„Ar tai turėtų ar neturėtų daryti Krašto apsaugos ministerija – turėtų tai daryti, nes niekas kitas nežino geriau mūsų gynybos prioritetų, mūsų įsigijimų plėtotės, visos ekosistemos, neturėtų pažinot, kiek Krašto apsaugos ministerijos žmonės“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.
Pirmadienį, aiškinantis galimas korupcijos apraiškas krašto apsaugos sistemoje, pareigūnams liudijo ekonomikos bei inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji teigė atsakinėjusi į klausimus apie investicijas gynybos srityje, „būtent Krašto apsaugos ministerijos bendravimą ir nebendravimą“.
Anot K. Budrio, Lietuva yra per maža šalis, kad institucijos galėtų leisti sau veikti nekoordinuodamos veiksmų.
„Dėl to mūsų atskyrimas, kad vieni rūpinasi pramone, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (...), o kiti rūpinasi tik konkursais, kad jie būtų visiškai švarūs, niekas su niekuo nebendrautų – taip nebus šitoje valstybėje“, – sakė prezidento patarėjas.
Dėl to mūsų atskyrimas, kad vieni rūpinasi pramone, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (...), o kiti rūpinasi tik konkursais, kad jie būtų visiškai švarūs, niekas su niekuo nebendrautų – taip nebus šitoje valstybėje.
„Mes esame per maži, dėl to tos funkcijos turi būti labai greta viena kitos, be to, europinė praktika rodo, kad visas žinojimas, tas know how, bendravimo su pramone ir pramonės plėtojimo visos iniciatyvos, taip pat ir finansinės, yra šalia gynybos ministerijų“, – teigė jis.
Prezidento patarėjas teigė, kad prie klausimo apie bendradarbiavimą su privačiu gynybos sektoriumi dar bus grįžta. Jis vylėsi, kad rekomendacijų pateiks ir Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, „kaip toliau turėtume judėti į priekį sveikai“.
Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka aplinkybių patikslinimą dėl pareigas palikusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimus bandymus papirkti krašto apsaugos sistemos darbuotojus ir patirtą spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais.
„Bendra problema, kuri akcentuojama ir mes tikrai prie jos grįšime, (...) kur ir kokios yra normalios bendravimo su įmonėmis ribos, kiek valstybės institucijos turi proaktyviai siekti kontaktų, kiek nuo ko atsiriboti tais atvejais, kai vyksta tam tikri konkursai“, – kalbėjo K. Budrys.
Anot jo, tam tikrų kontaktų apribojimas vykstant konkursams yra privalomas tam, kad nekiltų abejonių dėl skaidrumo, tačiau kai kalbama su daugiamilijardinę apyvartą turinčių kompanijų vadovus, kurie siūlo įvairias bendradarbiavimo perspektyvas, sąlyčio būdai yra būtini.
„Tai tais atvejais, kai į mus kreipdavosi gynybos gigantai (...), tais atvejais Lietuva, Lietuvos institucijos, kurioms ir numatyta pritraukti investicijas, pateikti Lietuvos įvairiausius privalumus lyginant regione su kitomis valstybėmis, yra prievolė, galų gale, žmonės už tai pinigus gauna“, – sakė prezidento patarėjas.
K. Budrio teigimu, nors A. Anušausko išsakytos abejonės dėl krašto apsaugos sistemos skaidrumo sugadino atmosferą ir pasitikėjimą, tačiau iš šios situacijos valstybė gali turėti naudos tobulindama bendravimo su verslu kultūrą.
Ministrė A. Armonaitė pirmadienį teigė, kad per kadenciją buvo susitikusi su tūkstančiais užsienio ir Lietuvos kompanijų, į ministeriją kreipdavosi ir gynybos pramonės įmonės, tačiau nė viena jų šalyje neįsikūrė. Anot jos, per 30 metų Lietuvoje neatsirado nė viena reikšmingesnė tiesioginė užsienio investicija gynybos srityje.
Iki šiol ministro pareigas ėjęs A. Anušauskas iš jų pasitraukė premjerės prašymu. Pirmadienį krašto apsaugos ministru prezidentas paskyrė Lauryną Kasčiūną.
Po sprendimo dėl dronų vystymo ragina nepriešinti karinių įsigijimų
Valstybės gynimo tarybai (VGT) nusprendus spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje, prezidento patarėjas K. Budrys antradienį paragino nepriešinti dronų pirkimo su kitais šarvuotosios technikos įsigijimais.
Taip jis kalbėjo daliai stebėtojų teigiant, jog karo Ukrainoje pamokos įrodo didesnę bepiločių orlaivių reikšmę kariniuose konfliktuose.
„Mes turėtume nebetęsti tos diskusijos, jog darome dronus vietoje kažko, kažko dabar nebeplėtosime, nebepirksime šarvuotos technikos, tankų nebereikia, divizijos atsisakome ir panašiai“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.
„Ne, taip nebus. Dronai yra įgalintojas, ar tai žvalgybos prasme, ar šarvuotos technikos naikinimo prasme, (...) bet jie nėra pakaitalas kažkam“, – pridūrė jis.
Mes turėtume nebetęsti tos diskusijos, jog darome dronus vietoje kažko, kažko dabar nebeplėtosime, nebepirksime šarvuotos technikos, tankų nebereikia, divizijos atsisakome ir panašiai.
VGT pirmadienį nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.
Tam reikės įsigyti įvairaus dydžio ir funkcijų bepiločių, galinčių veikti tiek ore, tiek vandenyje, tiek sausumoje.
„Tai yra pakankamai ambicinga ir tiems skaičiams, ir reikalavimams (pajėgumui – BNS), kurie yra keliami“, – sakė K. Budrys.
Dėl nepakankamo dėmesio bepiločiams orlaiviams kritikos kariuomenei ir Krašto apsaugos ministerijai anksčiau yra reiškę tiek prezidentas, tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuriam vadovavo paskirtasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
Savo ruožtu už kariuomenės vystymą atsakingi karininkai teigia, kad dronai gali būti naudojami žvalgybai ir paramai, tačiau jų galimybių mūšio lauke pervertinimas gali nukreipti politikų dėmesį nuo kitų svarbių pirkimų, pavyzdžiui, tankų įsigijimo. Įsigyti daugiau šarvuotosios technikos Lietuvai reikia siekiant kariuomenėje sukurti diviziją.
K. Budrys sakė, kad kuriant dronų pajėgumą ypač svarbus bus bepiločių integravimas su kitomis sistemomis, pavyzdžiui, užtikrinant žvalgybos dronų sąveiką su artilerija arba kovinių dronų sąveiką su mūšio valdymo sistemomis.
„Kuo mažesni tie dronai, tuo reikia jų daugiau – nuo tūkstančių iki vienetų“, – teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Pasak jo, verslas turėtų sulaukti kvietimo iš valstybės institucijų dėl ilgalaikių dronų įsigijimų programų.
K. Budrio teigimu, bus siekiama, kad perkamų dronų gamyba vyktų Lietuvos teritorijoje, siekiant sutrumpinti tiekimo grandines, užtikrinti apsirūpinimą karo atveju, jeigu užsidarytų valstybių sienos.
Iki šiol kariuomenė dronų pajėgumus vystė pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją.
