Demonstrantai skandavo prieš policiją, prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną) ir jo pensijų sistemą nukreiptus šūkius. Prezidento inicijuota pensijų reforma Prancūzijoje jau sukėlė ilgiausią per kelis dešimtmečius transporto sistemos darbuotojų streiką.

Penktadienį E. Macronas ir jo žmona Brigitte (Brižit) turėjo būti trumpam skubiai išvesti iš teatro Paryžiuje, nes protestuotojai mėgino įsiveržti ir nutraukti pasirodymą.

Šeštadienį kaukiant sirenoms riaušių policijos pareigūnai dešimtimis furgonų važinėjo Prancūzijos sostinės gatvėse, kuriose žygiavo tūkstančiai protestuotojų. Policija skelbia, jog iki ankstyvos popietės buvo suimti 59 žmonės.

Policija taip pat sulaukė naujų kaltinimų smurtu po to, kai pasirodė AFPTV ir kitų žiniasklaidos priemonių padarytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas jaunas vyras kruvinu veidu, kuris yra suimamas ir mušamas.

Ore sklindant ašarinėms dujoms, kaukėti jaunuoliai skandavo „revoliucija“ Bastilijos aikštėje, kur 1789 metais prasidėjo Prancūzijos revoliucija.

„Gatvės yra mūsų, – skandavo kai kurie protestuotojai. – Macronai, mes ateisime tavęs į tavo namus.“

Protestai šeštadienį įvyko šalies transporto sistemoje jau 45-ą dieną tęsiantis streikui, kuris sukėlė didžiulių problemų milijonams geležinkelių ir metro keleivių, ypač aplink Paryžių.

„Geltonųjų liemenių“ protestai Prancūzijoje prasidėjo dar 2018 metų lapkritį, tačiau vėliau juos sustiprino nepatenkintieji pensijų reformomis.

Teisėsaugos pareigūnų susirėmimai su protestuotojais vyko prie Sen Lazaro stoties. Kaip nurodo laikraštis „Le Figaro“, policija per šiuos protestus sulaikė jau apie 30 žmonių.

Naujienų agentūra AP nurodė, kad šeštadienį ryte prasidėjusiose eitynėse Paryžiaus gatvėse dalyvauja keli šimtai žmonių. Palaikyti tvarkos į Prancūzijos sostinės gatves buvo pasiųsta daugiau kaip 7 000 policininkų.

Anksčiau policija paprašė protestų dalyvių palikti šalimais esančią Šv. Magdalenos aikštę, kurioje buvo uždrausta rengti demonstracijas. Traukdamiesi iš aikštės protestuotojai skandavo šūkius prieš prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną), rašo „Le Parisien“.

Ruošdamasi šiems protestams Paryžiaus valdžia sustiprino gatvėse patruliuojančias policijos pajėgas, taip pat uždraudė demonstrantams rinktis kai kuriose vietose, įskaitant Eliziejaus Laukų prospektą.

Šeštadienį Paryžiuje taip pat planuojama surengti vėliau prasidėsiančias demonstracijas prieš pensijų reformą ir klimato pokyčius. Baiminamasi, kad „geltonųjų liemenių“ judėjimo šalininkai ir jų radikalieji „juodieji blokai“ gali pamėginti įsimaišyti tarp demonstrantų, reikalausiančių imtis priemonių prieš pasaulio klimato šiltėjimą.

Prieš 10 mėnesių susikūręs „geltonųjų liemenių“ judėjimas kaltina E. Macroną pernelyg atitrūkus nuo paprastų Prancūzijos žmonių poreikių.

Kas savaitę rengiamos jo demonstracijos paskatino prezidentą atverti valstybės biudžetą ir skirti beveik 17 mlrd. eurų tokioms priemonėms kaip atlyginimų didinimas bei mokesčių mažiausiai uždirbantiems mažinimas.

Vasarą šie protestai buvo aprimę.

E. Macronas penktadienį paragino užtikrinti ramybę. Pasak prezidento, „gerai, kad žmonės išreiškia save“, bet jie neturėtų trukdyti klimato protestuotojams ir kultūros renginiams.

Svarbus „geltonųjų liemenių“ judėjimo veikėjas Jerome'as Rodriguesas (Žeromas Rodrigesas) sakė, kad šeštadienio akcija bus „indikatorinė demonstracija“, ir tikino, kad „į Paryžių atvyks daug žmonių“.

Tačiau pareigūnai vėl uždraudė protestus Eliziejaus Laukuose ir kitose vietose sostinės širdyje, kur demonstrantai anksčiau buvo nusiaubę ir padegę prabangių parduotuvių bei restoranų.

Pirmąją šalies masto protestų dieną pernai lapkritį į gatves buvo išėję apie 282 tūkst. žmonių, bet iki pavasario „geltonųjų liemenių“ demonstracijos reikšmingai sumenko, o vasarą vyko tik pavieniai protestai.

Ketvirtadienį žurnalo „Time“ paskelbtame interviu E. Macronas sakė, kad šis judėjimas „man buvo labai naudingas“ ir padėjo geriau įsiklausyti į visuomenę ir palaikyti su ja ryšį.

„Mano iššūkis – daug geriau girdėti žmones negu dariau tai pačioje pradžioje“, – pažymėjo prezidentas.

Vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestai Prancūzijoje prasidėjo praėjusių metų lapkritį, tačiau vasarą aprimo. Dabar jų lyderiai tikisi paskatinti naują protestų bangą visoje šalyje, Prancūzijos vyriausybei pradedant šalies pensijų sistemos reformą.

Šeštadienį policijos pareigūnai pranešė, kad Prancūzijos pietinio Montpeljė miesto centre susirinko maždaug 2 tūkst. žmonių. Savo ruožtu organizatoriai teigia, kad žmonių buvo apie 5 tūkstančius.

Per kilusius susirėmimus policininkams teko panaudoti ašarines dujas. Pranešama, kad buvo apgadintas tuščias policijos automobilis, kai į jį buvo mestas butelis su padegamuoju skysčiu. Taip pat buvo apgadintos kelių parduotuvių vitrinos.

Policija suėmė devynis žmones, daugiausia dėl to, kad šie mėtė daiktus į pareigūnus. Septyni pareigūnai buvo nesunkiai sužeisti.

Regiono pareigūnai dėl smurto apkaltino maždaug 500 radikalaus „Juodojo bloko“ narių. Hero regiono, kuriam priklauso ir Montpeljė, prefektas Jacques'as Witkowski (Žakas Vitkovskis) pasmerkė „labai agresyvų“ „Juodojo bloko“ aktyvistų elgesį, nes jie jau ėjo į protestą siekdami pridaryti žalos.

„Radikalūs pokyčiai“

Mažesni protestai įvyko Paryžiuje, Marselyje, Ruane, Lilyje, Strasbūre, Dižone, Bordo ir Tulūzoje. Ruane kilo susirėmimų tarp policijos pareigūnų ir 500 demonstrantų, įskaitant CGT profsąjungos narius. Policija sulaikė 26 asmenis ir 111 skyrė perspėjimą. Demonstrantai sudaužė kelias vitrinas ir kelis vietos teismo langus.

Šiauriniame Lilio mieste policija pranešė, jog susirinko 650 žmonių, nors organizatoriai sako, kad jų buvo 1 500. Vis dėlto eitynės įvyko taikiai.

„Visi kartu mes norime, kad vyriausybė drastiškai keistų savo politiką, o radikalūs pokyčiai įvyks tik tuomet, kai ši vyriausybė atsistatydins“, – sakė „geltonųjų liemenių“ protesto Lilyje vienas iš organizatorių Alexandre'as Chantry (Aleksandras Šantris).

Policija skelbia, kad Paryžiuje protestavo apie 800 žmonių. Čia galioja draudimas protestuoti Eliziejaus laukuose, kur per anksčiau vykusius „geltonųjų liemenių“ protestus buvo pridaryta daug žalos.

Pareigūnai skelbia sulaikę apie 107 žmones.

Pietvakariniame Bordo mieste protestuotojams nebuvo leista priartėti prie valdančiosios E. Macrono partijos „Respublika, pirmyn“ (La République en Marche) konferencijos. Policija suėmė penkis asmenis, keturi vis dar laikomi areštinėje, nurodė regiono valdžia.

„Geltonųjų liemenių“ protestus pernai lapkritį sukėlė valdžios sprendimas didinti degalų akcizą. Tačiau protestai netrukus išsirutuliojo į didesnį judėjimą prieš E. Macroną.

Jo žiniomis, paminklą ir monumento salėse esančias skulptūras restauravo šeši specialistai. Sunkiausia buvo atkurti gipsinę statulą „Tėvynės dvasia“, kuri buvo sudaužyta į kelias dalis.

Kaip anksčiau pareiškė Prancūzijos kultūros ministras Franckas Riesteras, restauravimo darbai iš viso atsiėjo apie 1,2 milijono eurų.

Gruodžio 1 d. „geltonųjų liemenių“ protesto akcijų dalyviai sudaužė kelias statulas Triumfo arkos patalpose, taip pat nusiaubė monumento viduje įrengtą muziejų. Vandalai taip pat sudaužė didelį ekraną, sunaikino maketą, pasakojantį apie paminklo statybos istoriją, o ant monumento sienų balionėliais išpurškė daugybę užrašų.

Balandžio 27-ąją įvykusioje protesto akcijoje dalyvavo 23,6 tūkst. „geltonųjų liemenių“.

Paryžiuje trijose skirtingose manifestacijose, per kurias buvo išvengta neramumų, dalyvavo apie 1,5 tūkst. žmonių. Savaitę anksčiau dalyvių buvo 2,6 tūkstančio.

Įvairių žiniasklaidos priemonių duomenimis, protesto akcijos šalies regionuose taip pat praėjo gana ramiai, nors būta atskirų incidentų, pavyzdžiui, Monpeljė.

Geltonas šviesą atspindinčias liemenes vilkintys prancūzai protestus įvairiuose šalies miestuose surengė jau 25 kartą. Nuo praėjusių metų lapkričio vidurio jie nepraleido nė vieno šeštadienio.

Judėjimas kilo lapkričio viduryje dėl vyriausybės planų padidinti degalų akcizus, tačiau greitai virto plataus masto protestais prieš prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) politiką ir valdžios nenorą spręsti paprastų žmonių problemų.

Prancūzijos prezidentas praėjusią savaitę galiausiai pažadėjo reikšmingai sumažinti mokesčius ir suteikti visuomenei daugiau šalies valdymo galių.

„Noriu, kad dirbantiems žmonėms būtų reikšmingai sumažinti pajamų mokesčiai“, – Eliziejaus rūmuose pareiškė E. Macronas.

Prezidentas taip pat pažadėjo 2020 metais peržiūrėti jo paties panaikintą turto mokestį.

Jis paragino „geltonąsias liemenes“, kurių protestai dažnai virsdavo smurtiniais išpuoliais, grįžti prie tvarkos.

Apklausos rodo, kad E. Macrono populiarumas nukrito iki 30 procentų. Kadencijos pradžioje jį rėmė daugiau nei 60 proc. gyventojų.

Manifestacija „Bendras atsakas“ prasidėjo apie 13 valandą vietos laiku (14 valandą Lietuvos laiku) Monparnaso rajone. Iš ten aktyvistų kolona patraukė į Italijos aikštę. Kol kas neužfiksuota jokių incidentų.

Lygiagrečiai Prancūzijos sostinėje vyksta akcija „Už objektyvų nušvietimą žiniasklaidoje“. Jos dalyviai rengia mitingus prie didžiausių šalies radijo stočių ir televizijos kanalų, tarp kurių - „CNews“, BFMTV, TF1, LCI, būstinių.

Anksčiau Prancūzijos VRM priminė, kad draudžiama rengti demonstracijas Eliziejaus laukuose, Nacionalinio Susirinkimo (parlamento žemųjų rūmų) ir Eliziejaus rūmų rajone, taip pat prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros.

„Geltonųjų liemenių“ demonstracijos šeštadienį vyksta ir kituose Prancūzijos miestuose. 

Policijai praėjusį savaitgalį sunkiai sekėsi pažaboti gerai organizuotų demonstrantų smurtą, per kurį sostinėje buvo daužomi parduotuvių langai, padegta nemažai laikraščių kioskų ir vienas bankas.

Vietos valdžia šeštadienį uždraudė protestuoti tokiose garsiose Paryžiaus vietovėse kaip Eliziejaus Laukai, taip pat pietvakarinio Bordo miesto centre.

Sostinėje esančius prezidento rūmus ir parlamentą kordonu apsupo policininkai.

Reaguodamas į savaitgaliais rengiamus protestus prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) inicijavo „Didžiąją nacionalinę diskusiją“ ir kelis mėnesius keliavo po šalį dalyvaudamas diskusijose su vietos valdžios atstovais, taip siekdamas numalšinti visuomenės pyktį.

Protestai prasidėjo lapkričio 17 dieną Prancūzijos kaimo vietovėse. Iš pradžių buvo protestuota prieš Paryžiaus planus didinti kuro mokesčius, tačiau demonstracijos greitai peraugo į didelio masto sukilimą prieš vyriausybę ir prezidentą.

Pastarosiomis savaitėmis protestuotojų gretos ženkliai sumažėjo, bet, panašu, kad į gatves vis dar išeinantys aktyvistai yra nusiteikę net labiau ryžtingai.

Šeštadienio vidurdienį buvo pranešta, kad prie Paryžiaus Rytų geležinkelio stoties susirinko maždaug 300 demonstrantų. Tuo metu Paryžiaus valdžia paskelbė, kad buvo surengti dvi protesto akcijos ir keturi mitingai. Be to, aktyvistai planuoja žygiuoti Eifelio bokšto link.

„Tikslas yra tas pats: socialinis teisingumas ir piliečių referendumas, ypač kai bus priimami ekonominiai sprendimai“, – sakė Jeanu-Edouard'u (Žanu Eduaru) prisistatęs 43 metų demonstrantas.

Ministro duomenimis, visoje Prancūzijoje eilinėje protesto akcijoje dalyvavo 40,5 tūkst. žmonių, įskaitant 5 tūkst. Paryžiuje. Savaitę anksčiau į šalies miestų gatves buvo išėję 32,3 tūkst. žmonių, įskaitant maždaug 10 tūkst. sostinėje.

Dauguma demonstracijų vyko taikiai, tačiau Paryžiuje nepavyko išvengti susirėmimų.

Strasbūro bulvare policijai teko panaudoti ašarines dujas. Taip pat būta susirėmimų Respublikos aikštėje.

Televizijos kanalo TF1 duomenimis, Paryžiuje buvo sulaikyta per 80 žmonių, o visoje šalyje – daugiau nei 230.

Žiniasklaidoje taip pat pranešama apie protestuotojų ir policijos susirėmimus Monpeljė.

Protestuotojų ir policijos priešprieša kilo ir Nicoje, kur prieš Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) vizitą buvo imtasi specialiųjų saugumo priemonių.

Keli šimtai „geltonųjų liemenių“ mėgino įsiveržti į užtvertą teritoriją, todėl policijai teko panaudoti ašarines dujas ir kurtinamąsias granatas.

Prieš eilinę protesto akciją institucijos pažadėjo netoleruoti jokio smurto ir pirmą kartą uždraudė rengti protestus didelėje Paryžiaus vakarinės dalies teritorijoje, įskaitant Eliziejaus laukus, kur praėjusį šeštadienį susirinkę demonstrantai nusiaubė virtinę parduotuvių.

Šįkart sostinėje buvo mobilizuota apie 6 tūkst. saugumo pajėgų narių. Saugumui užtikrinti taip pat buvo pasitelkti šarvuočiai ir vandens patranka.

Protestai taip pat vyko Lilyje, Nante, Lione, Bordo, Dižone ir kituose miestuose.

Prieš tai žinybos jau uždraudė demonstracijas Nicos ir Tulūzos didmiesčiuose. Taip vyriausybė nori užkirsti kelią riaušėms, kaip praėjusį savaitgalį.

Riaušininkai Eliziejaus laukuose praėjusį šeštadienį per „geltonųjų liemenių“ protestus nusiaubė daug parduotuvių.