Įspėjo apie pavojų

Socialinę atskirtį tarp miesto šiaurinės ir pietinės dalies pavojinga tendencija įvardijo miesto bendrojo plano, kurį uostamiesčio valdžia tikisi patvirtinti iki metų pabaigos, rengėjai.

Jie nustatė, kad uostamiestyje ypač ryškus pasiskirstymas pagal socialinį statusą.

Nurodoma, jog šiaurinėje miesto dalyje gyvena socialiai stipresni klaipėdiečiai. Čia įsikūrę daugiau žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą.

Jie yra ir turtingesni, lyginant su pietine puse.

Miesto bendrojo plano rengėjai aiškina, kad taip galėjo nutikti dėl kelių priežasčių.

Atkreiptas dėmesys, jog, planuojant Klaipėdą kaip linijinę struktūrą, neatsižvelgta, kad žmonės ieškos geresnės gyvenimo kokybės – viešųjų erdvių, rekreacinių zonų, saugesnės kaimynystės.

Taip pat nurodoma, kad nemažą vaidmenį turi nekilnojamo turto kaina.

Pastebėtas ir gyvenamųjų teritorijų atitrūkimas nuo miesto centro.

Pietinėje Klaipėdoje įsikūręs didelis skaičius gyventojų faktiškai neturi zonų, su kuriomis galėtų save identifikuoti. Trūksta sutvarkytų viešųjų erdvių, socialinių paslaugų.

Plano rengėjai nurodė, kad uostamiestyje faktiškai yra tik vienas centras – istorinė miesto dalis: senamiestis ir naujamiestis.

Likę sovietmečiu statyti rajonai neturi savo erdvių, kurios trauktų gyventojus.

Analizėje taip pat atkreiptas dėmesys, kad Klaipėdoje, nors čia ir jūrinis miestas, trūksta prieigų prie vandens, kur galėtų leisti laiką žmonės.

Gausu atvykusių darbininkų

Didėjančią socialinę atskirtį tarp šiaurės ir pietų pastebi ir miesto vadovai.

Klaipėdos mero Artūras Šulcas tvirtino, gerai žinantis visą miestą, yra aplankęs daug namų, ypač pietinėje dalyje

Vicemeras pastebėjo, kad šioje miesto pusėje – labai daug nuomojamo turto. Tokiuose būstuose yra įsikūrę atvykėliai iš kitų Lietuvos miestų, tačiau teisiškai jų Klaipėdoje nėra.

"Į šią miesto pusę kraustosi pigi darbo jėga iš visos šalies. Juos galima įvardinti kaip besisvečiuojančius darbininkus. Atvažiavo, užsidirbs ir išvažiuos", – pastebėjo pavaduotojas.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad neretai atvykėliai užsidirbti nuomojamuose būstuose gyvena "paukščio" teisėmis – neturi jokių oficialių sutarčių.

"Nesutinku, kad Klaipėdoje nebeliko 50 tūkst. gyventojų. Visuose butuose sukasi dujų, vandens, elektros skaitikliai. Gal daugelyje ne taip smarkiai, nes atsikėlę žmonės iš provincijos miestelių taupo ir neturi tiek pinigų, kad kasdien maudytųsi vonioje, bet sukasi", – komentavo vicemeras.

Skiriasi ir prekių pasiūla

A.Šulcas akcentavo, kad šie atvykėliai gyvena prastesnės kokybės butuose, nėra deklaravę gyvenamosios vietos Klaipėdoje. Dažniau jie ir dirba nelegaliai.

Vicemeras atkreipė dėmesį, kad šie atvykėliai perka maisto pigiose parduotuvėse, nevaikšto į kiną, teatrą, restoranus, kavines, nedalyvauja miesto visuomeniniame gyvenime, neprisideda prie daugiabučio namo valdymo.

Dalis miestiečių yra pastebėję, kad skirtingose rajonuose skiriasi ir prekių pasiūla prekybos centruose, jų išdėstymas.

Kai kuriose pietinės miesto dalies parduotuvėse nerasi tų produktų ar to gamintojo prekės, kurie sudėti matomiausiose vietose šiaurinės miesto dalies įstaigose.

Mero pavaduotojas teigė, kad neblogai uždirbantys klaipėdiečiai, renkasi geresnius gyvenamuosius rajonus, įsikuria miesto šiaurėje ar vyksta į užmiestį, kur daugiau oro.

"Šiaurinės ir pietinės miesto dalies atskirtis yra didelė socialinė problema, kurią būtina spręsti", – pabrėžė vicemeras.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, atskirtis tarp šiaurinės ir pietinės miesto pusės iš dalies susiformavo natūraliai.

"Pietinėje miesto dalyje vyrauja daugiaaukštė statyba, yra daugiau namų, lyginant su šiaurine. Tad nekilnojamo turto kaina čia yra mažesnė. Dėl to čia ir kuriasi mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Tokia atskirtis nėra gera", – pabrėžė direktorius.

Traukia žaluma ir jūra

Nekilnojamo turto agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus lygino, kad vidutiniškai pietinėje dalyje buto kvadratinio metro kaina siekia 850–900 eurų, kai šiaurinėje 1 tūkst.–1,1 tūkst.

"Šiaurinė miesto dalis laikoma prabangesne. Čia daugiau žalumos, arčiau jūra, švaresnis oras. Tai turi didelės įtakos renkantis gyvenamąją vietą", – pažymėjo nekilnojamo turto ekspertas.

Šiaurinėje miesto dalyje yra ir daugiau individualių namų, ypač Miško, Mažojo Kaimelio, Labrenciškių, Tauralaukio rajonuose.

E.Jankus pasakojo, kad būtent šiaurinėje miesto dalyje ir pageidautų gyventi dauguma klaipėdiečių, tačiau norus riboja finansai.

"Žinoma, yra žmonių kategorija, kuri renkasi tik pietinę miesto pusę. Net neina į kalbas apie šiaurinę. Gal darbas toje pusėje ar vaikai priprato prie čia esančios mokyklos", – svarstė vadovas.

Gyventojų norai įsikurti šiaurinėje miesto dalyje įtakos turi ir miesto plėtrai.

Būtent šiaurinėje miesto dalyje vyksta nemaža dalis naujų gyvenamųjų namų statybų.

Nauji daugiabučių namų kvartalai dygsta Tauralaukyje, Panevėžio gatvės gale, baigiamas statyti Dragūnų kvartalas.

E.Jankus atkreipė dėmesį, kad statomi ir pavieniai daugiabučiai namai.

Nauji daugiabučiai statomi ir centrinėje miesto dalyje – Liepų gatvės pabaigoje, Bangų gatvėje.

"Pietinėje miesto dalyje naujos statybos mažiau. Vieni projektai jau baigti. Tačiau yra planuojamas individualių namų kvartalas. Tad negalime sakyti, kad nieko nevyksta pietinėje dalyje. Vis tik šiaurėje ir centre naujos statybos aktyvesnės", – palygino vadovas.

Viską lemia vanduo

Miesto vadovai įsitikinę, kad įtakos susidariusiai atskirčiai tarp pietų ir šiaurės turi galimybė pasiekti vandens telkinius. Formuojant naujas prieigas prie jų, galima pakeisti situaciją.

"Žmonės skiria ne šiaurė, pietūs ar rytai, o vandens pasiekiamumas. Šiaurinės miesto dalies gyventojams jūra netoli, iš kai kurių kvartalų gali nueiti pėsčiomis, netoli ir perkėla, kur gali persikelti į Smiltynę. Pietinė miesto dalis to neturi", – tvirtino A.Šulcas.

Pasak vicemero, Europos miestuose vyrauja tendencijos patraukti pramonę nuo vandens miesto centre ir ten statyti būstą. Pavaduotojas įsitikinęs, kad tada atsigautų ir miesto centras.

"Gražiausias vietas prie vandens sovietmečiu užleidome pramonei. Žmonės neprieina prie vandens ir ieško, kur tai būtų galima padaryti. Tokiose vietose ir renkasi būstą. Prieigos prie vandens – svarbiausios nuo pirmykštės santvarkos. Juk vanduo pirmiausia yra švara ir sveikata", – teigė vicemeras.

Pasak A.Šulco, būtent prieigos prie vandens nebuvimas ir skatina žmones rinktis būstą šiaurinėje miesto dalyje, o ne įsikurti pietinėje.

"Įtakos neturi net tai, kad pietinėje miesto dalyje yra erdvesnis gyvenimas. Žardėje, Bandužių rajone gyvenimas erdvesnis – atstumai tarp daugiabučių didesni, daugiau žalių vejų, yra puikių erdvių pasivaikščioti, pramogauti, nei Miško kvartale. Pietinėje miesto dalyje gyvenimo kokybė geresnė, bet dauguma renkasi šiaurinę, nes arti jūra. Nereikia žiūrėti į vandenį atitvėrusias tvoras, ant kurių viršaus spygliuota viela", – teigė vicemeras.

A.Šulcas vylėsi, kad neilgai trukus pajudės daugiabučių namų statybos projektai Kruizinių laivų terminalo pašonėje, Memelio miesto teritorijoje.

"Tada atsigaus ir miesto centras. Arčiau vandens, arčiau gyvenimo", – pabrėžė vicemeras.

Toliau nepaliks be dėmesio

Pasak S.Budino, reikia turėti aiškią strategiją dėl prieigos prie vandens užtikrinimo pietinėje miesto dalyje.

Teritorijoje prie Malkų įlankos, Kairių gatvėje, ateityje turėtų atsirasti mažųjų laivų uostelis. Nemaža teritorija galėtų būti panaudota visuomeninei, komercinei, rekreaciniai paskirčiai.

"Matome, kad ten galėtų būti proveržis, ir jį planuojame. Tada pietinė miesto pusė turėtų gerą vandens pasiekiamumą. Tai išties turi įtakos renkantis gyvenamąją vietą", – komentavo direktorius.

S.Budinas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais buvo skiriamas didelis dėmesys pietinei miesto daliai, jos viešosioms erdvėms.

Atnaujintos ir atnaujinamos aikštės, pėsčiųjų ir dviračių takai, parkai, skverai.

"Siekiame, kad gyvenamoji aplinka būtų patraukli ir patogi gyventojams. Juk pietinėje miesto dalyje gyvena didžioji dalis klaipėdiečių. Skiriame dabar didelį dėmesį pietinei daliai, tą darysime ir toliau. Tad tikimės, kad ateityje atskirtis tarp šių miesto pusių gyventojų bus mažesnė", – teigė direktorius.

S.Budinas vylėsi, kad gal geros socialinės aplinkos užtikrinimas taip pat paskatins žmones nesikraustyti į priemiesčius.

"Gal dalis žmonių pajus, kad ir mieste patogu gyventi", – tvirtino direktorius.

Žvalgosi visus metus

Uostamiestyje šiuo metu džiaugiamasi gana aktyvia Klaipėdos ir jos rajono nekilnojamojo turto rinka.

Itin puikiai startavusių šių metų ritmas, pasak specialistų, varijuoja, tačiau nerimą keliančių lėtėjimo ženklų nepastebima.

Bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus teigė, kad itin aktyvus buvo šių metų sausis.

"Jei palygintume su praėjusių metų, šiemet sausis panašus į aktyviausius 2016 m. mėnesius", – įvertino pašnekovas.

Po itin neblogo sausio vasaris buvo kiek ramesnis, o kovas vėl buvo gana geras.

Nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis pastebėjo, jog nors ir manoma, kad žmonės būstus pirkti suskumba pavasarį, tačiau dauguma besidominčiųjų nekilnojamuoju turtu jo žvalgosi visus metus.

"Rinka kriziniu, pokriziniu laikotarpiu tikrai buvo apmirusi, tačiau dabar ji yra gana aktyvi – vyksta sandoriai, žmonės planuoja, perka", – apibendrino L.Juozaitis.

Kainos kilo ir kils

Specialistai neslepia, kad nekilnojamojo turto kainos išaugo. Ši tendencija įžvelgiama tiek duomenis lyginant su praėjusių metų, tiek juos vertinant nuo šių metų pradžios.

"Tendencija susijusi su didėjimu. Per tris mėnesius kainos pakilo galbūt ne visu procentu. Manau, kad per šiuos metus, kaip ir per praėjusius, kainos 5–6 proc. tikrai išaugs. Tai lemia brangstančios statybinės medžiagos, darbo jėga", – paaiškino E.Jankus.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad 5–6 proc. kainų augimas per metus yra normalus.

"Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas L.Juozaitis vardijo, kad šiuo metu patys populiariausi – dviejų kambarių butai.

Tokio kiek paremontuoto būsto senos statybos name kainos vidutiniškai siekia 800 eurų už kvadratinį metrą.

Kotedžų kvadratinio metro kaina svyruoja apie 700–800 eurų, o, perkant su atlikta apdaila, už kvadratinį metrą tenka atseikėti maždaug  tūkstantį eurų.

Pastarasis variantas populiaresnis tarp jaunų pirkėjų.

"Jeigu perka jaunesni žmonės, jie turi pirminį įnašą bankui. Kai būstas yra su iš  dalies atlikta apdaila, paskui jie nebeturi pinigų kitiems būtiniems dalykams. Todėl nėra kito pasirinkimo, tik pirkti su beveik visa apdaila ir įsigyti baldus. Jeigu kotedžas yra maždaug 80 ar 100 kv. metrų, jam reikės dar poros šimtų eurų vienam kvadratiniam metrui įrengti. Todėl žmogus geriau moka už visą apdailą, eina ir gyvena. Visi norėtų namus įsirengti patys, tačiau ne visiems užtenka pinigų, tad didžioji dalis gyventojų ieško visiškai suremontuotų būstų", – aiškino L.Juozaitis.

Kainų požiūriu, palyginti su kitais miestais, Klaipėdą lenkia Vilnius bei Kaunas. Teigiama, kad sostinėje fiksuojamas 9 proc. metinis kainų augimas.

Vilioja kotedžai ir namai

Bendrovės "Gijoneda" vadovo teigimu, pirkėjus domina įvairus nekilnojamasis turtas – tiek butai, tiek kotedžai ar namai.

Vis dėlto nemažai pirkėjų renkasi šiuo metu itin populiarius nedidelius, maždaug 80–100 kv. metrų ploto namelius, kuriems priklauso ir keli arai žemės. Tokie būstai šiuo metu aktyviai dygsta užmiestyje.

"Antra Palangos plento pusė pilna tokių nedidelių namukų, stovinčių 4–5 arų žemės sklypeliuose. Jie yra gana paklausūs", – dėstė E.Jankus.

Teigiama, kad tokius būstus dažnai įsigyja jaunos šeimos, kurios žvalgosi pirmojo būsto.

Žmones tokie nekilnojamojo turto pasiūlymai vilioja todėl, kad už buto kainą jie gali įsigyti namą, turės bent nedidelį kiemą, neteks vargti dėl automobilių stovėjimo vietų trūkumo sausakimšų daugiabučių namų kiemuose.

Tiesa, retas kuris pamąsto apie gyvenimo už miesto ribos trūkumus.

Pasirinkimą lemia ir kaina

Anot "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovo L.Juozaičio, šiuo metu pirkėjus masina ir visas nekilnojamasis turtas, kuris yra pigesnis nei vidutinė rinkos vertė.

Pašnekovo teigimu, populiariausi yra namai, kurių kaina siekia apie 100–150 tūkst. eurų, bei butai, už kuriuos prašoma maždaug 30–60 tūkst. eurų.

Senos statybos butai savo kaina kartais vis dar yra konkurentai naujos statybos būstams.

"Kainos atotrūkis tarp seno ir naujo dar yra gana ryškus. Aišku, visi žmonės nori naujų būstų, bet jie tikrai yra brangesni. Galbūt ne dvigubai, tačiau, be abejo, kainuoja daugiau. Jeigu žmonės negali įpirkti tokio, dairosi į pigesnį turtą", – aiškino L.Juozaitis.

Anot jo, nauji būstai žmones vilioja ir todėl, kad tradiciškai juose gyvena didesnes pajamas turintys žmonės, kyla mažiau problemų dėl kaimynų.

"Daug turto bankai buvo perėmę iš nemokių klientų, jo nemažai atiduota rinkai. Galbūt žmones ne taip domina žemės sklypai, nes jų aplink Klaipėdą labai daug paruošta", – aiškino L.Juozaitis ir patikino, kad pirkėjai jau labai seniai nebesirenka ir itin didelių namų.

Regiono vadovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nebėra daug nekilnojamąjį turtą perkančiųjų ir perparduodančiųjų. Dažniau žmones būstus įsigyja sau.

Sukruto vystytojai

Akcentuojama, kad pastaruoju metu uostamiestyje ima rastis ir naujų vystytojų pasiūlymų.

Anot E.Jankaus, pirkėjų dėmesio netrūksta neseniai pradėtam kurti naujam "Saulės butų" kvartalui Liepų gatvės pabaigoje. Teigiama, kad pirmajame name jau išparduoti visi butai. Pastaraisiais prekiaujama ir antrajame objekte, nors jis dar net nepradėtas statyti.

Būstai čia žmones vilioja gera kaina ir tuo, kad dygsta patogioje vietoje – netoli miesto centras, geras susisiekimas.

"Gana patrauklus turėtų būti ir individualių namų kvartalas "Bachmano žemė". Kiek žinau, turėtų būti pradėtas statyti ir naujas daugiabučių kvartalas, kuris būtų Žolynų kvartalo tęsinys", – kalbėjo direktorius.

Dideli projektai – rizikingi

Kad į uostamiestį drąsiau žvalgosi investuotojai, patvirtino ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Anot jo, pokriziniu laiku Klaipėda buvo laikoma tuo regionu ir miestu, kuriame, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, buvo gausiausias neparduotų butų skaičius tūkstančiui gyventojų.

Todėl vystytojai buvo atsargūs planuodami naujus projektus ir juos plėtodami, laukė, kol bus išparduotas esamas būstų fondas.

"Ta padėtis pamažu keičiasi. Matome, kad yra svarstančiųjų, šiek tiek ir viešai kalbančiųjų apie naujus projektus. Kai kurie jau yra baigti šiemet. Pavyzdžiui, "In real" projektas Danės upės pakrantėje. Jis galbūt nedidelis, tačiau rodo atsigavimo požymių", – aiškino M.Statulevičius.

Vis dėlto pašnekovas pripažino, jog į didesnius projektus vystytojai dar žvelgia kiek atsargiai, pastaruosius planuoja etapais, mat jie vis dar išlieka rizikingi.

Investuotojų atsargumą, pasak direktoriaus, diktuoja ir demografinė Klaipėdos padėtis.

Pasak asociacijos direktoriaus, Klaipėdoje jaučiamas gyventojų skaičiaus stabilumas, o, pavyzdžiui, Vilniuje kasmet gyventojų padaugėja. Todėl projektus sostinėje vystyti jiems drąsiau.

Grįžta į centrus

Tai, kad žmonės gyventi kraustosi į rajonus, pašnekovo teigimu, yra bendra tendencija, tačiau jau pradedamas jausti ir noras grįžti į centrines miestų zonas.

"Žmonės kažkiek atsikanda važinėjimo į užmiestį, vaikų vežiojimo pirmyn ir atgal, imasi skaičiuoti  išlaidas", – aiškino asociacijos direktorius.

Tiesa, prognozuojama, kad gyventojai iš rajono į miestą negrįš akimirksniu, tokia tendencija – ateities perspektyva.

Nekilnojamojo turto ekspertai teigiamai vertina ir miesto pastangas susigrąžinti žmones bei prisivilioti investuotojų.

"Tiek naujame bendrajame plane, kuris dabar yra rengiamas, tiek specialiuose dokumentuose yra pažymima, kad investuotojai, vystytojai, kurie imsis projektų centrinėse miesto dalyse, sulauks paramos ir pagalbos iš miesto savivaldybės – galbūt greitesnių derinimo terminų, prisidėjimo prie infrastruktūros plėtojimo", – aiškino M.Statulevičius.

Manoma, kad tokie miesto planai leistų atpiginti ir pagreitinti projektus. Į tai atkreipti dėmesį turėtų ir būsto ieškantieji.

Gera metų pradžia

Vos tik prasidėjus metams uostamiesčio nekilnojamojo turto rinkoje fiksuojamas ryškus pagyvėjimas.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, šį sausį parduota 33,9 proc. daugiau butų nei tuo pačiu metu pernai.

2017-ųjų sausį sudaryti 249 butų sandoriai, o 2016-aisiais – 189.

Tai, jog šių metų pradžia nuteikia optimistiškai, neneigė ir nekilnojamojo turto pardavėjai.

"Jaučiame, kad šie metai tikrai prasidėjo aktyviai. Sausio mėnuo tikrai buvo gana aktyvus ir, ko gero, visi metai bus tokie, kadangi bankų palūkanų norma tikrai yra žema ir kol kas jokių rizikų niekas neprognozuoja. Manau, kad jokių drastiškų kontrastų nebus", – teigė bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus.

Tiesa, šį sausį nežymiai mažiau būta individualių namų, žemės sklypų pardavimo sandorių.

Graibsto naujus būstus

Nors ir ne itin gausiai, tačiau pastaruoju metu Klaipėda sulaukė ir naujų investuotojų, kurie, pasiūlę patrauklias būstų kainas, nestokojo pirkėjų dėmesio.

Bendrovės "Gijoneda" direktoriaus teigimu, itin sėkmingai pradėtas vystyti naujas gyvenamųjų namų kvartalas miesto pakraštyje – Ragainės gatvėje, netoli Liepų gatvės pabaigos.

Nors kvartalas pradėtas statyti tik praėjusių metų pabaigoje ir dar nebaigtas, pirmasis namas – visi butai jame – jau išparduoti.

Netrukus bus pradedami pardavinėti ir antrojo namo, iškilsiančio kvartale, butai.

"Jau vien tai parodo, kad rinka tikrai yra aktyvi", – pabrėžė E.Jankus.

Dar vienas naujas daugiabutis namas dygsta Kretingos gatvėje.

Rajone – nenutrūkstama plėtra

Kaip ir anksčiau, naujų gyvenamųjų kvartalų plėtra stebima Klaipėdos rajone. Sparčiausiai nauji gyvenamųjų namų rajonai dygsta netoli miesto ribos.

"Žmonės yra linkę į nuosavą būstą, savo namą. Todėl nedidelių namukų, tarp 80 ir 110 kv. m ploto, rinka tikrai yra aktyvi. Tokiais namukais sparčiai ir aktyviai prekiaujame", – teigė E.Jankus.

Anot pašnekovo, šie namai arba kotedžai su nedideliu kiemeliu gali atsieiti ir pigiau nei 3 ar 4 kambarių butas Dragūnų kvartale.

Tokių būstų rajonai aktyviai plečiasi Slengiuose, Trušeliuose, Klemiškėje.

Pastebima, kad čia būstą įsigyja žmonės, kurie savo socialinį gyvenimą sieja su Klaipėda – čia dirba, mokosi, leidžia laisvalaikį.

Kainos dar ūgtelės

Beveik neabejojama, kad atsigaunant ir aktyvėjant rinkai kils ir būstų kainos.

"Jaučiame jų kilimo tendenciją. Kainos po truputį kyla į viršų, ir šiais metais tas kilimas gali įgyti kiek didesnį pagreitį", – pastebėjo E.Jankus.

Anot jo, maždaug 5–6 proc. per metus siekiantis kainų augimas laikomas normaliu reiškiniu ir nieko nestebina, tačiau, vertinant metų pradžios tendencijas, neatmetama, kad kainos gali šoktelėti ir iki 7 proc.

Pašnekovo teigimu, tokį augimą lemia daug reiškinių – statybinių medžiagų brangimas, darbo užmokesčio didėjimas, kiti rinkos pokyčiai.

"Šiuo metu kainos yra priimtinos. Be to, kol kas išlieka žemos palūkanos. Tai irgi aktyvina rinką", – pastebėjo "Gijonedos" direktorius.

Pastebima, kad šiuo metu mažiau kyla kotedžų ir nedidelių namų kainos, o senos statybos butų brangimas akivaizdesnis.

"Sena statyba yra mažiau patraukli, bet tokį nekilnojamąjį turtą šiuo metu dar galima pigiau įsigyti, ir seną statybą įperka daugiau žmonių. Kadangi yra paklausa, tai ir kainos kyla", – apibendrino pašnekovas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus teigimu, šiuo metu artėjama prie 2006–2007 m. buvusių nekilnojamojo turto rinkos kainų.

"Tačiau supraskime, kad gyvename visai kitokioje situacijoje – atlyginimai yra kur kas labiau padidėję. Žmonių pasitikėjimas ir ateities ekonominės situacijos lūkesčiai šalyje yra kur kas pagerėję, verslo lūkesčiai irgi geresni. Net jeigu ir kaina būtų tokia, kokia buvo piko metais, makroekonominė situacija ir žmonių padėtis yra kita", – tvirtino M.Statulevičius.

Brango ir pernai

Kainų pokyčiai numatomi ne tik ateityje, jų esama ir žvelgiant į praeitį.

Pastebima, kad nakilnojamasis turtas per pastaruosius metus brango tiek uostamiestyje, tiek Klaipėdos rajone.

Nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt duomenimis, lyginant šių ir praėjusių metų sausio mėnesius, vidutinės butų pasiūlos kainos Klaipėdos mieste išaugo apie 5 proc.

Ryškiau kainos kito Klaipėdos rajone. Čia per metus jos ūgtelėjo beveik 8 proc.

Per pusmetį, lyginant praėjusių metų rugpjūtį ir šių metų sausį, uostamiestyje parduodamų butų vidutinės pasiūlos kainos paaugo nuo 1 110 iki 1 117 eurų už kv. m.

Klaipėdos rajone šis pokytis kur kas įspūdingesnis – čia parduodamų butų vidutinės kainos skelbimuose per pusmetį išaugo nuo 762 iki 832 eurų už kv. m.

Atsilieka nuo kitų?

Nors metų pradžioje pastebimos tendencijos uostamiestyje vertinamos entuziastingai, tačiau visos šalies kontekste Klaipėda pastebimai atsilieka nuo kitų didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus M.Statulevičiaus teigimu, didžioji plėtra yra sukoncentruota sostinėje, vis daugiau investuotojų projektus numato Kaune, o Klaipėdoje situacija išlieka stabili.

"Sausį mūsų atlikto tyrimo ir didžiųjų plėtros kompanijų apklausos, kur jos planuoja nukreipti savo investicijas, duomenimis, 13 proc. atsakiusių įmonių teigė, kad investuoti planuoja Klaipėdoje ir jos regione. Tiek pat buvo ir praėjusiais metais", – dėstė M.Statulevičius.

Pašnekovas pastebėjo, kad Klaipėdoje potencialo dar yra prekybos plotų plėtroje, šis kraštas domina ir biurų pastatų vystytojus.

Sudėtingesnė situacija yra butų segmente, mat į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą buvo investuota prieškriziniu laikotarpiu ir ne viską spėta parduoti.

"Mes skaičiuojame, kad iš didžiųjų miestų Klaipėdoje vienam gyventojui tenka veikiausiai didžiausias neparduotų butų skaičius", – pastebėjo asociacijos direktorius.

Sustabdė neįgyvendinti planai?

Vis dėlto nekilnojamojo turto vystytojų vedlys teigė, kad šiuo metu vis dažniau pastebima, jog į Klaipėdą pamažu grįžta prieš kurį laiką į sparčiai besivysčiusį rajoną išvykę gyventojai.

"Matyti ir savivaldybės aktyvi veikla, skatinant investuotojus plėtoti objektus centrinėje miesto dalyje. Žmonės seks paskui", – prognozavo M.Statulevičius.

Numatoma, kad per kurį laiką dar užsilikęs turtas turėtų būti išparduotas ir tuomet natūraliai atsiras spaudimas investuotojams ir naujų objektų poreikis.

"Kol kas – laukimas, bet su optimizmo gaidele. Yra perspektyvų", – įvertino pašnekovas.

Neatmetama, kad drąsiau investuoti Klaipėdoje bendroves sustabdė ir nutilusios kalbos apie tai, jog uostamiestyje atsiras tarptautinių aukštųjų mokyklų filialai.

Vystytojai tokią perspektyvą vertino kaip palankią sąlygą gyvenamųjų patalpų plėtrai.

Politinės valios trūkumas?

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius pripažino, kad Klaipėdos rajone investuojančiųjų bei jau projektus įgyvendinančiųjų išties nestinga.

Pašnekovo teigimu, rajonas yra suplanuotas taip, kad jame dar gali įsikurti apie 150 tūkst. klaipėdiečių.

Tokią gausybę suplanuotų naujų teritorijų asociacijos direktorius apibūdino kaip klaidą, kurią ne visada lengva pripažinti, tačiau, pasak jo, apie tai jau kalba urbanistai, pripažįsta verslas.

"Stipresnio ir griežtesnio valdžios žodžio nebuvimas tam tikru metu leido tam įvykti. Reikėtų iš klaidų pasimokyti ir dabar dar labiau skatinti žmonių grąžinimo į miestą politiką. Iš Klaipėdos pamažu tai yra girdima", – patikino M.Statulevičius.

Nesnaudžia ir kurortas

Aktyvi plėtra pastebima ir Palangoje. Numatoma, kad pamažu Palanga gali virsti aktyvaus bei sveikatinimo ar gydomojo poilsio kurortu, lankytojus viliosiančiu ištisus metus.

Tokias išvadas leidžia daryti numatomas SPA centrų atsiradimas, vyksta gyvenamųjų namų statybos.

"Nauja plėtra dabar yra labiau orientuota į būstą investicijai – apartamentai, mažesnio ploto kambariai, kuriuos žmonės įsigyja, nes tam tikru metu nori patys gyventi, tačiau kitu metu sutinka tai išnuomoti", – dėstė pašnekovas.

Paieškų įkarštis

Mokslo metų pradžią kai kuriems Klaipėdos studentams gali apkartinti nelengvos būsto paieškos.

Bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus teigė, kad uostamiestyje būsto nuomos rinka pastebimai aktyvėti pradėjo dar liepos viduryje.

Pirmakursiai stogo virš galvos ėmė dairytis vos tik sužinoję, kad mokslus krims Klaipėdoje. Nesnaudė ir vyresniųjų kursų studentija.

Svarbiausia – kaina

Šiuo metu tarp jaunuolių paklausiausi nedideli būstai. Studentai labiausiai graibsto vieno arba dviejų kambarių butus.

Pašnekovo teigimu, išskirtinių reikalavimų nei mikrorajonui, nei būsto būklei jaunuoliai dažniausiai nekelia.

Dažnas studentas, ilgai nedvejojęs, čiumpa butą, kuriame stovi miegui tinkama lova, esama būtiniausių indų, reikalingiausia buitinė technika.

Tačiau būna ir tokių, kurie nuomojasi ir tuščius butus.

Svarbiausias veiksnys, lemiantis pasirinkimą, – nuomos kaina.

"Pirmiausia žiūri į kainą. Ji studentams yra pagrindinis kriterijus. Žinoma, būna vienas kitas, kuris ieško buto miesto centre ir nekreipia dėmesio į išlaidas. Tačiau tokie atvejai – vienetiniai", – teigė E.Jankus.

Apsispręsti nedelsia

Nors studentai aukštų reikalavimų būstui, kuriame glausis per mokslo metus, ir nekelia, tačiau net ir tai nebūtinai lemia greitą ir vaisingą paieškų baigtį, mat šiuo metu butų nuomos pasiūla nėra itin gausi.

Su tuo susidūrę jaunuoliai dažnai linkę ilgai nedvejoti ir greičiau priimti sprendimus.

"Šiuo metu, kai yra pats nuomos sezonas, viskas vyksta gana greitai. Jeigu kas nors bando ilgai rinktis, gali likti be nieko. Žinoma, būna, kad renkasi, bet būna, kad tiesiog mato, jog tinka ir ima", – teigė E.Jankus.

Jaunuomenės nori ne visi

Nors šiuo metu jaunuomenei tinkamų nuomojamų būstų pasiūla ir nėra itin gausi, ją dar kiek mažina ir studentų į jiems priklausančius butus priimti nenorintys nuomotojai.

Direktorius pasakojo, kad kai kurie nuomotojai griežtai nurodo nenorintys jiems priklausančio būsto išnuomoti studentams.

Kai kurie nepageidauja tik studenčių merginų arba atvirkščiai – vaikinų.

"Yra visokių nuomotojų, kurie turi savus reikalavimus", – pastebėjo E.Jankus.

Mokės daugiau

Svarbiausias minėtas paieškų kriterijus – butų nuomos kaina, gali nuliūdinti laisvas pastoges medžiojančius studentus, mat šiemet nuomotojai už jas tikisi gauti pastebimai daugiau pinigų.

"Nuomos kainos yra labai pakilusios. Dabar studentams išsinuomoti butą yra labai brangu", – neslėpė "Gijonedos" direktorius.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu bendrabučio tipo kambarių nuomos kainos svyruoja apie 80–90 eurų per mėnesį, o už galimybę apsigyventi populiariausiuose nedideliuose butuose studentams arba jų tėvams tenka ir dar smarkiau praverti piniginę.

Vieno kambario buto pigiau nei už 180 eurų mėnesiui rasti veikiausiai nepavyks.

"Anksčiau už 700 litų buvo galima išsinuomoti butą centre, o dabar už 180 eurų centre tikrai nelabai galima gauti", – palygino E.Jankus.

Brangina maža pasiūla

Butų nuomos kainų augimą nekilnojamojo turto verslo atstovai fiksavo ir pernai, tačiau šiemet kainos išaugo dar labiau.

Teigiama, kad nuomotojai būsimųjų naujakurių pinigines drąsiau tuština todėl, kad pasiūla uostamiestyje nėra itin gausi, o butų ieškančiųjų netrūksta.

Vis dėlto optimistinių tendencijų nenumatoma ir atslūgus šiuo metu itin dideliam studentų susidomėjimui.

"Po rugsėjo, spalio vidurio nuomos rinka vėl stabilizuosis, tačiau nemanau, kad kainos mažės. Kiek pigiau galbūt ir bus galima ką rasti, jeigu atsiras kas nors naujo. Per šiuos metus jau yra nusistovėjusios tokios nuomos kainos, tai jos tokios išliks ir toliau", – dėstė E.Jankus.

Tikėtina, kad kitąmet šioje nekilnojamojo turto rinkoje neatsiradus gausesnės pasiūlos, nuomojamų butų kainos dar labiau šoktelės į viršų bei išliks stygiaus problema.

Brango ne tik Klaipėdoje

Šiuo metu ieškantieji nuomojamų butų plačiau pinigines turės praverti ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Nekilnojamojo turto portalo "Aruodas.lt" vadovė Viktorija Steponavičiūtė teigė, kad šiuo metu turimais duomenimis, per metus butų nuomos kainos Klaipėdoje išaugo apie 11 proc.

Augančiomis kainomis uostamiestis aplenkė net Vilnių, tačiau atsiliko nuo Kauno. Sostinėje skelbimuose siūlomos nuomos kainos padidėjo 7–8 proc., Kaune – 12 proc.

Anot portalo vadovės, šiuo metu už vieno kambario buto nuomą Vilniuje vidutiniškai prašoma 290, Kaune – 240, o Klaipėdoje – apie 170 eurų.

Dviejų kambarių buto nuomos kaina sostinėje siekia apie 350–450, Kaune – 280–350, o uostamiestyje – 330 eurų.

Pastebima, kad tais atvejais, kai siūloma nuomotis ne visą butą, o tik kambarį, vidutinė nuomos kaina mėnesiui siekia 100–120 eurų.

"Nors yra pasiūlymų nuomotis kambarį ir nuo 70 eurų, ir tokių, kur kaina didesnė – apie porą šimtų eurų. Skelbimuose nurodoma, kad kai būstas paprastesnis, komunaliniai ir kiti mokesčiai į kainą jau įskaičiuoti, o kai prabangesnis – skaičiuojami papildomai prie nuomos sumos", – dėstė V.Steponavičiūtė.

Vis dėlto, nors nuomojamų butų kainos ir ūgtelėjo, susidomėjimas išlieka nemenkas.

Portalo vadovė teigė, kad nuo liepos vidurio, kai ir pradėtas fiksuoti didesnis susidomėjimas tokio tipo pasiūlymais, pastebėta atvejų, kai dalis skelbimų buvo išimami vos per kelias dienas ar netgi tą pačią dieną, mat nuomininkus pavyko surasti itin greitai.

Ryžtasi pirkti

Stebėdami nesėkmingus savo atžalų bandymus rasti laikinąjį būstą, kai kurie studentų tėvai šias problemas sprendžia pirkdami nedidelius butus.

"Tėvai žiūri ir perka. Kas perka nedidelius butukus, kas – bendrabutyje kokį kambarį nuperka. Kas turtingesni – vieno kambario butą. Tai apsimoka", – tendencijas įvertino "Gijonedos" vadovas E.Jankus.

Pašnekovo teigimu, už vieno kambario mažagabaritį butą uostamiestyje prašoma maždaug nuo 27 tūkst. eurų.

Už įprasto dydžio vieno kambario butą, tinkantį studentui, šiuo metu uostamiestyje tenka pakloti apie 30–33 tūkst. eurų.

Nedidelius būstus studentų tėvai ryžtasi pirkti įvertinę komplikuotas paieškas, per kelerius jų vaiko mokslų metus nuomai teksiančią sumą bei į naująjį pirkinį žvelgdami kaip į gerą investiciją.

Komentaras

Indrė Čedavičiūtė

Klaipėdos universiteto studentų sąjungos prezidentė

Tikrai nelengva studentams, kurie nuomojasi butus. Ypač sunku tiems, kurie negavo vietos bendrabutyje ir dabar turi ieškoti, kur gyventi. Šiuo metu butų kainos atrodo kaip iš kosmoso arba tenka rinktis apsistoti bute, kurio sienas dar puošia kilimai. Tie, kas turi giminaičių Klaipėdoje, bando įsikurti pas juos, kitiems tenka gyventi nors ir butuose, tačiau taip pat susispaudus po kelis, kaip ir bendrabutyje. Studentai ieško, kur pigiau, todėl gyvenimas po kelis viename bute – vis dar populiarus. Norint nuomotis butą, reikia prašyti, kad finansiškai padėtų tėvai, nes pačioje pradžioje ir mokytis, ir dirbti tikrai nėra lengva. Žinoma, yra ir tokių, kurie galbūt dar įbauginti senųjų, apie studentų bendrabučius nieko gero negalinčių pasakyti gyventojų, todėl nė nebandę gauti vietos ieško nuomojamo buto. Vis dėlto dabar situacija bendrabučiuose tikrai nėra bloga. Be to, Klaipėdos universitete yra pastatytas vienas visiškai naujas bendrabutis, todėl šiemet vietos negavo tikrai labai nedidelis procentas studentų. Mūsų situacija, lyginant su kai kuriomis kitomis aukštosiomis mokyklomis, dar tikrai gana gera. Tiesa, ją šiuo metu gal kiek koreguoja labai aktyviai iš užsienio atvykstantys studentai – jie užima kiek daugiau laisvų vietų bendrabučiuose.

Susitelkė vieningam tikslui

Lietuvoje vis dar palankios sąlygos klestėti abejotinos reputacijos bendrovėms, neturinčioms nei savo internetinės svetainės, nei biuro. Kai kuriose iš jų esti tik po vieną darbuotoją. Dažnai tokių įmonių atstovai tarpininkavimo paslaugas teikia namuose, o prieš parduodami ar išnuomodami būstą net nesivargina jo apžiūrėti.

Mestelėję keletą telefono numerių ir adresų, brokerio vardu prisidengę asmenys iš žmonių reikalauja solidaus užmokesčio. Tačiau už rezultatus tikina neatsakantys, taip nusikratydami bet kokios atsakomybės savo kliento atžvilgiu.

Nelegalus verslas piktina sąžiningai dirbančias įmones. Pastarosios negali konkuruoti su šešėlyje veikiančiais "brokeriais", negana to, nemokėdami mokesčių jie kenkia valstybei.

Pasak uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" vadovo Edmundo Jankaus, siekiant išvengti nesusipratimų tarpininkaujant, kai klientai papuola į sukčių pinkles, buvo įkurta Lietuvos nekilojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA). Prieš šešėlinį verslą nusiteikę jos nariai siekia užtikrinti kokybišką ir skaidrų darbą.

Viliamasi, tai padės pažaboti "juodųjų" brokerių veiklą, o narystė asociacijoje taps savotiška vizitine kortele apie teikiamų paslaugų profesionalumą.

Vienijasi ir uostamiestyje

Asociacijos nariai aktyviai veikia ir Klaipėdoje. LNTAA valdybos narys E.Jankus pasakojo, kad beveik prieš dešimtmetį įkurta asociacija šiuo metu vienija devyniolika didžiųjų nekilnojamojo turto bendrovių visoje Lietuvoje.

Jos veikla vis dažniau susidomi ir uostamiesčio brokeriai. Šiuo metu asociacijai priklauso septynios Klaipėdoje veikiančios agentūros "Gijoneda", "Aidila", "Inreal", "Ober-haus", "Remax", "Capital", "Dnb būstas". Pastebima, kad narių skaičius nuolat didėja ir patys agentūrų darbuotojai rodo norą drauge spręsti darbinėje srityje iškylančius klausimus, gerinti savo įvaizdį.

"Mūsų tikslas – šviesti agentūras ir brokerius apie jų darbo subtilybes. Asociacija organizuoja seminarus, mokymus, bendradarbiauja su švietimo įstaigomis tam, kad paslaugos būtų teikiamos išties profesionalai, darbuotojai išmanytų įstatymus, su kuriais dažniausiai tenka susidurti nekilnojamojo turto bendrovėms, pavyzdžiui, etikos kodeksą", – pabrėžė jau apie metus asociacijai priklausantis E.Jankus.

Laikys sertifikavimo egzaminus

Tam, kad tarpininkavimas taptų kuo efektyvesnis, agentūrų specialistai turės galimybę gauti brokerio sertifikatą. Tai, E.Jankaus žodžiais, žingsnis patikimos nekilnojamojo turto agentūrų veiklos Lietuvoje link.

Tiesa, pažymėjimas atiteks tik turintiesiems tam tikrų specifinių žinių ir išlaikiusiesiems egzaminą.

"Kiekviena asociacijai priklausanti agentūra darbuotojams leis pasitikrinti savo žinias ir išsilaikyti brokerio sertifikatą. Asociacija tam parengė reikalingą pagalbinę medžiagą ir klausimynus, padėsiančius pasiruošti ir gerai išlaikyti egzaminą. Birželį į Klaipėdą atvyks nepriklausoma egzaminavimo komisija, tuomet ir bus galima tai padaryti. Visose gerai ekonomiškai išsivysčiusiose pasaulio valstybėse agentūrų veikla licencijuota, privalo atitikti tam tikrus standartus. Tai – ir mūsų siekiamybė. Kad darbas būtų kuo daugiau reglamentuotas, remtųsi įstatymais", – tikino nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" vadovas.

Todėl sąžiningai savo veiklą Vakarų regione vykdančios ir bendradarbiauti pasiruošusios agentūros kviečiamos tapti LNTAA nariais.

Šiuo metu vien Klaipėdoje veikia apie 70 įvairaus dydžio nekilnojamojo turto bendrovių. Tačiau. anot E.Jankaus, tik apie 10–15 jų dirba išties profesionaliai. Tikimasi, kad narystė asociacijoje žmonėms leis tinkamai išsirinkti ir turėti reikalų tik su sąžiningai veikiančiomis įmonėmis.

Uostamiesčio statybų bendrovės išgyvena ne pačius geriausius laikus. Valstybinių užsakymų stygius, stringantis renovuojamų daugiabučių finansavimas ir sustojęs naujų jau pastatytų objektų pardavimas bei didėjanti konkurencija – tokia praėjusių metų Klaipėdos statybininkų kasdienybė. Galimas atšilimas šiame sektoriuje prognozuojamas tik po gero pusmečio.

Griebiasi šiaudo

Girkalių kultūros namus Klaipėdos rajone panoro statyti 23 bendrovės.

Tiek įmonių pernai lapkritį dalyvavo šio savivaldybės objekto konkurse.

Šis faktas rodo grėsmingą pastarųjų metų užsakymų stygių. Juk panašiuose konkursuose dar prieš kelerius metus paraiškas pateikdavo vos 5–6 statytojų kompanijos. Dabar situacija pasikeitė.

Skęstantieji griebiasi šiaudo. Turbūt taip reikėtų pavadinti pastangas, kurių tveriasi statybų bendrovės, siekdamos, kad ir ne itin pelningo, bet garantuoto valdiško užsakymo provincijoje, nes tų užsakymų pernai, ypač Klaipėdos mieste, buvo itin mažai.

Ta pati situacija ir renovuojamų daugiabučių konkursuose, kuriuose anksčiau susidomėjimą parodydavo vos vienas kitas rangovas, dabar tokių padaugėjo penkis kartus. Net ir nepaisant to, kad renovuojamų namų valstybinis finansavimas taip pat stringa ir ne kiekviena įmonė ryžtasi imtis tokių brangių darbų savo sąskaita.

Kas neatliko namų darbų?

Statybų kompanijos skundžiasi, kad jų veikla stoja ir dėl to, jog jau dvejus metus Vyriausybė nesutvarko ES finansuojamų projektų klausimų.

"Yra numatytas ES investicinių projektų finansavimo periodas 2014–2020 metams. Tačiau Vyriausybėje priemonės kažkodėl netvirtinamos. 2014-ieji buvo tušti, tas pats – ir pernai. Trečius metus skaičiuojame. Laikas juk eina. O pinigai labai dideli, per visą laikotarpį numatyta panaudoti 30 mlrd. eurų. Vyriausybėje stringa lėšų skirstymas, todėl ir statybų sektoriuje – sąstingis", – apgailestavo bendrovės "Lyderio grupė" generalinis direktorius Gintaras Lubauskas.

Akivaizdu, kad delsimas paskirstyti ES lėšas naujų objektų atsiradimui taip pat turėjo didelę įtaką statybų verslo padėčiai šalyje.

Tačiau yra vilties, kad situacija išjudės šių metų trečiąjį ar ketvirtąjį ketvirtį.

Todėl prognozuojama, jog antrąjį 2016-ųjų pusmetį statybų verslas turėtų kiek atsigauti, nes, kaip tikimasi, pagaliau turėtų rastis valstybinių užsakymų.

Mažėjančio miesto sindromas?

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius irgi pripažino, kad praėjusieji metai statybų sektoriui Klaipėdoje buvo gana sudėtingi.

"Pažiūrėkite, kiek namų Klaipėdoje yra statoma. Pavieniai. O dar prieš dešimtmetį plėtojome Dragūnų kvartalą ir Gandrališkes, taip pat prie BIG‘o prekybos centro dygo gyvenamieji namai, kotedžai. O dabar kas? Vienas kitas namukas su 15–20 butų Tauralaukyje, prie kartono gamyklos, ir viskas. Lyginant su Vilniumi, Klaipėdoje statoma dešimt kartų mažiau. Ir čia ne būstų kainos, o poreikio klausimas", – įsitikinęs R.Taraškevičius.

Jo teigimu, ir Klaipėdoje nekilnojamojo turto kainos, ypač naujos statybos, augo labai nežymiai.

Pramonininkų asociacijos prezidentas mano, kad uostamiestyje veikiausiai nekuriamos darbo vietos, todėl nėra tiek daug besidominčių gyvenamaisiais būstais.

Pavyzdys – Vilnius, ten vien Savanorių prospekte stovi tiek statybinių kranų, kiek nėra visoje Klaipėdoje.

"Kodėl taip yra, reikia aiškintis. Teritorijų statyboms Klaipėdoje yra parengta pakankamai. Žemės stygius – ne priežastis. Yra kur statyti, bet nėra poreikio. Daug naujos statybos būstų lig šiol neparduota. Gal mes esame mažėjantis miestas, į kurį nesiveržia žmonės ir neperka butų?" – svarstė R.Taraškevičius.

Rinkoje – dviprasmiška situacija

Nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" vadovo Edmundo Jankaus teigimu, Klaipėdoje gyvenamojo būsto poreikis nėra toks didelis, lyginant su Vilniumi, tačiau judėjimas vis dėlto vyksta ir uostamiestyje.

"Didelio būstų pasirinkimo Klaipėdoje nėra. Nors ir atrodo, kad butų pastatyta nemažai, tačiau klientai norėtų patrauklesnės vietos ar dar ko nors. O naujų butų nebeatsiranda. Pastebėjome, kad prieš Naujuosius metus buvo rinkoje sujudimas, klientai ieškojo prabangesnių būstų. O šiaip praeitais metais populiariausi buvo ekonominės klasės butai", – teigė E.Jankus.

Per kelerius metus naujos statybos gyvenamojo būsto kainos išliko stabilios ir tik šiek tiek kilo.

Pavyzdžiui, 2014 m. vidutinė kaina siekė 1 250 eurų (4 320 litų) už kvadratinį metrą. Tai yra beveik 3 proc. brangiau nei 2013 m.

Šiais metais kainos dar nežymiai ūgtelėjo. Nors prisimenant ekonominio pakilimo metus, naujos statybos būsto kvadratinio metro kaina buvo dukart aukštesnė.

"Gijonedos" vadovas pažymėjo, kad pernai žmonės aktyviau pirko butus kotedžuose. Kai kuriems miestiečiams norisi savo kiemo.

"Nematau požymių, kodėl būstų kainos turėtų kristi arba kilti, yra stabili rinka. Ir jokių grėsmingų tendencijų nematome. Kainas galime lyginti tik su Vilniumi, ten nekilnojamojo turto kainos pamažu auga, nes gyventojų skaičius didėja ir būsto poreikis auga, pas mus gi – atvirkščiai. Todėl ten pirkimas aktyvesnis. Nepaisant to, situacija čia stabili. Tai ir džiugina", – teigė E.Jankus.

Nekilnojamojo turto veidrodis

2014 m. Lietuvoje parduota 4 080 naujų butų – 28 proc. daugiau nei 2013 m., Vilniuje parduota 2 960, Klaipėdoje – 285 naujos statybos butai.

2014 m. Lietuvoje pastatyta 6 230 naujų butų – 91 proc. daugiau nei 2013 m., Vilniuje – 4 800, Klaipėdoje – 260.

Neparduotų šalyje naujų butų skaičius 2014 m. pabaigoje išaugo iki 6 360.

Minimu laikotarpiu Klaipėdoje buvo 620 nerealizuotų naujos statybos butų.

Naujų butų kainos 2014 m. augo 4–7 proc. visoje Lietuvoje.

2015 m. trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje butų segmente sudaryti 760 pirkimo–pardavimo sandoriai, tai yra 9,7 proc. daugiau nei antrąjį tų pačių metų ketvirtį. Taip pat sudaryti 36 pirkimo–pardavimo sandoriai individualių namų segmente, tai yra trečdaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2014 m.

2015 m. trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje nekilnojamojo turto vystytojai pardavė 60 naujos statybos butų. Toks sandorių lygis uostamiestyje laikosi jau maždaug ketverius metus. Galbūt todėl investuotojai nedemonstruoja aktyvumo, plėtodami naujus projektus – per minėtą laikotarpį rinkai čia pasiūlyti tik 94 naujos statybos butai.

Pernai Klaipėdos rinkoje daugiausia buvo siūloma ekonominės klasės butų. Jų kaina vidutiniškai siekė 1160 eurų už kvadratinį metrą ir per metus nepakito. Vidutinės klasės butų kaina vidutiniškai siekė 1325 eurus už kvadratinį metrą ir per metus padidėjo 2 procentais, prestižinės klasės butų kaina – 2010 eurų už kvadratinį metrą, ji išaugo 2,4 procento.

Šaltiniai: Inreal, Registrų centras

Prieš kurį laiką uostamiestyje prasidėjusi kotedžų statybų karštinė jau duoda rezultatų. Nekilnojamojo turto agentūra „Gijoneda“ Panevėžio gatvėje baigė statyti penkiabutį kotedžą. Išskirtinėje vietoje išdygęs namas jau laukia naujų šeimininkų ir šią savaitę jiems planuoja atverti duris.

Ramybė mieste

Bendrovės „Gijoneda“ direktoriaus Edmundo Jankaus teigimu, su pirmąja kotedžų statybų banga Panevėžio g. 26/ Plytinės g. 1 išdygęs kotedžas – geriausias sprendimo variantas tiems, kurie ieško namo už buto kainą.

Pašnekovo teigimu, greta Danės vingio pastatytas namas jo šeimininkams leis pabėgti nuo miesto triukšmo, gyvenant visai netoli centrinės miesto dalies.

E.Jankus pastebėjo, kad naujieji namai ne tik taps tikru gamtos prieglobsčiu ir suteiks progą džiaugtis ramybe, atviromis erdvėmis, tačiau kartu neleis pamiršti ir pasigesti patogiai išvystytos miesto infrastruktūros.

Patogiu atstumu įsikūręs vaikų darželis, mokykla, prekybos centrai. Per kelias minutes pėsčiomis ar dviračiu galima pasiekti Vasaros estradą, jaukioms kelionės vilioja ir dviračių takai, per Girulių mišką vedantys iki jūros, Karklės bei Palangos.

Lauks lankytojų

Vienas iš penkių kotedžo butų, išsidėsčiusių per du aukštus, jau turi šeimininkus, o dar keturi laukia naujakurių, norinčių įsigyti namą už buto kainą.

„Šiuo metu žmonės domisi tiek kotedžais, tiek privačiais namais, tačiau pastarieji tokioje vietoje yra pastebimai brangesni. Vienas šio kotedžo butas – itin išskirtinis, nes aplink jį esančios žemės plotas yra 4 arai, o saulės spinduliai atskiras buto dalis iš eilės pasiekia visą dieną“, – atskleidė pašnekovas.

Norintieji pasižvalgyti ir pabandyti įsivaizduoti savo galimai naują buitį ką tik baigtame statyti name laukiami atvirų durų dienoje. Kiekvieną butų bus galima aplankyti jau šį trečiadienį nuo 18 iki 19 val.

„Apsilankiusiems žmonėms būsime atviri ir atsakysime į visus rūpimus klausimus, konsultuosime dėl aukštos namo energetinės klasės, architektūrinių sprendimų, atitikimo nustatytiems standartams, ploto, žemės sklypų dydžių bei galimybių įsigyti labiausiai patikusį butą“,– patikino E.Jankus.

Pranašumas – patirtis

Nuo pat pirmų gyvavimo dienų sukaupta didelė duomenų bazė bendrovei leidžia efektyviai analizuoti padėtį nekilnojamo turto rinkoje, stebėti kainų svyravimo tendencijas, išskirti prioritetus besikeičiant paklausai ir pasiūlai, dirbti su investicijomis į nekilnojamąjį turtą.

„Mes ne tik padedame pirkti, parduoti, nuomoti nekilnojamąjį turtą, bet ir konsultuojame teisiniais, statybos, tarpininkavimo, dokumentų tvarkymo klausimais. Įmonės sėkmingos veiklos pamatas – profesionalumas ir patikimumas“, – paaiškino pašnekovas.

E.Jankus patikino, kad „Gijoneda“ stengiasi kasdien žengti koja kojon su naujausiomis rinkos tendencijomis, nekilnojamojo turto aktualijomis, todėl per daugiau nei dešimtmetį pasiektas profesionalumas bei patikimumas leidžia rasti ir pasiūlyti konkrečiam klientui tinkamų objektų gausą.

Nekilnojamojo turto agentūra "Gijoneda" iki 2015-ųjų kovo ketina baigti penkių butų kotedžą Panevėžio gatvėje.

Agentūros vadovas Edmundas Jankus teigia, jog nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas naujas pakilimas, klientus ypač domina būstai kotedžuose. Tad kompanija neabejoja šio projekto sėkme.

– Kuo ypatinga vieta, kurioje bus pastatytas naujasis kotedžas?

– Manyčiau, kad geresnės vietos Klaipėdoje tokiai statybai turbūt nelabai ir rastume, kaip Panevėžio gatvėje. Visų pirma, kotedžas bus statomas netoli Danės upės vingio, netoliese yra miškas, parkas, vasaros estrada. Ten – puikus susisiekimas, yra visa reikalinga infrastruktūra, komunikacijos ir svarbiausia, kad kotedžas bus atokiau nuo miesto šurmulio, gamtos apsuptyje. Tačiau ir miesto centras – labai netoli. Tai – ypatinga vieta, vos už kelių šimtų metrų sutvarkyti upės paplūdimiai, dviračių takai, greta daugybė prekybos centrų. Aplinkui yra keli vaikų darželiai, netoliese – prestižinė mokykla-licėjus, galiausiai čia pat – bažnyčia. Strategiškai vieta yra ideali visais atžvilgiais – žmonėms, pavargusiems nuo miesto šurmulio, yra galimybė puikiai laiką leisti gamtoje, kur iš namų kiemo atsivers kerintis vaizdas į Danės slėnį.

– Koks bus tas kotedžas?

– Tai penkių butų kotedžas. Butų plotas sieks nuo 108 iki 136 kv. m. Butas apims du aukštus. Ten bus viskas, ko reikia patogiam gyvenimui – trys miegamieji, garažas, kiekvienam savininkui priklausys ir kiemo dalis. Gera žinia – autonominė šildymo sistema, kiekviename bute bus įrengtas dujų katilas. Dabar šildytis dujomis yra nebrangu, nes naujos statybos pastatai yra kokybiški ir šilti. Šių butų išlaikymas bus tikrai nebrangus. Raktus naujakuriams planuojame įteikti kitų metų kovo mėnesį.

– Kokias garantijas jūsų kompanija suteikia klientams?

– Viena iš garantijų – mūsų patirtis. Agentūra atlaikė ekonominę krizę ir klesti. Be to, mes kotedžą statome už savo bendrovės, o ne už skolintus pinigus. Nemanau, kad gali kilti kokios nors problemos, nes nesame priklausomi nuo bankų. Tai yra mūsų pranašumas, tad tikrai niekas negresia.

– Ar jaučiate pakilimą nekilnojamojo turto rinkoje?

– Taip, liepos mėnesį jaučiamas sujudimas. Pastebime, kad šiais metais suaktyvėjo kotedžų statyba. Jie statomi Tauralaukyje, Melnragėje. Mūsų žiniomis, Tauralaukyje naujai statomi kotedžai netgi jau yra išpirkti. Beje, metų pradžioje jautėme, kad žmonės aktyviai domėjosi būsto pirkimais, tai veikiausiai susiję su artėjančiu euro įvedimu. Dabar nekilnojamojo būsto rinkoje – vėl naujas pakilimas. Pastebime, kad žmonės perka iš savų lėšų, santaupas investuoja į nekilnojamąjį turtą. Nemažai gyventojų perka antrą būstą. Perka ir už banko kreditus. Šiuo metu tai yra geriausias būdas investuoti.

DANGĖS KOTEDŽAI

Parduodami nauji kotedžai Plytinėsg. 1/ Panevėžio g. 26

Tel. 8 600 19 139
www.gijoneda.lt

Klaipėdoje ir jos pašonėje smarkiai suaktyvėjo statybos, – daugiausia statoma individualių namų. Tačiau dygsta ir daugiabučiai, mat prieš euro įvedimą gyventojai toliau skuba investuoti į nekilnojamąjį turtą. Manoma, kad jo kaina dar kils.

Išaugo 30 proc.

Statybų suaktyvėjimas jaučiamas ir Klaipėdos mieste, ir rajone.

Uostamiesčio savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius pasakojo, kad nauji pastatai dygsta visoje Klaipėdoje. Intensyviau statoma šiaurinėje miesto dalyje.

"Daugiausia statybų Tauralaukyje, Paupių gyvenvietėje. Dažniausiai statomi individualūs namai, tačiau yra ir daugiabučių. Pastarieji nebėra tokie dideli. Dažniausiai mažaaukščiai, 10–20 butų", – komentavo vedėjas.

Pasak G.Pociaus, vienas kitas namas bus statomas ir centrinėje miesto dalyje, tuščiuose sklypuose arba teritorijose, kur yra griautinų pastatų.

Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius tvirtino, kad rajone nebuvo visiško štilio dėl planavimo ar projektavimo dokumentacijos rengimo.

"Krizės metu projektų buvo rengiama mažiau, bet darbo netrūko. Dabar jaučiame suaktyvėjimą", – teigė vedėjas.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Giedrės Stankevičienės, statomų ar planuojamų statyti pastatų skaičius išaugo apie 30 proc.

"Statybų pagyvėjimas jaučiamas jau porą mėnesių. Tikrai prisidėjo ne po vieną projektą", – informavo pavaduotoja.

Klaipėdos rajone paprastai statomi individualūs namai. Jų statybai išduodama daugiausia leidimų.

Daugiausia naujų namų statoma arčiau Klaipėdos: Slengiuose, Mazūriškėse, Triušeliuose.

Pilys prarado populiarumą

Nekilnojamojo turto agentūrų darbuotojai taip pat pastebi, kad Klaipėdoje ir jos pašonėje statybos tapo aktyvesnės.

"Šiemet naujų namų statybos labai suaktyvėjo. Daugiausia žmonės sau statosi individualius namus, o ne įmonės – kvartalus. Yra pripirkta daug sklypų ir dabar juose prasidėjo veiksmas", – pasakojo nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus.

Vadovas tvirtino, kad dažniausiai žmonės stato apie 150–200 kv. m ploto namus. Žinoma, yra ir tokių, kurių plotas siekia 300 kv. m.

"Žmonės pradėjo protingai galvoti. Suprato, kad nereikia ypač didelių namų", – tvirtino direktorius.

E.Jankaus manymu, įtakos statybų pagyvėjimui turi kylanti ekonomika, padidėję atlyginimai.

"Žmonių galimybės didėja ir jie nori įsikurti savo namuose", – pabrėžė direktorius.

Trūksta namų gerose vietose

Anot E.Jankaus, daugiabučių namų statyba nėra tokia aktyvi, kaip individualių gyvenamųjų namų. Dabar nėra statoma didelių naujų kvartalų.

Daugiabučių namų statybos tęsiamos Dragūnų kvartale, Tauralaukyje, Panevėžio gatvėje esančiame kvartale "Dangės vingis". Šalia pastarojo ruošiamasi statyti ir kotedžus.

"Statyti daug daugiabučių namų nenumatoma ir artimoje ateityje", – teigė vadovas.

E.Jankus atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje trūksta naujos statybos daugiabučių namų gerose vietose.

"Įdomus ir reikalingas projektas – Panevėžio gatvės pabaigoje statomi kotedžai. Tai viena geriausių vietų. Šalia – Danės slėnis, geras susisiekimas, netoli mokyklos, parduotuvės. Dabar neturime ko pasiūlyti klientams tokiose gerose vietose, o kotedžų paklausa yra. Populiariausia tarp pirkėjų išlieka šiaurinė miesto dalis", – komentavo vadovas.

Sunku rasti statybininkų

Pasak E.Jankaus, pabrango ir statyba. Išaugo ir medžiagų, ir pačių darbų kaina.

"Medžiagos brangsta kasmet. Vidutiniškai apie 10 proc. Apie 10 proc. yra pakilusios ir pačios darbų kainos. Tam įtakos turi ir vykdoma pastatų renovacija", – tvirtino vadovas.

Prieš trejus metus Taikos prospekto pabaigoje baigtų statyti daugiaaukščių pastatų savininkės bendrovės "BIG Būstas" komercijos direktorius Mindaugas Vėgelė pasakojo, kad vien per pastaruosius trejus metus 20–25 proc. išaugo apdailos darbų kainos.

"Statybininkų rasti sudėtinga. Krizės metu daug gerų apdailos specialistų iškeliavo į užsienį. Prisišaukti juos sezono metu – nuo pavasario iki rudens – yra sunku. Tenka daugiau mokėti, nors nesi garantuotas  dėl darbų kokybės", – komentavo vadovas.

Prašo didesnio užmokesčio

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pasakojo, kad statybų brangimą labiausiai lemia darbo jėgos brangimas. Dabar statybininkams reikia mokėti 7,3 proc. daugiau nei pernai.

"Darbo jėga brangsta, nes kaimyninėse šalyse: Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Skandinavijoje statybininkams mokama daugiau nei Lietuvoje. Tad minėtose rinkose statybos duonos paragavę asmenys yra reiklesni atlygiui. Jie turi galimybę išvykti dirbti kitur. Tai ir brangina paslaugas", – teigė prezidentas.

Pasak D.Gedvilo, 3–4 proc. yra pakilusios ir statybinių medžiagų kainos, palyginti su praėjusiais metais.

"Jei tokios tendencijos išsilaikys, tai naujos statybos namai brangs. Tačiau reikia paminėti, kad darbo jėga sudaro tik 10 proc. namo pastatymo kainos. Tai nėra labai tragiška. Kai pabrangsta statybinės medžiagos, tada naujo namo kaina iš karto išauga", – aiškino prezidentas.

D.Gedvilas prognozavo, kad ateityje statybininkų darbo užmokestis kils. Tam įtakos turės ne tik išaugusi paklausa, bet ir atlygio konvertavimas įvedus eurą.

"Minimalus atlyginimas turės pasikeisti. Jei konvertuotume dabartinį į eurus, atrodytų juokingai. Be to, kaimyninėse šalyse minimalus darbo užmokestis yra didesnis. Turės ką nors daryti", – teigė prezidentas.

D.Gedvilo nuomone, padidėjus darbo užmokesčiui, Lietuvoje nebeturėtų būti statybininkų trūkumo, kuris yra dabar. Tai paskatintų jaunus žmones siekti šios profesijos.

Butai dar brangs

Uostamiestyje suintensyvėjo ne tik statybos. Labai išaugo ir nekilnojamojo turto paklausa. Pagyvėjimas visose srityse jaučiamas nuo sausio. Pasak E.Jankaus, žmonės perka ir butus, ir žemės sklypus, ir namus.

Paklausiausi išlieka senos statybos vieno kambario butai. Tokių būstų trūksta. Auga ir nekilnojamojo turto kainos. E.Jankaus teigimu, jau prabylama, kad bus didinamos naujos statybos butų kainos.

"Nekilnojamojo turto kainos dar nėra labai pakilusios. Veikiausiai didesnėmis kainomis bus pardavinėjami dabar statomi būstai", – komentavo agentūros vadovas.

Nekilnojamojo turto rinkos pagyvėjimui įtakos turi planuojamas euro įvedimas. Žmonės būstus perka ir už santaupas, ir gavę paskolas iš bankų.

"BIG Būstas" pardavimų vadybininkė Vilija Bujanauskienė pasakojo, kad didžioji dalis asmenų, kurie nori įsigyti naujos statybos būstą, užduoda klausimus, susijusius su euro įvedimu.

"Žmonės seka situaciją, matė tendencijas kaimyninėse šalyse. Žino, kad konvertavimas bus į didžiąją pusę. Tai nebus ženklu, bet kai operuojama didelėmis sumomis, susidarys keli tūkstančiai. Kaimyninėse šalyse įvedus eurą, kelis mėnesius rinkoje buvo šioks toks sąstingis. Tačiau gyventojams pripratus prie naujos valiutos, rinka atsigavo. O nekilnojamojo turto kainos nesumažėjo", – teigė pardavimų vadybininkė.

Rezervuoja iš anksto

Pasak V.Bujanauskienės, žmonės nori įsigyti butą kuo pigiau – bijo laukti, nes įvedus eurą būsto kaina gali išaugti. Dabar negalintys įsigyti būsto jį rezervuoja ilgesniam laikui, kad vėliau nereikėtų permokėti.

"Žmonės bijo, kad nebūtų pabrangimo. Dabar yra puiki proga įsigyti butą. Stebime situaciją ir matome, kad kai kurie konkurentai jau yra kilstelėję kainas", – tvirtino "BIG Būstas" pardavimų vadybininkė.

V.Bujanauskienė prognozavo, kad naujos statybos būstų kainos tikrai didės. Užtenka įvertinti, kaip pastaruoju metu kito senos statybos būstų kainos.

"Nuo naujų metų pastarieji gerokai pabrango. Sausį dviejų kambarių suremontuotą butą buvo galima nupirkti už 130 tūkst.–140 tūkst. litų. Dabar ir 180 tūkst. litų prašo už tokį pat būstą be remonto. Žmonės perka senos statybos butus. Net bankai tvirtina, jog neprisimena, kada kreditavo naują statybą", – pasakojo pardavimų vadybininkė.

Neįvertina realios kainos

Senos statybos butus perkantiems žmonėms V.Bujanauskienė patarė neapsigauti. Jų kainos yra priartėjusios prie naujos statybos. Nedaug trūksta, kad jos susilygintų.

"Pavyzdžiui, senos statybos dviejų kambarių, 47 kvadratinių metrų ploto butas kainuoja nuo 150 tūkst. iki 180 tūkst. litų. Tokio būsto kaina gali būti kur kas didesnė, priklausomai nuo rajono, namo būklės. Vadinasi, vienas kvadratinis metras atsieina nuo 3,2 tūkst. iki 3,8 tūkst. litų. Pas mus naujos statybos buto kvadratinio metro kaina prasideda nuo mažiau nei 3,4 tūkst. litų", – pasakojo "BIG Būstas" atstovė.

Anot jos, žmonės dažniausiai neįvertina vieno kvadratinio metro kainos. Žiūri į visumą.

"Pas mus mažiausių butų plotas siekia 65 kvadratinius metrus. Pigiausi kainuoja 220 tūkst. litų. Žmogus palygina, kad senos statybos butas kainuoja nuo 150 iki 180 tūkst. litų ir neįvertina, kad naujos statybos būsto kvadratinio metro kaina yra mažesnė", – pasakojo pardavimų vadybininkė.

Be to, anot V.Bujanauskienės, senos statybos namuose butus perkantys žmonės nepagalvoja, kiek reikės į jį investuoti ateityje. Anksčiau ar vėliau teks renovuoti. Taip pat, kad senos statybos daugiabučių namų kiemuose trūksta vietos automobiliams. Vertėtų įvertinti ir kaimynystę.

"Naujos statybos namuose negyvens asocialūs asmenys, nes jie neįpirks tokio būsto. Kaimynai bus tvarkingi. Pirkdamas senos statybos būstą, nežinai, ką gausi. Žmonės, kurie perka būstą sau, įvertina viską: ir kvadratinio metro kainą, ir kitas aplinkybes. Į tai nekreipia dėmesio ir senos statybos būstus įsigyja asmenys, kurie yra susitaupę 150 tūkst. litų ir nori investuoti, arba negauna didesnės paskolos – ieško, ką gali nupirkti už tokią sumą", – aiškino atstovė.

Klaipėdoje nekilnojamojo turto rinkoje sukruto ir pirkėjai, ir pardavėjai. Pastaruoju metu vis daugiau klaipėdiečių pirko butus, namus ar žemės sklypus. Pradėjo kilti ir būstų kainos, tačiau prognozuojama, kad jos neišsipūs. Manoma, kad įtakos sujudimui nekilnojamojo turto rinkoje turi planuojamas euro įvedimas.

Nupirko 72 proc. daugiau

Uostamiesčio nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas pagyvėjimas. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius Klaipėdoje sudaryti 599 būsto pirkimo sandoriai. Iš jų 583 – butų, 16 – namų.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sandorių skaičius žymiai išaugo. Per pirmuosius du šių metų mėnesius butų nupirkta 72 proc., o namų – 60 proc. daugiau.

"Pagyvėjimas nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas. Jis prasidėjo sausį ir kol kas neatslūgsta. Įprastai sausis, vasaris ir kovas būna vangūs, tačiau šiemet jie aktyvūs. Galima prognozuoti, kad aktyvumas toliau didės", – tvirtino nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus.

Pasak vadovo, aktyvesnis domėjimasis yra visuose nekilnojamojo turto sektoriuose. Žmonės perka ne tik butus, bet namus, žemės sklypus, kuriuose patys žada statytis būstą.

E.Jankaus teigimu, šiuo metu nekilnojamasis turtas dažniau perkamas iš santaupų.

"Toks ažiotažas gali būti susijęs su planuojamu euro įvedimu. Matyt, žmonės nori investuoti savo santaupas į nekilnojamąjį turtą, o ne laikyti jas banke", – komentavo "Gijonedos" vadovas.

Trūksta mažų butų

E.Jankaus teigimu, jau kurį laiką pirkėjai dažniausiai nori įsigyti senos statybos, ekonominės klasės, nedidelio ploto – vieno ar dviejų kambarių butų. Būtent tokių parduodamų būstų ir trūksta Klaipėdoje.

"Pasiūla tikrai maža. Žmonės, norintys įsigyti senos statybos vieno ar dviejų kambarių butus, nelabai turi iš ko rinktis", – sakė direktorius.

E.Jankus aiškino, kad dažniausiai tokius butus renkasi trisdešimtmečiai ar šiek tiek vyresni žmonės. Būsto jie ieško ne komerciniais tikslais, o gyventi.

Naujos statybos būsto, anot E.Jankaus, ieško mažiau pirkėjų. Tam įtaką turi didesnė kaina.

"Žmonės nori nupirkti būstą kuo pigiau. Ne visi išgali įsigyti naujos statybos būstą", – teigė vadovas.

Tačiau E.Jankus pabrėžė, kad nors ir atrodo, kad naujos statybos butų Klaipėdoje pasirinkimas yra nemažas, tačiau realiai jų trūksta. Ypač vieno ar dviejų kambarių butų, kaip ir senos statybos.

"Tokių išvis nėra, niekas nestato. Be to, pirkėjams renkantis naujos statybos būstus svarbi vieta. Dauguma nori šiaurinėje miesto dalyje. Būtent čia trūksta naujų objektų", – pasakojo vadovas.

Pasiūla neatitinka lūkesčių

Įmonės "Inreal valdymas" Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius pasakojo, kad pastaruoju metu vis aktyvesnės yra pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos.

Iki tol pastarosios jį nuomojosi. Tokios šeimos yra iki 30 metų amžiaus, įsitvirtinusios darbo rinkoje, turi pozityvių lūkesčių dėl ateities. Dažniau jas domina naujos statybos būstas.

Tačiau, anot A.Antanavičiaus, tokių butų pardavimas pernai, palyginti su 2012 m., buvo sumažėjęs. Taip yra, nes pasiūla uostamiestyje nelabai atitinka pirkėjų lūkesčius.

"Ekonominio pakilimo metu Klaipėdoje buvo pastatyta daug aukštybinių daugiabučių namų pietinėje miesto dalyje. Šiuo metu jie yra mažai paklausūs. Tad atrodo, kad pasirinkimas didelis, bet sykiu pirkėjai neturi iš ko rinktis. Žmonės labiau nori įsikurti šiaurinėje miesto dalyje. Čia butai buvo sėkmingai išparduoti ir pardavinėjami toliau", – teigė A.Antanavičius.

Dėl likusių neparduotų butų vystytojai nepradeda ir naujų projektų.

"Klaipėdoje rinka nėra didelė. Vystytojų nedaug, o kai kurie įstrigę su senais projektais. Matyt, norėtų išparduoti esančius būstus, nes yra įšaldytas kapitalas", – svarstė vadovas.

Kainos dar didės

Klaipėdiečiams aktyviau perkant būstus, pakilo ir jų kaina, ypač – paklausiausiųjų.

Pasak E.Jankaus, prieš tris keturis mėnesius vieno kambario senos statybos būstą buvo galima nupirkti už 80–85 tūkst. litų. Dabar toks pat būstas kainuoja 100 tūkst. litų ir daugiau.

Nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" vadovas prognozavo, kad kainos dar truputį kils bent iki vasaros vidurio. Tačiau jų burbulo, kaip prieš kelerius metus, nebus.

"Kai trūksta pasiūlos, kainos visada didėja. Parduodamų būstų mažai ir dėl planuojamo euro įvedimo. Kai kurie to neskuba daryti, nes tikisi, kad, atsiradus naujai valiutai, pavyks parduoti brangiau. Kiti laukia vasaros vidurio, kai prasidės kainų pikas", – aiškino E.Jankus.

Naujos statybos butų kaina praėjusių metų pabaigoje Klaipėdoje siekė 4,2 tūkst. litų už kv. metrą. Pasak A.Antanavičiaus, ji per metus sumažėjo apie 2,5 proc.
Labiausiai tai lėmė ekonominio segmento butų kainų smukimas – per metus kainos sumažėjo apie 4 proc. ir praėjusių metų pabaigoje siekė apie 3,8 tūkst. litų už kv. metrą.

Pasak E.Jankaus, namų ir žemės sklypų kainos uostamiestyje dar nekilo. Tačiau, jei rinkos dalyviai išliks aktyvūs, gali išaugti ir jos. Dažniausiai žmonės sklypus ar namus perka Klaipėdos pašonėje.

"Mieste kainos yra didesnės. Žmonės labiau pajėgūs pirkti sklypus ir namus aplink miestą – Ginduliuose, Sudmantuose, Mazūriškėse, Triušeliuose, Slengiuose", – tvirtino E.Jankus.

Gali pirkti ir nuomoti

Pastebima, jog yra žmonių, kurie investuoja į butus. Tokie pirkėjai tikisi uždirbti įsigytus būstus nuomodami ar vėliau pardavę didesnėmis kainomis.

A.Antanavičius pabrėžė, kad Klaipėdoje pirkti butą ir jį nuomoti apsimoka labiau nei kituose miestuose.

"Klaipėdoje trūksta butų nuomai. Tai dar yra neužpildyta verslo niša. Nusipirkus ir išnuomojus butą, galima uždirbti. Mažiausiai iš šios paslaugos galima uždirbti Vilniuje, palyginti su kitais šalies miestais", – komentavo vadovas.

A.Antanavičius pabrėžė, kad nors Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje ir jaučiamas pagyvėjimas – perkama daugiau ir butų, ir namų, ir žemės sklypų, tačiau jis nėra toks ryškus kaip sostinėje.

"Tai yra natūralu. Vilnius visada lyderiauja šioje srityje", – tvirtino vadovas.
Pasak A.Antanavičiaus, pagyvėjimas rodo, kad daugiau žmonių pasitiki Klaipėdos nekilnojamojo turto rinka, tačiau norėtųsi pozityvesnių rodiklių.

Komentaras
Vaiva Šečkutė
Banko "Swedbank" vyresnioji ekonomistė

Žiūrėdami tiek į būsto įperkamumo indeksą, tiek į nuomos pajamingumą matome, kad nekilnojamojo turto kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra priartėjusios prie savo tikrosios vertės. Tai reiškia, kad erdvės joms kristi yra labai mažai. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją: istoriškai žemas būsto paskolų palūkanas, mažėjantį nedarbą, augančias gyventojų pajamas – yra prielaidų augti nekilnojamojo turto paklausai. Be to, mažų būsto paskolų palūkanų aplinka reiškia, kad šiuo metu yra mažai alternatyvių pelningų investicijų. Būstas, kurio pajamingumas nuomojant siekia apie kelis procentus, gali būti ir patraukli investicija. Ateityje matome vieną neigiamą tendenciją – demografinę situaciją. Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja. Ypač žmonių nuo 25 iki 34 metų, kurie yra aktyviausi būsto pirkėjai. Dabartiniais duomenimis, po penkerių metų Klaipėdoje dar padidės minėto amžiaus gyventojų grupė. Tačiau tolesniu laikotarpiu pradės sparčiai mažėti. Prognozuojama, kad 2033 m. Klaipėdoje gyventojų, kurių amžius nuo 25 iki 34 metų, bus 37 proc. mažiau nei 2013 m. Tai turės neigiamos įtakos būsto paklausai. Nebent iš esmės pasikeistų emigracijos srautai, taptų paprastesnė imigracija. Kita vertus, galima manyti, kad ateityje gyventojai, augant pajamoms, pragyvenimo lygiui, norės savo butus pasikeisti į kokybiškesnius, didesnius. Tai turėtų teigiamos įtakos būsto paklausai. Šiuo metu yra mažai prielaidų susidaryti tokiai situacijai kaip prieš kelerius metus, kai nekilnojamojo turto kainos augo sparčiai, labai nutolo nuo savo tikrosios vertės. Tam įtakos turi ir įvesti tam tikri saugikliai – atsakingo skolinimosi taisyklės. Tai turėtų užkirsti kelią spekuliacijoms, nepamatuotam būstų kainų augimui ir burbulo susidarymui.
Būstų pirkimo–pardavimo sandorių skaičius Klaipėdoje
Butai
2010 m. – 2061
2011 m. – 2147
2012 m. – 2143
2013 m. – 2954
Namai
2010 m. – 77
2011 m. – 70
2012 m. – 81
2013 m. – 96
Šaltinis: Registrų centro duomenys