-
A. Verygos požiūris į sloguojančius vaikus sukėlė nerimą: darželiai taps ligoninėmis? 15
Durų užverti negalės
Kaip vakar rašė portalas, į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupę mažyliai gali būti nepriimami tais atvejas, jei karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų.
Iki spalio 31 dienos auklėtojos į grupę galėjo nepriimti ir sloguojančių bei kosinčių auklėtinių. Visgi SAM ministrui Aurelijui Verygai pakeitus higienos normas auklėtojos tokiems vaikams durų užverti nebegali.
SAM atstovai tikina, jog tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys, nėra būdingi tik užkrečiamosioms ligoms, tad vaikai gali eiti į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Anot jų, šie simptomai gali pasireikšti ir sergant neinfekcinėmis ligomis ar net sveikiems vaikams kaip natūrali fiziologinė reakcija, todėl iš higienos normos jie išbraukti. Iki šiol vaikas į darželį galėjo būti nepriimamas ir tokiais atvejais, jeigu jam pasireiškia alerginė sloga, parėjus iš lauko jam bėga nosis ar vaikas kelis kartus sukosėjo.
Bakterijomis pasikeisti naudinga?
Po tokio A. Verygos sprendimo viešojoje erdvėje įsižiebė diskusijos. Vieni internautai džiūgavo, kad turės, kur palikti „lengvai“ sloguojančias atžalas ir nereikės verstis per galvą ieškant žmonių, kurie pagelbėtų dirbantiems tėvams.
Kuo greičiau vaikai vienas kitą bakterijomis apdalins, tuo greičiau ir liausis sirgę. Taip juk ir susiformuoja imunitetas.
„Jeigu vaikas truputį sloguoja, tai šis ministro sprendimas yra normalus. Manau, kad tėvai mato, kada vaikas rimtai serga, o kada tik sloguoja“, – savo poziciją dėstė portalo kauno.diena.lt skaitytoja Birutė. Jai antrino ir Vaida: „Jeigu vaikas pakosti ir šiek tiek sloguoja, tai nieko baisaus čia nematau.
Aistė tikino, kad sloguojantis ar kosintis mažylis į darželį gali eiti tol, kol jis nekarščiuoja. „Ar kiekvienas, verkšlenantis dėl šio A. Verygos sprendimo, ima nedarbingumo pažymėjimą, kai pradeda sloguoti ar kosėti? Kuo greičiau vaikai vienas kitą bakterijomis apdalins, tuo greičiau ir liausis sirgę. Taip juk ir susiformuoja imunitetas“, – nuomonę dėstė moteris.
Visgi daugelis suaugusiųjų stojo į kitą barikadų pusę nei A. Veryga. „Tegul padaro atskirą grupę tokiems kosėjantiems ir sloguojantiems vaikams, kodėl maniškis turi užsikrėsti?", – klausė internautė Ieva. O štai Rasa po tokių SAM sprendimų nebesupranta, kokia bus darželių paskirtis. „Tai bus darželis ar vaikų slaugykla? Visgi sutinku, kad tėvai geriau žino, ar vaikas serga ar ne.“
Vida vaizdingai nupiešė vaizdą, kas artimiausiu metu laukia auklėtojų. „Auklėtojos galės slidinėti nuo vieno prie kito per servetėlių krūvas, o vakare dar ir išklausyti tėvelių priekaištų. Ugdymas nukeliaus į antrą planą“, – rašė internautė.
„Džiaugsis mamos, kai vaikai masiškai pradės sirgti obstrukciniais bronchitais. O, kai susirgimas pereis į astmą, tai išvis iš laimės šokinės“, – sarkazmo neslėpė Orinta.
Internautė Tatjana šį SAM sprendimą pavadino košmaru. „Kaip galima sergantį vaikiuką leisti į darželį? Juk slogytė, kosulys trukdo: ne tik sergantis vaikas negali gerai išsimiegoti, bet ir jo grupės draugai. Košmaras kažkoks“, – pasibaisėjo skaitytoja.
Shutterstock nuotr.
Svarbu atsižvelgti, kokia sloga vaiką kamuoja
Portalo pakalbintos medikės taip pat išdėstė skirtingas nuomones. Šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė tikina, kad šie higienos normų pokyčiai prie gero neprives. Anot pašnekovės, apie vaikų būklės sunkumą turi spręsti ne tėvai ir auklėtojai, bet medikai.
„Kosintys ir sloguojantys vaikai platina infekciją. Vaikai, kuriems pasireiškia lėtinių ligų, tarkim, alerginio rinito, šienligės, bronchinės astmos, požymiai, nesiskundžia gausiomis išskyromis iš nosies. Tik gydytojas gali diferencijuoti, ar vaikas serga ūmia liga, ar tai yra lėtinės ligos simptomas“, – tikina specialistė.
Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno filialo pirmininkė, vaikų ligų gydytoja Virginija Lukšienė neslepia, kad išgirdus apie šį higienos normos pakeitimą, teko susidurti su įvairiomis medikų nuomonėmis. Kai kurie jų pritaria posakiui, kad sloga – ne liga.
„Ūmus viršutinių kvėpavimo takų kataras, sukeltas virusų ar bakterijų, vis tik yra užkrečiamas. Tačiau pasitaiko atvejų, kad sloga būna „nešviežia“. Kvėpavimo takų reagavimas į išorės dirgiklius – dulkes, kvapą, oro sausumą ar šaltį – po ūmios ligos išlieka iki 5 savaičių. Tad vaikams, kuriems būdingos tokios slogos, darželis užverti durų negalės“, – sakė V. Lukšienė.
Medikė pasidalijo ir naudingu patarimu, ką daryti tėvams, kurių vaikas, kaip tyčia, nosimi pradėjo šniurkščioti ryte, vos tik pabudęs. „Pirmiausia reikia vaikui pamatuoti temperatūrą, sugirdyti arbatos, išplauti nosį. Jeigu tai yra ūmios ligos pradžia, tuomet vaiko būklė nepagerės, – šiuo atveju medikė pataria vaiko bent tris dienas į vaikų sambūrį neleisti. – Jeigu būklė blogėja, tuomet vaikas serga 10 dienų, o tie, kurie per tris dienas pasveiko, gali keliauti ir į vaikų kolektyvą“.
Anot pašnekovės, SAM ir Švietimo bei mokslo ministerija tarpusavyje turėtų bendrauti daugiau. „Gydytojai pildo labai daug dokumentų, kuriuos darželiui pateikę tėvai nemoka už praleistas dienas. Jeigu būtų priimtas toks sprendimas, kad pirmųjų trijų praleistų dienų darželyje nereikėtų teisinti medikų išrašytomis ligų pažymomis, tai būtų sveikintina“, – dėstė specialistė.
-
Pasidomėkite prieš lįsdami į vandenį: vanduo švarus ne visur
Gauti rezultatai apie 108 maudyklų vandens kokybę iš 114 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų.
Vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų Kauno miesto Kauno marių II paplūdimio maudykloje – birželio 26 d. buvo nustatytas didesnis, negu leidžiama higienos normoje, žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens. Šis parametras viršijo leidžiamas normas birželio 25 d. Panevėžio miesto Ekrano gamyklos tvenkinyje – 1,9 karto, Radviliškio rajono Eibariškių tvenkinio maudykloje – 1,7 karto, birželio 19 d. Anykščių rajono Rubikių ežero maudykloje – 4,1 karto, Zarasų rajono Sartų ežero maudykloje – 1,7 karto. Pakartotinai atlikus tyrimus Eibariškių tvenkinyje birželio 27 d. vandens kokybės atitiko reikalavimus.
Gauta informacija ir apie 87 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę. Didesnis, nei leidžiama higienos normoje, žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius vandenyje rastas birželio 25 d. Panevėžio rajono Nevėžio upėje ties Nevėžio gyvenviete, birželio 18, 27 d. Mituvos užtvankoje Jurbarko rajone, birželio 21 d. Eišiškių miestelio tvenkinyje Šalčininkų rajone.
Visuomenė informuojama ir supažindinama su informacija apie vandens kokybę per žiniasklaidą, savivaldybių interneto svetainėse. Taip pat naujausi vandens kokybės tyrimų rezultatai bei rekomendacija nesimaudyti ar draudimas maudytis, jei nustatyta tarša, turi būti skelbiami stenduose prie paplūdimių.
Informaciją apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje galite rasti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro svetainės „Aplinkos sveikata- Maudyklos Maudyklų vandens kokybė“ skiltyje. Ji atnaujinama iš karto gavus informaciją iš savivaldybių ir laboratorijų.