„Manau, kad svarbiausia yra bendras politinis nusiteikimas, nes pats susitarimas tai gairės, kur link vystosi mūsų saugumo, gynybos politika, kam mes kartu, skirtingų pažiūrų žmonės, pritariame“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Anušauskas.

Ministras tikino, kad „valstiečiams“ nepasirašius susitarimų, tai bendros situacijos nekeistų, tačiau jų motyvai, pasak A. Anušausko, yra nesusiję su nacionaliniu saugumu bei gynyba. 

„Manau, kad tai nekeistų situacijos, net jeigu ta viena partija atsisakytų pasirašyti, tiesa sakant dėl priežasčių, kurios su gynyba, nacionaliniu saugumu, niekaip nėra susijusios“, – sakė politikas.

„Manau, kad tai yra toks sąmoningas mėginimas sužlugdyti šį susitarimą“, –pridėjo jis.

ELTA primena, kad „valstiečiai“ praeitą savaitę tvirtino, jog valdantiesiems neatsitraukus nuo Civilinės sąjungos įstatymo bei valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, partija pasitrauks iš ruošiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos.

Apie pasitraukimą iš susitarimų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) veikiausiai praneš penktadienį. Taip tvirtinti leidžia „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak LVŽS pirmininko, penktadienį vyks jo vedamos partijos tarybos posėdis, kuriame jis ir agituos bendrapartiečius už pasitraukimą iš šio susitarimo. R. Karbauskis tvirtina, kad jis puikiai supranta, jog krašto gynybos klausimai šiuo metu yra pirmaeiliai, anot jo, „valstiečiai“ pritaria ir kiekvienam ruošti baigiamo susitarimo punktui. Tačiau, tarsi kokį force majeure akcentuoja politikas, pasirašyti susitarimo su „bepročiais“ jis negalįs.

Antradienį vakare D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ kritikavo 1996 metų Komunikacijų padorumo įstatymo (CDA) 230-ąjį skyrių, kuriuo kompanijos ginamos nuo tokių ieškinių, kai kas nors mano, kad jam pakenkė kitų asmenų paskelbti dalykai. Apsauga užtikrinama nepriklausomai nuo to, ar šie vartotojų skundai yra pagrįsti.

D. Trumpas 230-ąjį skyrių pavadino „rimta grėsme nacionaliniam saugumui ir rinkimų sąžiningumui“.

„Todėl, jei labai pavojingas ir neteisingas 230-asis skyrius nebus visiškai išbrauktas pagal Nacionalinės gynybos įgalinimo įstatymą (NDAA), būsiu priverstas neabejotinai VETUOTI šį įstatymo projektą”, – pareiškė jis.

D. Trumpas pastaraisiais mėnesiais kariauja su socialinės žiniasklaidos kompanijomis, kaltindamas jas nusistatymu prieš konservatyvius balsus.

Spalio mėnesį jis pasirašė įsaką, kuriuo nurodė vykdomosios valdžios agentūroms prašyti nepriklausomų taisykles nustatančių agentūrų, įskaitant Federalinę komunikacijų komisiją ir Federalinę prekybos komisiją, aiškintis, ar jos galėtų nustatyti naujas taisykles kompanijoms.

Po pralaimėjimo lapkričio 3 dieną įvykusiuose prezidento rinkimuose D. Trumpas užtvindė socialinę žiniasklaidą nepagrįstais pareiškimais apie balsų klastojimą. „Twitter“ prie daugelio tokių D. Trumpo žinučių prirašė: „Šis teiginys apie rinkimų klastojimą yra ginčijamas.“

Antradienį pareikštas grasinimas vetuoti NDAA yra dar viena galima kliūtis šiai metinei gynybos politikos priemonei priimti. Kongrese jos priėmimą jau stabdo ginčas dėl karinių bazių, pavadintų konfederatų karininkų vardais.

NDAA, kuris 59 metus iš eilės būdavo priimamas parėmus abiem pagrindinėms partijoms, nustatoma Pentagono politika ir įtvirtinami sprendimai dėl pajėgų dydžio, naujų ginklų sistemų, karinio pasirengimo, kariuomenės personalo politikos ir kitų karinių tikslų.

Vyriausybė siūlo partijoms pasirašyti susitarimą nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2030 metais gynybai būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiemet.

Dokumento projekte numatoma, kad sprendimai dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę būtų priimti 2022 metais.

Naujo susitarimo iniciatoriai sako, kad jis padėtų užtikrinti nuoseklią gynybos politiką, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus ir politinės valdžios pasikeitimus.

Susitarimą pasirašyti siūloma „valstiečių“, konservatorių, liberalų, socialdemokratų, socialdemokratų darbo, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiams.

Siūlymui daugiausia pastabų turi socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas – jo teigimu, numatomas krašto apsaugos finansavimo didinimas yra nepagrįstas, vietoje to reikėtų skirti daugiau pinigų socialiniai sričiai.

Naujausias partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos. Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2 proc. BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.

Pagrindinis krašto apsaugos sistemos tikslas - atgrasyti galimus okupantus ir apginti šalį, antradienį pristatydamas krašto apsaugos ministro 2014–2019 metų gaires sakė Juozas Olekas.

"Mūsų pagrindinis tikslas - atgrasyti, kad niekas neįžengtų į Lietuvą kaip naujasis okupantas ir apginti Lietuvą. Patys modernizuojame kariuomenę, rengiame savo karius gynybai ir aktyviai dalyvaujame mūsų gynybiniame Aljanse", - svarbiausias krašto apsaugos sistemos veiklos kryptis nurodė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.

Dokumente pabrėžiama, kad nacionaliniai siekiai neapriboja kariuomenės panaudojimo Lietuvoje krizės ar karo atveju. Jame teigiama, kad turi būti siekiama parengti apie 50 proc. sausumos pajėgumų dislokuoti už Lietuvos ribų ir pasirengti tarptautinėse operacijose išlaikyti apie 10 proc. sausumos pajėgumų.

NATO vykdomoms operacijoms ir pratyboms planuojama skirti iki vienos pėstininkų bataliono dydžio kovos grupę, iki vieno Specialiųjų operacijų pajėgų eskadrono, vieną minų medžiojimo arba vadovavimo ir valdymo laivą ir vieną transporto lėktuvą.

ES vykdomoms operacijoms ir pratyboms žadama skirti iki vienos pėstininkų kuopos su koviniu paramos bei aprūpinimo elementu ir mišrius specializuotus vienetus, Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos operacijoms ir misijoms - iki būrio dydžio vienetus.

Gairėse įrašyta, kad turi būti užtikrintas nuolatinis dviejų sraigtasparnių ir laivo budėjimas paieškos bei gelbėjimo darbams Lietuvos teritorijoje atlikti.

Minėtu laikotarpių prioritetą žadama skirti pėstininkų kovos mašinų, oro erdvės stebėjimo, ugnies palaikymo sistemų, trumpojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemų, kariuomenės vadovavimo ir valdymo sistemų projektams.

Bus siekiama įsigyti naują paieškos ir gelbėjimo laivą vietoj dabar naudojamų "Šakių".

Gairėse numatyta, kad 2016 metais KAM asignavimai sieks 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėliau kasmet didės 0,05 proc. BVP.

J.Oleko teigimu, numatyta, kad kasmet KAM biudžetas ir toliau bus didinamas 6 procentais. Šiais metais KAM skirta per 980 mln. litų, tai yra 56 mln. litų daugiau nei pernai.

Gairėse nurodoma, kad asignavimų dalis personalui išlaikyti turi būti laipsniškai mažinama, kad neviršytų 50 proc. visų KAM skiriamų asignavimų. Asignavimų dalis ginkluotei, karinei įrangai ir technikai įsigyti ir modernizuoti turėtų būti laipsniškai didinama ir sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. visų KAM skiriamų asignavimų.

KAM taip pat planuoja aktyvinti praktinį bendradarbiavimą gynybos srityje su Rusija, tęsti karinį bendradarbiavimą su Baltarusija ekspertų lygiu.

Pekinas tikina JAV, kad Kinijos oro erdvės gynybos zona išplėsta laikantis tarptautinių įstatymų

Kinijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį nurodė patikinusi šalyje viešintį JAV viceprezidentą Joe Bideną (Džo Baideną), kad Pekino sprendimas išplėsti oro erdvės gynybos atpažinimo zoną Rytų Kinijos jūroje atitinka tarptautinės teisės nuostatas.

„Per derybas Kinijos pusė pakartojo savo principingą poziciją, pažymėdama, kad Kinijos žingsnis atitinka tarptautinę teisę ir praktiką, taip pat paragino JAV pusę objektyviai ir sąžiningai vertinti (šį sprendimą) bei jį gerbti“, – sakoma URM atstovo Hong Lei trumpame pranešime.

JAV viceprezidentas: Kinijos sprendimas dėl oro erdvės gynybos padidino įtampą

Kinijos naujoji oro erdvės gynybos atpažinimo zona, nustatyta virš Rytų Kinijos jūros, sukėlė „reikšmingą“ nerimą aplinkiniame regione, ketvirtadienį pareiškė JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), pridūręs, kad per derybas Pekine išsakė griežtą Vašingtono nepritarimą tokiam žingsniui.

J.Bidenas trečiadienį apie penkias valandas diskutavo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) – abu lyderiai išdėstė savo pozicijas dėl klausimo, kuris padidino įtampą Rytų Azijoje.

Naujojo oro gynybos zona, kurios plotas prilygsta dviem trečdaliams Didžiosios Britanijos, apima teritoriją, į kurią patenka salos, atsidūrusios Kinijos ginčo su Japonija centre.

Atsakydama Kinijos URM pareiškė, kad J.Bidenas buvo informuotas, jog ta zona atitinka tarptautinės teisės normas ir kad Jungtinės Valstijos turėtų tai pripažinti.

„Kinijos neseniai ir staiga paskelbtas pranešimas apie naujos oro erdvės gynybos atpažinimo zonos įkūrimą, akivaizdžiai sukėlė reikšmingų nuogąstavimų regione“, – J.Bidenas sakė per susitikimą su JAV verslo vadovų delegacija Pekine.

„Labai atvirai kalbėjau apie mūsų tvirtą poziciją ir mūsų lūkesčius per pokalbius su prezidentu Xi“ Jinpingu, pridūrė jis.

Pekinui paskelbus apie tos zonos įkūrimą lapkričio 23 dieną, JAV, Japonija ir Pietų Korėja pareiškė protestus.

Pagal atpažinimo zonos taisykles visi į ją įskridę orlaiviai turi pateikti Kinijai savo skrydžio planus ir palaikyti radijo ryšį.

Paskelbus naująją zoną, JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos kariniai lėktuvai buvo į ją įskridę, neinformuodami Pekino. Kinijos kariškiai bent per vieną tokį incidentą pakėlė į orą naikintuvus.

Japonijos ir Pietų Korėjos oro bendrovėms jų vyriausybės taip pat nurodė ignoruoti naująsias taisykles. Tuo tarpu trys JAV oro bendrovės, atsižvelgdamos į vyriausybės rekomendacijas, praneša Kinijai, kai jų laineriai kerta tą zoną.

Xi Jinpingas įsiklausė į J.Bideno išsakytus argumentus, teigė vienas aukštas JAV administracijos pareigūnas, keliaujantis su viceprezidentu.

„Vertinant iš mūsų pozicijų, dabar viskas priklauso nuo Kinijos. Pažiūrėsime, kaip padėtis klostosi artimiausiomis dienomis ir savaitėmis“, – sakė jis.

Kinija ne kartą tvirtino, kad ta zona buvo nustatyta siekiant sumažinti nesusipratimų riziką, pabrėždama, kad civilinių orlaivių skrydžių laisvė nebuvo suvaržyta.

„Per derybas Kinijos pusė pakartojo savo principingą poziciją, pažymėdama, kad Kinijos žingsnis atitinka tarptautinę teisę ir praktiką, taip pat paragino JAV pusę objektyviai ir sąžiningai vertinti (šį sprendimą) bei jį gerbti“, – sakoma URM atstovo Hong Lei trumpame pranešime.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Vilniuje susitikusi su NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu (Andersu Fouhu Rasmusenu) pabrėžė, kad gynybos scenarijai turi būti nuolat pritaikomi realioms grėsmėms.

Kaip pranešė prezidentės spaudos tarnyba, susitikime aptartas NATO gynybos planų Baltijos šalims įgyvendinimas, pasirengimas kitąmet vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui ir bendradarbiavimo tarp Europos Sąjungos ir NATO stiprinimas.

"NATO gynybos scenarijai turi būti nuolatos pritaikomi naujiems iššūkiams ir realioms grėsmėms atremti. To pasieksime tik stiprindami kolektyvinę gynybą ir praktiškai - per reguliarias karines pratybas - įgyvendindami gynybos planus. Turime užtikrinti, kad visos gynybinės grandys būtų gerai pasiruošusios ir kritiniu atveju žinotų, ką konkrečiai turi daryti", - po susitikimo išplatintame pranešime teigė prezidentė.

Pasak prezidentės, šį rudenį įvyksiančios regioninės "Steadfast Jazz" pratybos, kuriose dalyvaus 16 NATO valstybių, yra gera pradžia. Jas Lietuvos vadovė stebės Rygoje lapkričio pirmoje pusėje.

Prezidentės teigimu, kibernetinio ir energetinio saugumo užtikrinimas yra ypač aktualus Baltijos valstybėms. Penktadienį šalies vadovė kartu su NATO generaliniu sekretoriumi atidarys NATO energetinio saugumo kompetencijos centrą, kuris identifikuos pagrindines grėsmes energetiniam saugumui ir teiks siūlymus, kaip efektyviai su jomis kovoti.

Anot valstybės vadovės, Vilniuje veikiantis NATO kompetencijos centras yra svarbus Lietuvos tarptautinis pripažinimas ir labai konkretus mūsų šalies indėlis į NATO išmaniąją gynybą. Centro veikloje jau dalyvauja Italijos, Prancūzijos, Turkijos, Latvijos ir Estijos ekspertai. JAV taip pat pareiškė įsijungianti į centro veiklą.

Rusija planuoja nuo 2017 metų dislokuoti modernią oro erdvės gynybos raketų sistemą, kuri netgi galėtų smogti kosmose skriejantiems taikiniams, penktadienį pranešė vienas aukšto rango šaltinis Gynybos ministerijoje.

„Perspektyvi zenitinė raketų sistema S-500 šiuo metu yra vystymo stadijoje. Ją planuojama priimti į ginkluotę 2017 metais“, – šaltinis sakė naujienų agentūrai „Interfax“.

Ši ilgojo nuotolio raketų sistema galės sunaikinti netgi kosmose skriejančius taikinius ir aprėps visą Rusijos teritoriją, pridūrė jis.

Rusija kuria vis veiksmingesnes priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas, kurios turėtų tapti atgrasomuoju veiksniu, taip pat atsvara Jungtinių Valstijų planams dislokuoti savo priešraketinės gynybos skydo elementus Europoje.

Rusija nurodo, kad šiuo metu moderniausia jos naudojama zenitinė raketų sistema „S-400 Triumf“ gali smogti taikiniams, esantiems už 400 kilometrų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai pareiškė, kad šalies ginkluotosios pajėgos per ateinantį dešimtmetį gaus apie 28 kompleksus S-400.

Rusija atsisakė atšaukti itin prieštaringai vertinamus kontraktus dėl keturių pajėgių oro erdvės gynybos sistemų S-300 pardavimo Sirijai, nors šis sandoris sukėlė susirūpinimą tarptautinei bendruomenei.

V.Putinas birželį teigė, kad S-300 yra geriausia pasaulyje savo klasės sistema, ir sakė, kad Sirija dar negavo pažadėtų raketų baterijų, vengiant sutrikdyti galios pusiausvyrą pilietinio karo krečiamoje šalyje ir aplinkiniame regione.

Sirijos prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) pirmadienį sakė Kremliaus politiką palaikančiam dienraščiui „Izvestija“, kad visi Damasko kontraktai su Maskva yra vykdomi.

Estijos gynybos ministras Urmas Reinsalus nepalaikė Latvijos prezidento Andriaus Bėrzinio siūlymo formuoti bendras Baltijos šalių ginkluotąsias pajėgas ir paragino Latviją bei Lietuvą padidinti savo išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip numato NATO reikalavimai.

"Nemanau, kad sukurti jungtinę armiją būtų realu. Kiekviena šalis turi savo ginkluotąsias pajėgas; kiekviena šalis jas kuria nepriklausomai, ir tai neužkerta kelio įgyvendinti NATO gynybos planus", - U.Reinsalus sakė Estijos nacionalinei televizijai.

"Šiuo metu Latvijos ir Lietuvos gynybos biudžetai, netgi kartu sudėjus, nesiekia Estijos lygio, ir tai rimta problema", - pažymėjo ministras, priminęs, kad NATO iš savo narių tikisi, jog jos gynybai skirs bent 2 proc. savo BVP.

"Jeigu pažvelgsime į Rusiją, ji per pastaruosius ketverius metus dvigubai padidino savo karinę galią; ji nuolat vykdo žvalgybą netoli NATO oro erdvės ir neseniai pažeidė Estijos oro erdvę. Visi šie dalykai rodo, kad gynybą reikia vystyti", - pridūrė U.Reinsalus.

Estija praeitą savaitę apkaltino Rusiją, kad jos karinis lėktuvas įskrido į šalies oro erdvę, bet Maskva tuos pareiškimus neigė.

Latvijos prezidentas Andrius Bėrzinis praeitą savaitę duodamas interviu naujienų agentūrai BNS sakė, kad trys Baltijos šalys turėtų žengti į naują kokybę, sukurdamos bendras karines struktūras ir palaipsniui formuodamos bendrą armiją pagal išmaniosios gynybos principus.

"Kalbant apie mūsų gynybos plėtrą, manau, kad turėtume pakeisti požiūrį daugelyje sričių. Jeigu NATO koncepcija yra išmanioji gynyba, kuri jau įgyvendinama keliose srityse - (pavyzdžiui), Baltijos šalys neperka savo lėktuvų, tačiau naudojasi kitų NATO šalių palaikymu - manau, kad turime judėti į priekį, pradedant nuo Baltijos šalių lygmens, koncentruojant mūsų karines pajėgas", - aiškino A.Bėrzinis.

Prezidentas pabrėžė, kad tai jau vykdoma karinių mokymų lygmenyje. "Turėtume judėti glaudesnės pajėgų konsolidacijos link, nes kiekvienas atskirai esame mažiau stiprūs. Ši išmaniosios gynybos koncepcija turėtų būti plėtojama visose srityse", - pridūrė jis.

Latvijos vadovas sakė, kad jo šalis yra įsipareigojusi iki 2020 metų pasiekti, kad karinis biudžetas pasiektų 2 proc. BVP, tačiau pažymėjo, jog to neįmanoma padaryti iš karto.

"Negalime pasiekti visko iš karto - tai gali atvesti į naują krizę. Neabejotinai įvykdysime įsipareigojimus dėl lėšų investavimo į gynybą iki 2020 metų, tačiau sunku pasakyti, kokia bus tų investicijų struktūra. Manau, kad struktūros galėtų susitarti, jog tai būtų daroma ne vienos šalies, o Baltijos šalių lygmenyje", - sakė A.Bėrzinis.

Jis pridūrė, kad yra pasiruošęs palaikyti jungtinių Baltijos ginkluotųjų pajėgų idėją.

"Kodėl negalėtume jų suformuoti kartu? Jeigu pilotai gali skraidyti iš vienos šalies į kitą, patruliuodami Baltijos oro erdvėje, kodėl negalėtume sujungti ginkluotųjų pajėgų?", - klausė prezidentas, pridūręs, kad ateitį mato tokiame kariuomenės vystymosi modelyje.

"Manau, kad Baltijos šalių lygiu tai gerokai sustiprintų mūsų gynybos pajėgumus. Baltijos šalių karininkai mokomi kartu, ir tai nuostabu. Taigi, jeigu jų mokymo kokybė yra tokia pati, jie turi tokį patį supratimą. NATO pozicija turi būti apjungta, o mūsų pajėgos turėtų būti sutelktos į daug rimtesnius dalinius", - aiškino jis, sakydamas, kad šioms trims šalims reikia daug karių, o ne generolų.

"Jeigu struktūros atskiros, kiekviena iš jų turi savo hierarchija. Kam leisti pinigus šiam tikslui? Aš įžvelgiu praktinių sumetimų. Tai taip pat yra mūsų ateities plėtros klausimas", - pažymėjo Latvijos vadovas.