„Jeigu ketinama statyti tokį objektą, turėtų būti atlikti kokie nors žemės matavimai. Mes, nei kaip savininkai, nei kaip kaimynai negavome jokios informacijos“, – sakė Antakalnio gyventoja Z. Gyvienė.
Panašu, kad apie planus neinformuota ir rajono savivaldybė.
„Savivaldybės administracija šią informaciją sužinojo tik iš skelbimo vietiniame laikraštyje“, – teigė savivaldybės atstovė.
Gyventojai nepatenkinti, kad krematoriumas gyvūnams numatytas kitapus žmonių kapinių tvoros.
„Kodėl prie žmonių kapinių? Prie Kaišiadorių yra toks Rečionių kaimas. Ten yra gyvūnėlių kapinės. Galėtų ten būti. Kodėl apskritai pasirinkta tokia vieta? Čia nėra nei elektros, nei dujų – nieko“, – tęsė Z. Gyvienė.
Vienintelė Rumšiškių seniūnė apie tokį projektą sužinojo anksčiausiai, nes statytojai kreipėsi dėl būtinųjų viešinimo procedūrų. Seniūnė rodė projektą, kur kapinės, o kur bus krematoriumas.
„Amžinojo guolio“ nuotr.
„Čia kapinės, o prie kapinių tvoros ribojasi visas sklypas, kurio priekyje būtų pastatas“, – pasakojo Rumšiškių seniūnė Eugenija Genevičienė.
Seniūnei irgi kyla klausimų dėl vietos pasirinkimo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Jis galbūt reikalingas, nes mes visi gyvūnus mylime kaip savus, bet tik vieta tokia. Aš iš karto sakiau, kad arčiau gyvenvietės, prie civilinių kapinių, kas irgi gal žeidžia kokių nors žmonių nusistatymus. Mes, lietuviai, dar nepratę prie tokių dalykų“, – tęsė E. Genevičienė.
Krematoriumo sumanytojai paaiškino, kodėl pasirinko šią vietą.
Smarvė, triukšmas ir kaimynystė – nedera.
„Mes prie kapinių vietos nesirinkome specialiai. Radome komercinės paskirties sklypą, kuriame tokia statyba yra galima. Taip pat yra patogus susisiekimas. Taip jau sutapo, kad šalia yra kapinės“, – kalbėjo „Amžinojo guolio“ vadovas Linas Stepanauskas.
„Smarvė, triukšmas ir kaimynystė – nedera. Jau mums gana autostrados“, – sakė Z. Gyvienė.
Pasak krematoriumo statytojų, deginimo procese bus naudojamos naujausios technologijos.
„Gyvas stereotipas, kad visa tai, kas susiję su kremavimu, yra taršu ir smirda. Tačiau mes esame atsakingai atsirinkę gamintoją, mūsų krematoriume bus naudojama moderni įranga ir technologiniai procesai, užtikrinsiantys, jog jokios taršos artimiausiose teritorijose nebus. Jokių kvapų nei į krematoriumą atvykstantys asmenys ir juo labiau artimiausi gyventojai tikrai nepajaus“, – tęsė L. Stepanauskas.
Šalia esančios gyvenvietės bendruomenės pirmininkas yra užverstas gyventojų skundais.
„Visų pirma, tai – nepagarba mirusiesiems, kitas dalykas – arti gyvenvietės. Yra ir mažų vaikų, ir darželis, socialinių paslaugų centras. Žmonės rašo pretenzijas“, – kalbėjo Kaišiadorių Antakalnio bendruomenės pirmininkas Andrius Navardauskas.
Krematoriumo statytojai aiškina, koks iškils krematoriumas.
„Šnekame tik apie augintinius, pagrinde – šunys ir katės. Planuojame kremuoti iki 2 tūkst. gyvūnų per metus“, – tęsė L. Stepanauskas.
Pastatas turėtų būti vieno aukšto ir 340 kvadratinių metrų dydžio. Čia numatyta deginti iki 40 tonų gaišenų per metus, aštuonis kartus per dieną. Vienas kremavimas truks apie dvi valandas. Taip pat čia numatytos specialios atsisveikinimo erdvės.
„Atvykę į krematoriumą augintinių šeimininkai galės atsisveikinti su augintiniu specialiai tam įrengtame kambaryje“, – sakė L. Stepanauskas.
Kol kas vienintelis Lietuvoje esantis krematoriumas augintiniams ketverius metus veikia Tauragėje. Dažniausiai kremuojami šunys, tačiau pasitaiko ir kačių, beždžionėlių, papūgų, vėžlių, jūros kiaulyčių, žiurkėnų ir kitų.
