"Metų pradžioje eksporto ir vidaus rinkos pajamų santykis buvo panašus, apie 50 proc., o metų pabaigoje vidaus rinkai jau buvo likę tik 23 proc., visa kita dalis uždirbama iš eksporto. Akivaizdu, kad metų pabaiga sektoriui buvo nepalyginti geresnė", - dienraščiui teigė G. Bertašius.

Praėjusį mėnesį ,,Vilkyškių pieninės" pardavimai buvo 8,6 mln. eurų, arba 83 proc. didesni nei 2016-ųjų sausį. Bendrovė aiškina, kad tokius pokyčius šiuo metu jau lemia ne tik kainos, bet ir eksportuoto produktų kiekio augimas: "Vienų produktų kainos yra kiek pakritusios, jei žiūrėtume į metų pabaigos lygį, kai kurių padidėjusios. Bendra tendencija vis dar gera, manau, kad šiemet tokių duobių, kokių buvo pernai, jau nebus".

Pirmoji iš Lietuvos perdirbimo įmonių – „Vilkyškių pieninė“ – išsiuntė produkcijos krovinį į Kiniją. 20 tonų mocarelos sūrio Kiniją turėtų pasiekti maždaug per mėnesį.

Pieninės vadovo Gintaro Bertašiaus teigimu, ar siųsti antrą krovinį, lems pirmojo gabenimo procedūros. Apie ketinimus šių metų pradžioje eksportuoti savą produkciją kinams yra kalbėjęs ir kitos pieno perdirbimo įmonės, „Rokiškio sūrio“, vadovas.

Sąrašą, kas gali įvežti į jos rinką pieno produktus, Kinija patvirtino vasarą. Gaminius ji priimtų iš 16 Lietuvos įmonių. Kinijos rinka Lietuvai labai svarbi, nes 2014-ųjų vidurį Rusijai paskelbus embargą, būtina susirasti naują pelningą rinką. Į Rusiją keliavo iki 40 proc. Lietuvos pienininkų produkcijos.

Į kiniją savo produkciją ketinančios tiekti bendrovės Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius sako, kad įmonė pasinaudos kinų ekspertų siūlymu Lietuvos verslininkams savo produkciją sieti su krepšiniu, nes jaunimas, skirtingai nei vyresni žmonės Kinijoje mėgsta krepšinį, žino Joną Kazlauską ir Lietuvą, rašo "Verslo žinios".

Kinijos maisto ekspertai sako, kad lietuviai turi perspektyvą įsitvirtinti šios šalies rinkoje, tačiau tam reikės pakeisti dalies maisto produktų skonį ir pakuotę, nes iš lietuviškų maisto produktų, pasak pačių kinų, paklausą gali turėti švieži pieno gaminiai, - technologijos leidžia netgi tokius produktus kaip sūreliai ir išpilstytas pienas išlaikyti keletą mėnesių.

"Jūsų sūriai puikūs, tačiau sūreliai, jogurtai per saldūs. Kinai mėgsta saldžius gaminius, tačiau ne tokius, kokius jūs gaminate. Kitas trūkumas - pakuočių spalvos. Pas mus nemėgstamos tamsios ir niūrios pakuotės, kurių gan daug jūs turite", - lietuviškus maisto gaminius, pristatytus Vilniuje vykusiame Tarptautinės pienininkystė federacijos (IDF) pieno kongrese, vertino Kinijos maisto pramonės ekspertas Xueying Mao. Norintiems į Kiniją tiekti maisto produktus, siūloma parūpinti šviesiai žalias, mėlynas, auksines, raudonas, baltas pakuotes, jos turi būti saugios ir lengvai atidaromos, gaminiai turi būti supakuoti sąlyginai mažomis porcijomis ir tinkami vartoti kelyje.

Rusijos embargas, pradėjęs galioti prieš metus, 2014 metų rugpjūčio 7-ąją, šalies pieno perdirbėjams naujų ilgalaikių rinkų neatvėrė - įmonės sako, kad iš pardavimų vidaus rinkoje tenka dotuoti eksportą, nes pelningai realizuoti žaliavinius produktus šiandien nėra kur.

"Nors jau praėjo metai, tačiau iki šiol neradome naujų stabilių rinkų. Dauguma mūsų dabartinių partnerių vienkartiniai. Patyrėme ir nuostolių", - "Verslo žinioms" pripažino "Vilkyškių pieninės" generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

"Jei kalbėsime apie pieno perdirbėjus, jie išgyveno ūkininkų ir vietos vartotojų sąskaita. Supirkimo kainos iš karto po embargo buvo sumažintos, tačiau produktų kainos lentynose beveik nekito", - apie pokyčius dienraščiui sakė "Marijampolės pieno konservai" valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius, pasak kurio, jei nebus gamintojų ir prekybininkų supratimo - nukentės visas sektorius, nes bėgant laikui pieno gana smarkiai sumažės.

Didžiausi Latvijos pieno perdirbėjai "Rigas piena kombinate" ir "Valmieras piens", priklausantys "Food Union" grupei, gavo Kinijos veterinarijos tarnybos sertifikatus, leidžiančius pradėti eksportą į šią valstybę, o lietuviai lūžio derybose dėl prekybos su Kinija tikisi artimiausiu metu, rašo "Verslo žinios".

"Mūsų darbuotojai dabar Kinijoje derina techninius dalykus dėl eksporto leidimų. Iš jų gavau žinią, kad artimiausiu metu sulauksime ekspertų, kurie tikrins pieno perdirbimo įmones. Vėliau galbūt bus leista ir prekyba jautiena", - teigė Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.

Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius teigė, kad Latvijos, iš kurios Lietuva įsiveža pieną, rinkos Kinijos atvėrimas nepakeis. Anot G.Bertašiaus, kadangi kol kas Latviams produkcijai į Kiniją reikės papildomai 50 tonų pieno per dieną, žaliavos rinkos tai neiškreips ir supirkimo kainų didinti nereikės.

Lietuvos pieno perdirbėjai po truputį veržiasi į naujas rinkas, nepaisant besitęsiančio Rusijos maisto ir žemės ūkio produktų importo embargo, rašo "Verslo žinios".

"Žvalgomės į Ispaniją, Serbiją ir kitas Balkanų valstybes. Ten mes dar galime prasibrauti, turime įdirbį. Proveržis būtų, jei visi Lietuvos perdirbėjai suremtų pečius, nes pavieniui siūlomi kiekiai per maži", - dienraščiui "Verslo žinios" sakė vieno didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių "Marijampolės pieno konservai" valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius.

Jo teigimu, ateityje Kazachstane, Uzbekistane ir Azerbaidžane Lietuvos pieno perdirbėjams būtų galima pasiekti didelius pardavimus. Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius kalbėjo, jog šiuo metu vis dar dalis pieninės produkcijos pervežama į sandėlius, o tikrieji importo embargo padariniai bus aiškūs šių metų pabaigoje.

Pieno supirkimo kainos Lietuvoje rugsėjį smukus apie 20 proc., Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad spalio mėnesį kainų kritimas turėtų stabilizuotis dėl šaltojo sezono bei mažesnių primilžių.

"Spalio mėnesiui prasideda derybos, galbūt tas kainų kritimas stabilizavosi, bet ne dėl to, kad rinkos pasikeitė. Greičiausiai dėl to, kad pieno kiekis tuoj pradės mažėti, nes eina ganiava į pabaigą ir ženkliai pieno gamyba pradeda kristi, ir tada pieno įmonės pradeda konkuruoti tarpusavyje dėl žaliavos", - BNS sakė A.Stančikas.

Vidutinės pieno supirkimo kainos rugsėjį kol kas neskelbiamos, tačiau, pasak Žemės ūkio ministerijos departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, palyginti su rugpjūčiu, jos krito apie 20 proc.

"Vienos įmonės vienaip, kitos įmonės kitaip, kainos priklauso ir nuo parduodamo kiekio, tai tos variacijos yra, bet bendras pokytis yra apie 20 proc.", - BNS sakė R.Krasuckis. Išsamesnių duomenų jis teigė negalintis suteikti, nes dar neapskaičiuotas bendras kainų lygis - ministerija dabar remiasi supirkimo sutartyse nurodytomis kainomis.

Pasak A.Stančiko, kooperatyvai šiuo metu gauna apie 67-68,5 cento už kilogramą pieno (670-685 litus už toną), kai rugpjūtį kaina siekė apie 90 centų (900 litų).

"Kokios šiandien kainos, kas liečia kooperatyvus, - nuo 67 iki 68,5 cento siekia už bazinių rodiklių pieno kilogramą. Čia jau už atvežtą pieną į gamyklas. (...) Rugpjūčio mėnesį kaina buvo kažkur apie 90 centų. Nuo 90 centų - nuo embargo paskelbimo - kaina taip krito", - aiškino Žemės ūkio rūmų atstovas.

Rugpjūčio mėnesį vidutinė pieno supirkimo kaina siekė 837,9 lito už toną (apie 84 centus už kilogramą). Palyginti su šia kaina, kooperatyvams dabar mokama apie 18,2 proc. mažiau. Pasak A.Stančiko, smulkiesiems gamintojams dabar kaina siekia apie 50 centų už kilogramą, o ypač dideliems gamintojams - 70 centų.

"Pieno žvaigždžių" atstovė Virginija Žygienė BNS sakė, kad bendrovė negali atskleisti pieno supirkimo kainų - jos bus atskleistos, kai ministerija paskelbs rugsėjo vidutines supirkimo kainas.

Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius BNS praėjusią savaitę sakė, kad pieno supirkimo kainos bendrovėje krito vidutiniškai 11 proc.

Pieno perdirbėjai nuostolius, patiriamus dėl Rusijos embargo, dengia vartotojų ir ūkininkų sąskaita, LNK televizijos žinioms sako Agrarinės ekonomikos instituto produktų kainų tyrėjas Albertas Gapšys.

Pasak žinių, pieno supirkimo kainos nuo rugpjūčio pradžios krito 15-25 proc., tačiau parduotuvėse pigesnių pieno produktų nematyti - pirmadienį 5-7 proc. pigesnės produkcijos prekybininkams pasiūlė tik „Pieno žvaigždės“. Pasak A.Gapšio, pieno perdirbėjai nemažindami kainų siekia kompensuoti dėl Rusijos patirtus nuostolius.

„Iš vienos pusės perdirbėjai stengiasi nemažindami kainų mažinti savo nuostolius, kurie susidarė dėl dviejų priežasčių: pasaulyje mažėja eksporto produktų kainos, bet labiausiai keičiasi dėl Rusijos embargo. (...) Be abejo, jeigu pasižiūrėsim, kiek pieno perdirbėjai praranda dėl Rusijos, tai per metus sudaro apie 600 mln. litų, tačiau, jeigu paskaičiuosime tą praradimą, tai maždaug 20 proc. sudaro darbo užmokestis kartu su pelnu, tai būtų 120 mln. litų. Kad 120 mln. litų padengti nuostolius, užtenka 10 centų sumažinti visiems žemdirbiams supirkimo kainas“, - interviu LNK žinioms pirmadienį sakė A.Gapšys.

Pasak jo, vartotojai pieno produktų kainų mažėjimą pajaus po mėnesio, dviejų, nes nors žaliavinio pieno supirkimo kainos mažėja nuo rugpjūčio pradžios, kol kas ryškesnio kainų smukimo prekybos vietose dar nepastebima.

Tuo tarpu pieno perdirbėjų atstovas teigė, kad kainos priklauso nuo rinkos, o šiuo metu galima pastebėti kai kurios produkcijos pigimą.

„Jau prasidėjo, jau sūrių tikrai galim pakankamai pigesnių atrasti, galime atrasti tris kartus daugiau akcijuojamų prekių, tai pajamos iš vidaus rinkos jau mažėja. Kodėl negaliu atsakyti, visgi dirbame rinkoje, stebim konkurentus, ką konkurentai darys ir turim prisitaikyti“, - LNK žinioms teigė Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius.

Rusija rugpjūčio pradžioje vieneriems metams uždraudė iš Europos Sąjungos įvežti maisto ir žemės ūkio produkciją.

Viena moderniausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninė šiemet sausį-balandį pasiekė 125,8 mln. litų konsoliduotą apyvartą - 29 proc. didesnę negu pernai tuo pačiu laiku.
Vien balandį, palyginti su 2013 metų balandžiu, pieninės konsoliduoti pardavimai išaugo 3 proc. iki 28,1 mln. litų, pranešė įmonė per "Nasdaq Omx" Vilniaus biržą.

Pernai grupės konsoliduota apyvarta augo 23 proc. iki 364 mln. litų, grynasis pelnas - 70 proc. iki 13 mln. litų. Grupę sudaro antrinės įmonės "Modest", Kelmės pieninė ir "Pieno logistika".

Praėjusių metų pabaigoje 51 proc. Vilkyškių pieninės akcijų valdė Gintaras Bertašius, 16 proc. - Linas Strėlis, 33 proc. - kiti smulkieji akcininkai. Pieninės akcijos kotiruojamos "Nasdaq Omx" Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Rusijai uždraudus iš 6 Ukrainos pieno perdirbimo bendrovių įvežti produkciją, Vilkyškių pieninės vadovas ir didžiausias akcininkas Gintaras Bertašius neprognozuoja, kaip tai paveiks lietuviškų pieno produktų pardavimus Rusijoje, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

Pasak G.Bertašiaus, bendrovės sūrių pardavimai Rusijoje jau pasiekė iki praėjusiais metais paskelbto draudimo buvusį lygį, o šviežia produkcija - 60 proc. anksčiau parduoto kiekio. Tačiau pienininkas to nesieja vien su Ukraina.

"Draudimas (...) įvežti pieno produktus mums padėjo, tačiau nebuvo pagrindinė sėkmės priežastis. Tiesiog tuo metu susiklostė taip, kad vartotojai laukė tokių kokybiškų produktų, kuriuos galėjome tiekti", - teigė G.Bertašius. Pasak jo, kaip Ukrainos pasitraukimas paveiks rinką bei kas užims atsiradusią nišą, paaiškės po mėnesio.