Gavus įspėjimą dėl oro kokybės, parkai bus uždaryti visą savaitgalį, pranešė biuras socialiniame tinkle X.

Kalnų grandinėje, besiribojančioje su 8 milijonų gyventojų miestu, nuo pirmadienio jau kilo mažiausiai keturi miškų gaisrai. Dauguma dabar yra kontroliuojami, tačiau vienas labai priartėjo prie populiaraus El Paraiso rajono.

Dėl karščio ir sausros, susijusių su El Nino reiškiniu, per pastaruosius tris mėnesius visoje Kolumbijoje gaisrai nusiaubė daugiau nei 17 000 hektarų, praneša valdžios institucijos.

Šaliai kenčiant nuo rekordinio karščio, Aplinkos ministerija teigia, kad vis dar aktyvūs mažiausiai 20 gaisrų, niokojančių miškus, dirbamą žemę ir kalnų ekosistemas, kurios aprūpina vandeniu žemumų gyventojus.

Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro trečiadienį paskelbė stichinę nelaimę ir skyrė lėšų ekstremaliajai situacijai spręsti, taip pat paprašė JT bei Europos Sąjungos valstybių narių pagalbos.​

Kolumbijos prezidentas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad policija suėmė jo sūnų ir buvusią sūnaus žmoną Days Vazquez (Dais Vaskes).

Kovo mėnesį D. Vazquez nurodė, kad jos buvęs vyras iš narkotikų prekeivių ir kontrabandininkų 2022 metais gavo didžiules pinigų sumas savo tėvo prezidentinei kampanijai, tačiau tuos pinigus panaudojo asmeniniams tikslais.

Socialiniame tinkle „X“ G. Pedro palinkėjo sūnui stiprybės ir paragino apmąstyti savo klaidas.

„Man, kaip žmogui ir tėvui, tai skaudu“, – pridūrė jis.

Prokurorai patvirtino, kad N. Pedro buvo suimtas dėl kaltinimų pinigų plovimu ir neteisėtu praturtėjimu. Jo buvusi žmona taip pat kaltinama pinigų plovimu.

Man, kaip žmogui ir tėvui, tai skaudu.

Nuo pat skandalo pradžios prezidentas neigė gaunąs pinigų iš galingų šalies kokaino baronų. Jis pats prašė, kad būtų atliktas tyrimas dėl jo sūnaus.

N. Pedro dirbo savo tėvo partijos įstatymų leidėju šiauriniame Atlanto departamente.

Žiniasklaida paviešino jo banko įrašus, liudijančius, kad jis turėjo kur kas daugiau pinigų, nei būtų atitikę jo atlyginimą už darbą kongrese.

Kartą duodama interviu D. Vazques nurodė, kad jos buvęs vyras iš buvusio narkotikų prekeivio gavo 124 000 JAV dolerių (112 410 eurų) sumą.

Socialiniame tinkle „Twitter“ G. Petro ištrynė trečiadienio vakaro žinutę, kurioje pranešė apie keturių vaikų, įskaitant 11 mėnesių kūdikį, išgelbėjimą.

„Atsiprašau už tai, kas nutiko. Karinės pajėgos ir čiabuvių bendruomenės ir toliau nenuilstamai dirba, kad galėtų pranešti šaliai naujieną, kurios ji laukia“, – sakė jis.

Lėktuvu, kuriam gegužės 1-ąją sudužus žuvo trys suaugusieji, įskaitant pilotą ir vaikų motiną, skridusių nepilnamečių ieškojo daugiau kaip 100 karių su tarnybiniais šunimis.

Gelbėtojai mano, kad, be minėtojo 11 mėnesių kūdikio, 13, devynerių bei ketverių metų vaikai klaidžiojo po džiungles pietiniame Kaketos departamente  visą laiką nuo nelaimės.

„Šiuo metu neturime jokio kito prioriteto, tik tęsti paiešką, kol juos surasime, – pridūrė G. Petro. – Svarbiausia – vaikų gyvybės.“

G. Petro tviterio žinutė sukėlė abejonių, nes joje jis nepateikė jokios informacijos apie tai, kur ir kaip vaikai buvo išgelbėti ir kaip jiems pavyko išgyventi vieniems džiunglėse.

Kilus visuotinei sumaiščiai, kariuomenė nepatvirtino, kad kas nors buvo išgelbėtas.

„Avianline Charters“, sudužusio orlaivio savininkė, anksčiau teigė, kad vienam iš jos pilotų, buvusių paieškos vietoje, buvo pranešta, kad vaikai buvo rasti ir kad jie „yra gabenami valtimi žemyn upe ir kad jie visi yra gyvi“.

Tačiau bendrovė taip pat teigė, kad „nebuvo jokio oficialaus patvirtinimo“, jog vaikams pavojus negresia. Jų saugumui pavojų galėjo kelti perkūnija.

Ketvirtadienį G. Petro sakė, kad žinią apie tariamą išgelbėjimą pateikė vyriausybinis Šeimos gerovės institutas.

Savaitgalį šalies prezidentas Gustavo Petro (Gustavas Petras) paskelbė šešių mėnesių trukmės paliaubas su penkiomis didžiausiomis šalies ginkluotomis grupuotėmis, įskaitant ELN, kuri su vyriausybe veda taikos derybas.

Tačiau partizanai pareiškime teigė, kad „ELN dialogo delegacija su Gustavo Petro vyriausybe neaptarė jokių dvišalių paliaubų, todėl tokio susitarimo nėra“.

Derybos tarp vyriausybės ir ELN, paskutinės šalyje pripažintos sukilėlių grupuotės, vyksta nuo lapkričio.

„Ne kartą sakėme, kad ELN vykdo tik tai, kas aptarta ir sutarta prie derybų stalo, prie kurio mes dalyvavome. Vienašalis vyriausybės dekretas negali būti laikomas susitarimu“, – savo pranešime sakė grupuotė.

Gruodžio 12-ąją Karakase baigėsi pirmasis taikos derybų turas nuo tada, kai G. Petro rugpjūtį atėjo į valdžią. Visgi dėl paliaubų susitarta nebuvo.

Kitas derybų etapas turėtų įvykti Meksikoje, tačiau data dar nenustatyta.

ELN pareiškė, kad, nepaisant jos neigimų, ji yra „pasirengusi aptarti dvišales paliaubas“.

Praėjusį mėnesį sukilėliai paskelbė vienašališkas paliaubas nuo Kūčių vakaro iki sausio 2 dienos.

Tada vyriausybė paragino kitas grupes prisijungti prie paliaubų.

„Susitarėme dėl dvišalių paliaubų su ELN, „Segunda Marquetalia“, Centriniu generaliniu štabu, AGC ir Siera Nevados savigynos pajėgomis nuo 2023 metų sausio 1-osios iki birželio 30-osios“, – Naujųjų metų išvakarėse tviteryje parašė G. Petro.

Buvo paskelbta, kad paliaubos „gali būti pratęstos priklausomai nuo derybų pažangos“, pridūrė pirmasis šalies kairiųjų pažiūrų prezidentas, pažadėjęs pasiekti „visišką taiką“ su ginkluotomis grupuotėmis po dešimtmečius trukusio kruvino konflikto.

Vyriausybė teigė, kad paliaubas stebės Jungtinės Tautos, Kolumbijos žmogaus teisių ombudsmenas ir Katalikų bažnyčia.

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad 62 metų buvęs Bogotos meras G. Petro laimėjo surinkęs 50,4 proc. balsų. Jo varžovas sulaukė 47,3 proc. rinkėjų palaikymo.

„Nuo šios dienos Kolumbija keičiasi: ateina tikri pokyčiai, atvesiantys mus prie vieno iš mūsų tikslų: meilės... supratimo ir dialogo politikos“, – pareiškė triumfuojantis G. Petro.

77 metų R. Hernandezas, kuriam iki pergalės pritrūko apie 700 tūkst. balsų, per „Facebook“ pripažino savo pralaimėjimą.

„Tikiuosi, kad Gustavo Petro žino, kaip valdyti šalį, ir bus ištikimas savo kalboms apie kovą su korupcija“, – sakė statybų magnatas, per rinkimų kampaniją žadėjęs ryžtingai kovoti su papirkinėjimu.

Prie didelio skurdo ir augančio smurto kamuojamos Lotynų Amerikos šalies vairo G. Petro pakeis itin nepopuliarų konservatorių Ivaną Duque (Ivaną Dukę). Pastarasis negalėjo siekti perrinkimo dėl konstitucijoje numatyto vienos kadencijos limito.

Kalbėdamas savo partijos būstinėje Bogotoje G. Petro ištiesė alyvos šakelę savo oponentams.

„Tai nėra permainos, kuriomis siekiama Kolumbijoje gilinti susiskaldymą. Šios permainos yra būtent neapykantos ir susiskaldymo palikimas praeityje, – kalbėjo jis. – Norime Kolumbijos, kuri dėl savo įvairovės būtų viena Kolumbija.“

Dar vienas istorinis pasiekimas šaliai, kurioje 10 proc. gyventojų save identifikuoja kaip turintys afrikietiškų šaknų, bus tas, kad 40 metų aplinkosaugos aktyvistė ir feministė Francia Marquez (Fransija Markes) taps pirmąja juodaode Kolumbijos viceprezidente.

„Didelis iššūkis mums visiems kolumbiečiams yra susitaikymas“, – sakė F. Marquez, per įnirtingą rinkimų kampaniją sulaukusi grasinimų.

„Atėjo laikas kurti taiką – taiką, kuri reiškia socialinį teisingumą“, – pridūrė ji.

Bogotos centre G. Petro pergale džiaugėsi tūkstančiai jo šalininkų, daugiausia – jaunimas.

„Švenčiu, nes pagaliau sulauksime pokyčių... tai rodo, kad yra vilties“, – naujienų agentūrai AFP sakė 25 metų akademikas Lusimaras Asprilla (Lusimaras Asprilja).

„Džiaugsmas Lotynų Amerikai“

Kairiųjų pažiūrų Lotynų Amerikos regiono lyderiai suskubo pasveikinti G. Petro.

„Gustavo Petro pergalė yra istorinė. Kolumbijos konservatoriai visada buvo atkaklūs ir tvirti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras).

„Džiaugsmas Lotynų Amerikai! Dirbsime kartu mūsų žemyno vienybės labui, spręsdami sparčiai besikeičiančio pasaulio iššūkius“, – tviteryje parašė Čilės prezidentas Gabrielis Boricas (Gabrielis Boričas).

„Kolumbijos žmonių valia buvo išgirsta, jie išėjo ginti kelio į demokratiją ir taiką“, – sakė autoritarinis Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras), kurį opozicija jo paties šalyje vadina diktatoriumi.

Tuo metu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pasveikino „Kolumbijos žmones, kad per laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus jų balsas buvo išgirstas“.

Baiminantis, kad rezultatai gali išprovokuoti smurtą po rinkimų, kuriuose balsuoti galėjo 39 mln. registruotų rinkėjų, saugumui užtikrinti buvo pasitelkti apie 320 000 policininkų ir kariškių.

Rinkimų stebėtojų misija pranešė, kad žuvo vienas iš G. Petro komandos stebėtojų ir karys. Abu jie žuvo Kolumbijos pietuose.

Kolumbijoje politinis smurtas nėra retas dalykas: XX amžiuje buvo nužudyti penki kandidatai į prezidentus.

Prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą anksčiau šiais metais keli kandidatai sulaukė grasinimų nužudyti.

„Nesuteikia aiškių įgaliojimų“

G. Petro ims vadovauti šaliai, kurios ekonomiką paveikė koronaviruso pandemija, kurią krečia smurto, susijusio su prekyba narkotikais, protrūkis ir giliai įsišaknijęs pyktis politiniam isteblišmentui, pernai balandį peraugęs į masinius antivyriausybinius protestus.

Beveik 40 proc. šalies gyventojų gyvena skurde, o 11 proc. yra bedarbiai.

„Šis rezultatas nesuteikia naujajam prezidentui aiškių įgaliojimų vykdyti savo politiką, bent jau nebandant atsižvelgti į savo varžovo nuogąstavimus“, – AFP sakė konsultacinės bendrovės „Colombia Risk Analysis“ prezidentas Sergio Guzmanas (Serchijus Gusmanas).

S. Guzmano teigimu, jei G. Petro neišmoks „valdyti kartu su kita šalies puse, galime tikėtis ketverių metų aklavietės ir balansavimo ant ribos“.

Daugeliui didelį nerimą kelia tai, kad G. Petro praeityje buvo radikalus kairysis miesto partizanas, 9-e dešimtmetyje beveik dvejus metus praleidęs kalėjime.

Daugelio kolumbiečių sąmonėje kairiojo sparno ideologija yra neatsiejama nuo šešis dešimtmečius trunkančio daugialypio konflikto šalyje, todėl didelei daliai gyventojų kyla būgštavimų dėl to, ką reikš G. Petro prezidentavimas.

G. Petro taip pat pažadėjo siekti taikos su paskutiniąja aktyviai tebeveikiančia partizanų grupuote ELN. Šios derybos vadovaujant I. Duque buvo įšaldytos.

„Norint įrodyti, kad jis pats nėra kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikas, jam būtų labai komplikuota pradėti derybas (su ELN)", – AFP sakė Bogotoje įsikūrusios Tarptautinės krizių grupės Kolumbijos analitikė Elizabeth Dickinson (Elizabet Dikinson).

ES sveikina „balsavimą už permainas“ Kolumbijoje

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pirmadienį sveikino buvusio partizano Gustavo Petro išrinkimą pirmuoju kairiųjų pažiūrų Kolumbijos prezidentu.

„Rinkimai Kolumbijoje žymi aiškius, akivaizdžius pokyčius. Kolumbijos gyventojai balsavo už politines permainas, siekdami labiau įtraukios ir egalitarinės visuomenės“, – sakė J. Borrellis.

Kairiųjų pažiūrų Bogotos meras pirmadienį buvo oficialiai pašalintas iš pareigų ir 15 metų nebegalės užimti viešųjų postų dėl mėginimo perduoti šiukšlių surinkimo verslą valstybinei įmonei.

Kolumbijos generalinis inspektorius apkaltino merą Gustavo Petro (Gustavą Petrą) pažeidus konstitucijos principus, kai jis nebepratęsė koncesijų dėl šiukšlių surinkimo su privačiomis bendrovėmis.

53 metų G.Petro, anksčiau priklausęs dabar jau nebeveikiančiam kairiųjų sukilėlių judėjimui M-19, buvo išrinktas Kolumbijos sostinės meru ketverių metų kadencijai, kuri turėjo baigtis 2016 metais. Savo pašalinimą iš posto jis vadina „perversmu prieš pažangiąją vyriausybę Bogotos mieste“.

„Tai nuosprendis iki gyvos galvos, – pareiškė G.Petro. – Ši žinia siunčiama šaliai, visiems merams – jog mėginimai sugrąžinti galią visuomenei yra nusikaltimas, nužengimas arba pažeidimas.“

Politikas paragino surengti taikius protestus prieš sprendimą jį pašalinti, tačiau ragino savo šalininkus susilaikyti nuo smurto.

„Toliau būsiu Bogotos meru – nebent bus paskelbtas tvirtas priešingas (teisinis) sprendimas“, – tikino G.Petro.

Šio ginčo centre atsidūrė G.Petro prieš metus priimtas sprendimas perduoti šiukšlių surinkimo paslaugą teikti valstybinei įmonei, užbaigiant sutartis su privačiomis bendrovėmis.

Per nesklandų pereinamąjį procesą miesto gatvėse susikaupė kalnai šiukšlių, kurios nebuvo išvežamos tris dienas.

Generalinis inspektorius Alejandro Ordonezas (Alechandras Ordonesas) pripažino, kad mero sprendimas pakenkė visuomenės gerovei ir pažeidė konstitucijos įtvirtintus laisvosios rinkos bei konkurencijos principus.

Kolumbijoje generalinis inspektorius turi teisė tirti pažeidimus, bausti pareigūnus ir imtis intervencinių veiksmų, kad užtikrintų viešųjų institucijų tinkamą veiklą.

Kalbėdamasis su žurnalistais, G.Petro pareiškė, kad šis ginčas kelia klausimą: „Ar administracinė institucija, kuri nėra teismų sistemos dalis, gali pašalinti asmenį, išrinktą per viešus rinkimus?“

Sprendimą dėl savo pašalinimo G.Petro galės apskųsti generaliniam inspektoriui arba Valstybės Tarybai – aukščiausiai teismo institucijai, sprendžiančiai ginčus dėl viešojo administravimo.