Šį rudenį Valstybinių miškų urėdijos miškininkai iš sėklinių objektų surinko 25 tonos paprastojo ąžuolo gilių. Iš šio skaičiaus 3,5 tonos buvo surinktos sėklinėse plantacijose, likęs kiekis – iš genetinių draustinių, sėklinių medynų, rinktinių medžių ir kitų sėklinių objektų.

„Ąžuolai ne kasmet džiugina derliumi, jie dera pramečiui arba ir rečiau – gamtos nesuplanuosi. Šių metų pavasaris buvo šiltas ir palankus, šalnos nepakando žydinčių ąžuolų, jie subrandino vaisius ir gilės rudenį pabiro gana gausiai, nors gali būti ir dar derlingesnių metų“, – pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Miško sėklų ir sodmenų skyriaus vedėjas Marijonas Bernotavičius.

Gautas derlius rodo, kad šiemet ąžuolų sėkloms bręsti metai buvo palankesni nei pernai. 2017 m. buvo surinkta 15 tonų gilių, o štai 2016-ieji buvo itin geri ąžuolams – tuomet gilių miškininkai surinko net 54,4 tonas. Per pastaruosius keletą metų ąžuolų sėklomis skurdžiausi buvo 2015-ieji, kai surinkta vos 5,5 tonos gilių.

Didžioji dalis surinktų gilių tą patį rudenį ir pasėjamos: praeis 2-3 metai kol iš jų išdygę ąžuoliukai bus pasiruošę šaknis įleisti miške. 2017 m. Valstybinių miškų urėdijos medelynuose buvo auginama apie 5 mln. vienetų ąžuolų sodmenų, 2018 m. dar daugiau – apie 7 mln. vienetų.

Lietuviai myli ąžuolus. Daug ąžuolų suveši ir valstybiniuose miškuose, kasmet jaunų ąžuoliukų pasodinama daugiau nei 600 hektarų plote.

„Pirmiausiai, reikia atrinkti sveikas giles, tam naudojamas labai paprastas metodas. Gilės pamerkiamos į vandenį: per 10 minučių sveikos gilės nuskęsta, o pažeistos ir tuščios lieka plūduriuoti vandens paviršiuje. Taip pat yra atliekamas gilių gyvybingumo tyrimas, vertinamas jų gemalas. Pagal jau atliktus dalies mėginių tyrimus matyti, kad šiais metais gilių kokybė yra itin gera“, – apie medelynuose atliekamus darbus pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Miško sėklų ir sodmenų specialistė dr. Gerda Šilingienė.

Specialistė toliau vardina, kad prieš sėjant, gilės yra dezinfekuojamos nuo grybelinių ligų. Kadangi per žiemą sunku išlaikyti kokybiškas giles, didžioji dalis jų derliaus sėjama rudenį, dažniausiai antroje spalio pusėje-lapkričio pradžioje, atvirame grunte. Paprastai sudygsta 50-70 proc. pasėtų gilių. Pavasarį sudygę ąžuolų daigeliai kelis metus miškininkų kruopščiai prižiūrimi, kol paaugę, sutvirtėję ir pasiekę nustatytus kokybės reikalavimus sodinami miške.

„Lietuviai myli ąžuolus. Daug ąžuolų suveši ir valstybiniuose miškuose, kasmet jaunų ąžuoliukų pasodinama daugiau nei 600 hektarų plote. Į medelynus kreipiasi ir kiti miškų valdytojai, šiemet minint valstybės atkūrimo šimtmetį, ąžuolo sodinukai buvo itin paklausūs“, – pasakoja Miško sėklų ir sodmenų skyriaus vedėjas Marijonas Bernotavičius.

Valstybinių miškų urėdijos medelynai išaugina atsparius ir kitomis svarbiomis genetinėmis savybėmis pasižyminčius ąžuoliukus, mat ir gilės renkamos tik iš specialių sėklinių objektų: sėklinių plantacijų, genetinių draustinių, sėklinių medynų, rinktinių medžių, klonų rinkinių. Pavyzdžiui, Valstybinių miškų urėdijos specialistai prižiūri 13 paprastojo ąžuolo sėklinių plantacijų, užimančių daugiau kaip 80 hektarų bendrą plotą. 

„Paprastojo ąžuolo sėklinės plantacijos pradeda derėti maždaug 10-aisiais savo gyvavimo metais, pavieniais atvejais – netgi ir nuo 5 metų amžiaus. Tai yra gerokai anksčiau nei įprastai gamtoje, kuomet pavieniai ąžuolai giles subrandina 20-25 gyvenimo metais. Taip yra todėl, kad sėklinėse plantacijose auga rinktinių medžių, išsiskiriančių produktyvumu ir kokybe, palikuonys“, – aiškina Gerda Šilingienė.

Mokslininkė pasakoja, kad rinktiniai medžiai sėklinėms plantacijoms atrenkami daugiau nei pagal dvidešimt rodiklių, kitaip tariant, medžiai pasižymi aukščiu, storiu, derėjimo gausa, atsparumu šalnoms, kenkėjams ir kitomis savybėmis. Sėklinės paprastojo ąžuolo plantacijos yra veisiamos iš klonuotų pagal fenotipą atrinktų motininių medžių – kryžminamų medžių palikuonys būna genetiškai įvairesni ir geriau prisitaikantys prie aplinkos.

Seniausia beveik 1 hektaro ploto paprastojo ąžuolo sėklinė plantacija įveista 1972 metais Dubravos regioninio padalinio Vaišvydavos girininkijoje, o didžiausia, 21 hektaro ploto, – 2006 metais Kėdainių regioninio padalinio Lančiūnavos girininkijoje. Kiekvienais metais įkuriama naujų sėklinių plantacijų: 2018 m. pavasarį 7 hektarų paprastojo ąžuolo sėklinė plantacija buvo pasodinta Raseinių regioninio padalinio Šimkaičių girininkijoje ir 4,4 hektarų – Ukmergės regioninio padalinio Krikštėnų girininkijoje. Šiais metais gilių derlių davė tik keturios plantacijos, nes dauguma jų yra jaunesnės nei dešimt metų ir giles pradės brandinti po keleto metų.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai giles renka ir iš kitų sėklinių objektų, esančių įvairiuose Lietuvos kampeliuose: 112 genetinių draustinių, užimančių 1813 hektarų bendrą plotą, 188 sėklinių medynų (1359 hektarų bendras plotas), 16 klonų rinkinių (46 hektarų bendras plotas) ir 2787 rinktinių medžių.

Šiais metais Valstybinių miškų urėdija įgyvendino ne vieną su ąžuolais susijusį projektą. Rumšiškių liaudies buities muziejuje buvo pasodinta 100 ąžuolų giraitė, kurioje įkurdinti garsiausių ir seniausių Lietuvos ąžuolų, tokių kaip Stelmužės, Mikalojaus Daukšos, Šventybrasčio ir kitų garsių ąžuolų iš visos Lietuvos, palikuonys.

2018 m. pavasarį 2100 lietuviškų ąžuoliukų, užaugintų Valstybinių miškų urėdijos medelynuose, buvo pasodinti Ukrainoje, Chortycios nacionaliniame parke, saloje Dniepro upėje prie Zaporožės miesto, pagerbiant abiejų šalių laisvės kovotojus.

Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų.

Šiuo metu vienas pagrindinių Valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetų – sėkmingai užbaigti valstybinių miškų valdymo konsolidaciją, apjungti įmonės padalinių bendrąsias administracines funkcijas, centralizuotai organizuoti medienos ruošą.

Tam, kad surinktais skanėstais galėtų džiaugtis Lietuvos zoologijos sodo gyventojai, renkant giles reikėtų atkreipti dėmesį, kad gyvūnams sveikiausios ir skaniausios ąžuolo gilės, kurios nėra supelijusios, šlapios, nėra sumaišytos su samanomis ar lapais. O kas iš visų gyvūnų labiausiai mėgsta giles? Jomis paįvairinamas stumbrų, zebrų, antilopių, ožkų, begemotų, tapyrų ir kitų kanopinių žinduolių, beždžionių, graužikų ir kai kurių paukščių racionas. Gilės zoologijos sodo gyvūnams į jų racioną įtraukiamos kasmet – tai natūralus ir naudingas jų pašaro priedas. Į zoologijos sodą gerų žmonių dėka suneštos gilės taip pat yra daiginamos ir jų daigai naudojami kaip pagrindinis pašaras tokiems vabzdžiams kaip gyvalazdės arba kaip priedas kitų rūšių vabzdžiams. Jeigu gilių surenkama per daug, žiemos metu gilėmis dalinamasi ir su į sodą užsukančiais sparnuočiais ar voverėmis.

Svarbu žinoti, kad akcijos metu gilės priimamos nuo rugsėjo 29 d. 10 val. iki spalio 9 d. 17 val. Surinktos gilės darbo dienomis priimamos Lietuvos zoologijos sodo administracijos pastate, esančiame Radvilėnų pl. 21, Kaune (įėjimas pro administracijos vartus). Giles atnešti galite pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 9 iki 15 valandos (pietų pertrauka 12–13 val.), o penktadieniais nuo 9 iki 14 valandos (pietų pertrauka 12–13 val.). Savaitgaliais giles priims Lietuvos zoologijos sodo savanoriai prie pagrindinių bilietų kasų nuo 10 iki 17 val. Surinkus ne mažiau nei 5 kg gilių, o darželių grupėms, klasėms, įmonėms – ne mažiau nei 15 kg gilių, kviečiama nemokamai apsilankyti akcijos „Gilė 2017“ uždarymo šventėje, kuri vyks spalio 17 d. 13 val. Lietuvos zoologijos sode. Giles atnešus kitu laiku nei nurodyta taisyklėse ir palikus teritorijoje, atnešęs žmogus nebus įtrauktas į sąrašus ir „Gilės 2017“ uždarymo dieną negalės nemokamai apsilankyti zoologijos sode. Trys daugiausiai gilių atnešę asmenys, šeimos ar įstaigos „Gilė 2017“ uždarymo šventės metu bus apdovanoti prizais.

2016 m. gamtos mylėtojai Lietuvos zoologijos sodo gyventojus pavaišino net 13 tonų gilių.

Visi atnešusieji gilių spalio 13 d. buvo pakviesti nemokamai apsilankyti „Gilės“ uždarymo renginyje, kuris vyko zoologijos sode. Taip pat visi dalyviai gavo padėkas, o daugiausiai atnešusieji – prizus. Pirmąsias vietas užėmę ir daugiausiai gilių atnešę V. Kuprevičiaus pagrindinės mokyklos, Kauno moksleivių aplinkotyros centro jaunųjų ekologų būrelio nariai (726 kg – mokyklų ir organizacijų grupėje) bei Virgis ir Rūta Baltakiai (117 kg – šeimų grupėje) laimėjo „Forum Cinemas“ įsteigtus prizus – galimybę apsilankyti pasirinktame kino filme.

Antrąją vietą tarp visų mokyklų ir organizacijų užėmė Kauno Tado Ivanausko progimnazijos pradinukai, surinkę 628 kg gilių. Jie džiaugėsi laimėję interaktyvias spalvinimo knygeles „Mylimukai“. Tarp šeimų antrąją vietą užėmė Gedimino Basinsko komanda, surinkusi 110 kg gilių. Jie laimėjo pakvietimus nemokamai apsilankyti Lietuvos zoologijos sode.

Trečiąją vietą pelnę Vilkaviškio darželis–lopšelis ir Ilzė bei Rapolas Juodikiai apdovanoti leidyklos „Debesų ganyklos“ jaunojo gamtininko kalendoriais. 

Visos akcijos metu zoologijos sodo gyventojams buvo sunešta beveik 13 tonų gilių – jomis žvėreliai galės mėgautis iki pat vėlyvo pavasario.

Ąžuolo gilės yra ypač naudingas ir kaloringas papildas daugelio gyvūnų racione. Jose yra aukštos kokybės baltymų, įvairių vitaminų bei mineralų. Gilėmis paįvairinamas stumbrų, zebrų, antilopių, ožkų, begemotų, tapyrų ir kitų kanopinių žinduolių, beždžionių, graužikų ir kai kurių paukščių racionas. Gilės zoologijos sodo gyvūnams į jų racioną įtraukiamos kasmet – tai natūralus ir naudingas jų pašaro priedas.

Į zoologijos sodą kasmet gerų žmonių suneštos gilės taip pat yra daiginamos – jų daigai naudojami kaip pagrindinis pašaras tokiems vabzdžiams kaip gyvalazdės arba kaip priedas kitų rūšių vabzdžiams. Jeigu gilių surenkama per daug, žiemos metu gilėmis dalinamasi ir su į sodą užsukančiais sparnuočiais, voverėmis bei kitais smulkiais žvėreliais. Šios ąžuolo sėklos ir kaip puošmena naudojamos kai kuriose varliagyvių ekspozicijose.

Ši tradicinė akcija rengiama jau devintą rudenį. Gilės priimamos nuo rugsėjo 30 d. 10 val. iki spalio 9 d. 17 val. zoologijos sodo administracijoje (Radvilėnų pl. 21, Kaunas) pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 9 iki 16 val., penktadieniais – iki 15 val. (pietų pertrauka – nuo 12 iki 13 val.). Savaitgaliais giles priims savanoriai prie pagrindinių bilietų kasų nuo 10 iki 17 val.

Gilės turėtų būti švarios – nesumaišytos su samanomis ar lapais, sausos, nesupelijusios. Surinkusieji ne mažiau kaip 5 kg gilių, o darželių grupės, klasės, darbovietės – ne mažiau kaip 15 kg, bus pakviesti nemokamai apsilankyti akcijos užbaigimo šventėje spalio 13 d. Lietuvos zoologijos sode. Trys daugiausia gilių atnešę žmonės, šeimos ar įstaigos bus apdovanoti prizais.

Ąžuolo gilės – ypač naudingas ir kaloringas daugelio gyvūnų pašaro papildas. Jos turi vertingų baltymų, įvairių vitaminų ir mineralų. Gilėmis paįvairinamas stumbrų, zebrų, antilopių, ožkų, begemotų, tapyrų ir kitų kanopinių žinduolių, beždžionių, graužikų ir kai kurių paukščių racionas.

Žmonių suneštos gilės taip pat yra daiginamos, o daigai naudojami kaip pagrindinis pašaras gyvalazdėms arba kaip priedas kitų rūšių vabzdžiams. Jeigu gilių surenkama per daug, žiemą jomis dalijamasi su į sodą užsukančiais sparnuočiais, voverėmis ir kitais smulkiais žvėreliais. „Gilingais“ metais sodo gyvūnai gauna daugiau kaip 3 tonas gilių.

Šeštadienį Lietuvos zoologijos sode vyks akcijos „Gilė“ baigiamasis renginys. Jau aštuntus metus zoologijos sodo organizuojamos akcijos metu visuomenės prašoma rinkti ir atnešti gilių sodo gyvūnams.

Giles žmonės rinko ir sodo gyvūnams nešė visą mėnesį. Rytoj iki vidurdienio gilių atsinešę lankytojai į zoologijos sodą bus pakviesti nemokamai. Atėjusiųjų lauks įdomūs renginiai, gyvūnų prižiūrėtojų pasakojimai ir užsiėmimai su gyvūnais. Lankytojai galės stebėti, kaip gilėmis mėgaujasi zebrai, kengūros ar beždžionės. Drąsiausieji bus pakviesti pagelbėti gyvūnų prižiūrėtojams, o smalsiausieji galės pabendrauti su specialistais, kurie pasakos apie ąžuolo gilių naudą gyvūnams. Daugiausiai ąžuolo gilių atnešusių lankytojų lauks dovanos.

Rytoj zoologijos sodo lankytojai taip pat paskutinį kartą šiemet lauko voljeruose galės pamatyti žirafas, zebrus, kengūras. Artėjant žiemai ir orams vis labiau vėstant, šie gyvūnai persikels į jiems skirtas zoologijos sodo žiemojimo patalpas. Pavyzdžiui, žirafoms skirtose patalpose visą žiemą bus palaikoma 23–27 laipsnių temperatūra. O štai atsparesni temperatūros pokyčiams, storesnį odos sluoksnį turintys ir judrūs zebrai saulėtą ir šiltesnę žiemos dieną vėl galės pabūti lauke.

Ruduo dovanoja ir vertingąsias ąžuolo giles, kurios gurmanų virtuvėje pakvimpa naujų gyvybinių jėgų ir stiprybės suteikiančia kava. Ji nuo seno naudojama toksinams šalinti, kraujui ir visiems organams valyti.

Gilės sužadins apetitą, stimuliuos virškinimą, padės nuo visų rūšių apsinuodijimo, viduriuojant. Jos gerina potenciją, mažina prakaitavimą, pasižymi priešuždegiminėmis ir užgydančiomis savybėmis. Ąžuolo vaisiai sumažins ir gerklės, dantų skausmą, sustiprins dantenas. Gilių kavą patariama vartoti diabetikams, kadangi ji mažina cukraus kiekį kraujyje.

Kaip pasigaminti?

Gilių kavos galima įsigyti ir jau paruoštos, tačiau pačių gaminta bus ir šviežesnė, ir sveikesnė. Pirmiausia prisirinkite prinokusių, ligos ir kenkėjų nepažeistų (be skylučių) ąžuolo gilių be kepurėlių. Ką tik nukritusios gilės dar gali būti žalios spalvos, bet šiek tiek palaikius jos visos paruduoja. Bet kuriuo atveju, jei giles rinkote nuo žemės, vadinasi, jos jau yra prinokusios, nesvarbu, kokios spalvos bebūtų. Toliau giles ruošiame tokiu būdu:

Aštriu peiliu perpjaudami giles, jas nulupkite (jas gana lengva išlukštenti ir riešutų žnyplėmis).

Po to nuo branduolių pašalinkite ploną rudą luobelę. Geriausia tai padaryti daržovių peiliuku, tačiau efektyviausia – užpilti giles verdančiu vandeniu ir porą minučių palaikyti. Bet neperlaikyti! Be to, apdorojant tokiu būdu pakinta gilių savybės, ir jas toliau reikia sparčiai ruošti.

Pripilkite į puodą pieno ir virkite jame giles, kol jos suminkštėja (giles piene galima iš pradžių 12–24 val. pamirkyti, o tada virti tame pačiame skystyje 40–60 min.).

Garsi sveikos gyvensenos propaguotoja Ksavera Vaištarienė siūlo ir kitokį būdą: giles pusę paros pamirkyti karštame vandenyje (kad liktų mažiau kavos aitrumą didinančių taninų), tada švariame vandenyje virti apie 20 min.

Išvirtas giles susmulkinkite (labai patogu permalti mėsmale).

Susmulkintą masę paskleiskite plonu sluoksniu kepimo skardoje ir džiovinkite orkaitėje. Kai gilės baigs džiūti, padidinkite temperatūrą ir leiskite joms šiek tiek paskrusti.

Jei gabalėliai per dideli, galite dar kartą sumalti kavamale (tik nesusmulkinti iki miltų).

Kavą naudojame kaip paprastą pupelių kavą. Geriausia yra jau paruoštą gilių kavos mišinį sudėti į verdantį vandenį ir dar pavirti kelias minutes (vien užplikius verdančiu vandeniu gali būti nepakankamai stipri). Pagardinkite kavą pienu, dvigubai veiksmingesnė ji bus, jei vartosite su cinamonu.

Ąžuolai jau barsto giles, todėl pats laikas išsvirti sveikos gilių kavos, sako Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė.

„Nuo gilių reikia nuimti taurelę ir palaikyti kokią savaitę. Tada atšoka kevalas ir gilės labai gera nusilupa“, – aiškina K. Vaištarienė.

Tada, pasak jos, giles pusę paros reikia palaikyti karštame vandenyje ir paskui tą vandenį išpilti. K. Vaištarienės teigimu, šito nepadarius, dėl taninų, kurių ir taip lieka nemažai, gilių kava būtų aitri.

K. Vaištarienė pasakoja, kad norint pasidaryti gilių kavos, visų pirma reikėtų užvirti švaraus vandens, į jį suberti giles ir pavirti 20 minučių. Po 20 minučių reikia paragauti, ar gilė gerai kramtoma.

„To vandens nenupilkite. Jis labai stiprina organizmą ir turi valomųjų savybių: valo skrandžio, žarnyno gleivinės paviršių, kraujagyslių sieneles. Tiems, kurie viduriuoja, reikėtų turėti gilių kavos arba net ąžuolo žievės – šios priemonės padeda sutvarkyti žarnyną“, – tikina pašnekovė.

K. Vaištarienė sako, kad vanduo, kuriame virė gilės, turi sveikatinamųjų savybių, todėl po ketvirtį stiklinės kiekvieną rytą išgerdavo pati.

Tačiau iš virtų gilių kavos dar nepasidarysime. „Giles reikia sumalti mėsmale, suberti į sviestiniu popieriumi ištiestą skardelę, pašildyti orkaitėje, kad išgaruotų drėgmė. Paskui paskrudinti ir susipilti į maišelius. Jei kas neturi orkaitės, giles galima paruošti sausoje keptuvėje. Drėgmei išgaravus, lieka beveik milteliai“, – aiškina K. Vaištarienė.

Ji dar pataria nusipirkti maltos cikorijos: litrui reikia nepilno šaukšto gilių ir šaukštelio tamsios cikorijos. „Be cikorijos kava būna balzgana. Cikorija labai gerai kasai, nes jos sudėtinė medžiaga inulinas, o ne krakmolas“, – tvirtina K. Vaištarienė.