Šiomis pataisomis Seimas siekia aiškiau reglamentuoti nelegalų darbą statybose ir už jį tenkančią atsakomybę.   

Socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad pataisos dėl nelegalaus darbo leistų veiksmingiau kovoti su nelegaliai dirbančiais trečių šalių piliečiais: „Jų atsiskaitymai, jų darbo reglamentavimas yra labai svarbus“.

„Jeigu blogai kontroliuojame darbo rinką, tai nukenčia ir tie žmonės, kuriuos privilioja čia dirbti, ir valstybė, nes negauna dalies mokesčių“, – pridūrė jis. 

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis įsitikinęs, kad išsprendus įdarbinimo ir nelegalaus darbo problemas, baudų nemokėjimo problema taip pat būtų išsprendžiama, kadangi atsiranda lėšų, iš kurių galima sumokėti baudas geranoriškai arba išieškoti jas priverstinai.

Nelegaliai žmogų įdarbinusius darbdavius, jei būtų nustatyti tokie atvejai, ketinama įpareigoti sumokėti tokiems darbuotojams ne mažesnį kaip trijų minimalių mėnesių algos (MMA) dydžių atlygį.

Baudas už nelegalų darbą darbdaviams siūloma skirti ne nuo įmonių apyvartos, bet skaičiuoti nuo MMA. 

Darbdaviui už kiekvieną nelegaliai dirbusį žmogų siūloma skirti 3–12 minimaliosios mėnesinės algos dydžių baudą, o už pakartotinį pažeidimą – 6–24 MMA dydžio.      

Be kita ko, norima įpareigoti darbdavį, jeigu jis būtų subrangovas, ir įmones, atsiuntusias trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki žmogaus darbo Lietuvoje pradžios raštu informuoti rangovą arba įmonę, į kurią atsiųstas toks darbuotojas, apie jo darbo pradžią.

Nuo metų pradžios minimali mėnesio alga neatskaičius mokesčių („ant popieriaus“) siekia 924 eurus, „į rankas“ – 709 eurus. 

Įsigaliojus pakeitimams būtų privaloma ne vėliau kaip 24 val. prieš siuntai atvykstant į Lietuvą informuoti tą tarybos pasienio veterinarijos postą, į kurį planuojama atvykti, pranešė tarnyba.

Pasienio veterinarijos postuose būtų tikrinamas kiekvienas importuojamų į Lietuvą maistui skirtų javų grūdų ir jų galutinių produktų vagonas ar kita transporto priemonė. Grūdų iškrovimo metu tarnybos pareigūnai imtų mėginius dėl pesticidų likučių, mikotoksinų, sunkiųjų metalų (švino, kadmio) mikrobiologijos ir kilmės.

Į laisvą apyvartą tokius javų grūdus būtų galima leisti tik gavus saugos reikalavimus atitinkančius laboratorinių tyrimų rezultatus.

Lietuvoje dalis Seimo narių siūlo laikinai visiškai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Žemės ūkio ministerija skelbė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks.

Latvija laikinai jau uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą.

Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino ir sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai, taip pat nuo penktadienio Lietuvos pasienyje protestuojantys Lenkijos ūkininkai.

Į padidintos rizikos šalių sąrašą įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamos šalies teritorijos, Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamos Abchazija ir Pietų Osetija.

Bus tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė. Produkcija bus tiriama dėl pesticidų likučių, mikotoksinų, metalų (švino, kadmio), taip pat bus atliekami tyrimai produkcijos kilmei nustatyti.

Sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai produkcijai, pranešė ministerija.

Atitinkamus kontrolės pokyčius numatantis žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymas, kuriuo keičiamos Valstybinės pašarų priežiūros taisyklės, bus pasirašytas baigus privalomas derinimo procedūras.

Kontrolės priemones dėl maistui skirtų grūdų nustatys ir įgyvendins Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji tikrins į Lietuvą įvežamus javų grūdus ir galutinius javų produktus – kruopas, miltus, sėlenas, gemalus ir panašiai.

Sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai produkcijai.

 

Latvijos parlamentas praėjusią savaitę laikinai uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą. Draudimas galios iki 2025-ųjų vidurio, tačiau prireikus gali būti pratęstas.

Latvija sprendimą aiškina tuo, jog ji siekia kuo greičiau nutraukti ekonominius ryšius su valstybe agresore, norėdama užtikrinti savo saugumą, o ši Latvijos iniciatyva yra Europos Sąjungos bendros sankcijų politikos papildymas.

Sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai ragina valdžią imtis sprendimų riboti rusiškų grūdų tranzitą. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas anksčiau ne kartą sakė įtariantis, jog dalis Rusijos grūdų vežama per Lietuvą ir čia pasilieka.

Tačiau žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra teigęs, jog rusiškų grūdų per Lietuvą vežama labai nedaug ir jie visi išvežami per uostą. 

Protestuojantiems Lenkijos ūkininkams ketinant nuo kovo 1 dienos savaitę blokuoti kelią Lietuvos–Lenkijos pasienyje, protesto organizatorius Karolis Pieczynskis (Karolis Piečynskis) sako, kad Lenkijos protestuotojai tikrins, kas vilkikais vežama per Lietuvos–Lenkijos sieną.