Trūko medikų kantrybė

Kaip jau rašyta, ši nemažą atgarsį prieš pustrečių metų sukėlusi byla iš pradžių buvo vienintelė iš Kauno apygardos teismą pasiekusių smurto prieš vaikus bylų, kurią jo teisėjai buvo nusprendę nagrinėti viešai.

Tačiau vėliau G.Kuzariui pavyko pasiekti, kad ir šis teismo procesas būtų neviešas. Nors pagrindiniai jo liudytojai buvo bergždžiai dėl teisiamojo dukrelės gyvybės grūmęsi Kauno klinikų medikai, po to, kai jiems buvo atvežta mažoji nelaimėlė, skubiai surengę spaudos konferenciją, kurioje piktinosi pacientės tėvo versija dėl dukrelės sužalojimo aplinkybių.

Kaip jau rašyta, tą lemtingą 2015-ųjų gegužės 4-osios rytą G.Kuzaris pats išsikvietė į savo namus Marvelėje greitosios pagalbos medikus. „Mergaitė nekvėpuoja – greičiau atvažiuokite!“ – šaukė jis apie 8 val. ryto.

Greitosios medikams pavyko G.Kuzario dukrelę atgaivinti. Tačiau į Kauno klinikų Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių ji buvo atvežta labai sunkios būklės. Mažylei diagnozuota sunki galvos smegenų trauma su kraujo išsiliejimu į smegenis bei kraujosruvos akių dugne – tipiški sukrėsto kūdikio sindromo simptomai. Taip ir nepabudusi iš komos, po devynių mėnesių ji mirė.

Aptikta ir ankstesnių sužalojimų

G.Kuzaris neigė smurtavęs prieš dukrelę. Esą pastebėjęs, kad ši nekvėpuoja, kai pamaitinęs paguldė į lovytę, o po to galėjo netyčia sužaloti gaivindamas.

Iš tikrųjų, kol vyko greitosios medikai, jų kolega iš dispečerinės pasakojo G.Kuzariui telefonu, kaip gelbėti mažylę. Tačiau Klinikų medikai iš karto atmetė pastarojo versiją. O teismo medicinos ekspertai po mažylės mirties konstatavo, kad ši buvo patyrusi sužalojimų, net gi lūžių, ir prieš lemtingus gegužės 4-osios įvykius. Daroma prielaida - kad dviejų savaičių laikotarpyje iki jų.

Greitosios medikai tą lemtingą rytą rado G.Kuzarį namuose vieną. Jo žmona kelios dienos iki šio įvykio su vienu iš trijų judviejų vaikų buvo paguldyta į Kauno klinikas, palikusi vyrą namuose su sausio pabaigoje gimusia dukrele, pusantrų metų sūnumi bei kartu gyvenančia savo mama. Tačiau pastaroji tą lemtingą rytą, kai į jos namus skubėjo nebekvėpuojančiai anūkei iškviesta greitoji, buvo darbe.

Tiesa, specialistų nuomonės, kada mažylė patyrė mirtiną sužalojimą – nesutapo. Teismo medicinos ekspertai teigia, kad ji greičiausiai buvo lemtingai supurtyta, likus kelioms minutėms iki paskutinio atodūsio. Vaikų klinikų specialistai – kad lemtinga trauma galėjo būti patirta dvylikos valandų laikotarpyje iki pranešimo, kad mažylė nebekvėpuoja.

Turėjo ne vieną skydą

Dukrelės nužudymu kaltintas G.Kuzaris tai neigė. Kaip ir galimą ankstesnį smurtą prieš mažylę. Tačiau jis buvo linkęs nutylėti arba nesugebėjo paaiškinti, dėl ko esą reikėjo dukrelę gaivinti.

Jam valstybės skirtas advokatas Algimantas Antanas Palijanskas taip pat prašė savo ginamąjį išteisinti. Žiniasklaidą jis tikino, kad tokio absurdiško kaltinimo per jo daugiau kaip 40 metų advokato praktiką dar nėra buvę. Tačiau yra buvę neteisingų ekspertų išvadų bei medikų, nesugebėjusių išgydyti ligonių, klaidų.

Tačiau teisiamojo advokatas taip pat nesugebėjo paaiškinti, kodėl jo ginamojo žmona buvo panorusi tapti šioje byloje nukentėjusiąja, jeigu ją perdavus teismui, pagimdė G.Kuzariui, su kuriuo gyveno ir toliau, dar vieną vaiką? Tačiau į tai atsižvelgta siūlant bausmę vėl daugiavaikiu tėvu tapusiam G.Kuzariui, nepaisant ankstesnių dviejų jo teistumų už vagystę, turto sunaikinimą bei plėšimą. Už bejėgiškos būklės savo vaiko nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Prokuroro Dariaus Jakučio G.Kuzariui siūlyta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė buvo mažesnė už jos vidurkį, numatytą už šį labai sunkų nusikaltimą.

Tokio finalo nesitikėjo?

Bylą nagrinėjusi teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Jurgio Kiškio ir Kęstučio Dargužio kolegija konstatavo, kad surinkta pakankamai duomenų, jog G.Kuzaris nužudė savo bejėgiškos būklės dukrelę ją purtydamas. Remtasi ne tik kategoriška specialisto išvada, kad mažylė paspringti maistu ir dėl to pradėti dusti šiuo atveju negalėjo, nes jos sužalojimai, komplikacijos ir tam tikri specifiniai požymiai būdingi sukrėsto vaiko sindromui. Be to, iki tol mergaitė buvo sveika, o įvykio metu su ja buvo tik tėvas, todėl niekas kitas to padaryti negalėjo.

Tačiau G.Kuzaris išteisintas dėl nesunkaus dukrelės sveikatos sutrikdymo -  neįrodžius, kad jis galėjo padaryti mažylei ir ankstesnius sužalojimus, konstatuotus jau po jos mirties. Esą byloje nesurinkta tai įrodančių duomenų - konstatuotas tik lūžusių šonkaulių faktas. 

Kaip ir viso teismo proceso metu, išklausyti nuosprendžio atėjęs G.Kuzaris, kaip įmanydamas dangstė veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų. Ir panašu, kad vylėsi, jog daugiavaikio tėvo statusas ir namuose su trimis mažamečiais vaikais likusi žmona apsaugos jį nuo grotų, nes atėjo išklausyti nuosprendžio, žinodamas, kokią bausmę jam pasiūlė prokuroras, be jokio krepšio su būtiniausiais daiktais. 

Kauno apygardos nuosprendį per 20 dienų dar galima apskųsti. Beveik neabejojama, kad G.Kuzario advokatas taip ir padarys.

Šis teismo procesas pajudėjo iš mirties taško tik tuomet, kai buvo panaikintas kaltinamojo žmonai prieš kelis mėnesius suteiktas nukentėjusiosios statusas. Šis panaikintas, nes ji per kelis mėnesius neatsakė į teismo užklausimą, kas sudaro jos patirtą žalą.

Kaip jau rašyta, nukentėjusiosios statuso G. Kuzario žmona, tebegyvenanti su juo ir toliau gimdanti jam vaikus, staiga panoro tik bylą perdavus teismui. Nors ikiteisminio tyrimo metu ji neslėpė netikinti savo vyro kalte.

Neatvyko nė į vieną posėdį

Nukentėjusiosios statuso G. Kuzario žmonai suteikimas tapo pagrindine priežastimi, kodėl šios bylos niekaip nepavyko atversti. Iš pradžių dėl to, kad teisiamojo žmona netrukus pagimdė dar vieną dukrą, po to šiai susirgus ir kartu su motina atsidūrus ligoninėje. Neatvyko G. Kuzario žmona ir į antradienio posėdį. Šiuo atveju vėl dangstomasi mažyle bei kitais dviem vaikais. Esą nėra su kuo šių palikti.

Antradienį paskelbus, kad G. Kuzario žmona jau ne nukentėjusioji, o tik liudytoja, pagaliau ši byla atversta. Tiesa, prieš tai priėmus dar vieną labai svarbų sprendimą. G. Kuzariui pakartotinai paprašius, kad teismo procesas būtų ne viešas, šį kartą jo prašymas buvo patenkintas. Kaip jau rašyta, pastaruoju metu G. Kuzario byla buvo vienintelis viešas teismo procesas tarp Kauno apygardos teismą pasiekusių smurto prieš vaikus bylų.

Pagaliau ją atvertus, G. Kuzariui pareikštas kaltinimas jau buvo paskelbtas už uždarų teismo salės durų. Teisiamasis savo kaltės nepripažino, tą deklaravo ir viso ikiteisminio tyrimo metu, bei pareiškė, kad duos parodymus tik po visų liudytojų, kurių sąraše – ir dėl jo dukrelės gyvybės grūmęsi Kauno klinikų medikai, apklausos.

Sužalojo netyčia?

Kaip jau rašyta, medikai pirmieji suabejojo G. Kuzario versija, esą jis prieš dukrelę nesmurtavo, o galėjo ją sužaloti netyčia – gaivindamas, kai pamaitinęs paguldė į lovytę ir pamatė, kad ši nekvėpuoja. Tą lemtingą 2015-ųjų gegužės 4-osios rytą G. Kuzaris buvo namuose vienas su dviem vaikais – sausio pabaigoje gimusia dukrele ir pusantrų metų sūnumi. Žmona prieš kelias dienas su trečiuoju judviejų vaiku, kuriam diagnozuotas plaučių uždegimas, buvo paguldyta į Kauno klinikas. Uošvienė tuo metu buvo darbe.

Į G. Kuzario pagalbos šauksmą atskubėjusiems greitosios medikams pavyko mažylę atgaivinti. Tačiau į Kauno klinikų Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių ji buvo atvežta labai sunkios būklės. Mažylei diagnozuota sunki galvos smegenų trauma su kraujo išsiliejimu į smegenis bei kraujosruvomis akių dugne – tipiški sukrėsto kūdikio sindromo simptomai. Taip ir nepabudusi iš komos, po devynių mėnesių ji mirė. Teismo medicinos ekspertai po mažylės mirties dar konstatavo, kad ji buvo patyrusi sužalojimų, net lūžių ir prieš lemtingus gegužės 4-osios įvykius. Daroma prielaida, kad šie sužalojimai buvo padaryti dviejų savaičių laikotarpyje iki jų.

Pranešė, kad susirgo

Pirmieji du bandymai atversti šią taip pat nemažą atgarsį sukėlusią bylą nepavyko, nepasirodžius nukentėjusiąja joje pripažintai mažosios velionės motinai. Kaip jau rašyta, tokio statuso pastaroji staiga panoro bylą perdavus teismui, nors ikiteisminio tyrimo metu neslėpė netikinti savo vyro kalte.

Pripažinusi G.Kuzario žmoną nukentėjusiąja, teisėjų kolegija dabar ir sprendžia galvosūkį, ką daryti toliau.

Antrasis bandymas atversti šią bylą neįvyko nukentėjusiajai nuo paaugliškos išvaizdos 25-erių metų teisiamojo pagimdžius dar vieną dukrą. Dėl to jis vėl tapo daugiavaikiu tėvu, nes vėl turi tris vaikus. Į antrąjį posėdį nukentėjusioji negalėjo atvykti, nes esą kas porą valandų turi maitinti mažylę. Ketvirtadienį vėl teko skelbti šioje byloje pertrauką, nes gauta pažyma, kad mažylė serga, o nukentėjusioji turi ligoninėje ją slaugyti. Bandymas atversti šią bylą sužlugo ir todėl, kad nepasirodė kaltinamasis. Jis informavo, kad išvakarėse susirgo.

„Pakilo temperatūra“, – portalui kauno.diena.lt teigė G.Kuzario advokatas, pasiteiravus jo, ar ginamasis nenėrė į krūmus, išsigandęs visuomenės nuotaikų po Kėdainių tragedijos bei pranešimų apie smurtą prieš vaikus pliūpsnio.

Vienintelis viešas procesas

Kaip jau rašyta, K.Kuzario advokatas į kitą portalo kauno.diena.lt klausimą, nuo ko yra nukentėjusi jo ginamojo žmona, tebegyvenanti su teisiamuoju ir toliau gimdanti jam vaikus, atsakyti negalėjo. Yra išsiuntusi jai panašų užklausimą, prašydama sukonkretinti patirtą žalą, ir bylą nagrinėjanti teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Jurgio Kiškio ir Kęstučio Dargužio kolegija, ketinanti kviestis nukentėjusiąją į teismą su ką tik gimusia dukrele ir net sudaryti sąlygas pastarąją čia pamaitinti.   

Iš visų pastaruoju metu Kauno apygardos teismą pasiekusių smurto prieš vaikus bylų šis teismo procesas – vienintelis viešas. Ir tai – jau ketvirta G.Kuzario, prašiusio, kad šis teismo procesas būtų uždaras, akistata su Temide. Jis jau teistas už vagystę, turto sunaikinimą bei plėšimą.

Aptikta ir senesnių traumų

Tą lemtingą 2015-ųjų gegužės 4-osios rytą G.Kuzaris pats išsikvietė į savo namus Marvelėje greitosios pagalbos medikus. „Mergaitė nekvėpuoja – greičiau atvažiuokite!“ – šaukė jis apie 8 val. ryto.

Medikams pavyko G.Kuzario dukrelę atgaivinti. Tačiau į Kauno klinikų Vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių ji buvo atvežta labai sunkios būklės. Mažylei diagnozuota sunki galvos smegenų trauma su kraujo išsiliejimu į smegenis bei kraujosrūvos akių dugne – tipiški sukrėsto kūdikio sindromo simptomai. Taip ir nepabudusi iš komos, po devynių mėnesių ji mirė.

G.Kuzaris neigė smurtavęs prieš dukrelę. Esą pastebėjęs, kad ši nekvėpuoja, kai pamaitinęs paguldė į lovytę, o po to galėjo netyčia sužaloti gaivindamas.

Iš tikrųjų, kol vyko greitosios pagalbos medikai, jų kolega iš dispečerinės pasakojo G.Kuzariui telefonu, kaip gelbėti mažylę. Tačiau dėl jos gyvybės bergždžiai grūmęsi Kauno klinikų medikai, kurie liudys G.Kuzario teisme, iš karto atmetė pastarojo versiją. O teismo medicinos ekspertai po mažylės mirties konstatavo, kad ji buvo patyrusi sužalojimų, netgi lūžių, ir prieš lemtingus gegužės 4-osios įvykius. 

Jeigu ne tėvas, tai kas?

Greitosios medikai tą lemtingą rytą rado G.Kuzarį namuose vieną. Jo žmona kelios dienos iki šio įvykio su vienu iš trijų judviejų vaikų buvo paguldyta į Kauno klinikas, palikusi vyrą namuose su sausio pabaigoje gimusia dukrele, pusantrų metų sūnumi bei kartu gyvenančia savo mama. Tačiau pastaroji tą lemtingą rytą, kai į jos namus skubėjo nebekvėpuojančiai anūkei iškviesta greitoji pagalba, buvo darbe.

Tiesa, specialistų nuomonės, kada mažylė patyrė mirtiną sužalojimą, nesutampa. Teismo medicinos ekspertai teigia, kad ji greičiausiai buvo lemtingai supurtyta likus kelioms minutėms iki paskutinio atodūsio. Vaikų klinikų specialistai mano, jog lemtinga trauma galėjo būti patirta dvylikos valandų laikotarpyje iki pranešimo, kad mažylė nebekvėpuoja. Šiuo atveju įtarimo šešėlis užkabina ir mažylės motiną, nes dieną prieš ji buvo susikeitusi su vyru prižiūrimais vaikais ir buvo parvažiavusi iš Kauno klinikų į namus.

Kurį laiką įtarta, kad mažylės motina galėjo būti susijusi ir su ankstesniu dukters rankos lūžiu, kurį teismo medicinos ekspertai konstatavo jau po jos mirties. Turėta duomenų, kad G.Kuzaris, kuris neigia ir kaltinimą dėl nesunkaus dukters sveikatos sutrikdymo, kurį laiką buvo išėjęs iš namų, tačiau vėliau sugrįžo. Nustatyta, kad ekspertų nurodytu galimu traumos sukėlimo laikotarpiu jis ir vėl gyveno su žmona. Remiantis pareikštu kaltinimu, netrukus vėl panašiu būdu jis tramdė verkiančią mažylę.