Jis taip pat sakė, kad artimiausiu metu ketinama užbaigti tvarkyti šiaurės vakarų šlaitą ir pereiti prie kitų šlaitų bei pastatų kompleksinio tvarkymo.

„Galime šiandien konstatuoti, kad ekstremali situacija suvaldyta, aišku, situacija pakankamai sudėtinga. Esame realistai, bet tai realiai mums leidžia pereiti prie antrojo etapo (...) – kompleksinio kalno sutvarkymo“, – žurnalistams sakė R. Augustinavičius.

Anot viceministro, įrengus drenažo sistemas sumažintas kritulių skverbimasis į kalno paviršių ir stabilizuotos jau nuslinkusios nuošliaužos, tam supiltas ir skaldos sluoksnis. Pasak jo, pirmuoju darbų etapu pašalinta dėl nuošliaužų susidariusi avarinė kalno būklė, tuo metu kompleksinius darbus šiaurės vakarų šlaite ketinama baigti iki rudens.

Čia šiuo metu baigti įrengti laiptuoti skalda užpildyti gabionai, suremontuoti rostverkai, atraminė sienelė, įrenginėjama laistymo sistema, auginama speciali žolinė danga – moderni, savarankiškai veikianti laistymo sistema neleis žolei išdžiūti per vasarą. Vakariniame šlaite baigiamas įrenginėti ir drenažas, tuo metu pietrytiniame šlaite, Vilnios pusėje atlikti tyrimai, parodę, kur ir kaip keliauja požeminis vanduo, atliekami šlaitų stabilumo skaičiavimai, bus įrengiami konstruktyviniai tinklai.

„Žolinė danga yra viena svarbiausių, esminių geologinių priemonių Gedimino kalne, nes tai leis užtikrinti šlaitų stabilumą“, – sakė jis.

Antruoju etapu numatoma tvarkyti visus kalno šlaitus ir statinius, galutinai pašalinti visas priežastis nuošliaužoms susidaryti.

Anot viceministro, ekstremalios situacijos kol kas neplanuojama atšaukti, tačiau ar bus leista į kalną patekti lankytojams, turėtų būti nuspręsta dar šį mėnesį.

„Norime įsitikinti dėl pačios aikštelės tolimesnių veiksmų, pažiūrėti, kai ateis lietaus sezonas liepos pradžioje, ar kalnas visiškai susitvarkys su lietumi. Jei matysime, kad visos inžinerinės priemonės funkcionuoja 99 procentais, galima svarstyti galimybę laikinai atidaryti Gedimino kalną lankymui“, – sakė jis.

Gegužę atnaujinti ir žiemą nevykę archeologiniai tyrimai, juos planuojama baigti iki rudens. Ieškoma likusių keturių sukilėlių palaikų – iš viso, archeologų ir istorikų duomenimis, čia galėjo būti palaidotas 21 sukilėlis, įskaitant jau, kaip manoma, rastus Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko palaikus.

Archeologai vykdydami tyrimus aptiko pastatą, preliminariai nustatyta, jog jis statytas XVI amžiuje. Archeologai siekia nustatyti jo perimetrą. Istorikų duomenimis, baigus funkcionuoti piliai, Gedimino kalne veikė ir bajorų kalėjimas.

Anot R. Augustinavičiaus,  iš viso Gedimino kalno tvarkymui, įskaitant avarinės būklės likvidavimą, per daugiau nei dvejus metus išleista 3,7 mln. eurų.

Šiaurinio šlaito darbai kainavo 2,8 mln. eurų. Iš viso tam dar šiemet numatyta skirti 7,5 mln. eurų, tačiau, anot viceministro, manoma, kad suma didės, nes ne visur galima pritaikyti inžinerinių gabionų metodą ir gali būti pasirinktos brangesnės inžinerinės priemonės.

Baigti kalną tvarkyti svarstoma iki 2022 metų.

Kovą R. Augustinavičius yra sakęs, kad sutvarkius nuošliaužas, sustiprinus dalį kalno šlaitų, įrengus drenažo sistemas sudėtingiausia situacija išlieka kalno vakarinio šlaito papėdėje bei ties pietrytinės gynybinės sienos dalimi.

Vykdant archeologinius tyrimus kalne aptikta ir iškelta septyniolika 1863-1864 metų sukilėlių palaikų, tarp jų tikriausiai ir sukilėlių vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko.

Geologijos tarnyba priekaištauja, kad kalnas tvarkomas be būtinų geologinių tyrimų – gręžinių, nors, pasak tarnybos, tik jie galėtų garantuoti darbų patikimumą.

Anksčiau planuota, kad visi tvarkymo darbai kalne bus baigti 2020-ųjų antrojoje pusėje.

„Norime apeiti su kompleksinėmis priemonėmis visu perimetru. Tai manau, kad dar užtruks iki penkerių metų, kol apeisime su kompleksinėmis priemonėmis visu perimetru, bet šlaitas, kurį mes matome, gražų, žole apaugusį šlaitą, tai 2019 metų antrojoje pusėje tikrai turėtų būti“, – ketvirtadienį Vilniaus savivaldybės tarybos nariams sakė viceministras.

Pristatydamas Gedimino kalne atliekamus darbus, jo būklę, jis tvirtino, kad šiuo metu numatytos lėšos tik kalną paruošti žiemai, taip pat į Neries pusę orientuoto šiaurės vakarinio šlaito rimtesniam tvarkymui. Šiuo metu, anot jo, tam iš viso numatyta skirti 5–7 mln. eurų.

„Tikrai negaliu pasakyti, kokia yra galutinė tvarkybos darbų, nes šiandien mes ir projektuojame ilgalaikius darbus, ir tvarkom tai, kas nučiuožė“, – sakė R. Augustinavičius.

Opozicinių Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Algis Čaplikas viceministrui pasiūlė svarstyti galimybę perduoti kalną savivaldybei, ši, jo nuomone, „ko gero, geriau atliktų tuos darbus“, tačiau viceministras patikino, kad šis klausimas nebus keliamas.

„Kultūra yra ne tik žodinė tradicija, ne tik nematerialus dalykas, bet ir materialus, kaip ir pats kultūros paveldas. Manau, mes galime pasirūpinti tiek sienomis, tiek kultūrine veikla. Matome, kad tai yra garbės reikalas tiek Nacionalinio muziejaus, tiek Kultūros ministerijos, kad kalnas būtų sutvarkytas“, – teigė viceministras.

Jo taip pat klausta, ar dabartinėje kalno tvarkymu užsiimančioje komandoje nėra anksčiau kalną tvarkiusių asmenų, kurių sprendimai, galbūt, taip pat prisidėjo prie dabartinės blogos kalno būklės.

R. Augustinavičius tikino, kad kai kurie buvę kalno tvarkytojai pasitelkti „dėl istorinės atminties“, tačiau „pereina kritikos filtrą“. Pavyzdžiui, anot jo, šiaurės vakarinį šlaitą senbuviai siūlė tvirtinti poliais ir kitomis „agresyviomis priemonėmis“, tačiau atsižvelgta į modernesnius pasiūlymus įrengti vadinamuosius gabionus – akmenimis užpildytas laiptuotos konstrukcijas.

Šiaurės vakarinį šlaitą taip pat planuojama užsėti giliai šaknis įleidžiančią žole, ji, anot ministerijos atstovo, yra efektyvesnė priemonė, nei krūmai ar medžiai.

Kai kurie opozicijos atstovai siūlė viceministrui pasvarstyti apie galimybę užsėti kalną giliai šaknis įleidžiančiomis vynuogėmis.

„Jeigu turėtumėme duomenų, kad Gedimino, Vytauto laikais kalno šlaituose buvo vynuogynai, galima būtų svarstyti tokį klausimą. Bet suprantame, kad visos pilys buvo be medžių, buvo pritaikytos gynybai, t. y. turėjo žolinę dangą“, – tvirtino R. Augustinavičius.

Viceministras taip pat patvirtino, kad ateityje visiškas Kunigaikščių rūmų ar jų kontūrų atkūrimas ant kalno nėra numatomas.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija kitą savaitę spręs, ar dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu.

Lietuvos geologijos tarnyba lapkritį perspėjo, kad Gedimino kalno deformacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esančioms Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia. Anot ekspertų, nuošliaužas skatina gausus lietus. Specialistai įtrūkimus stebi visame kalne.

Ekstremali situacija Vilniaus savivaldybėje dėl kalno paskelbta šių metų birželio pabaigoje.

Lietuviai supranta, kodėl iš skausmo verkia Maironio širdis, kai jis mato griūvančią Trakų pilį rusų pavergtoje Tėvynėje. Vilties poetui kunigui suteikia Dievas. Iki XXI a. dauguma tautiečių tapo šventiniais katalikais ir kasdienių vilčių išsipildymo ieško pas išsirinktą valdžią.

Teisę ją išsirinkti gavome atsikovoję Nepriklausomybę. Svarbus ritualinis įvykis išsivadavimo kelyje buvo trispalvės iškėlimas virš Gedimino bokšto. Vaizdingi ritualai pagoniškai katalikiškoje Lietuvoje labai mėgstami ir turi stiprų poveikį.

Šio kalno svarbą lietuvio sąmonei suprato ir sovietai. Esu kurį laiką dirbęs Gedimino bokšto naktiniu sargu, kad prisidurčiau prie aspiranto stipendijos. Įdarbinant buvau įspėtas, jog virš jo kabanti LTSR vėliava yra nuolat stebima iš KGB rūmų, kad niekas jos neišniekintų. Saugumiečiai žinojo, jog nepagarba sovietinei vėliavai bokšte smarkiai paklibintų sovietinės santvarkos autoritetą lietuvių sąmonėje. Jei muziejaus administracija nepastebėdavo, jog vėliava vėjyje nubrizgo, paskambindavo iš KGB ir nurodydavo skubiai pakeisti į naują.

Pažiūrėjus į Gedimino kalną dabar, atrodo, kad Lietuva yra ne valstybė, o kažkokios Dievo rykštės nusiaubtas kraštas, niekieno nebevaldomas ir subiręs dykromis, kuriose išlikusieji krapštosi kiekvienas sau. Vieną simbolį, t.y. priešo sudegintų Valdovų rūmų griuvėsius, prieš keletą šimtų metų miestelėnai išsitampė po akmenį, savo reikmėms. Tas reikmes patenkino ir gyveno toliau paslikoje merdinčioje Lietuvoje.

Antrus metus tebesitęsia valdžios šokis aplink Gedimino kalną, tačiau šiam didelio įspūdžio nedaro nei patrepsėjimai, nei pastraksėjimai. Jis toliau pamažu griūna. Kalnui reikia ne šokių ar šūkių, o greitosios pagalbos.

Prabėgo dveji metai nuo problemos pradžios, per kuriuos it karštą bulvę vienas kitam atsakomybę mėtė institucijos ir jų vadovai, o dabar sakoma, jog dar per dvejus metus kalnas bus sutvarkytas. Net ketverių metų reikia sutvarkyti objektui, kuris A) yra išskirtinės svarbos tautos sąmonei, B) yra 50 m aukščio nesiekianti kalvelė!

Vykdomajai valdžiai vadovauja premjeras Saulius Skvernelis, jau besidairantis į rūmus S. Daukanto aikštėje. Jį ten turėtų nunešti balsai rinkėjų, kuriems jis panašus į ryžtingą, dalykiškai ir greitai problemas sprendžiantį vadą. Gedimino kalno griuvimo suvaldymas byloja priešingai. Net tokios techniškai nedidelės ir ne per daug sudėtingos problemos premjeras S. Skvernelis nesugeba išspręsti greitai ir rezultatyviai, o valstybės galvai būna pasitaiko kur kas rimtesnių iššūkių. Protaujančio rinkėjo išvados S. Skverneliui turėtų nepatikti.

Kalno griūties nesuvaldymas apnuogina ne tik premjero gebėjimus neveikti. Vangi gelbėjimo operacija rodo, kaip blogai valdoma mūsų valstybė, kad net akivaizdžios apibrėžtos užduoties akivaizdoje nesuveikia joks mechanizmas, kuris tą užduotį atliktų be gumos tempimo. Kad nesame beviltiški ir sustyguoti įmanoma, liudija sėkmingai įgyvendintas SGD terminalo Klaipėdoje projektas, kuriuo asmeniškai rūpinosi prezidentė.

Dabar yra pririnktas idėjų Lietuvai aruodas. Gražu. Vertėtų pagalvoti ir apie tai, kas galėtų dalį jų įgyvendinti. Nejau tie, kurie net nedidelės kalvos nesugeba sutvarkyti? Dabartinis Gedimino kalno vaizdas aiškiau už bet ką rodo, kaip svarbu valstybei turėti gebančius dirbti žmones, o ne portfelių pilotus.

„Savaitgalį ant Gedimino kalno įvyko dvi nedidelės paviršinės nuošliaužos. Penktadienį pietvakariniame šlaite įvyko paviršinė nuošliauža. Pasekmės buvo operatyviai pašalintas, šlaitas nuplaniruotas. Vakar rytiniame šlaite jau anksčiau susiformavusi nuošliauža pasislinko žemyn ir atsirėmė į specialiai suformuotą grunto atramą. Visos nuošliaužos yra paviršinės, kalno pagrindiniai sluoksniai nėra pažeisti. Juda tik technogeninis daugiau nei prieš 15 metų supiltas sluoksnis“, – BNS pirmadienį teigė kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas.

Anot jo, šiuo metu Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitas tvarkomas pagal vasarą parengtą projektą. Pietrytinio šlaito tvarkymo projektas rengiamas. Planuojama, kad šio šlaito tvarkybos darbai prasidės kitais metais.

„Kalnas yra nuolat stebimas, nuošliaužų pavojus pietrytiniame ir pietiniame šlaituose išlieka, ši rizika ypač padidėja lietingu laikotarpiu“, – teigė V. Bachmetjevas.

Šalies simboliu tapusiu Gedimino kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių didelių nuošliaužų.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Mokslininkai beveik neabejoja, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.

– Kai beveik kasdien girdime apie Gedimino kalno nuošliaužas arba jų grėsmę, daug kas prisimena, kad 2013 m. buvo iškirsti ant jo žaliavę klevai. Ar jie iš tikrųjų kenkė kalnui ir ar juos kirsti buvo tik LNM sprendimas?

– Sprendimas kirsti medžius buvo suderintas su visomis tarnybomis. Tada Geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas labai gerai pasakė, kad tuos medžius reikėjo nuo kalno iškirsti labai seniai. Jei prieš ketverius metus tie persenę klevai nebūtų nukirsti, būtų jau nuslinkę kartu su visu kalno dirvožemiu.

Išvartos kalno rytinėje pusėje buvo atsiradę kur kas seniau, bet, kol augo medžiai, jų nesimatė.

– Kada ir kas nusprendė, kad kalnas būtų apsodintas medžiais?

– Klevai buvo susodinti apie 1954 metus, o iki to laiko kalnas buvo apaugęs įvairiais savaime augusiais krūmais.

Kai 6-ajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje buvo imta kalną gražinti, susiformavo ir pagrindinės jo bėdos.

– Kada LNM tapo kalno šeimininku?

– Viską perėmėme 2013 m. Tik dabar supratau, kodėl Gedimino kalno valdymas iš Vilniaus pilių rezervato buvo perduotas muziejui.

Siekiant, kad teritorija aplink Gedimino kalną būtų apsaugota nuo galimų statybų, iš pradžių buvo įkurtas Vilniaus pilių rezervatas, o vėliau atsirado ir Pilių direkcija, kuriai buvo patikėta prižiūrėti visus šioje teritorijoje esančius statinius. Be to, juk buvo rengiamasi statyti Valdovų rūmus. Pilių direkcija turėjo tapti tarsi rezervato ūkio skyriumi, bet taip neatsitiko. Rodos, 1996 m. rezervatas direkcijos neperėmė savo žinion. Taip atsirado daug valdžios, o sykiu ir – anarchijos.

Gedimino pilis ir jos griuvėsiai priklausė mums, bet niekas tada žiemą nenorėjo barstyti takų, niekam nerūpėjo ir žolės pjovimas ant kalno.

– Bet kodėl LNM buvo perduotos kalno šeimininko teisės, kai jo veikla visiškai nesusijusi su panašių objektų valdymu?

– Man taip pat šis sprendimas atrodė nesuprantamas. Tačiau viskas prasidėjo nuo to, kai 2012 m., statant Valdovų rūmus, jiems reikėjo suformuoti sklypą, nes buvo apsižiūrėta, kad anksčiau to nebuvo padaryta. Tuomet panaudos teise buvo suformuotas sklypas ir LNM, o jame, kaip žinome, atsidūrė ir Gedimino kalnas.

Gedimino pilis ir jos griuvėsiai priklausė mums, bet niekas tada žiemą nenorėjo barstyti takų, niekam nerūpėjo ir žolės pjovimas ant kalno.

– Drąsus jūsų sprendimas.

– Suprantu, kad visos strėlės dabar nukreiptos į vieną asmenį, į – mane. Bet aš esu pragmatiškas žmogus. Geriau jau imti ir nupjauti tą žolę, užuot barusis su visais, kas ją pjaus.

– Kodėl atsitiko taip, kad nepaisoma Lenkijos specialistų, atlikusių vasarą kalno geofizinius tyrimus, rekomendacijų atlikti dar papildomus tyrimus, kurie būtų lyg receptas, kaip su kalno problemomis tvarkytis toliau? Kodėl tie tyrimai atidėti net kitiems metams?

– Lenkų specialistai rekomendavo daryti kalne papildomus gręžinius, bet Geologijos tarnybos atstovai teigė, esą eižėja kalno stuomuo. Todėl, mano galva, dėl papildomų gręžinių atlikimo turėtų nuspręsti kompetentingų inžinierių komisija, o ne – aš, nes nesu inžinierė.

Kadangi kalnas yra LNM priskirtoje teritorijoje ir tos nuošliaužos krenta į mūsų pastatų kiemą, anksčiau dariau, ką galėjau. Buvau sukvietusi visus kompetentingiausius specialistus. Bet juk jų nėra Lietuvoje daug, o ir tie, kurie yra, jau garbaus amžiaus ir nenori kištis į kalno problemas.

– Kodėl?

– Todėl, kad iki šiol nėra susistemintos atliktų arba dar reikalingų tyrimų medžiagos. Tai apie ką mes galime kalbėti?

Juk per visus tuos metus, kai buvo puolamas LNM, reikalingi tyrimai buvo atliekami tam, kad būtų parengtas kalno tvarkymo projektas.

– LNM kalną valdo nuo 2013 m. Bet Geologijos tarnybos atstovai LRT.lt tvirtino, kad dar 2009 m. esą siuntė jums įspėjimus, kad kalnas – grėsmingos būklės. Kai tai suprasti?

– Matyt, jie mus supainiojo su Vilniaus pilių rezervatu, nes pastarasis Geologijos tarnybai, kiek žinau, užsakydavo kalno stebėjimo darbus.

Pasakysiu atvirai – visiems šiuo metu trūksta geranoriškumo, o Kultūros ministerija turi planą iš viso panaikinti LNM.

– Kas tuomet iš jo liktų?

– Nieko neliktų, nors muziejus yra pagrindinių Lietuvos istorijos, archeologijos, etnologijos rinkinių saugotojas.

– Paaiškinkite, prašom, šią skandalingą žinią – iš viso neliktų LNM ar jis būtų su kažkuo sujungtas?

– Gražiausiai tokius planus apibūdino vienas iš Vytauto Didžiojo universiteto steigėjų profesorius Algirdas Avižienis: „Jeigu puikiai gyvena trys vienkiemiai, tai kodėl iš jų reikia sukurti vieną vargstantį kolchozą“?

– Tai koks Vilniuje atsirastų kultūrinis kolchozas?

– Tai, matyt, būtų apjungti LNM, Vilniaus pilių rezervatas, Pilių direkcija, Valdovų rūmai. Iš viso to gautųsi jovalas.

Apskritai pastaruoju metu pradėtoje kultūros pertvarkoje vyksta kažkokie absoliučiai nepamatuoti, neapgalvoti dalykai. Pirmiausia, mano galva, derėtų pasidairyti, kaip tvarkosi kaimyninės šalys. Štai Lenkija Varšuvoje ruošiasi pradėti statyti naują didelį istorijos muziejų, o mums kažkodėl savo istorijos nereikia.

Mes šiemet tik su prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjo pagalba gavome lėšų Signatarų namams išdažyti.

Esu kantrus žmogus, bet dabar jau nebetylėsiu. Kur buvo visos tarnybos, kai, statant Valdovų rūmus, gruntinis vanduo buvo pažemintas net penkiais metrais? Kur žiūrėjo visos tarnybos, kai stipriai buvo nukastas vakarinis Gedimino kalno šlaitas? Ta siena dabar – labai nestabili ir praleidžia vandenį, nes visa kalno hidroizoliacija buvo suvelta.

– Ar neatsitiks taip, kad vieną gražią dieną Gedimino kalnas driokstelės ant Valdovų rūmų?

– Taip niūriai nenorėčiau prognozuoti, bet pirmiausia savo darbus tinkamai turėtų atlikti didžiulė Lietuvos saugomų teritorijų tarnyba, kuri prižiūri bei tvarko piliakalnius ir turi šioje srityje patirties. Tuomet kalno problemos pasidarytų labai nebeįdomios, nes nebebūtų ką dėl jų kaltinti.

Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, vadovaujantis gelbėjimo darbų koordinavimo štabo operacijoms, sako, kad atverti vieną lankomiausių sostinės objektų nuspręsta konstatavus, kad realaus pavojaus dėl nuošliaužų šiuo metu nėra.

„Šiuo metu pavojus sumažintas, situacija stebima visą parą, pastebėjus grunto deformacijas iškart būtų taikomos prevencinės priemonės – nukasamos susiformavusios grunto briaunos išlaikant jų atramines savybes. Šiuo metu pavojingos zonos atitvertos, į jas patekti lankytojai negali“, – teigia viceministras.

Pasak jo, Gedimino kalno gelbėjimo darbų koordinavimo štabas antradienį nusprendė, kad pagrindinis takas turi likti uždarytas – į pilies bokštą galima pakilti istoriniu taku nuo Vilnelės pusės. Taip pat bus negalima lankytis aukštutinės pilies dalyje, stovinčioje ant pietrytinio šlaito, šio šlaito papėdėje nuo Sereikiškių parko pusės, taip pat Šiaurės vakarinio šlaito dalyje, kur šiuo metu vykdomi tvarkymo darbai.

Šiuo metu pavojus sumažintas, situacija stebima visą parą, pastebėjus grunto deformacijas iškart būtų taikomos prevencinės priemonės.

R. Augustinavičius sako, kad šiuo metu kalne bandoma sutvarkyti lietaus nuotekų sistemą, įrengti hidroizoliacines priemones kalno aikštelėje, taip pat ieškoma sprendimų, kaip galima „operatyviai ir greitai sutvarkyti pietrytinį šlaitą, kad būtų galima peržiemoti“.

Rengiami ir ilgalaikiai sprendimai – tvarkybos darbų projektai, patys darbai turėtų prasidėti kitų metų antrojoje pusėje.

Šiuo metu kalno būklė stebima visą parą, Neatmetama, kad meteorologams prognozuojant didesnes liūtis, kalnas gali vėl būti visiškai uždarytas.

„Jei matysime, kad kyla pavojus žmonėms, tikrai bus operatyviai reaguojama ir bus kalnas uždaromas. Bet tai bus laikinosios priemonės“, – sakė R. Augustinavičius.

Šiuo metu dėl Gedimino kalno avarinės būklės paskelbta ekstremali situacija, Vyriausybė liepos pradžioje skyrė beveik 3 mln. eurų skubiems kalno tvarkymo darbams.

Kelias savaites Gedimino kalną tyrę Lenkijos geologai su Lietuvos geologijos tarnyba iki liepos 26 dienos turėtų pristatyti analizės duomenis bei pateikti rekomendacijas, ką reikėtų daryti norint stabilizuoti kalną.

Ministrė žurnalistams teigė, kad kalnas šiuo metu dar tvarkomas, stiprinant jį įtvirtinti du rostverkai, įrengti kalno vibraciją matuojantys detektoriai.

„Visos pagrindinės grėsmės yra pašalintos. Atšilus orui, taip, bus dar šiek tiek nuošliaužų, bet situacija yra valdoma, stebima, kontroliuojama. Vyksta darbai, projektas parengtas ir bus vykdomas pagal kiekvieną suplanuotą žingsnį“, – penktadienį sakė ji.

Anot L.Ruokytės-Jonsson, Kultūros ir Aplinkos ministerijos sudarė už kalno tvarkymą atsakingą darbo grupę, joje yra ir miesto atstovas, tad jie yra detaliai informuojami apie planus.

Anksčiau svarstyta, kad Gedimino kalno tvarkymas galėtų būti perduotas Aplinkos ministerijai. L.Ruokytė-Jansson aiškino, kad dėl to kol kas dar neapsispręsta.

Už kalną šiuo metu atsakingas Lietuvos nacionalinis muziejus. Jo vadovė Birutė Kulnytė ne kartą kritikuota miesto valdžios dėl nepateikiamos informacijos miestiečiams ir turistams.

Ministrė sako muziejaus vadovės atsakomybės čia neįžvelgianti ir džiaugėsi, kad komunikaciją pavyko pagerinti.

„Vadovei teko labai sunki našta rūpintis Gedimino kalnu, nors tos patirties, tokios, kokios reikia tvarkant tokias problemas, niekas neturi iš muziejų. Galbūt tikrai pakritikuočiau komunikacinę pusę, nes tikrai per mažai buvo komunikuota apie tvarkybos darbus, o jie visada vyko. Tai buvo šioks toks nesusišnekėjimas, visuomenės neinformavimas. Aš manau, kad sutvarkius tą komunikacinę pusę, kas, akivaizdu, jau ir susitvarkė, pradėjo muziejus komunikuoti ir žiniasklaidai, ir visuomenei apie vykdomus darbus, tai aš manau, kad tos problemos lyg ir išsispręs“, – sakė ministerijos vadovė.

Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po pernai vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Kultūros ministerijos duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams pernai skirta 300 tūkst. eurų, o šiemet planuojama skirti dar per 800 tūkst. eurų.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

„Man būtų gražu nuo Trijų kryžių kalno, bet ten irgi formuojasi keletas nuošliaužų, apačioje yra Nyderlandų ambasadoriaus rezidencija. Pas juos viskas dreba, gali būti nuslinkimai. Ten nėra tokia situacija kaip Gedimino kalno, tačiau irgi nekokia. Už tai mes nedrįstame to leisti“, – BNS trečiadienį sakė direkcijos vadovė Audronė Kasperavičienė.

Ji savivaldybei siūlytų fejerverkams pasirinkti Stalo kalną arba Tauro kalną. Kitu atveju sprendimą dėl Trijų kryžių kalno turėtų priimti Kultūros ministerija. Tačiau ši taip pat linkusi palaikyti direkcijos poziciją.

„Pilių direkcija prižiūri Trijų Kryžių kalną ir priima atitinkamus sprendimus. Jeigu yra pagrįstų ir objektyvių priežasčių, kad dėl fejerverkų šaudymo ant Trijų Kryžių kalno galėtų pradėti formuotis nuošliaužos ar kilti kitas pavojus, tuomet reikėtų ieškoti kitos vietos“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Vilniaus mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas BNS sakė, kad Stalo kalno variantas buvo atmestas dėl prasto matomumo, todėl su ministerija toliau bus derinamasi dėl galimybės fejerverkus leisti nuo Trijų kryžių kalno.

„Prieš tris savaites savivaldybės viešoji įstaiga Vilniaus kultūros centras kreipėsi į Kultūros ministerijos kanclerį su prašymu tą klausimą fejerverkų spręsti. Jie pasiūlė fejerverkus leisti nuo Stalo kalno, kuris, savivaldybės nuomone, nėra perspektyvus, nes ten nei žmonių gali surinkti, nei jie bus matomi iš kažkur toliau. Rytoj tarsimės su Kultūros ministerija dėl galimybių“, – sakė jis.

Pasak mero atstovo, bet kuriuo atveju bus ieškoma išeities ir vilniečiai be fejerverkų likti neturėtų.