Pradėjo tinti koja

Kabinete tyliai skambant muzikai, kineziterapeutė palinksta prie pacientės ir ima masažuoti krūtinę žemiau raktikaulio. "Visa limfa suteka į šią vietą. Čia ji patenka į veninę sistemą. Net jei dėl limfedemos (tinimo, sukelto limfos tekėjimo sutrikimo – red. past.) būtų sutinęs mažasis kojos pirščiukas, masažą reikėtų pradėti ne nuo jo, o nuo šios vietos. Čia reikia pradėti ir čia pabaigti", – pasakoja 25 metų kineziterapeutės darbo patirtį turinti moteris. Netrukus ji ima masažuoti pacientės pilvą, tada – patinusią koją. "Limfa tiršta kaip kisielius. Kai jos nutekėjimas iš audinių sutrinka, ją reikia masažuojant išstumti aukštyn", – pasakoja G.Bušmanienė, atlikdama limfodrenažinį masažą.

Masažuojamoji Regina (vardas pakeistas) ima pasakoti savo istoriją: prieš vienuolika metų dėl onkologinės ligos buvo pašalinta gimda ir gimdos kaklelis, vienoje pusėje – ir šalia gimdos esantys limfmazgiai. "Iš pradžių jaučiausi gerai, tačiau, praėjus ketveriems metams po operacijos, man pradėjo tinti koja, ypač – pėda. Limfmazgiai man pašalinti kairėje pusėje, o tinti pradėjo dešinė koja. Prasidėjo ir epizodiniai neaiškios kilmės karščiavimai, – pasakoja vidutinio amžiaus moteris. – Gydytojai ilgai nenustatė mano negalavimų priežasties, rašė įvairiausias diagnozes. Atsidūriau ligoninėje, kraujo tyrimų rezultatai buvo labai prasti – įtarė sepsį. Ligos išraše buvo parašyta: septinė būklė, neatmetama limfostazė."

Giedra Bušmanienė: įgytas limfos tekėjimo sutrikimas pasireiškia po krūties, gimdos, prostatos operacijų, kai pašalinami limfmazgiai, po spindulinės terapijos. Taip pat po traumų, dėl lėtinio venų nepakankamumo.

Ką gali porolonas?

Išgirdusi galimą limfostazės (limfos tekėjimo sutrikimo) diagnozę, moteris ėmė domėtis šiuo sutrikimu. Supratusi, kad koja tinsta dėl sutrikusio limfos tekėjimo, Regina ėmė ieškoti būdų šiai problemai spręsti – kreipėsi pagalbos į G.Bušmanienę. Kiekvieną savaitę jai buvo atliekamas limfodrenažinis masažas, po kurio ant kojos dedamas porolonas ir apvyniojamas elastiniais bintais. Poroloną ir elastinį bintą galima nusiimti tik kitos dienos rytą, kurie tuomet pakeičiami kompresinėmis kojinėmis.

Masažais, kojos įvyniojimais į poroloną ir elastinį bintą, dienos metu nuolatos mūvint kompresines kojines tinimą Reginai pavyko sukontroliuoti.

Moteris prisimena, kad, pradėjus daryti limfodrenažinius masažus, ją dažnai pykindavo. "Tai dėl to, kad, atliekant tokius masažus, labai daug toksinų sukeliama į organizmo viršutinę dalį. Tai gali sukelti pykinimą arba dažną norą šlapintis. Vėliau šie simptomai dingsta", – užsimena kineziterapeutė.

G.Bušmanienės teigimu, nereikėtų stebėtis, jei tinimai atsiranda praėjus net ir dešimčiai metų po limfmazgių pašalinimo. Tai esą gali išprovokuoti pervargimas, stresas. Ji paaiškina, kaip atskirti dėl limfostazės kylantį galūnių sutinimą nuo kitokio pobūdžio sutinimų: paspaudus limfedemą, ilgai išlieka duobutė.

Išmasažavusi tinstančią galūnę, kineziterapeutė ją apvynioja tam tikro tankio ir storio porolonu, paskui – elastiniu bintu.

"Jei atliksime tik galūnės masažą, tai žmogus nuleis tinstančias kojas ant žemės, limfa sutekės atgal ir negalės tekėti į viršų – galūnė vėl sutins. Kad taip neįvyktų, dedami porolonai, bintuojama. Porolonas daro stebuklus, prisispaudžia ir nepalieka vietos tarp audinių kauptis limfai. Nei JAV, nei Vokietijoje geresnio metodo nei vyniojimas į poroloną neatrasta", – sako G.Bušmanienė. Pasak jos, šiose šalyse ir visame pasaulyje ši praktika taikoma jau 30 metų.

Limfinė sistema – svarbi organizmo dalis, ji gamina limfocitus, formuoja imunitetą ir saugo organizmą nuo žalingų aplinkos veiksnių, filtruoja, neutralizuoja ir pašalina iš organizmo toksinus. "Limfos tekėjimo sutrikimas gali būti įgimtas ir įgytas. Įgimtas gali atsirasti nebūtinai nuo gimimo – ir vėliau, vaikui šiek tiek paaugus arba brendimo metais, moterims – po gimdymo. Įgytas limfos tekėjimo sutrikimas pasireiškia po krūties, gimdos, prostatos operacijų, kai pašalinami limfmazgiai, po spindulinės terapijos. Taip pat po traumų, dėl lėtinio venų nepakankamumo", – įspėja G.Bušmanienė.

Negydant lifostazės formuojasi sukietėjimai, dramblialigė, rožė.

Padariniai: jei limfostazė ilgai negydoma, prasideda dramblialigė – kurios nors kūno dalies žymus padidėjimas. Asmeninio archyvo nuotr.

Žinių ieškojo savarankiškai

Devyniolika metų G.Bušmanienė dirbo buvusioje Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje, kurį laiką dėstytojavo Kauno medicinos universitete (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), Kauno kolegijos Medicinos fakultete. Pamačiusi, kad klasikinis masažas padeda toli gražu ne visiems pacientams, kad, vos išmasažavus koją ar ranką, pacientai po poros dienų vėl sugrįžta su lygiai taip pat sutinusia galūne, moteris pradėjo ieškoti efektyvesnių būdų jiems padėti. Prieš devynerius metus ji dalyvavo mokymuose Vokietijoje, Foldi klinikoje, kur gydytis limfos tekėjimo sutrikimų suvažiuoja pacientai iš viso pasaulio. "Vokietijos gydytojų Foldi šeima ištobulino limfos gydymo sistemą, šiam gydymui sugalvojo taikyti porolonus. Šį gydymą sudaro limfodrenažinis masažas, galūnės vyniojimas porolonais ir elastiniais bintais, odos priežiūra, kompresinių kojinių (rankovių) nešiojimas, kineziterapija. Pacientai išmokomi tai atlikti patys savo namuose. Pagal šią sistemą G.Bušmanienė atlieka limfodrenažinį masažą Lietuvoje. Pamačiusi, koks šis gydymo metodas efektyvus, moteris nepanoro toliau dirbti ligoninėje, kur jo taikyti negalėjo, – ėmė verstis privačia praktika.

Kineziterapeutė apgailestavo, kad Lietuvos ligoninėse, sanatorijose limfodrenažinis masažas atliekamas kompresiniais aparatais: "Tie aparatai padaro dar blogiau, nes aparatas išmasažuoja tik koją ar ranką, o aukščiau – ne. Kad limfa nutekėtų reikiama linkme, reikia paruošti jai vietą: išmasažuoti žemiau raktikaulio, pilvą. Kai tai nepadaroma, pavyzdžiui, išmasažuojamos tik kojos, limfa toliau neteka – prasideda tinimas dubens srityje, tinsta lytiniai organai. Jei tai ranka – kompresinė rankovė limfą sukelia iki pažasties ir ten prasideda tinimas."

Pašnekovės žodžiais, kompresiniais aparatais atliekami limfodrenažiniai masažai yra skirti sveikiesiems, bet ne limfostaze sergantiems asmenims.

Taikomoji kineziologija

Be limfodrenažinio masažo, devynerius metus G.Bušmanienė gilinasi ir į kitą sritį – taikomąją kineziologiją. Smalsią moterį sudomino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto vykdyta tęstinė trejų metų taikomosios kineziologijos programa. Baigusi šią programą, kurioje paskaitas skaitė lektoriai iš užsienio šalių, kineziterapeutė į šią sritį ėmė gilintis savarankiškai, taip pat lankydama Funkcinės medicinos ir taikomosios kineziologijos asociacijos, kuriai priklauso, organizuojamus seminarus.

Taikomoji kineziologija – tai organizmo sistemų ir atskirų organų funkcinės būklės bei jų tarpusavio ryšių ir poveikio vieni kitiems įvertinimas, pasitelkiant manualinį raumenų testavimą.

"Toks testavimas – raumens tonuso įvertinimas. Jis remiasi tuo, kad kiekvienas kūno raumuo susijęs su konkrečiu organu, akupunktūriniu meridianu, chemine medžiaga ir psichinės veiklos pobūdžiu. Jei organas, sąnarys, stuburas ar kita struktūra dirba normaliai, funkciškai su juo susijęs raumuo taip pat bus stiprus ir pasižymės geru tonusu. Raumenų tonusas sumažėja atsiradus organizmo funkciniam sutrikimui. Žinant kiekvienos raumenų grupės sąsajas su vidinėmis kūno sistemomis, galima nustatyti sutrikimo vietą", – pasakoja kineziterapeutė.

Analizuodami funkcinius skirtingų žmogaus organų ir sistemų ryšius, taikomosios kineziologijos atstovai organizme ieško užslėptų, plika akimi nematomų ligos priežasčių ir jas šalina.

G.Bušmanienė pademonstruoja, kaip tai vyksta: spausdama paciento rankų, kojų ar kaklo raumenis į vieną pusę ir prašydama, kad žmogus tokiam spaudimui priešintųsi stengdamasis judėti į priešingą pusę, ji nustato raumenų funkcijos stiprumą. "Ranką spausiu į šią pusę – priešinkitės. Pakelkite galvą – ją spausiu žemyn, priešinkitės", – testuodama kiekvieną raumenį kartoja Giedra. Pacientė pasiskundžia, kad jai vis skauda dešinį kelį. "Matau, kad skausmo priežastis yra visai ne tas sąnarys, o kriaušinis raumuo. Jis yra nusilpęs, dėl to ir jūsų laikysena darosi netaisyklinga, ir sąnariui tenka didesnis krūvis. Reikia tą raumenį atgaivinti, o po to stiprinti", – sako kineziterapeutė ir ima stipriai spausti kriaušinio raumens vietoje. "Skauda", – skundžiasi pacientė. "Pakentėkite – ilgai neužtruks, – ramina G.Bušmanienė ir paaiškina, ką daranti. – Radau problemą, radau tašką, susijusį su problemine zona, 10 sek. stipriai spaudžiu tą vietą – žmogus jaučia stiprų skausmą."

Pašnekovės teigimu, minėtų taškų stimuliavimas spaudžiant gali pakeisti masažą: "Tą pačią problemą galima spręsti įvairiais būdais – galima ir klasikiniu masažu, ir stimuliuojant konkrečius taškus, tai aš ir darau."

Remiasi holistiniu požiūriu

Manualinio raumenų testavimo būdu galima nustatyti individualią organizmo funkcijų atkūrimui tinkamą manualinio poveikio vietą, būdą, kryptį, akupunktūrinius taškus, nustatyti konkrečiai tam žmogui tinkamus homeopatinius ir žolinius preparatus, biologiškai aktyvias medžiagas, eterinius aliejus, maisto produktus, kosmetiką ir kita.

Gydymas, taikant taikomąją kineziologiją, priklauso nuo manualinio raumenų testavimo rezultatų. Sutrikusių organizmo funkcijų pusiausvyrai ir žmogaus gerovei atkurti gali būti naudojamos manualinės medicinos priemonės, neurofiziologiniai organizmo tarpusavio ryšiai, osteopatinės priemonės, ortomolekulinė medicina, fitoterapija, akupunktūros-meridianinė sistema, gydomieji pratimai.

Teigiama, kad manualinis raumenų testavimas leidžia nustatyti tikslesnę funkcinę diagnozę, parinkti efektyvias gydomąsias priemones. Dėl to žymiai išauga efektyvumas gydant atramos-judamojo aparato problemas, sąnarių ir raiščių problemas. Taikomoji kineziologija pasitelkiama ir gydant virškinimo trakto sutrikimus, alergijas, hiperjautrumą ir kitas vidaus ligas.

Taikomoji kineziologija remiasi holistiniu požiūriu į žmogų. "Žmogus – tai nedaloma visuma. Organizmo sudedamosios dalys (struktūra, chemija, psichika) yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir viena nuo kitos priklausančios. Dėl to pažeidimai, atsiradę vienoje sudedamojoje dalyje, daro įtaką kitoms", – aiškina G.Bušmanienė.

Kiekviena liga taikomojoje kineziologijoje vertinama kaip prarastas organizmo savireguliacijos sugebėjimas. "Aš negydau – tik padedu žmogui pačiam greičiau pasveikti. Veikdama tam tikrus taškus, užvedu žmogaus kūną ant kelio, padedančio jam atsigauti, atlaisvinu tam tikrus taškus. Įvedu žmogų į tam tikrą balansą, o toliau žmogaus organizmas, kiek tik jis turi resursų, atsigauna pats", – sako G.Bušmanienė.

Daugiau informacijos apie limfodrenažinį masažą ir taikomąją kineziologiją – tel. 8 685 25036.

Po masažo – vyniojimai

Nedideliame, bet jaukiame kabinete, tyliai skambant muzikai, triūsia kineziterapeutė, apsirengusi mėlynu kostiumu. Pirmiausia ji pacientei atlieka masažą.

"Reikia atidaryti visus kanalus, nustumti limfą iki viršaus, kad ji sutekėtų į veninę sistemą", – paaiškina Giedra Bušmanienė.

Ji – kineziterapeutė, viena iš keturių Lietuvoje, "Klose Training" mokykloje JAV išmokusi dirbti su žmonėmis, turinčiais limfos tekėjimo sutrikimų. Jos pacientei Onai Vaikšnienei labai tinsta kojos, formuojasi guzai.

"Buvo labai sunku vaikščioti, greitai pavargdavau, į antrą aukštą nebeužlipdavau", – pasiguodė iš Kaišiadorių į Kauną gydytis atvažiavusi 63-ejų moteris.

Ji tikina, kad jau po pirmos procedūros koja tapo lengvesnė, ją mažiau skauda.

Kineziterapeutė G.Bušmanienė po masažo apvynioja pacientės koją porolonu, po to – elastiniu bintu. Taip išleidžia namo. Abiejų kojų šiuo metu moteriai vynioti negalima dėl atliktos širdies operacijos. Rytą bintą reikės nuvynioti, poroloną – nuimti ir apsimauti kompresines kojines. Kitą dieną procedūrą vėl pradėti iš naujo.

Po trijų procedūrų negalėjau atsidžiaugti: laiptais į antrą aukštą ne užlipau, o užskridau. Koja tapo lengvesnė, mažiau sutinusi ir dvigubai plonesnė už kitą.

"Po trijų procedūrų negalėjau atsidžiaugti: laiptais į antrą aukštą ne užlipau, o užskridau. Koja tapo lengvesnė, mažiau sutinusi ir dvigubai plonesnė už kitą", – kaišiadorietė dėkinga savo šeimos gydytojai, kad ją nukreipė pas šią retą specialistę.

Iki tol naudotos priemonės nuo kojų tinimo ir begalinio sunkumo jausmo jose O.Vaikšnienei nė kiek nepadėjo. Moters savijauta vis blogėjo. Kai kurie medikai, į kuriuos kreipdavosi, tepatikrindavo kraujotaką kojose, o kadangi ji buvo gera – palinkėdavo gero kelio namo, ir viskas.

"Kai Giedra paklausė, ar dažnai nei iš šio, nei iš to supykstu, pagalvojau: ji burtininkė ar ką, kad tai žino", – O.Vaikšnienė prisipažįsta, kad kartais taip susinervina, kad nors susidraskyk.

Limfinės sistemos svarba

Privatų kabinetą įkūrusi, kineziterapeutės diplomą ir pagal jį 22 metų darbo stažą turinti G.Bušmanienė paaiškina, kad limfinė sistema yra labai svarbi mūsų organizmo dalis.

Ją sudaro limfagyslės, limfmazgiai, limfinis audinys, tonzilės, blužnis, užkrūčio liauka, Peyerio plokštelės. Sistema gamina limfocitus, formuoja imunitetą ir saugo organizmą nuo žalingų aplinkos veiksnių, perneša stambias baltymų molekules, filtruoja, neutralizuoja ir pašalina iš organizmo toksinus.

Taigi, nesunku suprasti, kas gali nutikti, kai limfinės sistemos veikla sutrinka. Sutinusios kojos ar rankos – tik vienas iš padarinių. Širdies ir prostatos ligos, hipertenzija, alergija, lėtinis sinusitas, egzema, dažnos pasikartojančios virusinės infekcijos, energijos stoka, dažnas nuovargis gali būti limfinės sistemos sutrikimo išraiška. Vienas pagrindinių simptomų, rodančių, kad sutrikęs limfos tekėjimas, padidėję limfmazgiai.

Sutrikimas vadinamas limfedema, traktuojamas kaip nenormalus daug baltymų turinčio skysčio susikaupimas intraaudininiame tarpe, kuris sukelia chronišką uždegimą, tinimą ir fibrozinio audinio formavimąsi.

"Limfos tekėjimo sutrikimas gali būti įgimtas, bet pasireiškiantis ne nuo gimimo, o, pavyzdžiui, septynerių metų vaikui. Arba brendimo metais, moterims po gimdymo tarsi nei iš šio, nei iš to pradeda tinti koja ar ranka, arba abi kojos", – perspėja G.Bušmanienė.

Įgytas limfos tekėjimo sutrikimas pasireiškia po krūties, gimdos, prostatos operacijų, kai pašalinami limfmazgiai, po spindulinės terapijos. Taip pat po traumų, lėtinių venų nepakankamumo. To negydant formuojasi fibrozinis audinys, sukietėjimai, dramblialigė. Kineziterapeutė perspėja, kad limfedema dėl šių priežasčių gali išsivystyti ne iš karto, o praėjus dešimčiai ar net daugiau metų.

"Pavėluotą ligą gali išprovokuoti pervargimas, stresas, organizmo nusilpimas", – visa tai puikiai žino kineziterapeutė G.Bušmanienė, devyniolika metų dirbusi buvusioje Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje.

Naujovė pavergė

Savo darbui atsidavusi, kuo geresnių rezultatų siekianti, todėl naujovėmis besidominti G.Bušmanienė jau seniai susidomėjo limfos problemomis. Išgirdusi apie šios srities mokymus Vokietijoje, Foldi klinikoje, specialistė pirmiausia mokėsi savarankiškai. Į kartą per metus vykstančius kursus galima patekti tik išklausius teorines paskaitas internetu ir išlaikius atitinkamus testus.

"Foldi klinikoje yra 150 lovų. Joje gydomi pacientai iš viso pasaulio dėl limfos tekėjimo sutrikimų. Ten ta metodika sukurta – medikų vyro ir žmonos M. ir E.Foldi, kurių paskaitų teko klausyti, nors mokykla yra Amerikoje. Išlaikiusi testus, Vokietijoje dalyvavau labai intensyviuose dviejų savaičių kursuose. Jie kainavo gana brangiai ir teko mokėti savo lėšomis. Tai buvo prieš penkerius metus", – nusišypso G.Bušmanienė, greta klinikinio darbo dėstytojavusi tuomečiame Kauno medicinos universitete ir Kauno kolegijos Medicinos fakultete.

Pamačiusi ir patyrusi, kokius stebuklus daro naujasis gydymo metodas, medikė suprato, kad ligoninėje, kur jo taikyti negali, dirbti nebenori.

"Mūsų šalies gydymo įstaigose limfodrenažinis masažas atliekamas aparatais, uždėjus kompresines rankoves ar kojines ir jas pumpuojant. Vokietijoje šio metodo atsisakyta, nes jis sustumia limfą į pažastis ar kirkšnis, problemines vietas, ir būklę tik pablogina", – perspėjo kineziterapeutė G.Bušmanienė.

Išmoksta patys ligoniai

Masažas, vyniojimas ir bintavimas yra procedūros, kurias sergantiesiems lėtinėmis ligomis galima taikyti visą gyvenimą. Taip žmogus gali kontroliuoti savo ligą, išvengti skausmų ir komplikacijų.

"Nekoreguojant limfinės sistemos sutrikimų, galūnėms – rankoms ar kojoms tinstant ir plečiantis, jų oda išplonėja, atsiranda žaizdos – vadinamoji rožė", – kineziterapeutė G.Bušmanienė perspėja, kad limfos gydymo metodu šių padarinių galima išvengti.

Kaišiadorietė O.Vaikšnienė jo pradmenų jau išmoko, tiksliau, jos vyras. Būtent jis pamasažuoja žmonos kojas, uždeda poroloną ir apvynioja elastiniu bintu, kad nereikėtų kasdien važinėti į Kauną.

Gydymo metodas yra kompleksinis: limfodrenažinis masažas, bintavimas elastiniais bintais dedant poroloną, speciali mankšta, odos ir nagų priežiūra, kompresinių kojinių ar rankovių naudojimas, mokymas prisižiūrėti, kineziterapinio tvarsčio naudojimas.

Kam tas porolonas, smalsaujame. Kineziterapeutė G.Bušmanienė paaiškina: kaip kempinė sugeria vandenį, taip šiuo atveju jis neleidžia tarp audinių kauptis limfai.

"Vokietijoje, Amerikoje naudojamas porolonas. Jis daro stebuklus, nieko gudriau nėra ir nereikia", – apibendrina ir prisimena pacientę iš Jurbarko, kurios ranka dėl kasdien atliekamų procedūrų per dvi savaites suplonėjo trimis centimetrais.

Negana to, kai limfa teka netolygiai, kaupiasi toksinai, dėl to nukenčia inkstai, o žmogus jaučia galvos skausmą, pykinimą, apskritai prastai jaučiasi.

"Limfodrenažinis masažas, atliekamas elektra maitinamu aparatu, veikia visą ranką ar koją, neapeinant pažeistos vietos, limfos nepaskirsto po kūną, kai to reikia. Sakoma, kad sveikiesiems šiuo aparatu naudotis galima, sergant limfedema – ne", – priduria G.Bušmanienė.

Sveikatos triada

Įvaldžiusi naują efektyvų ir jokio nė mažiausio šalutinio poveikio neturintį metodą, G.Bušmanienė toliau gilinasi į natūraliąją mediciną. Dabar ji lanko profesinio tobulinimo seminarus ir kursus bei studijuoja Funkcinės medicinos ir taikomosios kineziologijos mokykloje pagal specialią Sveikatos apsaugos ministerijos aprobuotą tobulinimosi programą. Ją kuruoja Pasaulinės taikomosios kineziologijos asociacijos nariai, dėsto specialistai iš Rusijos, Izraelio, Italijos, Latvijos ir kitų šalių.

Pacientui galima efektyviai padėti vertinant ne atskirą organą, o visą organizmą kaip visumą.

"Pacientui galima efektyviai padėti vertinant ne atskirą organą, o visą organizmą kaip visumą. Gydymo tikslas – atkurti prarastas organizmo funkcijas ir funkcinius ryšius. Mokydamasi šioje mokykloje atrandu tai, ko negavau jaunystėje, studijų metais", – aiškina reikli sau moteris.

G.Bušmanienei priimtina teorija, kad visas žmogaus organizmas, kaip nedaloma visuma, susideda iš trijų tarpusavyje susijusių ir vienas nuo kito priklausančių dalykų: struktūros, chemijos ir psichikos. Struktūra yra tai, ką galima paliesti: kaulai, raumenys, raiščiai, vidaus organai, liaukos, nervai, kraujagyslės ir t.t. Chemija – tai, kas vyksta mūsų organizme, ką valgome ir geriame, kokius vaistus vartojame, kokiais metodais gydomės, ir pan. Tai medžiagų apykaita, imuninė, endokrininė ir neuroendokrininė sistema.

Psichoemocinei būklei įtakos turi mūsų mąstymas, aplinkos įtaka, patiriamas stresas ir pan. Tai refleksai, suvokimas, pojūčiai, emocijos, mąstymas, sąmonė, pasąmonė ir pan.

"Supratus sveikatos triados schemą pasidaro aišku, kaip glaudžiai visos organizmo sistemos susijusios tarpusavyje. Per jas teka ta pati jas sujungianti energija, todėl organizmui galima daryti poveikį per kūną, chemiją ar emocijas. Pažeidimai, atsiradę vienoje simbolinio trikampio dalyje, turi įtakos ir kitoms", – apie holistinį požiūrį į žmogų kalba G.Bušmanienė.

Problema ne visada ten, kur skauda

Pagal funkcinės medicinos sampratą ligonis nėra gydomas, tik, davus impulsą, jo organizmui padedama atsigauti.

"Reikia surasti pirminę problemą, nuo kurios viskas prasidėjo. Ją pašalinus, organizmas sutvarko ir visas kitas problemas", – įsitikinusi G.Bušmanienė.

Pagrindinis diagnostikos metodas yra manualinis raumenų testavimas – tonuso įvertinimas. Šis metodas remiasi svarbiu organizmo dėsningumu – raumenų tonuso sumažėjimu, kuris pasireiškia atsiradus organizmo funkciniam sutrikimui.

Taikomosios kineziologijos pradininkas amerikietis George'as Goodheartas dar 1964 m. pastebėjo, kad raumens jėga akimirksniu kinta, kai su juo susijusi kūno vieta yra gydoma, o kartais – vos paliečiama. G.Bušmanienė sako, kad dažniausiai problema yra ne ten, kur skauda.

"Žmogaus organizme nėra tuščios vietos, viskas susiję. Jei vienas raumuo, neatlaikęs įtampos, nustoja veikti, kitas dirba už du. Jam pavargus pradeda skaudėti. Skauda kaklą, o problema – juomeninėje dalyje. Raumenys turi tiesioginį ryšį su vidaus organais. Visi jie kabo ant raiščių. Jiems sutrumpėjus ar pasitempus organas pasisuka. Pakoreguoji raištį – organas ima normaliai funkcionuoti", – paaiškina kineziterapeutė G.Bušmanienė, ir tai tampa taip paprasta.

Limfinės sistemos fenomenas

Limfinė sistema yra labai svarbi mūsų organizmo dalis. Ją sudaro limfagyslės, limfmazgiai, limfinis audinys ir keturi organai: tonzilės, blužnis, užkrūčio liauka, Peyerio plokštelės. Limfinė sistema gamina limfocitus, formuoja imunitetą ir saugo organizmą nuo žalingų aplinkos veiksnių.

Iš ląstelių į limfą patenka atliekos, medžiagų apykaitos produktai. Jie yra filtruojami, neutralizuojami ir pašalinami. Išvalytas limfos skystis grąžinamas į kraujotaką. Limfa susidaro iš skysčio, kurio nuolat patenka iš kraujo plazmos į audinius, o iš jų − į limfos kapiliarus. Savo sudėtimi limfa labai panaši į kraujo plazmą.

Suaugusio žmogaus organizme į veninę sistemą kasdien suteka 1,5–2 litrai limfos. Tekėti limfagyslėmis limfą verčia raumenų susitraukimai, arterijų pulsavimas, kvėpavimo judesiai, žemas venų kraujospūdis.

Vienas pagrindinių simptomų, rodančių, kad limfos tekėjimas sutrikęs – padidėję limfmazgiai. Jie yra limfinės sistemos dalis, filtruojanti toksinus ir juos neutralizuojanti. Kiti prastos limfinės sistemos simptomai gali būti: alergija, prostatos liaukos uždegimas, lėtinis sinusitas, širdies ligos, egzema ir kitos odos ligos, energijos stoka, nuolatinis nuovargis, išsėtinė sklerozė, edema, skysčių susilaikymas organizme, ištinusios galūnės, ypač kojos, padidėjęs kraujospūdis, dažnos pasikartojančios virusinės infekcijos, ausų uždegimas, artritas, ypač reumatoidinis, celiulitas, antsvoris.

Limfos sistemos veiklą gerina fizinis aktyvumas, dažnas ir gausus skysčių vartojimas, taip pat limfodrenažinis masažas.

Masažuojant pasiekiama puikių rezultatų: normalizuojama kraujotakos ir limfinės sistemų veikla, iš organizmo išvalomi toksinai, sumažinamas arba visai pašalinamas galūnių tinimas, sumažėja kūno masė, pagerinamas raumenų tonusas, atkuriamas odos elastingumas ir stangrumas.

Daugiau informacijos telefonu 868525036 arba el. paštu busgiedra1@gmail.com.