Kaip pranešė muziejus, jame veiksianti ekspozicija „Suprasti Lietuvą“ pristatys Lietuvos istoriją ir kultūrą, taip pat supažindins lankytojus su esminėmis Lietuvos identitetą formavusiomis idėjomis.

Pagrindiniai Lietuvos istoriją ir kultūrą lėmę veiksniai Pilininko name pristatomi temomis: Kūryba, Tikėjimai, Kovos, Istorijos lūžiai, Pasauliniai saitai, Veidai. Kiekviena tema atskleidžiama atskiroje ekspozicinėje salėje, o jose apžvelgiami svarbiausi įvykiai ir reiškiniai nuo seniausių laikų iki mūsų dienų.   

Pilininko namo pagrindinę ekspoziciją papildo atveriamuose rūsiuose pristatomas pasakojimas apie pilininko amatą, pilininkystę, akmentašystę ir Vilniaus miesto istoriją prieš 200 metų. 

Kaip BNS sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, jau du kartus nesėkmingai bandytą prikelti idėją tikimasi realizuoti dar lapkritį.

„Kai tik pradėdavome ką nors daryti ir atsirasdavo nuomininkai, kurie viską remontuos, tada viskas atsiremdavo į archeologiją, leidimus, tada negalima prakasti vamzdžio vandentiekiui. Turėjome jau du nuomininkus, kurie buvo užlūžę ir nepadarė. Bet trečias kartas nemelavo – ne už ilgo, turbūt, nepilnai už mėnesio „Rotondą“ atidarysime“, – teigė meras.

Jis žadėjo, kad kavinė bus pritaikyta veikti žiemos sąlygomis, jos vizija – šeimos kavinė.

„Tai bus traukos centras gražiame parke, kur galima prisėsti ir išgerti kavos“, – kalbėjo R. Šimašius.

Savivaldybės skelbtą buvusios kavinės „Rotonda“ konkursą 2020-aisiais laimėjo įmonė „Gaminčiau ir gaminčiau“, pasirašiusi su savivaldybe patalpų nuomos sutartį dešimčiai metų. Kaip informavo savivaldybė, kavinės veiklą nuo šių metų sausio 31 dienos perėmė kita tų pačių akcininkų įmonė „Senoji rotonda“.

Įmonė į patalpas investavo per 300 tūkst. eurų, ji papildomai žada tvarkyti ir kavinės aplinką.

Įmonės atstovai anksčiau BNS teigė planuojantys atidaryti šeimos restoraną, taip pat žadėjo organizuoti privačius ir viešus koncertus, kino renginius.

Bet trečias kartas nemelavo – ne už ilgo, turbūt, nepilnai už mėnesio „Rotondą“ atidarysime.

Savivaldybė atnaujinti infrastruktūrą planavo už 180 tūkst. eurų.

Kavinės rekonstrukcijos darbai su pertraukomis vyko nuo 2018 metų. Dalį darbų turėjo atlikti Vilniaus miesto savivaldybė. Dėl archeologinių tyrimų darbų atlikimo pabaiga buvo kelis kartus atidedama. Patalpose buvo įvestos dujos, įrengti elektros, vandens ir nuotekų tinklai.

Kavinė – ledainė „Rotonda“ Bernardinų sode veikė nuo 1956 iki 1992 metų. Paskui daugiau nei dešimtmetį savivaldybė bandė ją išnuomoti privačiam verslui.

2004 metais patalpos buvo perduotos bendrovei „Gairė“. Šiai įmonei pardavus akcijas, 2012 metais buvo pasirašyta nauja nuomos sutarties redakcija su „Vičiūnų restoranų grupe“, kuri turėjo galioti iki 2017 metų. Tačiau 2015 metais visas šios bendrovės teises perėmė „Matillda“, kuri 2016 metais sutartį su savivaldybe nutraukė.

Prisiekia Lietuvai

"Pirmą priesaiką daviau savo žmonai, antrąją – Lietuvai. Man tai buvo labai reikšmingas įvykis", – atviravo kaunietis Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskrities) 2-osios rinktinės šaulys Žilvinas Neliubšys, ne vienerius metus pats dirbantis su jaunaisiais šauliais.

Karaliaus Mindaugo šaulių (Vilniaus apskrities) 10-osios rinktinės kuopos vadas Gabrielius Klimenka atviravo kaskart nustembantis, kokie ryžtingi ir stereotipų nesilaikantys žmonės stoja į Šaulių sąjungą.

Šį rudenį įvadinėje paskaitoje jauna, stilinga moteris prisipažino auginanti dvynukus, todėl turinti nedaug laisvo laiko ir norinti leisti jį prasmingai, su nauda tėvynei, todėl pasiryžo tapti šaule.

"Kai išgirstu 40-metį sakantį, kad yra pernelyg senas šiai organizacijai, man prieš akis išnyra 70-metė moteris, kantriai įveikusi pagrindinį šaulio įgūdžių kursą. Ji nė vienu veido raumeniu neparodė, kad jai mokymai per sunkūs ar nepakeliami. Aš labai džiaugiuosi, kad šauliais tampa įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų ir gyvenimo būdo žmonės. – atviravo G.Klimenka. – Vis dažniau į mūsų gretas įsilieja netrumpai gyvenusieji užsienyje. Jie matė ir kitokį pasaulį, turi įvairių patirčių, todėl labai aiškiai supranta, kas yra patriotizmas. Tiesą sakant, tokios patirties neturintiems pilietiškumas kartais vis dar būna tik skambus ir, deja, svetimas žodis".

Šiandien iš pusšimčio prisiekusių naujųjų šaulių apie 20 yra moterys.

Kas, jei ne mes?

Dauguma pasiryžusių tapti šauliais yra tarp 30 ir 40 metų amžiaus. Jie turi darbą, daugelis sukūrę šeimas.

"Tai yra žmonės, kurie gali laisvu laiku važiuoti į medžioklę, bet pasirenka dalyvauti Šaulių sąjungos veikloje. Dažnai pratybos prasideda penktadienį vakare, o baigiasi sekmadienį. Tai reiškia, kad visą savaitgalį praleidžiame bendraminčių draugijoje, bet ne komforto sąlygomis", – teigė Ž.Neliubšys. – Pažįstu šeimų, kurių nariai visi yra šauliai. Pavyzdžiui, vyras – advokatas, žmona – mokytoja, vaikai – dar mokinukai ir yra jaunieji šauliai. Neretai jauni žmonės randa savo gyvenimo žmogų Šaulių sąjungoje, pats esu dalyvavęs tokios poros vestuvėse. Turime nevienodas nuomones aktualiausiais gyvenimo klausimais, bet svarbu, kad tai žmonės, kurie myli savo šalį, dirba dėl jos, moka mokesčius, savanoriauja ir tam negaili savo laisvo laiko."

Pirmą priesaiką daviau savo žmonai, antrąją – Lietuvai. Man tai buvo labai reikšmingas įvykis.

Klausinėjamas, kodėl stojama į Šaulių sąjungą, Ž.Neliubšys minėjo savo gyvenimo moto: "Kas, jei ne mes, kada, jei ne šiandien."

Tai minčiai pritaria ir daugiau nei du dešimtmečius Londone gyvenantis kaunietis Liudas Grakauskas.

Kai Šaulių sąjunga iš naujo kūrėsi Lietuvoje, jis laikėsi pacifistinių idėjų. Tačiau įvykiai Ukrainoje, Krymo aneksija buvo tarsi postūmis susivokti, jei Lietuvai iškiltų panaši grėsmė, jis neliktų nuošalyje.

Grįžęs į Kauną L.Grakauskas baigė pagrindinį šaulio kursą ir įstojo į Šaulių sąjungą.

"Abu su žmona aktyviai sekame, kas vyksta Lietuvoje, stebime ir pasaulio įvykius. Jei tik prireiks, esu pasirengęs padėti: viena mano kuprinė suruošta guli Lietuvoje, kitą turiu čia, Londone", – neslėpė L.Grakauskas.

Lyg kraujo donorai

Daugeliui klaipėdiečių gerai pažįstamas verslininkas Aurimas Mockus, prisimindamas, kaip pats įstojo į sąjungą, tikino, kad tada Lietuva gyveno gana ramiai, išorinių grėsmių nesijautė.

"Kai įsigilinau, supratau, kad būti šauliu reiškia elgtis garbingai ir pilietiškai, kai reikia pagalbos, tai daryti ir negailėti savo laiko. Šaulių sąjungos nariai yra tikrieji patriotai ir savanoriai, kaip kraujo donorai, kurie už tai neima pinigų. Esu tikras, kad į Šaulių sąjungą ateina tikrieji patriotai, garbingiausi žmonės. Juk nuo pirmadienio iki penktadienio jie dirba savo darbus, o savaitgalį mokosi apginti savo kraštą, jei to reikėtų, padėti žmonėms. Dabar tas metas, kai tokie žmonės šaliai ypač reikalingi", – kalbėjo A.Mockus.

Šauliai: šiemet pavasarį klaipėdietis A.Mockus sveikino tarpukariu į Šaulių sąjungą įstojusią Bronislavą Dausynienę (Vasiliauskaitę) su 100-uoju gimtadieniu. (A.Mockaus asmeninio archyvo nuotr.)

Šaulių sąjunga yra ta organizacija, į kurią valstybės įstaigos kreipiasi, kai reikia pagalbos, kai kyla grėsmės ir pavojai.

Kai praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paminėjo, kad sprendžiant nelegalių migrantų problemą pasienyje su Baltarusija ketinama pasitelkti į pagalbą šaulius, po kelių akimirkų Vakarų (jūros) šaulių (Klaipėdos apskr.) 3-iosios rinktinės vado atsargos majoro Rolando Lukšo telefonas ėmė kaisti, o elektroniniame pašte pasipylė laiškai. Šauliai suskubo klausti, kada ir kur prisistatyti.

"Tai yra tikrasis patriotizmas, tokių dalykų nesuvaidinsi", – atviravo atsargos majoras.

Dirbo šalia medikų

Antrojo karantino metu šaulius savanoriauti Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pakvietęs A.Mockus neslėpė, kai po aštuonių ligoninėje praleistų valandų užverdavo gydymo įstaigos duris, būdavo neramu. Tai buvo pats antrosios pandemijos bangos įkarštis, vakcinos dar nesukurtos, daugybė medikų sirgo.

Į A.Mockaus raginimą atsiliepė būrys klaipėdiečių šaulių.

"Viską teko daryti: ir mirusiuosius į morgą vežti, ir laikyti mirštantįjį už rankos, ligoninės priimamajame sutikti ne tik COVID-19 virusu užsikrėtusius pacientus. Vežiodavome maistą. Darbo buvo tiek, kad per aštuonias valandas nebuvo kada prisėsti", – santūriai šaulių pagalbą medikams apibūdino klaipėdietis.

Pagalba: kai įsisiautėjus pandemijai buvo nuspręsta riboti judėjimą, šauliai ėmėsi talkinti policijai. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Šauliai atviravo, kad dirbdami ligoninėje patyrė labai daug iššūkių. Juk reikėjo ne tik pamaitinti ligonius, bet ir pakeisti sauskelnes.

Šauliai buvo pirmieji prisidėję prie karštosios linijos 1808 veiklos.

Pagalbą specialiosioms tarnyboms šauliai suteikia nuolat.

Vienas ryškiausių pavyzdžių, kai 2018 m. popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metu šauliai subūrė 85 sąjungos narių, baigusių pirmosios pagalbos mokymus, grupę. Jie dirbo šimtatūkstantinėje minioje drauge su greitosios medicinos pagalbos medikais.

Iššūkiai skatina veikti

Organizacijos senbuviai tikino, kad narių gretos gausiai pasipildo, kai Lietuvoje ar pasaulyje iškyla nauji iššūkiai. Į sąjungą ypač daug žmonių stojo 2014-aisiais po įvykių Ukrainoje.

Kilus pandemijai į sąjungą taip pat plūstelėjo naujų narių, vien per porą pastarųjų metų prisiekė apie tūkstantis.

Šaulių idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi beveik 11 tūkst. piliečių nuo 11 metų.

Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskrities) 2-osios rinktinės šaulys Ž.Neliubšys pastebėjo, kad anksčiau pratybose dalyvaudavo keliolika ar kelios dešimtys rinktinės narių, o pastarosiose pratybose Raseiniuose spalį jau buvo apie 400 dalyvių.

Mokymai: šauliai mokosi padėti nelaimės ištiktiems žmonėms. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Vakarų (jūros) šaulių (Klaipėdos apskr.) 3-iosios rinktinės vadas R.Lukšas pasakojo, šauliai neturi jokio materialinio išskaičiavimo. Uniformą jiems tenka įsigyti patiems. Mokymuose, renginiuose jie dalyvauja ir savanoriauja laisvu nuo savo tiesioginio darbo metu.

Galbūt šiokį tokį išskaičiavimą galima įžvelgti, kai tapdami šauliais vyrai tikisi lengviau gauti leidimą ginklui laikyti arba jaunieji šauliai taip tikisi lengviau įstoti į aukštąsias karo mokslų mokyklas.

"Bet juk kuo daugiau šaulių, tuo daugiau žmonių, galinčių ginti tėvynę. Sąjungos nariai ruošiami ne tik padėti sužeistiems ar nelaimės ištiktiems žmonėms. Jaunus žmones mokome bendrauti, stengiamės, kad net virtualioje erdvėje, kai niekas nemato, jie laikytųsi mūsų principų. Esame vienintelė organizacija, turinti savo įstatymus, kurie aptaria ir kaip žmonės turi elgtis", – aiškino R.Lukšas.

Vadina broliais ir sesėmis

Ž.Neliubšys vadovauja jaunųjų šaulių gelbėtojų būreliui. Jį lanko mokyklinio amžiaus vaikai.

"Ten matau patriotiškus, drausmingus, pagarbius jaunus žmones šviesiais veidais", – gyrė jaunuosius šaulius vyras.

Nemaža dalis jaunųjų šaulių susieja savo gyvenimą su karyba, stoja į Karo akademiją ar mokosi puskarininkių mokykloje.

Tiesa, ne visi jaunieji šauliai pasiekę pilnametystę duoda šaulio priesaiką. Bet kad ir koks yra jų pasirinkimas, jie yra paruošti ypatingomis aplinkybėmis tinkamai reaguoti, imtis lyderystės, gali dalyvauti neginkluotoje kovoje, dirbti nelaimių, teroro išpuolių ar kitų masinių nelaimių situacijoje. Jie žino, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kaip reaguoti neeilinių situacijų metu ir padėti kitiems.

Šaulių sąjungoje – ne tik lietuviai, jos nariai yra ir kitų tautų Lietuvos piliečiai: rusakalbiai, Vilnijos krašto žmonės, kasdien kalbantys sava lenkų kalbos tarme.

"Bendrauju su daugeliu šaulių, bet niekada nesusidūriau su nesusipratimais dėl tautinės priklausomybės. Man gražu, kai neišsižadantis savo tautybės rusas yra sąmoningas šaulys ir Lietuvos patriotas", – kalbėjo Ž.Neliubšys.

Klaipėdietis A.Mockus tikino, kad tarp šaulių gimsta tikroji brolystė, jie taip ir vadina vieni kitus – broliais ir sesėmis.

„Buvo žinoma, kad jis kažkur yra, tikslas buvo nustatyti jo vietą“, – antradienį žurnalistams sakė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų koordinatorius Stanislovas Patkauskas.

Bokštas yra po žeme Pilių skvere – tarp paminklo kunigaikščiui Gediminui ir buvusios Rotondos kavinės.

Pasak S. Patkausko, artimiausiu metu archeologinių kasinėjimų nebus.

„Šį sezoną archeologinių kasinėjimų dėl lėšų stygiaus nebus“, – teigė direkcijos atstovas.

Jo teigimu, sunku pasakyti, kada bokštas statytas, tačiau pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas XVI amžiuje.

Elektrinės tomografijos būdu tyrimus atlikusios bendrovės „Geobaltic“  vadovas Dainius Michelevičius teigė, kad bokšto matmenys gali siekti 11x8 metrų.

„Tyrimų metu gauname savitųjų elektrinių varžų pasiskirstymą pjūvyje, po to juos apjungiame į trimatį masyvą ir galime juos analizuoti ne tik pjūviuose, bet ir plokštumoje. Tokiu būdu sudaromi varžų anomaliniai žemėlapiai – mes juos galime tyrinėti skirtinguose gyliuose. Pagal tų anomalijų formą mes galime spręsti, koks tas objektas yra“, – žurnalistams pasakojo specialistas.

„Tyrimų rezultate buvo aptikta anomalija, ji yra maždaug 11 metrų per ilgąją ašį, aštuoni metrai per trumpąją ašį. Realu, kad tai galėtų atitikti ieškomo bokšto kontūrą“, – pridūrė jis.

Pasak bendrovės vadovo, bokšto liekanos turėtų prasidėti pusantro ar dviejų metrų gylyje, kol kas nežinoma, koks galėtų būti jo aukštis.

Netoliese 2019-2020 metais atrastas ir rytinis Žemutinės pilies bokštas, šiuos bokštus turėjo jungti gynybinė siena, jos liekanos po žeme irgi turėtų būti išlikusios.

BNS Vilniaus savivaldybė informavo buvusioje kavinėje „Rotonda“ įrengusi dujotiekį, elektros tinklus, vandenį ir nuotekas.

„Jau pradėti pastato kapitalinio remonto darbai, kad patalpomis būtų galima naudotis ir šaltuoju metų laiku. Kavinės-ledainės „Rotonda“ nuomininkas „Gaminčiau ir gaminčiau“ planuoja iki vasaros pradžios pradėti veiklą“, – nurodė savivaldybė.

Jos skelbtą buvusios kavinės „Rotonda“ konkursą laimėjo įmonė „Gaminčiau ir gaminčiau“, pasirašiusi su savivaldybe patalpų nuomos sutartį dešimčiai metų. Jos atstovai anksčiau BNS teigė planuojantys atidaryti šeimos restoraną, taip pat žadėjo organizuoti privačius ir viešus koncertus, kino renginius.

Savivaldybė atnaujinti infrastruktūrą planavo už 180 tūkst. eurų, įmonė ketino investuoti dar apie 300 tūkst. eurų.

Kavinė-ledainė „Rotonda“ Bernardinų sode veikė nuo 1956 iki 1992 metų. Paskui daugiau nei dešimtmetį savivaldybė bandė ją išnuomoti privačiam verslui.

2004 metais patalpos buvo perduotos bendrovei „Gairė“. Šiai įmonei pardavus akcijas, 2012 metais pasirašyta nauja nuomos sutarties redakcija su „Vičiūnų restoranų grupe“, ji turėjo galioti iki 2017 metų. Tačiau 2015 metais visas šios bendrovės teises perėmė „Matillda“, pastaroji 2016 metais sutartį su savivaldybe nutraukė.

2018 metais kavinės patalpų nuomos konkursą laimėjo muzikos klubas „Tamsta“, planavęs čia įrengti kamerinės muzikos kavinę. Tačiau, Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, įmonė neapskaičiavo savo finansinių galimybių ir turėjo nutraukti sutartį.

Taip pat bus draudžiamas pėsčiųjų ir dviratininkų eismas K. Škirpos alėja palei Vilnią. Į Škirpos alėją galės patekti  tik aptarnaujantis transportas ir šioje teritorijoje  gyvenantys bei dirbantys, pranešė savivaldybė.

Pėsčiųjų ir dviratininkų prašoma rinktis Šventaragio, T. Vrublevskio gatvių kryptis.

Eismo dalyvių prašomi būti atidžiais, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų.

Spalio 13 dieną muziejus kreipėsi į „Grindą“.

„Tuo metu situacija buvo tikrai daug blogesnė pietrytiniame šlaite prie K. Škirpos alėjos, ir pietrytiniame, kur kur pagrindinis takas apačioje eina. Tiesiog buvo paprašyta priemonių, kad užkirsti kelią pėsčiųjų patekimui į tas teritorijas. Mes matėm, kad kažkas gali atsitikti, prašėm apriboti pėsčiųjų judėjimą, jie iš karto tą ir padarė. Jie atvažiavo vakare ir sudėjo apsaugines tvoreles. Realiai tas apribojimas minėtose teritorijose buvo padarytas spalio 13 dieną. Dabar suprantu, kad jie visai apriboja. Imasi papildomų apsaugos priemonių, tai nėra blogai, nes lietus grįžta“, – BNS sakė muziejaus atstovė Živilė Stadalytė.

Šalies simboliu tapusiu Gedimino kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių didelių nuošliaužų.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl   kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Jau praktiškai nustatyta, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.