Pasak jo, jei bus suteikta daugiau paslaugų, bus apmokėta faktinė jų apimtis.

„Ministro Aurelijaus Verygos sprendimu, kuris jau yra publikuotas teisės aktų registre, visoms gydymo įtaigoms nuo kovo mėnesio iki karantino pabaigos yra garantuojama viena dvyliktoji metinės sumos, kuri numatyta galiojančioje sutartyje“, – spaudos konferencijoje sakė G. Kacevičius.

Pasak jo, tokia tvarka galios už paslaugas, suteiktas nuo kovo mėnesio iki karantino pabaigos, o jam pasibaigus, finansavimo „atidirbti“ nereikėtų.

„Tai reiškia, kad visoms gydymo įstaigoms, kurios turi sutartis su ligonių kasomis, garantuojamas finansinis stabilumas, nereikia ypatingai kažkaip taupyti, nes lėšos garantuotos, nepriklausomai nuo to kokios buvo suteiktos pagalbos apimtys“, – teigė G. Kacevičius. 

„Toms gydymo įstaigoms, kurios viršytų sutartis, tą vieną dvyliktąją, toms būtų mokama daugiau, atitinkamai pagal viršijimą“, – pridūrė jis.

G. Kacevičiaus teigimu penkių profesinių sąjungų medikams, kurie 2017 metais pasirašė sutartį su Sveikatos apsaugos ministerija, bus mokami 15 proc. atlyginimo priedai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. 

„Daliai medikų dabar tenka dirbti pavojingomis sąlygomis, susiduriant su infekuotais pacientais ar kolegomis. Pagal galiojančią Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos sutartį, (...) medikams, dirbantiems pavojingomis sąlygomis, garantuojamas 15 proc. atlyginimo priedas. Atitinkamas ministro A. Verygos teisės aktas yra pasirašytas, jis bus publikuotas rytoj (trečiadienį – BNS)“, – sakė jis.

Pasak G. Kacevičiaus, iš PSDF taip pat bus finansuojamos papildomos gydymo įstaigų išlaidos, pavyzdžiui, reikalingų apsaugos priemonių įsigijimas.

Ministras Aurelijus Veryga teigia, kad VLK vadovo pagrindinė užduotis bus toliau plėtoti paslaugų ir vaistų kompensavimą.

„Daugelis pacientų jau pajuto naudą įsigydami kompensuojamus vaistus ir gaudami naujai kompensuojamas paslaugas. Naujų tolimesnių sprendimų laukia visi sveikatos sistemos dalyviai – tiek pacientai, tiek medikai", – teigė A. Veryga.

G. Kacevičius, įgijęs gydytojo profesinę kvalifikaciją biomedicinos mokslų srityje, dirbo gydytoju ir ambulatorijos vedėju, dalyvavo įgyvendinant įvairius tarptautinius projektus.

Jis 1998–2004 metais vadovavo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, 2008–2018 metais buvo VLK Kainų ir klasifikacijų departamento vadovas, taip pat pusantrų metų laikinai vadovavo VLK.

Pastaruoju metu G. Kacevičius buvo Europos Sąjungos Dvynių projekto „Parama įgyvendinant privalomojo sveikatos draudimo sistemą Azerbaidžane“ konsultantas privalomojo sveikatos draudimo įdiegimo klausimais.

Nuolatinio VLK vadovo klausimas spręstas nuo 2014-ųjų, kai nuo pareigų po tuomet nepalankaus teismo sprendimo piktnaudžiavimo byloje buvo nušalintas ilgametis ligonių kasų vadovas Algis Sasnauskas. Užsitęsus teisminiams procesams, buvo skiriami laikini vadovai, pirmasis jų buvo G. Kacevičius.

2017-aisiais VLK direktoriaus konkursą buvo laimėjusi Jūratė Sabalienė, tačiau pernai A. Sasnauskas buvo išteisintas ir gegužės pabaigoje grąžintas į vadovus, J. Sabalienė perkelta į kitas pareigas. Liepą A. Sasnauskas vėl atleistas, įstaigai laikinai iki šiol vadovavo direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Teisės skyriaus vyriausios specialistės Žadvilės Abelienės paskyrimas VLK direktoriaus pavaduotoja Seimo Sveikatos reikalų komitetui sukėlė įtarimų.

Komitetas posėdyje šią savaitę su VLK vadovu aiškinosi, kodėl į šią naujai įsteigtą pareigybę nebuvo organizuotas konkursas. Komitetas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, Valstybės tarnybos departamentą, prašydamas išsiaiškinti, ar nėra pažeisti teisės aktai ir ar laikinai VLK direktoriaus pareigas einantis Gintaras Kacevičius nepiktnaudžiauja tarnybine padėtimi.

Komiteto atstovas konservatorius Antanas Matulas BNS sakė, kad įtarimų kelia tiek tai, jog iš kandidatės nereikalauta vadybinės patirties, tiek tai, kad paties G.Kacevičius sudaryta komisija rekomendavo Ž.Abelienei kategoriją pakelti nuo turėtos 13 iki 18.

„Komiteto manymu, šiuo atveju priėmimas į darbą buvo vykdomas neskaidriai. Matyt, yra kažkoks interesas, kaip supratau, tą interesą turi VLK laikinai pareigas einantis vadovas“, - aiškino A.Matulas.

„Vienu metu pakelta per penkias kategorijas - tad, be abejo, ten dirbantiems darbuotojams ir mums, komitetui, kilo įtarimas, kaip taip gali būti - arba kažkas proteguoja, arba kažkieno tai yra žmogus, arba kažkoks grupiokas, kursiokas, ar kažkokie kitokie interesai, gal politiniai, partiniai ryšiai. Į tokį didelį postą - pavaduotoju fondo, kuris valdo per 4 mlrd. litų (daugiau kaip 1 mlrd. eurų), paskirti žmogų, kuris neturi jokios vadybinės patirties, tai atsiprašau, mes tada taip ir gyvenam. Mano manymu, čia yra rimto, solidaus mokslininko, sveikatos politiko postas, o dabar skiriame eilinę teisės skyriaus darbuotoją“, - dėstė konservatorius.

VLK teigimu, antrojo direktoriaus pavaduoto pareigybę įsteigė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Pareigas Ž.Abelienė turėtų pradėti eiti nuo spalio 1 dienos.

VLK teigia, kad ji į aukštesnes pareigas perkelta įvertinus jos veiklą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje. Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad „į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (...) ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus“.

VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė BNS teigė, jog komisija vertinimo metu nustatė, kad Ž.Abelienė atitinka direktoriaus pavaduotojui keliamus reikalavimus ir jos tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“.

„VLK pretendentų į laisvas pareigybes visada pirmiausia ieško institucijos viduje, tarp esamų darbuotojų. Taip siekiame skatinti žmones, dirbančius mūsų kolektyve, nuolat tobulėti, juos motyvuoti, o geriausius – paaukštinti pareigose, kai tokia galimybė yra. Be to, vertiname, kad mūsų institucijoje dirbantys žmonės yra įsigilinę į sudėtingą sveikatos apsaugos ir privalomojo sveikatos draudimo sistemas, į juos reikia mažiau investuoti laiko bei lėšų, norint apmokyti, nei į žmones, ateinančius iš kitų sričių“, - aiškino L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

R.Šalaševičiūtė BNS savo aiškino, kad VLK laikinasis vadovas su ja buvo suderinęs sprendimą pavaduotoją skirti ne skelbiant konkursą, o perkeliant darbuotoją.

„Darbuotoja, kuri pretendavo, buvo pristatyta, bendravau su ja, jinai man padarė pakankamai gerą įspūdį. Tačiau kokią ji turi kategoriją, kokios reikalaujama ir kad bus per vertinimą keliama, aš tų duomenų neturėjau. Buvo kalbama, kad konkurso neskelbs, kad bus neeilinis vertinimas, bet laikinasis direktorius su manimi nesitarė dėl kategorijų“, - aiškino ministrė.

Jis teigė pavedusi ministerijos teisininkams ir personalo specialistams išsiaiškinti, ar VLK pavaduotojas skyrimas vyko pagal įstatymus.

„Šiandien turiu gauti atsakymus raštu. Žodžiu mane patikino, kad jokių teisinių klaidų nepadaryta“, - teigė R.Šalaševičiūtė.

Nuo spalio 1 dienos VLK direktoriaus pavaduotojos pareigas pradedanti eiti Ž.Abelienė kuruos teisės, dokumentų valdymo, bendrųjų reikalų, personalo ir kokybės vadybos sritis.

Ž.Abelienė VLK dirba aštuonerius metus.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad norint pažaboti piktnaudžiavimą skiriant ortopedijos priemones, daliai pacientų tampa privalomi specialūs radiologiniai tyrimai.

„Mūsų sugriežtintoje tvarkoje yra aiškiai įvardyta, kad dažniausiai suaugusiems kompensuojamos priemonės skiriamos bus griežčiau - tik atlikus radiologinius patikrinimus. Populiariai kalbant, reikalinga rentgeną atlikti, kad būtų matyti, ar tikrai tam žmogui turi būti skirta ir atitinkamai įrašas ligos kortelėse ir dokumentuose toks turės būti. Man atrodo, kad skaidrumą tikrai tai padės užtikrinti“, - teigė R.Šalaševičiūtė.

Anot ministerijos, tokie tyrimai bus reikalingi, kai bus norima išduoti iki šiol dažniausiai kompensuotus ortopedijos gaminius suaugusiems, kurių kompensavimo srityje būdavo fiksuojami pažeidimai.

Ketvirtadienį per spaudos konferenciją ministrė bei laikinasis Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius paragino gyventojus, kuriems išduotos nereikalingos ortopedijos priemonės, grąžinti šiuos gaminius. Be to, VLK ir Lietuvos samariečių bendrija pasirašė bendradarbiavimo sutartį siekiant skatinti žmonių sąmoningumą, kad jie netoleruotų korupcijos šioje srityje.

„Iš tų pažeidimų, kuriuos mes nustatėme, akivaizdžiai matyti, kad (...) kompensuojamos priemonės net gydytojų skiriamos ne tiems, kam reikia, arba net tiems, kur visiškai nereikia. Net yra tokių atvejų (...), kur net pilietis nežinojo, kad jam buvo skirta ir jam tokių kompensacinių ortopedinių priemonių visiškai nereikėjo“, - tvirtino ministrė.

Gyventojai raginami atiduoti ir mirusių artimųjų naudotas ortopedijos priemones. Grąžintos kokybiškos priemonės kartu su samariečiais bus išdalytos jų laukiantiems.

„Reikia įvardyti ir ramentus, ir lazdas, nes iš tiesų mes turime, aš bent kiek žinau, net ir didžiosiose Vilniaus ligoninėse benamių, vienišų, kurie nevaikščioja, nes neturi ramentų arba lazdų“, - kalbėjo ministrė.

Pastaraisiais metais ortopedijos priemonėms kompensuoti VLK skiria maždaug po 10 mln. eurų per metus. Dėl nustatytų pažeidimų įsisavinant valstybės lėšas šiuo metu sustabdytas dviejų gamintojų priemonių kompensavimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, dar dėl dviejų gamintojų VLK tyrimai tebevyksta, juos numatoma baigti rugsėjį.

„Ortopedijos įmonės turbūt būtų vienos problemiškiausių partnerių. Susidaro įspūdis - tikrai nenorėčiau sakyti, kad visoms, bet kai kurioms iš jų turbūt pelnas labiau rūpi negu pacientų poreikių tenkinimas. Mes, žinoma, imamės priemonių - tų, kurios yra mūsų galioje, kad piktnaudžiavimams užkirtume kelią, ir tai stengiamės daryti ne tik kotroliuodami ortopedijos įmones, bet ir įtaukdami visuomenę į tą veiklą“, - sakė G.Kacevičius.

Seimo Antikorupcijos komisija yra gavusi informacijos, kad ortopedinės avalynės gamintojai naudoja standartinius serijiniu būdu pagamintus gaminius, tačiau juos nurodo kaip individualiai pacientui pagamintus ir taip gauna gerokai didesnį apmokėjimą iš PSDF biudžeto lėšų. Dėl šių ir kitų pažeidimų komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą.

Anot G.Kacevičiaus, anksčiau į teisėsaugą kreipėsi ir pati VLK, tačiau tyrimai nebūdavo pradedami. Jis taip pat sakė neturintis informacijos, kad skirstant finansavimą ortopedijos priemonių gamintojams būtų piktnaudžiavę VLK darbuotojai.

„Gerbiamas Seimo narys Vitalijus Gailius mini tokias kaip ir užuominas apie tai, kad galbūt ir VLK tarnautojai, ir pareigūnai kažkaip ne visai tinkamai sprendžia tuos klausimus, tai aš tikiu, kad tikrai žmonės dirba profesionaliai ir atsakingai, bet jeigu paaiškėtų, kad yra kitaip, tai, be jokios abejonės, mes tada imsimės priemonių, kurias teisės aktai numano. Kol kas tokių faktų, kurie leistų įtarti, kad mūsų darbuotojai dirbo netinkamai, aš neturiu“, - teigė G.Kacevičius.

Po nepalankaus teismo sprendimo nušalintą Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorių Algį Sasnauską pavaduos VLK Draudimo plėtros departamento direktorius Gintaras Kacevičius.

Tai BNS trečiadienį patvirtino sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Ji žurnalistams trečiadienį taip pat teigė, kad ministeriją jau pasiekė teismo dokumentai dėl A.Sasnausko, tad neliko kliūčių jį oficialiai nušalinti.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį A.Sasnauską pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo ir skyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui. Nuteistasis negalės be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo išvykti ilgiau nei septynioms paroms.

Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl 2009 metais VLK organizuotų ir vykdytų viešųjų intelektualinės saugos paslaugų pirkimų. Teisėsauga nustatė, kad realiai konkursais siekta pirkti paslaugą pasiklausymo aparatūrai aptikti ir jai neutralizuoti.

Šią paslaugą ketinusiam teikti bendrovės „Gelsauga“ apsaugos ekspertui Robertui Janickui teismas skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui.

Anot teisėsaugos, A.Sasnauskas norėjo sužinoti, ar jo kabinete nėra sumontuota pasiklausymo aparatūra. Iš bendrovės „Gelsauga“ gauta įranga turėjo aptikti ir neutralizuoti slaptą pasiklausymo aparatūrą. Specialiųjų tyrimų tarnybos teigimu, A.Sasnauskas nusprendė organizuoti pirkimo procedūras taip, kad būtų sudarytos sąlygos nugalėtoju pripažinti bendrovę „Gelsauga“.

Teismas padarė išvadą, kad A.Sasnauskas panaudodamas savo einamas pareigas siekė, kad VLK lėšomis būtų finansuojamos privačios paslaugos, „ir ne bet kokios paslaugos, o tokios, kuriomis būtų siekiama apsisaugoti nuo galimų teisėsaugos institucijų tyrimų“.

A.Sasnauskas savo kaltę neigia ir žada teismo nuosprendį skųsti.