Klaipėdoje Žardės tvenkinyje ir prie jo gausu ančių, kirų, balandžių. Tik žvirblio – nė vieno. Kai daugelis paukščių išskrenda į šiltesnius kraštus, žvirbliai lieka žiemoti ir mėgsta žmonių kaimynystę.

„Prapuolė. Čia būdavo krūmuose, žmonės maitino, aš irgi. O šiemet vos porą kartų mačiau. Ne daugiau“, – sakė moteris.

Dar per pandemiją į lesyklas žvirblių užklysdavo, o ankščiau jų beveik visur galėjai matyti. Tik dabar žvirblių reta ne tik prie Žardės tvenkinio, bet ir kitose šių paukščių pamėgtose vietose. Žvirblių pasigenda ne tik Klaipėdos, bet ir kitų miestų gyventojai.

Visi persikraustė į kaimą.

Ornitologas aiškina, kad miestai tapo pernelyg švarūs žvirbliams. Net šiukšlių konteineriai po žeme sukišti, o grąžinant skverus, kertant medžius ir naikinant krūmus, žvirbliai neberanda perimviečių. Be to, šie paukščiai negali badauti daugiau kaip dvi dienas.

„Mieste nėra kur jiems gyventi, kuo maitintis, visi namai renovuoti, visos skylės užkištos. Ne tik žvirbliams, bet ir čiurliams nėra kur gyventi. Tai tokios priežastys. Visi persikraustė į kaimą“, – tvirtino ornitologas Gediminas Gražulevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kaimuose esą gausiau grūdų ir kito lesalo. Žvirblis yra grūdlesys paukštis, bet ir kaimuose žvirbliams darosi nelengva.

„Ne tik žvirblių mažėja, nyksta pievų paukščiai. Kai užsėja rapsais ir kitkuo, nebėra kur gyventi, dar trąšos, pesticidai“, – sakė G. Gražulevičius.

Ornitologas primena, kaip prastai kinams karas su žvirbliais baigėsi. 

„Kinai išnaikino žvirblius, kas paskui pasidarė. Užpuolė skėriai ir kiti, vėl turėjo įsivežti žvirblius, kad jie naikintų skėrius, maitintųsi“, – teigė G. Gražulevičius.

Ir kiti Europos didmiesčiai žvirblių gausa nebegali pasigirti. Skaičiuojama, kad jų populiacija kai kur sumažėjo perpus. Bet ornitologas guodžia, kad čirškėjimu žmones jau greit džiugins kiti paukščiai.

„Jau Šaipių pelkėje gulbės giesmininkės pasirodė, pavienės gervės yra, jau pavasaris ant kalnų“, – pabrėžė G. Gražulevičius.