Pasak policijos, šią savaitę buvo identifikuotos paskutinės dvi aukos ir pareigūnai yra įsitikinę, kad daugiau dingusiųjų nėra. Jauniausia auka yra pirma laiko gimęs kūdikis, miręs gimdant dūmais apsinuodijusiai ir į ligoninę paguldytai moteriai.

223 žmonės iš birželio 14-osios gaisro išsigelbėjo.

Mėnesius policija nurodydavo, kad per gaisrą, įsiplieskusį nuo sugedusio šaldytuvo viename bute, o paskui apėmusį visą daugiaaukštį pastatą, žuvo maždaug 80 žmonių. Išgyvenusieji buvo nusivylę, kad aukoms identifikuoti ir galutiniam žuvusiųjų skaičiui nustatyti prireikė labai daug laiko.

Pareigūnai sakė, kad aukas buvo sunku atpažinti, nes išdegusiuose butuose dėl didžiulės temperatūros palaikai buvo itin smarkiai apdegę.

Policijos viršininkas Stuartas Cundy (Stiuartas Kandis) ketvirtadienį sakė, kad policininkų, teismo antropologų, archeologų ir odontologų komandos „identifikuodamos žmones praplėtė ribas to, kas moksliškai įmanoma“.

„Kai gaisras buvo pagaliau užgesintas, įžengiau į „Grenfell Tower“ ir tikrai susirūpinau, kad dėl gaisro intensyvumo ir trukmės galime nerasti, nepaimti ir neidentifikuoti visų, kas žuvo, – sakė jis. – Žinau, jog visi iki vieno komandos nariai padarė absoliučiai viską, ką gali, kad tai būtų įmanoma.“

Policija svarsto, ar dėl šio gaisro pateikti individualius kaltinimus ir kaltinimus bendrovėms dėl netyčinio nužudymo.

Pradėtas tyrimas dėl to, kaip mažas gaisras galėjo taip greitai išplisti ir virsti daugiausiai aukų Didžiojoje Britanijoje pareikalavusiu gaisru per kelis pastaruosius dešimtmečius.

Pagrindinis šio tyrimo tikslas – vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistų pateiktomis rekomendacijomis, įsitikinti,  ar renovuotų  ir šiuo metu renovuojamų daugiabučių apdailai nebuvo panaudotos ar numatomos panaudoti aliuminio kompozicinės plokštės „Reynobond PE“ ar identiškos statybinės medžiagos, tapusios pagrindine gaisro priežastimi daugiaaukščiame „Grenfell Tower“ pastate Londone.

Įpusėjus BETOS atliekamam tyrimui, t.y. patikrinus visus šiuo metu atnaujinamus daugiabučius su ventiliuojamu fasadu (iš šiuo metu šalyje atnaujinamų beveik 400 daugiabučių, daugiau kaip 100 – tame jų planuojama įrengti ventiliuojamus fasadus) nebuvo nustatytas nė vienas atvejis, jog renovacijos metu daugiabučio apdailai būtų naudojamos „Reynobond PE“ ar identiškos statybinės medžiagos.

„Pirminiai tyrimo rezultatai rodo, jog tokio tipo statybinės medžiagos, kokios buvo panaudotos atnaujinant „Grenfell Tower“ pastatą Londone, renovuojant daugiabučius Lietuvoje nėra naudojamos. Iki šių metų rugsėjo mėnesio pabaigos turėsime galutinius tyrimo rezultatus, kuriuos iš karto pristatysime visuomenei“, – tvirtina BETOS direktorius Valius Serbenta.  

Pasak V. Serbentos, dabartinė Lietuvos statybų priežiūros ir kontrolės sistema užtikrina, jog teisės aktuose numatyti reikalavimai statybinėms medžiagoms būtų įgyvendinami praktikoje.  

Vis dėlto, kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas Vincas Sasnauskas, gaisro kilimą ir jo pasekmes pastatuose lemia ne vien tik jų fasadai.

„Daugiabučių namų administratoriai ar daugiabučių bendrijų pirmininkai ir patys gyventojai turėtų domėtis ir rūpintis šildymo įrenginių ir dūmtraukių būkle, užtikrinti, kad pastatuose būtų tvarkinga elektros instaliacija, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, evakuaciniame kelyje (koridoriuje, laiptinėje) nebūtų laikomi daiktai, užtikrinamos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie pastato galimybės, įgyvendinami kiti eksploatacinių priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimai“, – pabrėžia V. Sasnauskas.