečių, atvykusių iš skurdžios, karo draskomos šalies, mūsų atlyginimų ir gyvenimo sąlygų santykis netenkina.

Pasigenda nuoseklumo

Antai kaimyninėje Lenkijoje dirba per milijoną ukrainiečių – atlyginimai ten ne ką didesni nei Lietuvoje, bet kai maisto kainos įkandamos, gyvenimas pakenčiamas ir ukrainiečiai toliau į Vakarus jau taip nesiveržia, kaip iš Lietuvos.

Žinoma, emigracijos ir atlyginimų problemos yra stambaus masto reiškiniai, todėl Kauno valdžia jei ir gali jiems turėti įtakos, tai tik iš dalies.

Tačiau gali atsižvelgti į emigracijos, ekonomikos raidos tendencijas ir pagal jas planuoti rekonstrukcijos darbus, jų strategiją Kaune.

Suprantama, ne už kalnų savivaldos rinkimai, reikia kuo geriau pasirodyti prieš rinkėjus. Bet nejaugi miestą valdantys politikai taip nepasitiki savimi, kad mano, jog kauniečiai nepamatys gerų darbų, jei visko nepadarys staiga ir neatnaujins viso Kauno perimetro akimirksniu?

Iš tiesų, kauniečiams labiau patiktų, jei miestas būtų tvarkomas nuosekliau, užbaigiant vieną darbą iki galo, tada imantis kito, sutvarkius iki galo vieną mikrorajoną, imtis kito. Nes vadovaujantis barbės devyndarbės vadybos principais, galima vėl likti prie suskilusios geldos.

Neasfaltuotų gatvių nemažėja

Kauno savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, mieste dar yra 350 km neasfaltuotų gatvių. 2012 m. to paties skyriaus atstovai tikino Kaune esant 300 km žvyrkelių.

"Buvo patikslintas ir papildytas gatvių sąrašas. Formuojami kvartalai ir mieste atsiranda naujų gatvių. Yra dar tokių gatvių, kurios jau turi pavadinimą, bet dar neįrengtos. Štai ir tie 350 km yra su visais aklagatviais ir įvažiavimo gatvėmis", – paaiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Viena tokių – Pumpurų gatvė Aleksote. Tokia ji buvo visą laiką. Nuo 1959 m. šioje gatvėje gyvenantys senbuviai vėliau atsikėlusiems kaimynams į akis rėžė: "Kitaip nebus." Kai šį pavasarį į aplinkines gatves suvažiavo gatvių tiesimo technika ir užkūrė aleksotiškius džiuginančius variklius, Pumpurų gatvės naujakuriai, skaičiuojantys dešimtmetį gyvenimo Aleksote, ėmė ploti katučių: "Ir į Pumpurų gatvę ateis šventė."

Deja, senbuviai buvo teisūs. "Mums paaiškino, kad mūsų gatvė neįtraukta į planus. Vėliau telefonu Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojas pareiškė, kad asfaltas atnaujinamas tik tose gatvėse, kurios buvo asfaltuotos anksčiau. Pumpurų gatvė nebuvo asfaltuota, todėl ir nebus asfaltuojama", – pasakojo Pumpurų gatvėje gyvenantis Igoris Solovjovas.

Pumpurų gatvės gyventojai baksnojo į 2012 m. Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio pasirašytą raštą, kuriame aiškiai dėstoma, kad "Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintoje Kauno miesto gatvių 2012–2014 m. priežiūros programoje Pumpurų gatvės remonto darbai numatyti".

Planai pasikeitė

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas nesikratė buvus tokio rašto, tačiau išdėstė pasikeitusią Kauno savivaldybės poziciją. "2012 m. programa buvo formuojama šiek tiek kitaip. Pažadama žmonėms ir įtraukiama į programą. Tačiau pamatėme, kad programa sudaryta iš 300 gatvių, o darbų apimtys tik didėja. Tada atsisakyta šios programos puoselėjimo. Imta daryti tai, kas iš tiesų yra padaroma, t.y. pinigais pagrįsta. Tais 2012 m. siūlė visi, kurie norėjo, ir visi buvo įtraukiami į programą. Tačiau darbai taip ir nebūdavo atliekami. Dabar esame nusileidę ant žemės ir darome tuos darbus, kuriems pakanka lėšų", – aiškino A.Pakalniškis.

Šiandienis gatvės vaizdas – dar nieko, bet pamatytumėte, kas čia būna po lietaus arba žiemą. Kai vaikai grįžta iš mokyklos, atrodo, kad gyvename kaime, o ne Kaune.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas pabrėžė, kad miesto užmojai – tvarkyti magistralines gatves. Gatvės, kuriomis rieda vietos gyventojai, nėra prioritetinės. "Pumpurų gatvė nėra magistralinė, o daugiau šalutinė. Aišku, mes asfaltavome aplinkui gatves. Gal jiems pasirodė, kad čia atliekamas viso kvartalo gatvių remontas ir tiesimas", – svarstė A.Pakalniškis.

Pasak vedėjo, Aleksote "Kauno vandenys" ES lėšomis klojo lietaus nuotekų tinklą, o savivaldybės rūpestis – gatvės. "Pumpurų gatvė buvusi be asfalto, todėl reikėtų įrengti pagrindus, pakloti patį asfaltbetonį. Tai jau ir didesnės lėšos. Pumpurų gatvės gyventojams buvo pasiūlyta ir lyg buvo jų pritarimas, kad tą žvyruotą atkarpą tvarkyti prisidedant  gyventojams", – siūlytą variantą priminė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Pernai Kaune sutvarkyta apie 10 km gatvių, kurių įrengimą 50 proc. finansavo savivaldybė ir 50 proc. prisidėjo vietos gyventojai. A.Pakalniškis kaip pavyzdį pateikė daugiau nei kilometro ilgio Girios gatvę Kauno pakraštyje, kylančiame naujame gyvenamųjų namų kvartale.

Saugiausia rajone

Pumpurų gatvės gyventojai juokauja, gal tokiu atveju savivaldybė galėtų sutvarkyti pusę gatvės už tuos 50 proc. Pasiūlymas gyventojams patiems finansuoti dalį darbų, esą buvo pateiktas telefonu ir pasakyta, kad preliminariai sutvarkyti gatvę kainuotų apie 80 tūkst. eurų, tačiau gyventojų pritarimo nesulaukta.

"Kalbėjomės. Dalis mūsų gatvėje gyvenančių pensininkų nuoširdžiai pasisakė negalintys prisidėti. Apskaičiavome, kad tiems, kurie gali, tektų mokėti po 3 tūkst. eurų. Tai dideli pinigai ir ypač žinant, kad už kampo esantis kaimynas kitoje ne ką didesnėje gatvėje nemokėjo nė cento", – pastebėjo Pumpurų gatvės gyventojas Audrius Katauskas.

Žvyras Pumpurų gatvėje gyventojams taip pat nenukrito iš dangaus. Jį žmonės čia suvežė savo lėšomis. Tiesa, du kartus per metus prisiprašo seniūnijos atsiųsti čia greiderį, tačiau vienintelei gatvei šiame kvartale esą ir greiderio prisiprašyti sunku.

"Aš negyvenu Pumpurų gatvėje. Mano gatvę išasfaltavo, bet ši gatvė likusi vienintelė, kuria vaikai iš aplinkinių gatvių gali saugiai eiti į Prezidento Valdo Adamkaus gimnaziją. Šiandienis gatvės vaizdas – dar nieko, bet pamatytumėte, kas čia būna po lietaus arba žiemą. Kai vaikai grįžta iš mokyklos, atrodo, kad gyvename kaime, o ne Kaune", – į pokalbį su Pumpurų gatvės gyventojais įsiterpė kaimynė Loreta.

Žmonės tikino, kad naujai išasfaltuota Bitininkų gatvė apstatyta naujais daugiabučiais tapo labai judri ir pavojinga. Vietos gyventojų vaikai mieliau renkasi mažesnes ir saugesnes gatves, o Pumpurų gatvė esą patogiausia pasiekti gimnaziją.

Neaiškūs kriterijai

Aleksotiškius glumina savivaldybės pozicija, kad  niekada neasfaltuotos, šalutinės gatvės tvarkomos tik prisidedant gyventojams. "Kodėl paėmė ir taip sugalvojo? Kokie tokio sugalvojimo kriterijai? Kuo aš, Kauno gyventojas, mokantis tokį pat GPM, esu prastesnis už, pavyzdžiui, Slankų ar Sniegenų gatvės gyventoją?" – retorinius klausimus bėrė A.Katauskas.

Susirinkusieji svarstė, kai formuojamas naujas kvartalas miesto pakraštyje, gal dar pateisinama, nes tokia gatvė nusistumtų į neasfaltuotų gatvių sąrašo pabaigą, tačiau Pumpurų gatvė yra sename Kauno mikrorajone, kurį NT agentūros neretai įvardija jau kaip prestižinį, netoli centro esantį rajoną.

"Ši gatvė nebuvo aklagatvis, ji tęsėsi gerokai toliau, bet čia atsirado tvora, greičiausiai nelegali, ir liko tik praėjimo kelias. Po gatvių tiesimo darbų liko supilta krūva, kuri dar labiau apsunkino kelią į gimnaziją", – kadaise buvusią kelių nedidelių gatvių sankirtą, šiuo metu virstančia šabakštynu, rodė gyventojai.

"Čia ne paaiškinimas, jei gatvė niekada nebuvo asfaltuota, tai ir nebus asfaltuota. Gyvename mieste, o jei jau gatvę turime patys asfaltuoti, tai išeitų, kad atliekame savivaldybės funkciją", – juokauti mėgino A.Katauskas.

Pirmumas prisidedantiesiems

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, bendromis savivaldybės ir gyventojų lėšomis per praėjusius metus išasfaltuotos penkiolika neasfaltuotų gatvių. A.Pakalniškis patikslino, kad gatvės labai nevienodo ilgio, o iš viso tai sudarė apie 10 km.

Daugiausia neasfaltuotų gatvių yra Aleksote, Romainiuose, kažkiek dar Vaišvydavoje. Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo, daugiausia neasfaltuotų gatvių tuose rajonuose, kurie prieš keletą dešimtmečių buvo prijungti prie miesto. Esmė ta, kad tie rajonai neturi išvystytos infrastruktūros.

"Buvo drenažo sistemos, nes buvo sodai, žemės ūkio paskirties žemė. Kai tose vietose apsigyveno žmonės, ir iškilo problemų. Paprastu būdu paimti ir užkloti asfaltą neišeina, nes nebus išspręstas vandens nubėgimo klausimas", – argumentavo A.Pakalniškis.

Jo skaičiavimu, šalutinė ar aklagatvio tipo gatvė, kurią reikėtų užpilti skalda ir asfaltuoti, kainuotų apie 30 už 1 kv./m. Toks esą pigiausias variantas mažo reikšmingumo gatvelėms.

"Kai žmonės prisideda savo lėšomis, toms gatvėms teikiame pirmumą. Kol turime pageidaujančiųjų tvarkyti gatves prisidedant gyventojams, tokias ir tvarkysime. Taip galime žymiai daugiau darbų padaryti", – savivaldybei atstovavo vedėjas.

A.Pakalniškis įvardijo ir kvadratinio metro kainą, kai projekte būna numatyti šaligatviai, bordiūrai, apšvietimas, lietaus nuotekų tinklas, gatvės drenažas ir gatvės ženklinimas. Įrengti 1 kv./ m tokios gatvės atsieina apie 120–150 eurų.