„Vakar Panevėžyje „Rimi“ pirkti granatai. Akcija. Pirkti ne todėl, kad akcija, o todėl, jog tuo metu labai reikėjo. Noriu įspėti kitus pirkėjus. Nepirkit, nors iš išvaizdos jie atrodo gražiai. Labai nemalonu. Grąžinti neturiu galimybės, gyvenu ne Panevėžyje“, – sausio 8-ąją socialiniame tinkle „Facebook“ rašė moteris.

Už „Rimi“ komunikaciją atsakinga Gabrielė Šerėnienė, sužinojusi, kad klientė parduotuvėje įsigijo nekokybiškų vaisių, apgailestavo, jog teko susidurti su tokiu nemalonumu.

Feisbuko nuotr.

„Dėkojame, kad atkreipėte dėmesį į šį atvejį ir apgailestaujame, kad pirkėjai teko patirti nemalonumų apsiperkant mūsų parduotuvėje. Maloniai kviečiame ją kuo greičiau kreiptis į mūsų Klientų aptarnavimo centrą dėl prekės kainos kompensacijos. Tuo pačiu norėtume patikinti, kad kokybės užtikrinimas yra vienas iš mūsų veiklos prioritetų, todėl šis atvejis bus išsamiai įvertintas ir imsimės priemonių, kad tai nepasikartotų“, – komentavo specialistė.

Sėklas vadino brangakmeniais

Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė tikina – šie vaisiai jau tūkstančius metų garsėja kaip superproduktai, todėl jais mėgautis turėtų kiekvienas. Tai tik patvirtina turtinga granatų istorija, menanti seniausių civilizacijų laikus.

„Pats vaisiaus pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „pomum granatum“. Jis reiškia obuolį su daugybe sėklų. Pastarosios senovės poetų netgi vadintos brangakmeniais. Tuo metu dalis kultūrų tiki, kad Rojaus vaisius buvo ne obuolys, o būtent granatas. Tačiau tai – tik dalis jo mitologijos. Granatai yra vieni seniausių pasaulyje vaisių ir patenka į penketuką kartu su alyvuogėmis, vynuogėmis, datulėmis bei figomis. Jie svarbūs kone kiekvienai religijai, savo gydomosiomis savybėmis žavėjo garsiausius gydytojus, buvo garbinami žinių ir karalių. Taigi granatus nuo seno supo pagarba ir magija“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Gudrybė, kaip sėklas paruošti valgymui

Pradėti auginti Artimuosiuose Rytuose, o vėliau išplitę į Vakarų Aziją, Viduržemio jūros regioną ir Ameriką, granatai supervaisiaus titulą pelnė ne veltui. Todėl paklausta, kuo jie tokie ypatingi, B. Baratinskaitė vardina pagrindines naudas sveikatai.

„Šie vaisiai ir iš pastarųjų spaudžiamos sultys garsėja priešvėžinėmis bei antioksidacinėmis savybėmis. Granatuose gausu kalio, mangano, geležies ir vitamino C. Taip pat – cukraus, todėl vaisių sultis reikėtų gerti su saiku. Rekomenduojama paros norma yra viena stiklinė. Tačiau ir jos pakanka, kad organizmas įsisavintų pakankamai medžiagų, būtinų vėžinių susirgimų prevencijai, kovojant su padidėjusiu cholesterolio kiekiu. Granatai taip pat gali padėti normalizuoti kraujo spaudimą, apsaugoti nuo širdies priepuolių, insulto, Alzhaimerio ligos“, – apie naudą kalba kulinarijos ekspertė.

Ji priduria: šis vaisius yra puikus maistas žarnyno gerosioms bakterijoms. Be to, turėdami gausų vitaminų bei naudingųjų medžiagų kiekį, granatai ypač tinka valgyti šaltuoju sezonu. Mat jie gali padėti sustiprinti imuninę sistemą.

„Visgi, neretai susiduriama su iššūkiu, kaip granatą valgyti. Dažniausiai žmonės išrankioja po vieną sėklą, lupa vaisiaus plėveles, bando daužyti, kad sėklos iškristų į dubenį. Tačiau yra daug paprastesnis būdas. Granatą aštriu peiliuku reikėtų įpjauti žemiau vaisiaus karūnos visu perimetru. Tada švelniai nukelti atpjautą dalį ir gražiai nuimti susidariusį „stogelį“, o ties granato sėklų jungiamosiomis plėvelėmis nuo viršaus į apačią padaryti vertikalias įpjovas. Štai ir beveik viskas: dar belieka atsargiai praskėsti susidariusias skilteles bei išimti centrinę šerdį. Taip granatas ir yra paruošiamas valgyti“, – patarimais dalijasi kulinarijos ekspertė.

Tinkamai išlukštenus šio vaisiaus sėklas, anot B. Baratinskaitės, atsiveria beribės jų panaudojimo virtuvėje galimybės. Todėl granatai, pašnekovės teigimu, puikiai tinka gardinti pačius įvairiausius patiekalus – mėsos, daržovių valgius, salotas, gaminti desertus, o su sultimis – skirtingus kokteilius.

„Šie vaisiai ypač populiarūs Viduržemio jūros virtuvėje. Todėl tobulai dera su žuvimi, daržovėmis, sūriais. Granato skoninės savybės su kitais ingredientais tampa tik ryškesnės, taigi šis vaisius gali tapti nuostabiu, gaiviu ir išraiškingu daugelio kulinarinių šedevrų akcentu“, – reziumuoja B. Baratinskaitė.

Dėl to grupė mokslininkų iš EPFL ir kompanija „Amazentis“ nusprendė išsamiau panagrinėti šio raudonojo vaisiaus savybes. Jie atrado, kad granatų sudėtyje esanti molekulė, paveikta žarnyno bakterijų, paskatina raumenų ląsteles apsisaugoti nuo pagrindinių senėjimo priežasčių. Su nematodais (apvaliosiomis kirmėlėmis) ir graužikais atlikti bandymai davė stebinančių rezultatų. Šiuo metu tebevyksta klinikiniai bandymai su žmonėmis, tačiau jau gauti pradiniai rezultatai skelbiami žurnale „Nature Medicine“.

Mums senstant, ląstelėms tampa vis sunkiau perdirbti mūsų jėgainėmis vadinamas mitochondrijas. Pastarosios nebegali atlikti savo gyvybiškai svarbios funkcijos ir kaupiasi. Šis degradacinis procesas paveikia daugelį audinių, įskaitant raumenis, kurie bėgant metams silpsta.

Įtariama, kad prastai veikiančių mitochondrijų susikaupimas gali būti viena iš tokių senėjimo ligų, kaip Parkinsono liga, priežasčių.

Viena molekulė veikia, kaip Dovydas prieš Galijotą

Mokslininkai nustatė, kad tik viena molekulė, veikdama visiškai nepriklausomai, gali atkurti ląstelių gebėjimą perdirbti defektyvių mitochondrijų komponentus. Ir ši molekulė vadinama urolitinu A. „Tai yra vienintelė žinoma molekulė, kuri gali atkurti mitochondrijų valymo procesą, vadinamą mitofagija, – sakė vienas iš tyrimo autorių Patrickas Aebischeris. – Tai visiškai natūrali medžiaga, jos poveikis yra galingas ir pamatuojamas.“

Tyrimą atlikę mokslininkai iš pradžių savo hipotezę patikrino atlikdami bandymus su įprastais bandomaisiais – nematodais c elegans, nes šios kirmėlės jau po 8–10 dienų yra laikomos „senomis“. Urolitinu A paveiktų kirmėlių gyvenimo trukmė pailgėjo daugiau nei 45 proc., lyginant su kontroline grupe.

Šie daug žadantys pirmieji tyrimų rezultatai paskatino mokslininkus atlikti tyrimus su gyvūnais, kurie turi daugiau bendro su žmonėmis. Tyrimų su graužikais metu, kaip ir tyrimų su kirmėlėmis metu, buvo pastebėtas ženklus mitochondrijų sumažėjimas, kas rodo, kad vyko aktyvus ląstelių perdirbimo procesą. Senų (vyresnių nei dvejų metų amžiaus) žiurkių ištvermė bėgant padidėjo 42 proc., lyginant su pelėmis kontrolinėje grupėje.

Vyksta tyrimai su žmonėmis

Prieš bėgdami pirkti granatų turėtumėte žinoti, kad minėtos molekulės yra ne pačiuose vaisiuose, o jų vadinamajame prekursoriuje, arba pirmtake. Ir ši molekulė virsta urolitinu A paveikta žarnyne esančių bakterijų. Dėl to pagaminamas urolitino A kiekis gali smarkiai svyruoti, priklausomai nuo gyvūnų rūšies ir jo žarnyno mikrofloros. Kai kurių gyvūnų organizme jis visai negaminamas. Jeigu ir jūs esate vienas iš tokių nelaimingųjų, granatų sultys jums nepadės.

Tiesa, mokslininkai jau dirba siekdami padėti žmonėms, kurių organizme nėra tinkamų bakterijų. Tyrimo bendraautoriai jau įkūrė startuolį „Amazentis“, kuris sukūrė metodą, kaip užtikrinti, kad žmogus gautų tiksliai „sukalibruotą“ urolitino A dozę. Šiuo metu bendrovės atlieka pirmuosius klinikinius bandymus Europos ligoninėse, kurių metu tiriamas molekulės poveikis žmonėms. Vienas iš tyrimo autorių Johanas Auwerxas sako, kad būtų stebėtina, jeigu urolitinas A neturėtų poveikio žmonėms.

„Tokios evoliuciškai tolimos rūšys, kaip kirmėlės ir žiurkės, į tą pačią medžiagą reaguoja panašiai, tai yra geras ženklas, rodantis, kad prisilietėme prie labai svarbaus gyvų organizmų mechanizmo“, – sakė jis.

Mokslininkų teigimu, urolitinas A yra dešimtis milijonų metų vykusios paralelios evoliucijos tarp augalų, bakterijų ir gyvūnų produktas.

Pasak vieno iš tyrimo autorių ir „Amazentis“ vadovo Chriso Rinscho, šis evoliucinis procesas paaiškina molekulės efektyvumą.

„Urolitino A pirmtakų (prekursorių) randama ne tik granatuose, bet mažesniais kiekiais ir daugelyje riešutų bei uogų. Tačiau tam, kad jo pasigamintų žarnyne, bakterijos turi sugebėti suskaldyti tai, ką mes valgome. Kai virškinimo metu pagaminama mums naudinga medžiaga, natūrali atranka pasirenka tiek tą bakteriją, tiek ir jos šeimininką. Mūsų tikslas yra griežtų klinikinių tyrimų metu patvirtinti, kad visi gali gauti naudos iš šios milijonų metų evoliucijos produkto“, – sakė jis.

EPFL mokslininkų atlikti tyrimai suteikia visiškai naujų galimybių kovoti su raumenų degeneracija senstant, taip pat galimai užkirsti kelią kitam senėjimo poveikiui. Padėdamas mūsų organizmui atsinaujinti urolitinas A taip pat sėkmingai galėtų būti naudojamas ten, kur daugelis vaistų, kurių dauguma naudojama raumenų masei padidinti, nebuvo efektyvūs.

J. Auwerxas, neseniai žurnale „Science“ paskelbęs apie atrastą kitą su senėjimu kovoti padedančią molekulę, pabrėžia itin didelę tokių tyrimų svarbą. „Mitybinis požiūris atveria teritoriją, kurios tradicinė farmacija niekada netyrinėjo. Tai tikra mokslinės paradigmos pokytis“, – pabrėžė jis.