Smegenų autopilotas
2016 m. Diuko universiteto (JAV) atliktas tyrimas atskleidė, kad net 45 proc. mūsų kasdien atliekamų veiksmų yra ne sąmoningi sprendimai, o automatiniai įpročiai. Anot mokslininkų, automatizuodamos mūsų veiksmus smegenys taip taupo energiją ir pastangas sudėtingesniems veiksmams. Todėl ryte atsikėlę tarsi automatiškai išsivalome dantis, nusiprausiame po dušu, suvalgome pusryčius ir važiuojame į darbą.
G. Jonaitytės teigimu, norint pakeisti automatinius tapusius savo įpročius, prireiks pastangų ir tam tikrų veiksmų reguliaraus kartojimo. Būtent dėl šios priežasties daugelis žmonių neįgyvendina savo tikslų ir grįžta prie senųjų įpročių.
„Mūsų smegenys taip sutvertos, kad jos visais būdais bando mums palengvinti kasdienybę. Labai pavargtume, jei turėtume apgalvoti kiekvieną savo veiksmą. Todėl smegenys pasirūpina, kad daug mūsų kasdienių veiksmų vyktų automatiškai ir mums nereikėtų nuolat įtemptai mąstyti. Deja, šis smegenų bruožas mums neretai sutrukdo įgyvendinti svarbius tikslus. Naujo įpročio įvedimas į kasdienybę yra netrumpas procesas, tad dalis žmonių pasiduoda, – sako ekspertė. – Pagalvokime apie automobilio vairavimą. Važiuodami mums puikiai pažįstamu keliu atsipalaiduojame, ramiai dairomės pro langą, klausomės radijo. Tačiau prireikus važiuoti visiškai nežinomu keliu, įsitempiame, jaučiamės nejaukiai, nes tai mums naujas įprotis. Lygiai taip pat yra su bandymu sportuoti ar sveikiau maitintis. Kadangi šie įpročiai mums yra nauji, jaučiamės tarsi ne savo rogėse. Be to, norint prisijaukinti naują įprotį, būtina atsikratyti ir seno, automatinio. Pavyzdžiui, ne tik valgyti daugiau daržovių, bet ir atprasti kas vakarą prie televizoriaus kimšti saldumynus, nesveikus užkandžius.“
Rezultatas: „Jei paklaustumėte, ką man davė sveikų įpročių ugdymas, atsakymas būtų lengvai pamatuojamas – aštuoniolika metų nekintantį svorį, dešimt metų besiplečiantį verslą“, – sako G. Jonaitytė. G. Jonaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Pasak pašnekovės, dėl šios priežasties apie 80 proc. Naujųjų metų pažadų nustojami įgyvendinti jau vasarį.
„Pastebiu, kad žmonės išsikelia naujų tikslų, tačiau jų įpročiai pasilieka seni. Kaip tada įgyvendinti užsibrėžtą tikslą? Dažnai nesuprantama, kad, norint pasikeisti, reikės pakeisti ir žalingą įprotį, – atkreipė dėmesį ji. – Pavyzdžiui, žmogus nori gerti mažiau kavos, tačiau rytais varginantis galvos skausmas jį priverčia ir vėl grįžti prie šio įpročio. Tokiu atveju reikėtų ne tik stengtis gerti mažiau kavos, bet ir išsiaiškinti galvos skausmo priežastis. Galbūt ją skauda dėl per mažo fizinio aktyvumo ar gryno oro trūkumo, nervinio išsekimo? Vadinasi, norint sumažinti išgeriamą kavos kiekį, reikės pradėti daugiau judėti lauke.“
Į sėkmę – mažais žingsniais
G. Jonaitytės teigimu, išsikeltą tikslą galima pasiekti naują įprotį pavertus automatiniu. Tada jis nebekels iššūkių, nes bus atliekamas tarsi autopilotu. Vis dėlto, tam prireiks mažiausiai dviejų trijų mėnesių.
„Šiuo metu labai populiarios 21-os dienos įpročių įgyvendinimo programos. Tačiau jos yra mitas, nes tiek laiko tiesiog per mažai, kad galėtum prisijaukinti įprotį, kuris išliktų visą gyvenimą. Du trys mėnesiai jau yra tas periodas, kai įprotį galima paversti automatiniu ir apie jį nebegalvoti, – paaiškina geros savijautos ekspertė. – Be to, moksliškai įrodyta, kad per šį laikotarpį sėkmingai galima paversti automatiniais ne daugiau kaip du tris įpročius. Kitaip žmogui bus tiesiog per sunku. Kai keičiami vos pora įpročių, jie sėkmingai, žingsnis po žingsnio, įtraukiami į esamą gyvenimo būdą ir žmogui keistis tampa kur kas maloniau. Sutikite, jei įgyvendinami pokyčiai neteiks jokio malonumo, tik kels kančią, žmogus tikrai nepasieks užsibrėžtų tikslų. Labai svarbus ir veiksmų nuoseklumas, kuris neleis palūžti įgyvendinant tikslus ir sugrįžti prie senosios kasdienybės.“
Pasak ekspertės, svarbu neužsibrėžti sau pernelyg kardinalių pokyčių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl naujamečiai pažadai lieka neįgyvendinti.
„Būna žmonių, kurie nori pradėti sportuoti, tačiau niekaip nesugeba bent jau išeiti pasivaikščioti. Jeigu toks žmogus išsikels tikslą kasdien eiti į sporto salę, jam bus per sunku, greitai pritrūks motyvacijos. Be to, mes apskritai labai priešinamės kardinaliems pokyčiams ir jų vengiame. Todėl geriausia užsibrėžti vieną ar du įgyvendinamus tikslus, kuriuos pakeisime ir juos reguliariai atliksime, – sako ji. – Labai dažnai tikslų įgyvendinti nepasiseka vien dėl to, kad žmogaus užmojai buvo grandioziniai ir realybėje tiesiog neįgyvendinami.“
Mūsų smegenys taip sutvertos, kad jos visais būdais bando mums palengvinti kasdienybę. Labai pavargtume, jei turėtume apgalvoti kiekvieną savo veiksmą.
Svarbiausia – aiškus tikslas
Anot G. Jonaitytės, dažniausiai žmonėms nepavyksta įgyvendinti užsibrėžtų pokyčių todėl, kad jie juos netaisyklingai suformuoja, – tikslai neaiškūs, neapčiuopiami, nepamatuojami.
Taisyklingas savo tikslų suformavimas yra didelė dalis galutinės sėkmės. Formuluojant tikslus, siūlau vadovautis pasaulyje populiaria S.M.A.R.T. metodika, teigiančia, kad tikslai turi būti konkretūs, išmatuojami, realistiški, įgyvendinami, jums prasmingi, turėti nustatytą įgyvendinimo laiką. Tada žmogus galės susidaryti aiškią žingsnių seką, turės planą, žinos, ko jis siekia ir kada turi tai pasiekti, galės fiksuoti pokytį ir jį išmatuoti“, – atskleidžia ji.
G. Jonaitytės teigimu, blogo tikslo pavyzdys būtų „pradėsiu valgyti daugiau daržovių artimiausiu metu“. Tai visiškai nekonkretu, nes neaišku, kokių daržovių. Šis tikslas yra neišmatuojamas, nes neapibrėžta, kuo vertinsime savo pažangą.
„Šis tikslas nerealistiškas, kadangi „daugiau“ nenurodo, kiek tiksliai daržovių suvalgysime. Toks tikslas neturi prasmės – žmogus nepaaiškina, kodėl jis tai daro. Neįvardytas aiškus tikslo įgyvendinimo laikas, neaišku, per kiek laiko žmogus įgyvendins šį tikslą“, – pabrėžia ji.
Gerai suformuotas tikslas būtų: valgysiu žalialapių salotų (konkretumas) tris kartus per savaitę (realistiška ir įgyvendinama) su mėsa, kadangi žalialapės salotos padeda virškinti gyvulinius riebalus ir jaustis lengviau (prasminga) pusę metų (pamatuojama, galima įvertinti pažangą, imtis tolesnių veiksmų).
Kokie įpročiai jums trukdo?
Ekspertės teigimu, svarbu įvardyti, koks konkretus įprotis jums trukdo siekti savo tikslų ir kaip jį turėtumėte pakeisti. Pavyzdžiui, galbūt jūsų tikslą – numesti 10 kg per tris mėnesius, pasiekti trukdo įprotis vakarais prie televizoriaus valgyti traškučius. Šį įprotį pakeitus į pjaustytų morkų su avinžirnių padažu valgymą, būtų galima lengviau reguliuoti alkio jausmą ir svorį.
„Neretai žmonės mąsto tik apie rezultatą – tarkime, sulieknėti ir įtilpti į suknelę. Tačiau nepagalvoja, kokius įpročius reikės pakeisti, kad tai pasiektų. Tikimasi tarsi stebuklingos piliulės, kurią išgėrus viskas pasikeis. Pokyčiai – ne vienkartinis poelgis, o kasdienių įpročių įgyvendinimo rezultatas. Nei per vieną naktį, nei per dvi savaites nepasikeisime. Tai yra procesas, kurio metu suformuoti nauji įpročiai, idealiu atveju, tęsiasi visą gyvenimą“, – pastebi pašnekovė.
Remdamasi patirtimi ir moksline praktika, savo pačios sukurtoje „Sveikų įpročių ugdymo programoje“ G. Jonaitytė dalijasi žiniomis, kaip sėkmingai įgyvendinti tikslus ir suformuoti įpročius, kurie tęstųsi visą gyvenimą.
„Mano tikslas – motyvuoti žmones, kad jie ne tik pasiektų išsikeltus tikslus, bet ir tęstų suformuotus naujus sveikus įpročius visą gyvenimą. Tai tikrai įmanoma! Jei paklaustumėte, ką man davė sveikų įpročių ugdymas, mano atsakymas būtų labai išmatuojamas – aštuoniolika metų nekintantį svorį, dešimt metų besiplečiantį verslą. Sveikų įpročių tęstinumas yra be galo svarbus, nes žmonės dažnai ilgainiui sugrįžta prie senų įpročių. Tad norisi paskatinti atrasti savo vidinę galią ir nenustoti siekti savo tikslų“, – sako geros savijautos ekspertė.
