Pagal siūlomas priemones technologijos, apimančios genų redagavimą, genų perkėlimą ir genų reguliavimą, būtų priskiriamos prie „itin rizikingų“ ir būtų valdomos Kinijos Valstybės Tarybos – ministrų kabineto – Sveikatos apsaugos departamento.

Priemonės parengtos po to, kai mokslininko He Jiankui (Hė Dziankui) pareiškimas lapkričio mėnesį apie pirmuosius pasaulyje genetiškai pakoreguotus kūdikius šokiravo pasaulinę mokslininkų bendruomenę. Lapkritį gimusių dvynukių mergaičių DNR buvo pakeista, kad jos neužsikrėstų ŽIV.

Pasak jo, mergaičių DNR buvo pakeista panaudojant naują taisyklingai pertrauktų trumpų susitelkusių palindrominių pasikartojimų technologiją CRISPR-cas9, leidžiančią mokslininkams labai tiksliai pašalinti arba pakeisti tam tikras genetinės medžiagos dalis.

Pranešimas, kad ji galėjo būti panaudota gaunant žmonių embrionus, išprovokavo didelį pasipiktinimą dėl šios procedūros etinių aspektų. Pasak mokslininkų, He Jiankui veiksmai sukėlė dvynukių sveikatai neaiškių pavojų, galbūt įskaitant mažesnį atsparumą virusinėms ligoms.

Genų redagavimas reprodukciniais tikslais iš esmės yra draudžiamas Jungtinėse Valstijose ir daugumoje Europos šalių. Kinijoje ministerijos gairėmis draudžiami embrionų tyrimai, kuriais „pažeidžiami etiniai ar moraliniai principai“. 2003 metais paskelbtose etikos gairėse sakoma, kad genų redagavimas leidžiamas tyrimų tikslais, bet tokiems eksperimentiniams embrionams negalima leisti vystytis daugiau kaip 14 dienų.

He Jiankui sakė, jog apvaisinimo mėgintuvėlyje metu redagavo kūdikių genus vildamasis, kad jie bus atsparūs AIDS sukeliančiam virusui, nes jų tėvas yra ŽIV nešiotojas. He Jiankui laboratorija įsikūrusi Šendžene Kinijos pietuose, o tyrimo dalyvius jis surado per vieną paramos AIDS ligoniams grupę. Pasak jo, tikslas buvo dar prieš gimimą perrašyti DNR, kad kai kurie vaikai gyvenime būtų atsparūs ŽIV.

Po He Jiankui pareiškimo Kinija iš karto sustabdė jo eksperimentus.

Prieš savo eksperimentą ir jo metu He Jiankui taip pat konsultavosi su tarptautiniais ekspertais, įskaitant JAV Stanfordo ir Rice'o (Raiso) universitetų, kuriuose jis buvo studijavęs, darbuotojus.

Likus mėnesiui iki informacijos apie jo projektą paviešinimo 34 metų He Jiankui interviu naujienų agentūrai AP sakė manantis, kad žmogaus embrionų genų redagavimas, po kurio gimsta kūdikiai, Kinijoje yra legalus, nes šalis neturi konkrečiai tai draudžiančio įstatymo.

Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ praėjusį mėnesį pranešė, kad šis mokslininkas pažeidė nacionalines gaires ir bus nubaustas už bet kokius teisinius pažeidimus. „Xinhua“ nenurodė, kokius įstatymus He Jiankui galėjo pažeisti, bet pažymėjo, kad jis suklastojo etikos ekspertizės dokumentus.

Be minėtų dvynių, kaip pranešama, po He Jiankui eksperimentų atsirado dar vienas embrionas, kuris kol kas nėra gimęs. Provincijos vyriausybės atliktas tyrimas patvirtino, kad per eksperimentą pastojusi antra moteris tebėra nėščia.

Visi šie trys kūdikiai bus stebimi medikų; jie bus reguliariai lankomi prižiūrint vyriausybės sveikatos apsaugos departamentams, nurodė „Xinhua“.

Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Švietimo ministerija nusiuntė pranešimus universitetams, reikalaudama vidaus patikrinimų dėl tyrimų, susijusių su genų redagavimu. AP atsiųstame elektroniniame laiške ministerija sakė paraginusi švietimo institucijas stiprinti mokslinių tyrimų etikos aspektų tvarkymą ir tikrinti tyrimus, kuriuose naudojama genų redagavimo technologija.

Pekino universiteto „Tsinghua“ mokslininkas Kehkooi Kee (Kehkui Ki), atliekantis kamieninių ląstelių genų redagavimo eksperimentus, AP sakė, kad popierių, kuriuos jis dabar turi pildyti, dėl sugriežtinto tikrinimo padaugėjo.

„He (Jiankui) yra neatsakingas mokslininkas“, – gruodžio pabaigoje, Švietimo ministerijai paskelbus savo nurodymus, sakė K. Kee ir pridūrė: „Net nenoriu vadinti jo mokslininku: jis yra neatsakingas žmogus.“

He Jiankui atvejis paveikė ir kitus mokslininkus, studijuojančius genų redagavimą. Tapo sunkiau gauti pritarimą genų redagavimo tyrimams, sakė K. Kee.

„Ši industrija plėtosis lėčiau, – pažymėjo jis. – Vyriausybė bus atsargesnė dėl tyrimų finansavimo, o privačios organizacijos, tokios kaip labdaros fondai ir startuoliai, bus mažiau linkę investuoti.“

Naudojant vadinamąją genų pagausinimo (gene drive) technologiją paveikiami įprasti evoliucijos procesai, kad pakeistas genetinis požymis būtų paveldimas didesnės palikuonių dalies ir per daugelį kartų išplistų daug labiau negu tai vyktų natūraliu būdu.

Per eksperimentus su uodais Anopheles gambiae, Londone įsikūrusio Imperijos koledžo mokslininkai pakeitė vabzdžių lyties mechanizmą valdantį geną (doublesex), kad kiekvienoje kartoje vis didesnė dalis patelių taptų nepajėgios čiulpti kraują ir daugintis.

Pasikeitus vos aštuonioms kartoms patelių beveik nebeliko, todėl populiacija sunyko dėl palikuonių stygiaus.

„Šis proveržis rodo, kad genų pagausinimas gali veikti. Tai suteikia vilties kovai su ligomis, nuo kurių žmonija kentėjo ištisus šimtmečius“, – sakė studijos pagrindinis autorius Andrea Crisanti (Andrėja Krizantis), Imperijos koledžo Gyvybės mokslų fakulteto profesorius.

2016 metais pasaulyje maliarija susirgo 200 mln. žmonių ir beveik 450 tūkst. mirė nuo šios ligos. Ši liga tebėra vienas mirtiniausių infekcinių susirgimų.

Anksčiau ta pati komanda, mėgindama genetiškai užprogramuoti uodų populiacijos laboratorijoje sunykimą, susidūrė su „pasipriešinimu“ – aukštosiomis technologijomis pagrįstas metodas nedavė pageidaujamų rezultatų dėl atsitiktinių mutacijų.

Trokštamas proveržis

Tyrėjams galiausiai sulaukus sėkmės, ši technologija toliau bus bandoma uždaroje laboratorijos aplinkoje, imituojančioje atogrąžų sąlygas, sakė A. Crisanti.

„Turės praeiti dar 5–10 metų, kol nuspręsime išbandyti uodų genų pagausinimą gamtoje“, – sakoma jo pranešime.

Vaisingumą lemiantis genas, kuriuo buvo manipuliuojama per šiuos eksperimentus, yra giliai „užkonservuotas“ – jis išsivystė prieš dešimtis ar net šimtus milijonų metų, todėl šiais laikais mažai besiskiriančios „doublesex“ geno atmainos yra būdingos daugelio rūšių vabzdžiams.

„Todėl galima manyti, kad ši technologija ateityje galėtų būti specifiškai panaudoti prieš kitus ligas pernešančius vabzdžius“, – pažymėjo tyrėjai.

Šiame tyrime nedalyvavę mokslininkai sakė, kad pasiekti rezultatai yra trokštamas proveržis.

„Tradicinės uodų (populiacijų) valdymo priemonės – ypač insekticidų naudojimas – tampa mažiau veiksmingos, daugiausiai dėl savaime išsivystančio atsparumo“, – sakė Sidnėjaus universitete dirbantis klinikinių studijų lektorius Cameronas Webbas (Kameronas Vebas).

2016-aisiais buvo užfiksuotas pirmasis atvejis per ilgesnį kaip dviejų dešimtmečių laikotarpį, kai per metus maliarija užsikrėtusių pacientų skaičius nesumažėjo, nors vykdomos agresyvios ir gerai finansuojamos kovos su šia liga kampanijos.

Raginimai sustoti

Vis dėlto kai kurie mokslininkai ir technologijų priežiūros grupės ragina įšaldyti tyrimus, susijusius su genų pagausinimo metodu.

„Dėl gebėjimo panorėjus išnaikinti rūšis ir gamtines populiacijas, naudojant dirbtinį genų pagausinimą, turėtų būti ne džiūgaujama, o veikiau skelbiamas pavojus“, – sakė Jimas Thomsonas (Džimas Tomsonas), dirbantis nevyriausybinėje organizacijoje „ETC Group“, stebinčioje naujas technologijas, kurių pažanga dažnai yra spartesnė negu reguliavimo mechanizmų.

„Manipuliavimas gamtinėmis populiacijomis ir jų šalinimas kelia ekologinių grėsmių, pavyzdžiu, gali būti naikinami mitybos tinklai ir keičiamas ligų plitimo pobūdis. Taip pat kyla grėsmių visuomenei dėl žemės ūkio sutrikdymo ir atsivėrusios galimybės sukurti naujų ginklų“, – aiškino jis.

Ši problema bus įtraukta į lapkritį Egipte vyksiančio Jungtinių Tautų organizuojamo viršūnių susitikimo, skirto biologinės įvairovės klausimams aptarti, darbotvarkę, todėl vienas iš konferencijos techninių komitetų vertina genų pagausinimo technologijos potencialią naudą ir grėsmes.

„Vyriausybės, ūkininkai, vietos gyventojai ir pilietinė visuomenė spaus, kad būtų paskelbtas visiškas moratoriumas“, – pabrėžė J. Thomsonas.

Naujoji studija, kurios rezultatai paskelbti žurnale „Nature Biotechnology“, buvo finansuojama Billo ir Melindos Gates'ų (Bilo ir Melindos Geitsų) fondo, genų pagausinimo technologijos plėtrai skyrusio beveik 100 mln. JAV dolerių (95 mln. eurų). Didžioji šių lėšų dalis buvo nukreipta per tyrimų konsorciumą „Target Malaria“, siekiantį išnaikinti maliariją.

Be to, dar dešimtis milijonų dolerių skyrė JAV kariuomenės Pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūra (DARPA).

„DARPA privalu vykdyti šiuos tyrimus ir plėtoti technologijas, galinčias apsaugoti nuo atsitiktinio ir tikslingo (naujųjų metodų) panaudojimo“, – pernai gruodį naujienų agentūrai AFP sakė DARPA atstovas Jaredas Adamsas.