Antrasis Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategijos tikslas – kad mažėtų gyventojų sveikatos netolygumai.
Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė (toliau – VGT) – kuri iki 2020 metų turėtų pasiekti 75,8 metų. Užsibrėžta, kad VGT skirtumas tarp vyrų ir moterų sumažėtų iki 9,5 metų.
Kaip parodė šiais metais Higienos instituto atliktas tyrimas, nuo 2012 iki 2017 metų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo iki 75,8 metų, o vyrų ir moterų VGT skirtumas per tą patį laikotarpį sumažėjo iki 9,68 metų.
Jeigu VGT pokyčiai ir jos skirtumai tarp vyrų ir moterų vyktų tokiu pat tempu, labai tikėtina, kad 2025 metais būtų pasiektas pagrindinis Lietuvos sveikatos strategijos (LSS) tikslas - vidutinė gyvenimo trukmė siektų 77,5 metų.
Strategijoje daug dėmesio skiriama saugesnės socialinės aplinkos kūrimui, įsipareigota mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį pagal tris rodiklius: mirtingumą dėl savižudybių, skurdo rizikas ir socialinės atskirties patiriančių asmenų dalį bei asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, kurie susiduria su ekonominiais sunkumais, dalį.
Mirtingumo dėl savižudybių rodikliai gerėjo nuo 2014 metų iki 2017 metų, nors 2013-aisiais buvo stebėta priešinga tendencija. Lietuvoje per 6 metus mirtingumas dėl savižudybių sumažėjo 14,8 proc. Praėjusias metais sumažėjimas siekė 7,5 proc.
Skurdo riziką ar socialinę atskirtį patiriančių asmenų dalis kito netolygiai. Per 6 pastaruosius metus šios grupės asmenų sumažėjo 8,9 proc. Džiaugtis pasiektu tikslu iki 2020 metų pasiekti pageidaujamą rodiklį anksti, mat nuo 2016 iki 2017 metų skurdo riziką ar socialinę atskirtį patiriančių asmenų padaugėjo.
Sveikatai palankios fizinės darbo ir gyvenamosios aplinkos srityje vertinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, žmonių, kenčiančių nuo triukšmo, dalies ir mirtingumo dėl išorinių priežasčių pokyčiai.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, paskutiniais duomenimis, sumažėjęs, bet didesnis nei 2013-2015 metais. Iki 2014 metų buvo pastebimas dujų kiekio mažėjimas, bet vėliau, iki 2016 metų, tarša didėjo.
Žmonių, kenčiančių nuo triukšmo, dalis 2013-2015 metais augo, bet iki 2017 m. mažėjo iki žemesnio lygio nei 2012 metais. Vis dėlto toks pokytis per mažas įsipareigojimui pasiekti.
Higienos institutas konstatuoja, kad gali būti sudėtinga įgyvendinti ir antrąjį tikslą, jeigu mirtingumas dėl išorinių priežasčių (transporto įvykių, nuskendimų, apsinuodijimų ir pan.) nepradės mažėti sparčiau nei iki šiol. 2013-2017 metais mirtingumas dėl išorinių priežasčių tolygiai mažėjo, bet nepakankamai.
2012 metais mirčių dėl išorinių priežasčių sumažėjo 18,9 proc. (nuo 122,5 iki 99,3 mirčių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų), tačiau iki 2025 metų mirtingumą dėl išorinių priežasčių siekiama sumažinti iki 51,7 mirčių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.
Sveikos gyvensenos formavimą Higienos institutas vadina viena iš sričių, kur Lietuvos sveikatos strategijos įgyvendinama ne taip, kaip tikėtasi. Vis dėlto, pradedant 2016 metais, tiek tabako suvartojimo vienam gyventojui per metus skaičius, tiek mirčių dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo skaičius mažėjo.
Ketvirtasis LSS tikslas – užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, kuri tenkintų gyventojų poreikius. Siekiant jo šeimos gydytojų skaičius jau pasiekė 2020 metų siekinį ir padidėjo 20,3 proc., išlaidų prevencijai ir visuomenės sveikatos priežiūrai dalis tarp einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų taip pat pasiekė 2020 metų siekinį – padidėjo 82 proc.
Kūdikių mirtingumas 2016 metais dar buvo rimta problema, bet 2017 metais labai sumažėjo ir buvo netgi 27,6 proc. mažesnė nei siekiama 2020 metais.
Slaugytojų (įskaitant akušerius), tenkančių vienam gydytojui, skaičius nėra patenkinamas: 2015 metais pastebėtas jo padidėjimas, bet vėliau ir vėl matomas mažėjimas iki pat 2017 metų.
Paskutiniais duomenimis, standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų sumažėjęs, tad siekinys mažinti mirtingumą nuo šių ligų – pasiektinas.
Bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos ir valdžios sektoriaus išlaidų dalis tarp visų sveikatos priežiūros išlaidų buvo labai sumažėjusi 2013 metais, bet iki 2016-ųjų jos didėjo.
Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliojimu Lietuvos sveikatos strategijos vykdymo vertinimą kasmet atlieka Higienos institutas.
