33 metai ant bačkos

Pusmetį Kauno meru buvęs, o vėliau šį postą iškeitęs į Seimo nario kėdę Vytautas Šustauskas šiomis dienomis – ne itin pakilios nuotaikos. "Dviese su Jolanta gyvenam. Sveikata šlubuoja. Vaistai brangūs. Kaip gali išgyventi iš 204 eurų pensijos? O turiu 35 metus darbo stažo. Politikoje dar judinam, judinam. Tai vieną piketą padarom, tai kitą. Iš valstybės nesam gavę nė vieno cento. Sunku verstis. Nematau, kuo džiaugtis", – pasakojo dabar jau Kovotojų už Lietuvą sąjunga pervardintos partijos vadovas, buvęs jūreivis, mechanikas, inžinierius, trumpai dirbęs ir taksistu.

Vis tik prakalbus apie šalia esančią moterį jo balsas suskambo visai kitokiais tonais. "Mes jau 17 metų kartu. Aišku, paburba, kad kojinės mėtosi. Bet šiaip nesam nei susipykę, nei susimušę. Nuostabi moteris. Taip ją myliu!" – pareiškė politikas.

Gyvena jie bendrabutyje, kurį prieš dvejus metus parūpino sūnus. Vietos – ne per daugiausia, bet ne tokie žvėriški mokesčiai. "Kai įkūriau pirmąją partiją, turėtą butą pardaviau, nes reikėjo pinigų jai reklamuoti. Jau 33 metai esu politikoje. Pasirinkau vieną kelią. 33 metus ant bačkos pratriūbijau, – apie pasirinkimą kalbėjo emocingumu išsiskiriantis V.Šustauskas ir pridūrė: – Koks čia gali būti džiaugsmas? Atėję noraginiai. Esame iškraustyti iš partijos būstinės. Reikėjo išsinešdinti. Daug ką palikom, daug ką išmetėm. Buvo daug susikaupę popierių, vežimais reikėjo vežti. Susitinkam, jeigu yra reikalas, kokioje nors kavinukėje."

Jis nepraleido progos pasigirti, kad prieš tapdamas meru "pirmasis iš konservų atėmė Kauną". "Buvo trys judesiai: ubagų žygis, magistralės blokada ir Vienos valso šokis. Tris judesius padariau, ir nušlaviau visas partijas", – prisiminė politikas.

Vos nesusimušė

V.Šustauskas pasakojo, kad labiausiai pasiilgsta aktyvaus bendravimo su žmonėmis. "Esu dar partijoje, dar ir mitingą rengiame, bet tokio aktyvaus bendravimo, koks buvo, kai buvau meru, nebėra. Ne tas dabar. Tada susitikdavau su įžymiais žmonėmis, ambasadoriais", – kalbėjo ubagų karaliumi save titulavęs politikas, pagarsėjęs ne vienu skandalu.

Viena iš labiausiai įsimintinų jam akimirkų, būnant meru – įvykusi S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, kuris šiuo metu griaunamas, remontas. "Sėdžiu ložėje, ir viešai dėkojama Kauno merui Vytautui Šustauskui. Tai sukėlė daug emocijų. Net šiurpas nuėjo per kūną", – prisiminė kaunietis, pridūręs, kad stadiono būklė tuomet buvo apverktina.

Dar vienas ryškus įvykis – aistros dėl šilumos kainų. "Prisimenu tą įvykį, kai Mažojoje savivaldybės salėje vos nekilo muštynės, kai neleidau pakelti šilumos kainų", – gyrėsi V.Šustauskas.

Pasak jo, 2000-ieji, kai jis tapo meru, Kaunui buvo sunkus metas, po Rusijos krizės. "Biudžetas buvo nedidelis, vos 280 mln. litų. Dabar – milijardas eurų. Dabar gali mandravoti. Ir durniai gali valdyti, kai toks biudžetas", – lygino Kovotojų už Lietuvą sąjungos vadovas.

Vytautas Šustauskas/ Laimio Steponavičiaus nuotr.

V.Šustauskas teigė nesiekęs būti meru. "Kai miesto taryboje laimėjome trim mandatais daugiau nei Naujoji sąjunga, atvažiavo Viktoras Uspaskichas ir trenkė į stalą su kumščiu: meras bus mūsiškis. Jeigu jis būtų gražiau kalbėjęs, būčiau nusileidęs. Susiklostė taip, kaip susiklostė. Pirmą dieną, atsimenu, sėdžiu, Jėzau Jėzau. Kokių velnių aš čia ėjau? Bėgti lyg gėda", – pasakojo apie tai, kad sprukti iš mero kabineto jam neleido ambicijos.

Labiausiai V.Šustauską išgąsdino darbo krūvis. "Panašu, kad ilgai niekas nebuvo tvarkęs dokumentų. Netvarkytų popierių ant stalo buvo prikrauta apie metro aukščio krūva. Net nežinojau, nuo kurių pradėti. Nebūčiau sugebėjęs dirbti, jeigu prieš tai nebūčiau penkis metus dirbęs savivaldybės tarybos nariu ir susigaudęs visuose procesuose", – kalbėjo V.Šustauskas.

Galvojo, kad gyvena rojuje

Buvęs inžinierius, verslininkas Henrikas Tamulis – pirmasis Kauno meras, šiame poste norėjęs ir sugebėjęs išsilaikyti visą kadenciją iki pat 2000-ųjų. Baigęs vadovauti miestui jau buvo pasiekęs pensinį amžių ir nebegrįžo į verslą, savo dalį pardavė partneriams, o pats persikraustė į miškų apsuptą sodybą – norėjosi ramybės.

"Tikriausiai nebūčiau tiek metų sulaukęs, jeigu nebūčiau pasitraukęs iš politikos. Ką veikiau? Džiaugiausi gyvenimu. Išvažiavau į kaimą. Gamta, bitutės, maudynės. Visą vasarą. Maniau, kad rojuje gyvenu – toks didelis kontrastas, buvau atpratęs turėti tiek poilsio", – pasakojo buvęs inžinierius, daug metų sukęsis statybų versle.

Visą gyvenimą mylėjęs bites jis jas ir dabar laiko, tik bityną sumažino. "Pagal jėgas", – pridūrė pašnekovas. Dabar jis skaito knygas, dėl jų tiesiog yra pamišęs. "Bet nepamišęs dėl interneto. Jį riboju. Esu sulaukėjęs – gyvenu miške", – apie 14 km atstumą nuo civilizacijos užsiminė H.Tamulis.

Henrikas Tamulis

Anot jo, sodyboje visada yra ką veikti. "Apie tris valandas kasdien dirbu fizinį darbą. Dar pajėgiu. Malkų pasiruošiu žiemai, pjaunu žolę – 40 arų, tad yra ką veikti. Žodžiu, gerai gyvenu, tik kad pradėjo šlubuoti žmonos sveikata", – apgailestavo aštuoniasdešimtmetį neseniai atšventęs vyras.

Nėra visiškas atsiskyrėlis, pakonsultuoja, jeigu kas paprašo. Kokiais klausimais jis geriausias konsultantas? "Visų galų meistras: ir politikos, ir savivaldybių", – juokiasi H.Tamulis.

Jis minėjo, kad būdamas meru dirbo nuo 8 iki 21 val. kabinete, o atsikėlęs 4 val. ryto dar baigdavo peržiūrėti likusius dokumentus. Anot jo, vargino ne tik krūvis, bet ir nemalonios emocijos, kurių, pavyzdžiui, patyrė, kai pradėjo įgyvendinti Vyriausybės nutarimą dėl kultūros darbuotojų apmokėjimo tvarkos keitimo, kai norint gauti finansavimą ansambliams ir pan., reikėjo teikti paraiškas ir dalyvauti konkurse. "Tai baigėsi prakeiksmais man, mano giminei ir ateinančioms kartoms. Tai buvo nemalonus momentas, kai pagalvojau, gal nereikėjo imtis šios veiklos", – pasakojo H.Tamulis, pridūręs, kad imdamasis šių pareigų maždaug žinojo, kur eina, nešoko aklai.

"Atėjau iš verslo. Dirbau statybų sektoriuje. Su politika reikalų neturėjau, bet buvau už laisvą Lietuvą, dukra buvo sužeista per Sausio 13-osios įvykius", – prisiminė H.Tamulis.

Pasibaigus kadencijai jis dar liko mero poste, nes po naujų rinkimų valdančiosioms partijoms niekaip nepavyko sutarti, kas taps miesto vadovu. Mėnesį dar pavadovavęs jis atsisakė tai tęsti. Tuomet netrukus jį pakeitė V.Šustauskas.

H.Tamulis pasakojo kartais pasišnekąs su kitais Kauno merais. "V.Šustauskas visada sustodavo, išlipdavo. Ir kai galėdavo, ir kai negalėdavo", – pasakojo vyras.

Šeima ir kulinarija

Šiek tiek daugiau nei metus Kaunui vadovavęs Erikas Tamašauskas šiuo metu nebeturi nieko bendro su politika. Jis trejus metus prodiusuoja ir su žmona Indre veda kulinarinę TV laidą "Maistas ir aistros".

"Norisi pagyventi sau. Tikrai galiu pasakyti, kad taip ir gyvenu. Dukrai jau metai ir keturi mėnesiai. Labai miela, malonu, kiekviena diena vis kitokia. Gal kurti TV laidą pasirinkau todėl, kad tai yra toli nuo politikos. Beje, kulinarija man buvo įdomi nuo senų laikų", – aiškino E.Tamašauskas.

Erikas Tamašauskas su žmona Indre/ Žilvino Valeikos nuotr.

Tiesa, jis teigė, kad nuo politikos pabėgti labai sunku. "Ji man vis primenama. Yra ir tokių, kurie galvoja, kad dirbu TV tik dėl to, kad likčiau žinomas, kad noriu išsilaikyti viešumoje, kad vėliau galėčiau lengviau grįžti į politiką. Man toks įspūdis susidaro, nes man vis bandoma pakišti koją. Bet dabar tikrai neturiu planų grįžti į politiką. Žegnojuosi, kad manęs tik vėl ten neįtrauktų atgal", – tvirtino buvęs miesto vadovas.

Tuos metus, kai ėjo mero pareigas, jis vadina svarbiais ir reikšmingais. "Iš vienos pusės, norėjau ir stengiausi nuveikti kažką reikšmingo, iš kitos pusės, daug ką praradau: laiko, dalį savo gyvenimo", – dėstė kulinarijos virtuozas.

Politinę areną jis apleido ne dėl to, kad prarado mero pareigas. "Su politika atsisveikinau po to praėjus 14 metų. Dar pabuvau", – prisiminė kaunietis, per tą laiką buvęs išrinktas į Seimą, po prieš septynerius metus jam buvo patikėtos Seimo pirmininko pavaduotojo pareigos.

"Tai buvo toks laikotarpis, kai išsiaiškinau, kas yra kas. Užimdamas pareigas daug kam tampi reikalingas, o kai pareigų atsisakai, tavęs nebereikia. Tada viskas ir sustoja į savo vietas", – kalbėjo E.Tamašauskas, kuriam vieninteliam iš Kauno merų teko palikti postą po interpeliacijos.

Keturi mėnesiai be darbo

Trečiasis Kauno meras Arimantas Račkauskas, kuris šias pareigas užėmė prieš ketvirtį amžiaus ir miestui vadovavo po Vidmanto Adomonio ir dabar jau mirusio Vilimo Čiurinsko, aktyviai tebesidomi politika ir viskuo, kas susiję su bendruomenių veikla, savivalda, susisiekimu.

Jis ilgus metus vadovavo Vietos bendruomenių organizacijų sąjungai, tebėra Lietuvos merų klubo tarybos narys, klubo Kauno merų poskyrio koordinatorius. "Dalyvauju meninėje veikloje, dainuoju dviejuose choruose, domiuosi susisiekimo klausimais. Daug metų dirbau konsultantu susisiekimo, teritorinio ir strateginio planavimo klausimais. Tą darbą tęsiu. Vienu žodžiu, užsiimu įvairia veikla", – vardijo A.Račkauskas, technikos mokslų daktaras, kurio sąskaitoje – 15 išradimų.

Arimantas Račkauskas/ Kęstučio Ignatavičiaus archyvo nuotr.

Buvęs meras iki šiol neapleidžia Kauno ir Vilniaus dvimiesčio idėjos, domisi greito susisiekimo tarp šių miestų galimybėmis, kitais viešojo transporto klausimais.

Trejus metus mero poste jis įvertino kaip labai reikšmingą gyvenimo ir veiklos etapą. "Įgijau labai didelės patirties. Valdyti didelį miestą yra sudėtinga, bet labai įdomu. Man tai buvo labai didelis kokybinis šuolis valdymo klausimais. Iš kitos pusės, buvo labai didelė atsakomybė, nelengvas etapas. Tuomet šalyje viskas keitėsi iš vienos sistemos į kitą, vyko privatizavimo procesai. Tuo metu įgytą patirtį pritaikau iki šiol", – pasakojo A.Račkauskas.

Jis teigė neturįs minčių sugrįžti į politiką, tačiau kaip konsultantas galįs patarti įvairiais jau minėtais klausimais. "Visąlaik seku politinius įvykius, turiu minčių, ką būtų galima įgyvendinti. Turiu platų vaizdą, ką reikėtų daryti", – apibūdino vyras.

Pasibaigus mero kadencijai jis tikėjosi būsiąs reikalingas toliau, tačiau pasiūlymų nesulaukė. "Nuotaikos buvo savotiškos. Keturis mėnesius buvau be darbo. Galvojau būsiu kam nors reikalingas... Tada pradėjau domėtis, ką veikia mano kolegos, kiti buvę Lietuvos merai. Pasiklausinėjau banko sferoje, vienas bankas mane priėmė. Taip, mero postas buvo labai geras atsispyrimas. Dėl patirties, įgytos vadovaujant miestui, vėliau vienas mano kolega pakvietė dirbti į Vyriausybę", – kalbėjo A.Račkauskas, tuomet trejus metus dirbęs susisiekimo viceministru.

Jam bendrystės su kitais merais poreikis atėjo ne iš neturėjimo ką veikti, ar nebuvimo, kur save realizuoti. "Dar dirbant meru labai reikėjo bendravimo su tuo metu buvusiais kitų Lietuvos miestų merais. Tai buvo spontaniškas susivienijimas, pajautėme poreikį, nes bendraujant su Vyriausybe reikėjo susivienyti. Naudingiau buvo kreiptis kelių miestų vardu, o ne po vieną", – pasakojo A.Račkauskas.

Garantavo stabilumą

Pakartoti H.Tamulio pasiekimą – išbūti visą kadenciją – vėliau pavyko tik verslininkui Arvydui Garbaravičiui bei istorijos, politologijos, komunikacijos studijas baigusiam Andriui Kupčinskui, kuris Kauną valdė beveik dvi kadencijas. Į jas įsiterpė R.Mikaitis, buvęs inžinierius statybininkas, kuris mero poste išsilaikė apie pusmetį. A.Kupčinskas šiuo metu yra Seimo narys.

Rimantas Mikaitis/ Akvilės Snarskienės nuotr.

Po nuolatinės merų kaitos, 2003 m. Kaunui pradėjęs vadovauti A.Garbaravičius neslėpė, kad darbas savivaldybėje buvo pakrikęs, todėl teko imtis ir nepopuliarių priemonių, kad tarnautojai vėl imtų normaliai dirbti.

"Kiekvienas Kauno meras išgyveno savitą laikotarpį. Kai tapau meru, nebuvo nei parengtos strategijos, įgyvendinamų projektų. Mieste buvo visiškas sąstingis, nebuvo nė vienų didesnių statybų. Su komanda teko parengti ir patvirtinti strateginį planą, kuris dabar ir įgyvendinamas. Tuomet sulaukdavome net ir pašaipų, tačiau mūsų pradėtais projektais dabar mėgsta visi girtis – tai ir Kauno laisvoji ekonominė zona, tai ir pigūs skrydžiai iš Kauno. Arenos projektą mes taip pat parengėme, todėl kitiems beliko įsisavinti pinigus. Nors biudžetas, palyginti su dabartiniu, buvo tris ar daugiau kartų mažesnis, tačiau mums pavyko pastatyti M.K.Čiurlionio tiltą, nutiesti Europos prospektą. Išties daug dėmesio skyrėme ir strateginiams projektams, ir, kiek leido lėšos, rūpinomės gatvėmis", – pasakojo dabar Kauno miesto tarybos narys A.Garbaravičius.

Arvydas Garbaravičius/Tomo Raginos nuotr.

Jis neslepia, kad politika jį įtraukė. "Pabuvęs meru, visai kitaip žiūri, kas dedasi mieste. Šeima? Pasakysiu atvirai, labai skeptiškai vertino mano apsisprendimą tapti meru. Šeimos nariams tam tikras antspaudas liko iki šiol", – neslėpė politikas.

Šiuo metu tarp miesto tarybos narių yra net trys buvę Kauno merai: Gediminas Budnikas, A.Garbaravičius bei R.Mikaitis.

Nuolatinė kaita

Dėl nuolatinių intrigų, politinių jėgų persigrupavimo ar kilusių korupcija dvelkiančių skandalų, ar geresnių pasiūlymų daug Kauno merų poste išbuvo tik apie metus ar dar trumpiau.

Pirmasis meras gamtos mokslų daktaras biofizikas Vidmantas Adomonis poste išbuvo metus, kol buvo priverstas atstatydinti. Vėliau jis buvo pakviestas dirbti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos viceministru. Jau miręs Vilimas Čiurinskas miestą valdė taip pat apie metus. Iš šių pareigų jis pasitraukė nepaaiškindamas to priežasčių.

"Kodėl tokia formuluotė "vis dar esat" politikoje? Ir joje dar būsim!" – juokėsi iš netaktiškai suregzto klausimo tarybos narys Gediminas Budnikas, politikoje benardantis jau daugiau nei dvidešimt metų.

Gediminas Budnikas/Artūro Morozovo nuotr. 

"Meru buvau trumpai, įspūdžių daug nebuvo. Gaila, kad neturėjau geros komandos. O be komandos bet kur – ir sporte, ir politikoje – sunku ko nors pasiekti. Ir kaip politikas, ir kaip buvęs krepšininkas žinau geros komandos svarbą. Todėl savo noru išėjau iš posto, nes buvo mažai galimybių dirbti gerai", – dėstė buvęs "žalgirietis" ir rinktinės narys.

Į politiką jis atėjo dirbdamas verpimo fabrike "Drobė", kuriame per 37 metus nuo šaltkalvio, ekonomisto, ilgainiui pakilo iki direktoriaus pavaduotojo pareigų. Į miesto tarybą jis yra renkamas jau septynios kadencijos iš eilės.

Dingo iš akiračio

Buvęs meras Rimantas Tumosa nuskambėjo dėl neskaidrių piniginių įplaukų. Vos jį išrinkus 1995 m., paaiškėjo, kad jis netikėtai praturtėjo keliais šimtais tūkstančių litų. Aiškinimai, kad tokios didelės lėšos atsirado iš prekybos šalikais Gariūnuose, nieko neįtikino. Po piketų jis nusprendė palikti pareigas, jose išbuvęs vos du mėnesius.

Rimantas Tumosa/Kęstučio Ignatavičiaus archyvo nuotr.

"Dėl Rimanto Tumosos ir man neaišku. Anksčiau bendraudavome, paskui pradingo. Jis lyg į verslo reikalus krypo", – sakė A.Račkauskas. "Atvirai sakant, niekas nežino, ką jis dabar veikia. Ko paklausiu, niekas nežino. Dingo", – teigė Kauno ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius.

Kiek ilgiau, bet irgi vos kelis mėnesius meru teišbuvo ir matematikas, mokslininkas Alfonsas Andriuškevičius. Meras Vladas Katkevičius irgi nebaigė kadencijos, nes šį postą iškeitė į pasiūlymą dirbti valdymo reformų ir savivaldybių reikalų viceministru.

Inžinierių Giedrių Donatą Ašmį buvę kolegos apibūdino kaip kuklų ramaus būdo žmogų. "Savo laiku buvo aktyvus profsąjungų narys, atnaujinome kontaktus, jis neatsisako Lietuvos merų klubo veikloje padalyvauti, jeigu sukursime įdomesnį renginį, susitikimą", – kalbėjo A.Račkauskas.

Pats G.D.Ašmys, kai su juo susisiekė žurnalistai, buvo nekalbus. "Pasakiau, kad nenorėčiau skirti minučių, o jūs mane jau tardote", – įsiaudrino G.D.Ašmys, pasitikslinus vieną jo trumpų atsakymų. Apie metus mero poste iki kadencijos pabaigos išbuvęs kaunietis iš kitų miesto vadovų išsiskyrė tuo, kad į darbą važiuodavo troleibusu.

Giedrius Donatas Ašmys

"Kad ir kaip būtų, kai žmogus būna aukštai, nesinori žemai kristi. Buvai viršūnėje, o kai nebeturi galių, pasitaiko atvejų, kai politikos visai nesinori. Politikai reikia pasišvęsti, mylėti žmones", – nenorėdamas dalytis prisiminimais galimus motyvus aiškino G.Budnikas.

Merų portretai pro Rotušės langą

Kauno miesto ceremonmeisteris bei Kauno miesto muziejaus renginių organizatorius Kęstutis Ignatavičius yra ne tik pirmosios miesto tarybos narys bei Kauno deputatų klubo vadovas. Jam rūpinantis miesto reprezentaciniais reikalais teko bendrauti su visais Kauno merais, ir kol šie ėjo savo pareigas, ir paskui.

"Konservatoriai kaltinami, kad jie ilgai valdė ir nusiaubė miestą. Nieko panašaus. Pirmoji taryba, kai jos pirmininkas (atitinka dabartinių administracijos vadovų pareigas), merai V.Adomonis, V.Čiurinskas ir A.Račkauskas buvo sąjūdiečiai. Vėliau keturi konservatoriai – R.Tumosa, V.Katkevičius, A.Andriuškevičius ir H.Tamulis. V.Šustauskas ir G.Budnikas atėjo su Laisvės lyga, E.Tamašauskas – su Naująja sąjunga. G.D.Ašmys – "socdemas", A.Garbaravičius – kaip Centro sąjungos atstovas R.Mikaitis – liberalas, A.Kupčinskas – konservatorius", – vardijo K.Ignatavičius, niekuomet nepriklausęs jokiai partijai.

Jis pasakojo, kad pirmąjį merą V.Adomonį prisimena kaip labai inteligentišką, laisvai kalbėjo angliškai, buvo kruopštus, tikslus, ramus. "V.Čiurinskas – atėjęs iš įmonės, jis buvo veiklus, ūkiškas, dalykiškas", – kalbėjo pašnekovas.

A.Račkauskas, K.Ignatavičiaus nuomone, nekonfliktinė asmenybė. "Jis mėgsta viską ramiai išsiaiškinti, savo poziciją visada išdėstydavo labai nuosekliai. Jam teko misija priimti pirmąjį popiežių. Buvau popiežiaus priėmimo Kaune koordinatoriumi, tad su meru teko daug dirbti", – sakė Kauno ceremonmeisteris.

V.Katkevičių jis apibūdino kaip tikrą asmenybę: "Profesorius, technologijos mokslų daktaras paliko solidžiausią įspūdį iš visų merų. Buvo gana drąsus, mokėjo užmegzti ryšius. Prie jo prasidėjo platus tarptautinis bendravimas. Buvo užmegzti ryšiai net ir Los Andželu, JAV. Jis pirmas meras, kuris vicemere pasirinko moterį – ja tapo Vincė Vaidevutė Margevičienė", – teigė K.Ignatavičius.

A.Andriuškevičius – ramus, kuklus. "H.Tamulis – ūkiškas žmogus. Gyrėsi, kad nepraskolino miesto. Pirmasis meras, kuris nieko nesiskolino. Prie jo buvo patvirtinta Miesto diena. Jis viską apgalvodavo, neskubėdavo", – dėstė K.Ignatavičius.

"Apie V.Šustauską viską ir taip žinote. Tik pridursiu, kad su ubagais jis apsirengia kaip ubagas, o su bajorais – kaip bajoras. Teko matyti jį su smokingu? Čia fotografuota per priėmimą Rotušėje", – rodė K.Ignatavičius.

G.Budnikas išsiskiria tuo, kad jis yra aukščiausias meras. G.D.Ašmys – kuklus, sąžiningas, bet nereprezentatyvus. R.Mikaitis – malonus, kultūringas, nuotaikingas.

A.Garbaravičius, kaip pasakojo ceremonmeisteris, drąsiai paėmė paskolą Prisikėlimo bažnyčiai užbaigti, buvo įkalbėtas, kad reikia atkurti Kauno miesto muziejų, suremontuota Rotušė, kuri buvo aptriušusi.

Šie minėti ir likusieji buvę merai, anot K.Ignatavičiaus, visi buvo gana kultūringi.

Panašaus lygmens kaip dabartinių merų galias turėjo ir du pirmieji tarybų pirmininkai Gintaras Pukas ir Vygintas Grinis.

Kauno merų chronologija

1990 m. gegužės 15 d. – Vidmantas Adomonis.

1991 m. gegužės 31 d. – Vilimas Čiurinskas.

1992 m. birželio 17 d. – Arimantas Račkauskas.

1995 m. balandžio 12 d. – Rimantas Tumosa.

1995 m. birželio 6 d. – Vladas Katkevičius.

1997 m. sausio 21 d. – Alfonsas Andriuškevičius.

1997 m. balandžio 10 d. – Henrikas Tamulis.

2000 m. balandžio 13 d. – Vytautas Šustauskas.

2000 m. spalio 30 d. – Gediminas Budnikas.

2001 m. vasario 9 d. – Erikas Tamašauskas.

2002 m. birželio 10 d. – Giedrius Donatas Ašmys.

2003 m. balandžio 10 d. – Arvydas Garbaravičius.

2007 m. balandžio 12 d. – Andrius Kupčinskas.

2011 m. balandžio 14 d. – Rimantas Mikaitis.

2011 m. spalio 27 d. – Andrius Kupčinskas.

2015 m. – Visvaldas Matijošaitis.