Tai teismas nusprendė per posėdį antradienį, pradėjęs šios bylos nagrinėjimą.

Nors nei prokuratūra, nei G. Čekanauskas, nei toje pat byloje nuteistas Giedrius Valatkevičius ir jų advokatai neprašė atlikti įrodymų tyrimo, Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad tai reikalinga. Šis liudytojas jau buvo apklaustas per ikiteisminį tyrimą, taip pat davė parodymus anksčiau šią bylą nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui, tačiau dabar bylą nagrinėjantys teisėjai mano, kad reikia dar gilintis į šios asmens parodymus.

Generalinė prokuratūra mano, kad G. Čekanauską išteisinęs Vilniaus apygardos teismas buvo šališkas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Apeliaciniu skundu prokuratūra prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl G. Čekanausko išteisinimo ir pripažinti buvusį teisėją kaltu dėl prekybos poveikiu. Sausio 18-ąją Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu G. Čekanauskas vienoje iš teisinės korupcijos bylų buvo visiškai išteisintas dėl prekybos poveikiu, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Pagrindinį šios ir kitų galimos korupcijos bylų teisinėje sistemoje liudytoją D. į Zagrecką teismas paskelbė neteisėtai atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokurorė Vilma Vidugirienė sako, kad šiai bylai dar esant Vilniaus apygardos teisme, ji kėlė klausimą dėl šio teismo teisėjų galimo šališkumo, prokuratūra bandė nušalinti šio teismo teisėjus nuo bylos, tačiau nušalinimo nepatvirtino tuometinis Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Arūnas Budrys.

Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamasis aplinkybes dėl galimo Vilniaus apygardos teismo šališkumo ir netinkamo bylos išnagrinėjimo, pavedė prokurorei pateikti duomenis dėl teisėjų nušalinimo, taip pat pilną įtarimą, reikštą D. Zagreckui per ikiteisminį tyrimą, bei pilną nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Zagrecko atžvilgiu.

Prie bylos taip pat bus pridėtas Vilniaus apygardos teismo teisėjo Gintaro Dzedulionio apklausos protokolas. Šis teisėjas, kaip liudytojas, buvo apklaustas per ikiteisminį tyrimą pagrindinėje byloje dėl galimos korupcijos teisinėje sistemoje, įtarimai jam niekada nebuvo pareikšti. Manoma, kad advokatu tuomet dirbęs D. Zagreckas planavo paveikti teisėją G. Dzedulionį, nagrinėjusį su narkotikais susijusią bylą.

Vėliau G. Dzedulionis buvo vienas iš Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos narių, nagrinėjusių iš pagrindinės galimos korupcijos teisinėje sistemoje bylų atskirtą buvusio teisėjo G. Čekanausko bylą.

Generalinė prokuratūra mano, kad, esant tokiai situacijai, teisėjas G. Dzedulionis galėjo susidaryti išankstinę nuomonę dėl tuometinio advokato D. Zagrecko.

D. Zagrecką teismas planuoja apklausti per posėdį birželį, taip pat planuojama, kad Apeliaciniam teismui parodymus duos Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjas Jurijus Skuder.

ELTA primena, kad prokuratūra tuometinio Regionų apygardos administracinio teismo teisėjo G. Čekanausko bylą teismui perdavė 2021 metų balandį.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, G. Čekanauskas buvo kaltinamas pažadėjęs paveikti Kauno apygardos teismo teisėją Rimą Šviriną, kad šis baudžiamojoje byloje priimtų palankų sprendimą ir atidėtų laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šioje byloje buvo teisiamas aukščiau minėtas G. Valatkevičius, o jo advokatas buvo D. Zagreckas. G. Valatkevičius buvo teisiamas dėl prekybos žmonėmis.

Manoma, kad tam, jog G. Valatkevičius išvengtų realios laisvės atėmimo bausmės iš viso skirta 17 tūkst. eurų – 2 tūkst. eurų svarstyta perduoti G. Čekanauskui už tarpininkavimą, likusius galbūt prekybos žmonėmis bylą nagrinėjančiam teisėjui. Šiuos pinigus G. Valatkevičius iš Druskininkų atvežė į biurą Vilniuje tuometiniam savo advokatui D. Zagreckui.

D. Zagreckas ir G. Čekanauskas buvo pažįstami, anksčiau jie buvo kurso draugai.

Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, D. Zagreckas vėliau parašė pareiškimą, kad pripažįsta padaręs pareiškime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas, tai yra papirkimą ir piktnaudžiavimą savo kliento naudai.

„G. Čekanauskui pasiūliau 10–15 tūkst. eurų tikslu paveikti teisėją R. Šviriną. Dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailiuosi bei pasižadu aktyviai padėti atskleisti šias nusikalstamas veikas“, – prisipažinime rašė advokatas.

Po metų prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Zagreckui, nes jis aktyviai padėjo atskleisti organizuotų grupių padarytas nusikalstamas veikas ir atleisti advokatą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. Dzedulionio, Audriaus Cinino ir Daivos Kazlauskienės, savo nuomonę dėl D. Zagrecko grindė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikomis.

EŽTT yra pabrėžęs, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais, tačiau tai kelia ir tam tikrų rizikų.

„Tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

Apie tyrimą dėl galimos korupcijos teisinėje sistemoje buvo pranešta 2019 m. pradžioje, tuomet buvo sulaikyti teisėjai, advokatai, jų klientai, verslininkai.

Prokuratūros nuomone, pirmos instancijos teismas buvo šališkas, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Apeliaciniu skundu prokuratūra prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl G. Čekanausko išteisinimo ir pripažinti buvusį teisėją kaltu dėl prekybos poveikiu.

Sausio 18-ąją Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu G. Čekanauskas vienoje iš teisinės korupcijos bylų buvo išteisintas dėl prekybos poveikiu, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Pagrindinį šios ir kitų galimos korupcijos bylų liudytoją Drąsutį Zagrecką teismas paskelbė neteisėtai atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tuo metu kartu su G. Čekanausku teistą buvusį D. Zagrecko klientą Giedrių Valatkevičių teismas pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vyras anksčiau teistas, jo teistumai neišnykę.

Teisėsauga kaltino G. Čekanauską, kad vykdydamas buvusio kurso draugo advokato D. Zagrecko prašymą, jis paėmė kyšį, jog paveiktų teisėją Rimą Šviriną, nagrinėjusį D. Zagrecko kliento bylą.

Tuometinis Kauno apygardos teismo teisėjas R. Švirinas nagrinėjo G. Valatkevičiaus baudžiamąją bylą dėl prekybos žmonėmis. Šis kaltintas 16 metų ir 18 metų vaikinų išnaudojimu, šioje byloje G. Valatkevičiui grėsė reali laisvės atėmimo bausmė.

Kaip nustatė teisėsauga, tam, kad G. Valatkevičius išvengtų realios laisvės atėmimo bausmės iš viso skirta 17 tūkst. eurų – 2 tūkst. eurų svarstyta perduoti G. Čekanauskui už tarpininkavimą, likusius galbūt prekybos žmonėmis bylą nagrinėjančiam teisėjui. Šiuos pinigus G. Valatkevičius iš Druskininkų atvežė į biurą Vilniuje tuometiniam savo advokatui D. Zagreckui.

Kaltinimas eksteisėjui G. Čekanauskui grįstas su teisėsauga bendradarbiaujančio valstybės saugomo liudytojo D. Zagrecko parodymais. Jis šioje byloje buvo sulaikytas 2019 metų vasarį.

D. Zagreckas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 metų kovo 20 dienos nutartimi, ji yra įsiteisėjusi.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas mano, kad įstatymas D. Zagreckui dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikytas nepagrįstai, nes pagal tą nuostatą nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiami asmenys, dalyvavę organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausę nusikalstamam susivienijimui. D. Zagreckui įtarimai dėl nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės nebuvo pateikti.

Konstatavus, kad D. Zagreckas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas neteisėtai, jo parodymai pripažinti kaip neatitinkantys Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Įstatymas numato, kad įrodymais gali būti tik Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir teisėtais būdais gauti duomenys.

Tuo metu eksteisėjas G. Čekanauskas išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Bylą kelerius metus nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad iš G. Čekanausko pusės nebuvo realaus ir tikro susitarimo bei ketinimo gauti kyšį.

„Duomenų, kurie patvirtintų, jog ketino ar bandė realiai daryti kokį nors poveikį baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teisėjui, nenustatyta. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad G. Čekanauskas veikė esant tiesioginei tyčiai ir siekė D. Zagrecko pageidaujamo rezultato“, – rašoma teisėjų Gintaro Dzedulionio, Audriaus Cinino ir Daivos Kazlauskienės nuosprendyje.

Teisėsauga kaltino G. Čekanauską, kad vykdydamas buvusio kurso draugo advokato D. Zagrecko prašymą, jis paėmė kyšį, jog paveiktų teisėją Rimą Šviriną, nagrinėjusį D. Zagrecko kliento bylą.

Tuometinis Kauno apygardos teismo teisėjas R. Švirinas nagrinėjo Giedriaus Valatkevičiaus baudžiamąją bylą  dėl prekybos žmonėmis. G. Valatkevičius kaltintas 16 metų ir 18 metų vaikinų išnaudojimu. Vargingose šeimose augę jaunuoliai 2015 metais buvo išvežti į užsienį ir verčiami daryti nusikaltimus – jie iš namų ir automobilių vogė maisto produktus, įvairius daiktus, o grobį atiduodavo verbuotojams. Šioje byloje G. Valatkevičiui grėsė reali laisvės atėmimo bausmė.

Kaip nustatė teisėsauga, tam, kad G. Valatkevičius išvengtų realios laisvės atėmimo bausmės iš viso skirta 17 tūkst. eurų – 2 tūkst. eurų svarstyta perduoti G. Čekanauskui už tarpininkavimą, likusius galbūt prekybos žmonėmis bylą nagrinėjančiam teisėjui. Šiuos pinigus G. Valatkevičius iš Druskininkų atvežė į biurą Vilniuje tuometiniam savo advokatui G. Zagreckui.

Kaltinimas eksteisėjui G. Čekanauskui grįstas su teisėsauga bendradarbiaujančio valstybės saugomo liudytojo D. Zagrecko parodymais. Jis šioje byloje buvo sulaikytas 2019 metų vasarį.

Advokatas įtartas, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmuo, trukdė prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas.

Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, D. Zagreckas vėliau parašė pareiškimą, kad pripažįsta padaręs pareiškime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas, tai yra papirkimą ir piktnaudžiavimą savo kliento naudai.

„G. Čekanauskui pasiūliau 10–15 tūkst. eurų tikslu paveikti teisėją R. Šviriną. Dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailiuosi bei pasižadu aktyviai padėti atskleisti šias nusikalstamas veikas“, – prisipažinime rašė advokatas.

Po metų prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Zagreckui, nes jis aktyviai padėjo atskleisti organizuotų grupių padarytas nusikalstamas veikas ir atleisti advokatą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas rėmėsi EŽTT ir LAT praktika

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija savo sprendimą dėl D. Zagrecko grindė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktikomis.

EŽTT yra pabrėžęs, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais, tačiau tai kelia ir tam tikrų rizikų.

„Tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto“, – rašoma nuosprendyje.

Pasak jo, analogiškos praktikos dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės parodymų vertinimo, laikomasi ir LAT bylose.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad vertinant asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų savarankiškumą, objektyvumą, patikimumą turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus.

Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu prisipažino dalyvavęs darant nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti tos grupės nusikalstamas veikas.

„Dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos tokia bendrininkavimo forma kaip organizuota grupė ar nusikalstamas susivienijimas D. Zagreckui nebuvo inkriminuota, tačiau, kaip matyti iš prokuroro nutarimo, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ir dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 1 straipsnio 1 dalies pagrindu (tai yra atskleidus organizuotos grupės nusikaltimus – BNS)“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, per teisminį nagrinėjimą gynyba atkreipė dėmesį į tai, kad D. Zagreckas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės neteisėtai.

Tuo metu kaltinimą palaikanti prokurorė atsisakė vertinti atleidimo nuo atsakomybės pagrįstumą ir teisėtumą, Ji aiškino, kad prokuroro nutarimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra patikrintas ikiteisminio tyrimo teisėjo įsiteisėjusia nutartimi, o D. Zagrecko veiksmų teisinis vertinimas nėra šios bylos dalykas.

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad laikosi nuomonės, jog nagrinėdamas bylą teismas privalo įvertinti, ar tokio asmens parodymais galima remtis ir spręsti dėl G. Čekanauskui ir G. Valatkevičiui pateiktų kaltinimų pagrįstumo.

Teisėjai atkreipė dėmesį, kad viso proceso metu D. Zagreckas apklaustas ne vieną ir ne du kartus, kiekvieną kartą jis nurodydavo aplinkybes, kurios sutapo dalyje dėl susitikimų su G. Čekanausku laiko, vietos ir pokalbių temų.

„Tačiau jo parodymai faktiškai visą laiką buvo nevienodi aiškinant aplinkybes dėl pinigų, G. Čekanausko pozicijos ir atsakymų“, – paskelbė teismas.

D. Zagreckas teisme aiškino norėjęs, kad jo ginamajam nebūtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė, dėl to jis prašė G. Čekanausko pasikalbėti su bylą nagrinėjančiu teisėju ir sužinoti, kaip būtų galima to pasiekti.

Ką konkrečiai darė G. Čekanauskas, advokatas tvirtino nežinąs. Pasak jo, teisėjas niekada nėra sakęs, ar bus teigiamas, ar neigiamas rezultatas. G. Čekanauskas jam yra sakęs, kad kalbėjo su teisėju R. Švirinu, bet aiškaus atsakymo negavo.

Bylos duomenimis, pinigai – 17 tūkst. eurų – buvo paimti iš G. Valatkevičiaus, tačiau nebuvo perduoti G. Čekanauskui.

Teisėjai atkreipė dėmesį, kad, susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, D. Zagreckas 2019 metų kovą parašė pareiškimą, kuriame nesugebėjo tiksliai nurodyti sumos, jis teigė, kad G. Čekanauskui pasiūlė 10–15 tūkst. eurų, kad paveiktų teisėją R. Šviriną.

„Teismas šioje byloje nevertina D. Zagrecko elgesio, tačiau jo paties nurodomos prieštaringos aplinkybės dėl pinigų kiekio, dėl pinigų vartojimo savo reikmėms neleidžia paneigti minėtų jo kolegos prielaidų, kad pasakojimais apie galimybę daryti įtaką dirbusiems teisėjams, paprasčiausiai siekta nesąžiningai sureikšminti savo paslaugas ir užsidirbti“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismo teisėjai.

Buvęs advokatas D. Zagreckas dabar yra saugomas valstybės, jo parodymais remiamasi ir kitose byloje, kuriose įtarimai dėl galimos korupcijos pateikti buvusiems advokatams ir teisėjams. Valstybės saugomą liudytoją į apklausas teismuose atlydi kaukėti policijos pareigūnai.

Tuo metu kartu su G. Čekanausku teistą buvusį D. Zagrecko klientą G. Valatkevičių teismas pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vyras anksčiau teistas, jo teistumai neišnykę.

Pasak Vilniaus apygardos teismo, pokalbių detalės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad G. Valatkevičius norėjo, jog advokatas D. Zagreckas, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, paveiktų teisėją R. Šviriną.

„(..) pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė tam asmeniui – advokatui D. Zagreckui didesnės negu 250 MGL vertės kyšį“, – nusprendė teismas.

R. Švirinui įtarimai nebuvo pateikti, jis savo noru paliko darbą Kauno apygardos teisme ir perėjo dirbti į teismą Alytuje. 

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„G. Čekanauskas nieko nereikalavo – aš pats pasiūliau piniginį atlygį“, –  per Vilniaus apygardos teismo posėdį pirmadienį sakė D. Zagreckas.

Anot jo, G. Čekanauskas pinigų iš jo neėmė, nors šie jau buvo paruošti.

D. Zagreckas pirmadienį apklaustas buvusio teisėjo G. Čekanausko ir buvusio savo kliento Giedriaus Valatkevičiaus baudžiamojoje byloje.

Valstybės saugomą liudytoją į teismo salę atvedė du kaukėti policijos pareigūnai.

G. Čekanauskas nieko nereikalavo – aš pats pasiūliau piniginį atlygį.

„Aš viską esu išdėstęs ikiteisminio tyrimu metu, gyniau Giedrių Valatkevičių, tik paskui matydamas byloje subtilią situaciją, kreipiausi pagalbos, kad negautų realios bausmės. Kreipiausi į G. Čekanauską, kad pakalbėtų su bylą nagrinėjančiu teisėju R. Švirinu, jog nebūtų paskirta reali bausmė G. Valatkevičiui“, – sakė D. Zagreckas.

Jis minėjo, kad su teisėju G. Čekanausku buvo kurso draugai, teisėjo Rimo Švirino jis nepažinojo.

Gintaras Čekanauskas

D. Zagreckas sakė buvo susitikęs su G. Čekanausku prie teismo pastato Kaune bei Birštone. Į proceso dalyvių klausimus, kodėl G. Čekanauskui nebuvo perduoti pinigai, liudytojas atsakė, jog teisėjas jam pasakęs neturįs konkretaus atsakymo, kas bus su ta byla.

Prokurorė Vilma Vidugirienė D. Zagrecko teiravosi, ar tada kam nors dar sakė, kad ruošiasi perduoti pinigus, kad ketina paveikti teisėją.

„Garsiai apie tokius dalykus nekalbama“, – atsakė buvęs advokatas, tačiau pripažino, kad kalbėjo su kitu advokatu iš G. Valatkevičiaus bylos.

„Aš jam esu sakęs, kad reikia kažką daryti, kad ieškosiu galimybių paveikti teisėją R. Šviriną“, – pripažino buvęs advokatas.

Tam, kad jo klientas G. Valatkevičius išvengtų realios laisvės atėmimo bausmės iš viso buvo skirta 17 tūkst. eurų – 2 tūkst. eurų svarstyta perduoti G. Čekanauskui už tarpininkavimą, likusius galbūt prekybos žmonėmis bylą nagrinėjančiam teisėjui. Šiuos pinigus G. Valatkevičius iš Druskininkų atvežė į biurą Vilniuje tuometiniam savo advokatui G. Zagreckui.

„Mane domino pats rezultatas, o ne kas pasiims pinigus – G. Čekanauskas ar R. Švirinas. Gal sakiau G. Valatkevčiui, kad dėl rezultato gal reikia padidinti sumą“, – liudijo D. Zagreckas. Vyrai svarstė, kad gal per mažai pinigų siūlo.

D. Zagreckas iš G. Valatkevičiaus buvo paėmęs 3 tūkst. eurų honorarą, šie pinigai buvo skirti už advokato paslaugas ir, pirmos, ir apeliacinės instancijos teismuose.

G. Valatkevičių gynė prekybos žmonėmis byloje

Kauno apygardos teismui perduota baudžiamoji byla dėl 16 metų ir 18 metų vaikinų išnaudojimo. Vargingose šeimose augę jaunuoliai 2015 metais buvo išvežti į užsienį ir verčiami daryti nusikaltimus – jie iš namų ir automobilių vogė maisto produktus, įvairius daiktus, o grobį atiduodavo verbuotojams.

„Ten buvo du nukentėjusieji, į nepilnamečius nepanašūs, kadangi bet kokiu būdu buldozerio principu byla važiavo į priekį, o nukentėjusieji keitė parodymus du–tris kartus, bylos nagrinėjimo metu pakliuvo į kalėjimą. Vienas sakė, kad Kaune tardymo izoliatoriuje jam esą grasinta, kad pakeistų parodymus, net atliktas vidinis tyrimas buvo, suimtas buvo G. Valatkevičius“, – pasakojo D. Zagreckas.

Jis mano, kad toje byloje surinkti prieštaringi įrodymai, jie įvairiai galėjo būti vertinami.

„Mano tikslas buvo padėti žmogui, aš turbūt pasakiau, kad ieškosiu galimybės matydamas netiesą, gal aš pasiūliau“, – sakė buvęs advokatas, proceso dalyvių klausiamas, kas tokią sumą teisėjui papirkti sugalvojo ir kas buvo iniciatorius – advokatas ar klientas.

STT apklaustas gal 100 kartų

Per Vilniaus apygardos teismo posėdį pirmadienį paskelbti įvairūs tyrimo metu užfiksuoti D. Zagrecko apklausos protokolai, prisipažinimai raštu.

„Aš, įtariamasis Drąsutis Zagreckas, pareiškiu, kad padariau pranešimą (..). G. Čekanauskui pasiūliau 10–15 tūkst. eurų tikslu paveikti teisėją R. Šviriną, gailiuosi, žadu padėti atskleisti“, – užfiksuota viename rašte.

D. Zagreckas taip pat apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

„STT buvau apklaustas gal 100 kartų“, – tvirtino liudytojas.

Jis pernai nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nes bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo atskleisti kitus organizuotos grupės įvykdytus nusikaltimus.

Kitam kito kaltinamojo prekybos žmonėmis byloje D. Zagreckas gyrėsi, kad rado priėjimą prie teisėjo R. Švirino už 15 tūkst. eurų, šis yra geras žmogus, apie jį tik geri atsiliepimai, o „apeliaciniam procesui reikės papildomų investicijų“.

D. Zagreckas savo parodymuose minėjo tuometinį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką Aloyzą Kruopį, esą su juo būtų galima susitarti dėl šio teismo teisėjo prekybos žmonėmis byloje.

Generalinė prokuratūra baigus ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo G. Čekanausko prekybos poveikiu skelbė, kad ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad G. Čekanauskas pažadėjo paveikti teisėją R. Šviriną.

R. Švirinui įtarimai nebuvo pateikti, jis savo noru paliko darbą Kauno apygardos teisme ir perėjo dirbti į teismą Alytuje.

Vadinamoji teisėjų korupcijos byla dar tiriama. Įtarimų joje buvo sulaukę 14 teisėjų, jie pareigas yra palikę arba jų įgaliojimai sustabdyti. Dviejų teisėjų bylos jau pasiekė teismus, vienas – buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius – nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą.

Įtarimai tyrime taip pat buvo pateikti penkiems advokatams, du iš jų – D. Zagreckas ir Giedrė Cimbolienė – pernai nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat atleisti, nes bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo atskleisti kitus organizuotos grupės vykdytus nusikaltimus.

Pirmadienį trijų teisėjų kolegija – Daiva Kazlauskienė, Gintaras Dzedulionis ir Audrius Cininas – susirinko nagrinėti prekyba poveikiu kaltinamo buvusio Regionų apygardos administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko bylos.

Ši byla yra atskirta iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo, susijusio su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

Teisėjas G. Dzedulionis pranešė, kad spalio 13 dieną buvo gautas prokuroro M. Jovaišos pareiškimas, kuriame prašoma nuo bylos nagrinėjimo nušalinti du teisėjus – G. Dzedulionį ir A. Cininą. Kaip nušalinimo pagrindas nurodomas šių dviejų teisėjų kaip liudytojų apklausos vadinamoje teisėjų korupcijos byloje. Abu šie Vilniaus apygardos teismo teisėjai buvo apklausti Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) apie advokato Drąsučio Zagrecko galbūt padarytus nusikaltimus.

Prokuroras M. Jovaiša suabejojo teisėjų objektyvumu, nes šioje byloje jie taip pat turės vertinti D. Zagrecko parodymus, teisėjai gali būti neobjektyvūs priimdami nuosprendį G. Čekanausko byloje.

Valstybinį kaltinimą G. Čekanausko byloje palaikanti prokurorė Vilma Vidugirienė sakė palaikanti aukštesniojo prokuroro pareikštą nušalinimą teisėjams.

Teisėjai atkreipė dėmesį, kad nušalinimą gali reikšti tik procese dalyvaujantis prokuroras, atkreiptas dėmesys, kad prokurorė V. Vidugirienė anksčiau nušalinimų nereiškė.

G. Čekanausko advokatė Aušra Ručienė sakė, kad byloje yra duomenų, jog pati kolegija jau bandė nusišalinti.

Nėra pagrindo reikšti nušalinimo, keistai atsirado prašymas.

„Nėra pagrindo reikšti nušalinimo, keistai atsirado prašymas“, – per posėdį sakė ji.

Teisėjai nuo bylos nenusišalino, paskelbta, kad abu jie bandė nusišalinti dar prieš pradedant nagrinėti prekybos poveikiu bylą, tačiau teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas šio kolegų sprendimo nepatvirtino.

Byla nagrinėjama toliau, joje apklausiamas valstybės saugomas liudytojas buvęs advokatas D. Zagreckas.

Kaip skelbė prokuratūra, G. Čekanauskas kaltinamas pažadėjęs paveikti Kauno apygardos teismo teisėją, kad šis baudžiamojoje byloje priimtų palankų sprendimą ir atidėtų laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teisėsaugos teigimu, kitas šioje byloje kaltinamas asmuo – Giedrius Valatkevičius – ne kartą tarėsi, planavo ir derino su advokatu D. Zagrecku, kaip galėtų pasiūlyti, pažadėti, susitarti, duoti ir vėliau davė 17 tūkst. eurų kyšį, kad šis, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, paveiktų Kauno apygardos teismo teisėją, nagrinėsiantį G. Valatkevičiaus baudžiamąją bylą.

„Ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad G. Čekanauskas pažadėjo paveikti minimą teisėją“, – skelbė prokuratūra.

Minėtoje byloje G. Valatkevičius kaltintas dėl prekybos žmonėmis ir vaiko pardavimo.

D. Zagreckas pernai nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nes bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo atskleisti kitus organizuotos grupės įvykdytus nusikaltimus.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko teisėsaugos institucijų tyrimo grupė, kurią sudarė Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybų pareigūnai.

Tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento bei Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Vadinamoji teisėjų korupcijos byla dar tiriama.

Įtarimų šiame tyrime buvo sulaukę ir 14 teisėjų, kurie pareigas jau yra palikę arba jų įgaliojimai sustabdyti. Dviejų teisėjų bylos jau pasiekė teismus, vienas – buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą.

Įtarimai tyrime taip pat buvo pateikti ir penkiems advokatams, du iš jų – D. Zagreckas ir Giedrė Cimbolienė – pernai nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat atleisti, nes bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo atskleisti kitus organizuotos grupės vykdytus nusikaltimus.

Ši byla yra atskirta iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo, susijusio su aukšto rango teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

Anot prokuratūros, G. Čekanauskas yra kaltinamas pažadėjęs paveikti Kauno apygardos teismo teisėją, kad šis baudžiamojoje byloje priimtų palankų sprendimą ir atidėtų laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teisėsaugos teigimu, kitas šioje byloje kaltinamas asmuo – Giedrius Valatkevičius, ne kartą tarėsi, planavo ir derino su advokatu Drąsučiu Zagrecku, kaip galėtų pasiūlyti, pažadėti, susitarti duoti ir vėliau davė 17 tūkst. eurų kyšį, kad šis, pasinaudodamas savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, paveiktų Kauno apygardos teismo teisėją, nagrinėsiantį G. Valatkevičiaus baudžiamąją bylą.

„Ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad G. Čekanauskas pažadėjo paveikti minimą teisėją“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Minėtoje byloje G. Valatkevičius buvo kaltinamas dėl prekybos žmonėmis ir vaiko pardavimo.

Minėtoje byloje G. Valatkevičius buvo kaltinamas dėl prekybos žmonėmis ir vaiko pardavimo.

D. Zagreckas pernai nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nes bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo atskleisti kitus organizuotos grupės įvykdytus nusikaltimus.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko teisėsaugos institucijų tyrimo grupė, kurią sudarė Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybų pareigūnai.

Tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento bei Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Tai jau dvyliktoji iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo atskirta ir teismui perduota baudžiamoji byla. Išnagrinėtuose epizoduose šeši asmenys jau yra pripažinti kaltais, jiems skirtos baudos.

Taip pat, tai yra antroji byla, kurioje kaltinimai yra pareikšti buvusiam teisėjui. Iki šiol teismui perduota buvo tik buvusio Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano byla.

Ikiteisminiame tyrime šiuo metu yra daugiau kaip 30 įtariamųjų, tiriama daugiau kaip 140 galimų nusikalstamų veikų.

Įtarimų šiame tyrime buvo sulaukę ir 14 teisėjų, kurie pareigas jau yra palikę arba jų įgaliojimai yra sustabdyti. Dviejų teisėjų bylos jau pasiekė teismus, vienas – buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą.

Įtarimai tyrime taip pat buvo pareikšti ir penkiems advokatams, du iš jų – D. Zagreckas ir Giedrė Cimbolienė – pernai nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat buvo atleisti, nes bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo atskleisti kitus organizuotos grupės vykdytus nusikaltimus.

Iškalbinga replika

Šis jau buvęs Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas įtariamas pažadėjęs už 15 tūkst. eurų paveikti kolegą iš Kauno apygardos teismo, tačiau pastarasis lemiamu momentu, kaip įtariama, nėrė į krūmus.

Tai buvo pasakyta viešai dar prieš pusmetį – dabar jau buvusiam Kauno apygardos teismo teisėjui Rimui Švirinui perskaičius nuosprendį dviem dzūkams, kaltintiems prekyba žmonėmis ir vaiko pardavimu.

Vienas iš jų – tris kartus teistas 39-erių Giedrius Valatkevičius iš Druskininkų tuo metu kaip įtariamasis buvo suimtas ir  teisėjų korupcijos byloje. Įtarimai joje buvo pareikšti ir G.Valatkevičiaus advokatui iš Vilniaus Drąsučiui Zagreckui, kuris po mėnesio suėmimo buvo paleistas, nes, kaip skelbta, sutiko bendradarbiauti su šį tyrimą atliekančiais pareigūnais.

Dėl advokato D.Zagrecko suėmimo pratęsimo į teismą nesikreipta – skelbiama, kad jis sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.

Kovo 28-ąją G.Valatkevičius, išgirdęs, kad yra siunčiamas už grotų, tokį sprendimą paskelbusiam teisėjui R.Švirinui rėžė: "Visi žino, kad aš įtariamas jūsų papirkimu – turiu popierius! Mes gi bendrininkai, o jūs man skaitote nuosprendį!"

Po šiuos G.Valatkevičiaus kaltinimus vainikavusio trumpo R.Švirino sumišimo, šis galiausiai pareiškė, kad į repliką neatsakys, ir skubiai paliko posėdžių salę.

Tai buvo vienas iš paskutiniųjų R.Švirino nuosprendžių, prieš savo noru paliekant Kauno apygardos teismą. Nuo balandžio 2-osios jis pradėjo dirbti teisėju žemesnės instancijos Alytaus apylinkės teisme, kuriam vadovavo prieš pereidamas į Kauno apygardos teismą.

Skandalingi kaltinimai

G.Valatkevičius su D.Zagrecku buvo suimti R.Švirinui jau išėjus rašyti minėto kovo 28-ąją paskelbto nuosprendžio.

G.Valatkevičius šioje byloje kartu su Tomu Dapkūnu kaltinti prekyba žmonėmis ir vaiko pardavimu, nes vienam iš nukentėjusiųjų bylon sugulusių įvykių metu tebuvo šešiolika metų. Jie kaltinti pasinaudoję tuo, kad šis paauglys buvo priverstas slapstytis nuo policijos, kuri ieškojo jo dėl vagysčių. Šešiolikmetis ir ne per seniausiai pilnamečiu tapęs jo bendrininkas, kurio policija dar nebuvo demaskavusi, pabėgę iš gimtųjų Druskininkų apylinkių, tuo metu slapstėsi Vilniuje.

Remiantis kaltinamuoju aktu, naudojantis besislapstančiųjų pažeidžiamumu, sunkia materialine padėtimi ir priklausomybe nuo alkoholio bei narkotinių medžiagų, jiems buvo pasiūlyta vykti į Vokietiją, žadant ten gerą uždarbį. Verbuojamieji, neturėdami kito pasirinkimo, sutiko. Nepaisant to, kad jaunesnysis iš jų neturėjo asmens dokumento. Į užsienį šešiolikmetis buvo išvežtas su keleriais metais vyresnio asmens tapatybės kortele.

Pakeliui į Vokietiją, tiesiog automobilyje, jie buvo instruktuoti, ką ir kaip, pasiekus kelionės tikslą, reikės vogti. Ir pastarieji, neturėdami kitos išeities, nes buvo priklausomi nuo G.Valatkevičiaus ir T.Dapkūno dėl užsienio kalbos nemokėjimo, gyvenamosios vietos, jokių pajamų ar pažįstamų ir galimybės grįžti į Lietuvą neturėjimo, turėjo vogti iš Vokietijos parduotuvių alkoholinius gėrimus, maistą bei įrankius. Ir atiduoti grobį savo bosams.

Šešiolikmetis maždaug po poros savaičių, suveikus signalizacijai, įkliuvo Vokietijos policijai. Po pastarojo sulaikymo jo draugas buvo išgabentas į Prancūziją, kur toliau verstas vogti. Ir įkliuvo Prancūzijos teisėsaugininkams maždaug po mėnesio.

Įžūlėjo akyse

G.Valatkevičiaus ir T.Dapkūno byla nagrinėta Kauno apygardos teisme apie 20 mėnesių.

Apie pusmetį jos niekaip nepavyko atversti dėl teisiamųjų ligų. Vėliau nukentėjusieji netikėtai pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamieji, kurie, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo suimti, savo advokatų iniciatyva tuo metu jau buvo laisvėje. Ir netrukus jų atžvilgiu buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas – dėl poveikio vienam nukentėjusiųjų.

Prieš vieną iš teismo posėdžių jam buvo grasinta ir liepta pakeisti parodymus, tai jis ir padarė. Tačiau po to dar sulaukė ir fizinio smurto – jau reikalaujant susimokėti už esą padarytą moralinę skriaudą teisiamiesiems ir jų išlaidas advokatams.

Iš pradžių G.Valatkevičius su T.Dapkūnu naujame jų atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime vėl buvo suimti. Tačiau, nukentėjusiajam teisme tvirtinant, kad nebuvo jokio poveikio, vėl paleisti.

Galiausiai teisiamuosius ir šių advokatus pavyko pergudrauti, nukentėjusįjį, jo prašymu, apklausus dar kartą nuotoliniu būdu, o ne teismo salėje – už nugaros sėdint kaltinamiesiems.

Kaltinimą šioje byloje palaikiusi Kauno apygardos prokurorė Gabija Večerinskienė siūlė G.Valatkevičiui ir T.Dapkūnui septynerių metų įkalinimą.

G.Valatkevičių gynęs D.Zagreckas siūlė teismui skirti nukentėjusiajam psichiatrinę ekspertizę. O jo ginamąjį – išteisinti.

Teisėjas R.Švirinas pripažino G.Valatkevičių su T.Dapkūnu kaltais. Tačiau skyrė jiems pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikdamas laisvėje. Vienas iš tada R.Švirino paviešintų argumentų, kodėl skirta tokia bausmė, buvo teiginys, kad abu teisiamieji – recidyvistai.

Nuosprendis panaikintas

Kaip teigiama Lietuvos apeliacinio teismo pranešime apie nutartį panaikinti minėtą R.Švirino nuosprendį, apskųsdamas jį, G.Valatkevičius kaip vieną argumentų nurodė galimą šio teisėjo šališkumą.

Šis teiginys grįstas tuo, kad iki nuosprendžio priėmimo R.Švirinui buvo žinoma apie siekį per kitus asmenis papirkti jį dėl palankaus G.Valatkevičiui sprendimo, nes jis dėl to buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų.

G.Valatkevičius teigė esą sužinojęs, kad jį gynęs advokatas D.Zagreckas pasiūlė ar sutarė duoti kyšį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjui G.Čekanauskui, kuris pažadėjo paveikti ir papirkti R.Šviriną, iš minėtoje teisėjų korupcijos byloje jam įteikto įtarimo.

Belieka priminti, kad Regionų apygardos administracinio administracinio teismo Kauno rūmai, kuriuose tuo metu dirbo G.Čekanauskas, įsikūrę kaimyniniame Kauno apygardos teismui pastate.

Išklausyti ne per seniausiai panaikinto R.Švirino nuosprendžio G.Valatkevičius buvo atvežtas jau suimtas teisėjų korupcijos byloje.

G.Valatkevičiaus skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad yra pagrindo abejoti R.Švirino nešališkumu, nes jis priėmė apkaltinamąjį nuosprendį galbūt siekdamas išvengti įtarimų, kad jį buvo bandoma papirkti. Nes vadinamoji teisėjų korupcijos byla buvo plačiai aptarinėjama žiniasklaidoje ir sukėlė didelį rezonansą visuomenėje.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis panaikinti minėtą R.Švirino nuosprendį, kurį, beje, apskundė ir T.Dapkūnas, paskelbta rugsėjo 10-ąją, įsiteisėjo nuo jos paskelbimo dienos. Tačiau dar gali per tris mėnesius būti apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Skirtingi likimai

Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui, ji bus paskirta jau kitam teisėjui.

G.Čekanauskas, pritarus Teisėjų tarybai, kurios nariu pats buvo šešerius metus, rugsėjo 3-iąją Prezidento Gitano Nausėdos buvo atleistas dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Per daugiau kaip 25-erių metų karjerą teismų sistemoje G.Čekanauskas yra vadovavęs ir Prienų rajono apylinkės, ir Kauno administraciniam teismui, po teismų reformos tapusiam Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmais.

G.Čekanauskas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose jau nebedirba – atleistas už teisėjo vardo pažeminimą.

G.Valatkevičius, Kauno teisėsaugininkų duomenimis, netrukus po R.Švirino nuosprendžio iš suėmimo vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje buvo paleistas.

R.Švirinui įtarimai minėtoje byloje nėra pareikšti. Tačiau jis buvo apklaustas joje kaip liudytojas.

Abu šie teisėjai įtariami vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje.

Šiuos sprendimus prezidentas priėmė, atsižvelgęs į praėjusį penktadienį duotą Teisėjų tarybos patarimą.

Anksčiau G. Nausėda inicijavo korupcija įtariamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko, Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino ir Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio atleidimą. Pastarasis jau yra atleistas, o dėl E. Laužiko ir K. Gurino parlamentarai ketina balsuoti per rudens sesiją.

Prezidentas buvo į Teisėjų tarybą buvo kreipęsis ir dėl kitų įtarimų sulaukusių teisėjų, bet Teisėjų taryba atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį, Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją Arūną Kaminską.

Minėti teisėjai įtariami, kad ėmė kyšius už palankius sprendimus tiek administracinėse, tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose. Kyšių sumos galėjo siekti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.

Daugelis teisėjų yra viešai paneigę savo kaltę.

Iš viso teisėjų korupcijos tyrime įtarimai pateikti 48 asmenims.

Pagal Konstituciją ir įstatymus, apylinkės bei apygardų administracinių teismų teisėjus atleidžia prezidentas, gavęs Teisėjų tarybos pritarimą, o Lietuvos apeliacinio ir Aukščiausiojo teismų teisėjai atleidžiami prezidentui gavus dar ir Seimo pritarimą.