Pasak Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos vadovo Vytenio Butkevičiaus, šiuo metu šis klausimas derinamas su teisininkais.

Jo teigimu, sąžiningą konkurenciją iškraipė Vyriausybės sprendimas karantino metu leisti ne maisto prekėmis prekiauti stambiesiems prekybos tinklams.

„Lietuvoje šiai dienai yra iškreipta rinka – vieniems leidžiama prekiauti, kitiems – ne. Tiems, kurie užsiiminėja smulkiu verslu, kurie buvo susikūrę sau darbo vietas, reikia išgyventi iš 260 eurų. Kokia čia yra verslo etika, kai vieniems leidžiama, kitiems draudžiama?“ – BNS sakė V. Butkevičius.

Anot jo, vieną ieškinį pareikš prekyviečių ir turgaviečių asociacija dėl pažeistų konkurencijos taisyklių, kitą – vartotojai dėl jų pažeistų teisių.

„Mes sakome, kad buvo pažeistas Konkurencijos įstatymas, kad jame pažeistos teisingos ir lygios prekybos principas. Kitas ieškinys bus vartotojų, kurie negavo paslaugų ir buvo pažeistos jų teisės“, – sakė V. Butkevičius.

Turgaviečių atstovo teigimu, Lenkijos smulkusis verslas panašų ieškinį jau laimėjo pirmosios instancijos teisme.

Anot jo, smulkusis verslas šiuo ieškiniu siekia ne piniginių kompensacijų, o būti pakviestas prie diskusijų stalo, kai priimami sprendimai dėl verslo ribojimo.

„Piniginis klausimas tikrai yra ne pagrindinis. Pagrindinis yra tiesiog parodyti, kad mūsų negalima stumdyti ir mes norime būti kviečiami prie bendro stalo, kuomet sprendžiami ir smulkiam verslui svarbūs klausimai“, – teigė V. Butkevičius.

„Šiandien turime politinį sprendimą apsiginti teisinėmis priemonėmis, kurias užtikrina Konstitucija. Mes pasiruošę ne tik Lietuvoje, jeigu reikės, pereisime į atitinkamas Europos Sąjungos institucijas“, – pridūrė jis.

Ne maisto prekėmis prekiaujančių parduotuvių ir prekyviečių veikla buvo uždrausta gruodžio 16 dieną Lietuvoje sugriežtinus karantiną.

Šalyje veiklą galėjo vykdyti tik maisto prekių parduotuvės, tačiau tuo pat metu joms nebuvo draudžiama prekiauti ne maisto prekėmis.

Apie ketinimus kreiptis į teismą dėl karantino apribojimų kalbėjo ir Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba.

Pasak generalinio prokuroro, šiuo ieškiniu jis siekia atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į saugių darbo sąlygų užtikrinimą, taip pat solidarizuojasi su nukentėjusiais darbuotojais.

Kreiptis į teismą patarė Vyriausybė

„Tikrai nekovoju prieš valstybę, esu aukštas pareigūnas, šitas sprendimas tikrai buvo ne vieną dieną svarstytas“, – trečiadienį žurnalistams komentuodamas ieškinį teismui sakė E. Pašilis.

„Man tikrai apmaudu, kad aš turiu, būdamas aukštas pareigūnas, aiškintis dėl pateikto ieškinio, bet aš tikiuosi, kad bus atkreiptas dėmesys atsakingų institucijų, kad turi būti sisteminis požiūris į darbo sąlygas. Mes turime ne tik teisėjus, prokurorus neapsaugotus, mes turime policininkus, ugniagesius, gydytojus, kurie dažnai nėra apsaugoti dėl agresyvių pacientų“, – kalbėjo generalinis prokuroras.

Pasak jo, kreiptis į teismą paskatino ir birželį priimta neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartis, kuria gyvsidabriu užterštame teisme dirbusiems žmonėms buvo priteista 344,5 tūkst. eurų neturtinės žalos. Ieškinius valstybei šioje byloje pateikė 31 asmuo: teisme dirbę teisėjai, tarnautojai, advokatai, prokurorai.

Mes turime ne tik teisėjus, prokurorus neapsaugotus, mes turime policininkus, ugniagesius, gydytojus, kurie dažnai nėra apsaugoti dėl agresyvių pacientų.

„Mes turime LAT sprendimą, kad buvo žala padaryta, likusių besikreipiančiųjų grupė yra keletas teisėjų, valstybės tarnautojų ir aš, matyt, tie likę žmonės taip pat tikėjosi, kad kažkokiu būdu jų teisės bus įgyvendintos, jie kreipėsi į Vyriausybę ir buvo patarta, kad vienintelis kelias yra teismo sprendimas“, – kalbėjo generalinis prokuroras.

Anksčiau kitiems gyvsidabriu užteršto teismo darbuotojams teikiant ieškinius E. Pašilis situaciją komentuodamas žurnalistams teigė pats iš valstybės žalos neketinantis teistis.

„Mano tokia pozicija – aš dirbu valstybei, tad negalėčiau teikti jai ieškinio. Pati valstybė turėtų priimti sprendimą, ar reikia atlyginti padarytą žalą. Aš niekur nesikreipiau, tačiau ir nesmerkiu tų, kurie tai padarė. Kiekvienas pilietis turi konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl jam padarytos žalos“, – 2015 metais „Lietuvos rytui“ yra sakęs E.Pašilis.

Trečiadienį klausiamas, dėl kokių priežasčių pakeitė nuomonę, generalinis prokuroras teigė, kad „LAT sprendimas buvo vienas iš tų argumentų, kad tikrai ta žala padaryta“.

„Solidarizuojuosi su likusiais darbuotojais, priešingu atveju galbūt aš paneigčiau teises į gynybą apskritai ir sakyčiau, kad atsitikus tokiam atvejui riekia tylėti. Norėtųsi sisteminio valstybės institucijų požiūrio. Pats kreipimasis yra labiau simbolinis, tai nėra noras praturtėti valstybės sąskaita“, – kalbėjo generalinis prokuroras.

Naujienų portalas delfi.lt trečiadienį pranešė, kad dėl buvusio darbo gyvsidabriu užterštame teisme generalinis prokuroras E. Pašilis į teismą padavė Lietuvos valstybę.

Anot portalo, E. Pašilis iš valstybės prašo priteisti ne tik padarytą neturtinę žalą, bet ir priedus prie atlyginimo už darbą, dirbtą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, iš viso – keliasdešimt tūkstančių eurų.

Kartu su generaliniu prokuroru į teismą kreipėsi dar trylika asmenų – visi jie, kaip ir E. Pašilis, anksčiau dirbo, o kai kurie ir iki šiol dirba Ukmergės teisme.

Byla susijusi su įvykiais Ukmergės teisme, kuomet dar 2003 metais teisme rasta gyvsidabrio, o dar didesnis jo kiekis buvo surastas 2012 metais, atliekant signalizacijos tvarkymo darbus.

Teisėjų ir teismo darbuotojų ieškinys, kuriuo prašoma priteisti kelis šimtus tūkstančių eurų, perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ieškovai teigia, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą: patyrė nusivylimą, kad nebuvo garantuotos jų saugios darbo sąlygos, jaučia nerimą ir nežinią dėl apsinuodijimo gydymo, pasekmių savo sveikatai ir t. t.

Anot portalo, E. Pašilis anksčiau buvo pripažinęs, kad dar 2013 metų vasarą turėjo labai rimtų sveikatos problemų ir svarstė, kad tai galėjo būti susiję su darbu gyvsidabriu apnuodytame teisme. Prieš paskiriant jį generaliniu prokuroru E. Pašilis dirbo teismo pirmininku.

Premjeras:  jis naudojasi savo teise

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad ieškinį dėl darbo užterštame gyvsidabriu teisme pateikęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis „kaip kiekvienas pilietis naudojasi savo teise“.

„Aš vertinu generalinį prokurorą kaip bet kurį Lietuvos pilietį, turintį civilines teises, ir tas teises jis gali ginti taip, kaip kiekvienas pilietis“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras.

„Jis pasirinko tokį kelią, kitokio teisinio kelio, matyt, nėra atlyginti patirtą žalą, o, kiek žinau, prokuroras nukentėjo, ir pakankamai stipriai. Dėl to jis naudojasi kaip kiekvienas pilietis savo teise“, – generalinio prokuroro ieškinį komentavo S. Skvernelis.

Kaip BNS informavo Panevėžio apylinkės teismo atstovė Irma Gritėnienė, G. Kliauga kreipėsi į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo veiksmų atlyginimo priteisimo.

Jis pareiškė ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Policijos departamento ir Teisingumo ministerijos.

Iš jų jis prašo priteisti turtinę bei neturtinę žalą, kuri neįvardijama, ir bylinėjimosi išlaidas.

G. Kliauga buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba, kai jis pasisavino išardytus ir nenaudojamus voljerus, kuriuos į savo sodybą vežė specialiuoju komisariato Logistikos skyriui skirtu automobiliu.

Apeliacinės instancijos teismas G. Kliaugą 2014 metais išteisino, nenustačius, kad pareigūnas būtų padaręs didelę žalą. Pasisavinti voljerai, bylos duomenimis, buvo verti 419 litų (121 euro) ir nebetinkami naudoti.

Teismo verdikte paskelbta, jog prokurorai nesilaikė nepriekaištingo elgesio standartų ir galėjo kelti pagrįstą įtarimą, kad jie iš tikrųjų nusikalto.

Prokurorai Juozas Bagdonavičius ir Vida Viduolienė į teismą kreipėsi, kai buvo išteisinti byloje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kyšininkavimo.

Jie ir dar vienas advokatas Ričardas Lilas kaltinti 2012 metais prokurorei V. Viduolienei perdavę alkoholinio gėrimo butelį, kad ji leistų advokatui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymą reikalingai ekspertizei skirti. Byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo – jaunuolio sužalojimo pokerio klube – įtarimai byloje buvo pateikti R. Lilo žentui, liudytoju apklaustas ir sūnus.

Bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pradėjus prokurorų ir advokatų baudžiamąjį persekiojimą buvo nulemti pagrįsto įtarimo, jog ieškovai galėjo vykdyti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir tokie veiksmai atitiko teisėtumo kriterijus, todėl nėra pagrindo laikyti juos neteisėtais.

„Darytina išvada, jog egzistavo faktinis ir teisinis ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas“, – rašoma teisėjos Dianos Butrimienės sprendime.

Teisėja pažymėjo, kad generalinis prokuroras pagal savo kompetenciją nėra saistomas kitų institucijų nuomone vertinant prokurorų veiksmus, todėl jo sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovų atžvilgiu negali būti laikomas neteisėtu.

Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nustatyta, kad  V. Viduolienei perduotas alkoholinio gėrimo butelis buvo R. Lilo, kaip buvusio kolegos, atneštos vaišės po neseniai įvykusių jo dukters vestuvių.

„Nuo 2012 iki 2017 metų sausio, daugiau nei penkerius metus buvome tampomi po teismus, nors nieko nusikalstamo nepadarėme. Aš prašau maždaug metų atlyginimo – buvau tampoma penkerius metus. Čia yra daug ar mažai? Aš nekalbėsiu apie emocijas, kai į darbą buvo atneštas šaukimas, kad STT kviečia įtariamąja“, – BNS sakė 20 tūkst. eurų žalos atlyginimo prašiusi  V. Viduolienė.

Moteris nuo darbo buvo nušalinta dvi savaites. Prokurorė sakė patyrusi daug neigiamų emocinių išgyvenimų, sutriko artimųjų sveikata.

Prokurorai ir advokatas buvo išteisinti, slapto sekimo metu gautus įrodymus bylą nagrinėjusiam teismui pripažinus neteisėtai surinktais.

Pripažinti atliekomis

Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymas, draudžiantis įvežti smarkiai apgadintus automobilius, pažeidžia Konstituciją.

"Nuosavybės teises ir asmens ūkinės veiklos laisvę ribojantis reguliavimas gali būti įtvirtinamas ne žemesnės galios nei įstatymas teisės akte, taip pat įvertinusi tai, kad ginčijama nuostata neturi įstatyme nustatyto pagrindo, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkos ministro įsakymas (...) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją", – rašoma teismo nutartyje. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Priminsime, kad, nuo praėjusių metų liepos įsigaliojus šiam įstatymui, Klaipėdos uosto krovos terminaluose ir kitose muitinės aikštelėse priverstinai saugoma ne viena dešimtis fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių automobilių, atgabentų iš JAV.

Visi jie, remiantis aplinkos ministru įsakymu, netinkamais eksplotuoti, kitaip tariant, atliekomis, buvo pripažinti Regioninių aplinkos apsaugos departamentų specialistų. Neigiamas išvadas gavo net ir daugybė gana geros būklės automobilių bei motociklų. Jų nei pasiimti, nei parduoti, nei grąžinti savininkams neleista. Sprendžiant dėl automobilio būklės, remtasi už jį sumokėta kaina – iš pradžių joms atliekos statusas būdavo suteikiamas, jeigu sumokėta kaina mažesnė už remontui būtinas išlaidas, vėliau ministerija nusileido iki 75 proc. nesudaužytos transporto priemonės vertės.

Tad tokias transporto priemones teisėtai įsigiję asmenys ne tik jų negalėjo atsiimti iš krovos kompanijų ir muitinių aikštelių, tačiau jiems grėsė ir baudos už atliekų gabenimą į šalį.

Ieškinys valstybei

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad po LVAT sprendimo situacija turėtų pajudėti iš aklagatvio, tačiau drąsiai teigti, jog tai jau pabaiga, nederėtų, nes dešimtys automobilių buvo priverstinai saugomi įvairių krovos, pervežimo bendrovių aikštelėse ir už jų stovėjimą bei saugojimą bus imamas mokestis.

Motorinių transporto priemonių importuotojų iš JAV asociacijos prezidentas Aurimas Jurčius dienraščiui tvirtino, kad dar nė viena iš anksčiau sulaikytų transporto priemonių nebuvo perduota į savininkų rankas.

"Šiomis dienomis muitininkai tik praneš, reikia ar ne tikslinti ankstesnes paruoštas deklaracijas ir ar teks transporto priemonių savininkams dar kartą atlikti turto vertinimą, t.y. nepriklausomi ekspertai turės įvertinti automobilio būklę ir jo remonto kainą", – pasakojo A.Jurčius.

Kadangi vienaip ar kitaip verslininkams gresia nemenki nuostoliai, A.Jurčius neatmeta galimybės, kad teisme valstybei vėl bus keliamas grupinis ieškinys, kurio suma gali pasiekti ir 0,5 mln. eurų.

Tokios paslaugos kaina vidutiniškai siekia apie 100 eurų, neįskaičius PVM. Tai transporto priemonių savininkams žada papildomų išlaidų, tačiau jos nėra tokios didelės, kokias gali tekti susimokėti už automobilių stovėjimą aikštelėse.

"Kai kurie automobiliai Klaipėdoje esančiose krovos įmonių aikštelėse stovi beveik dešimt mėnesių. Viena automobilio aikštelėje praleista diena įkainojama 15 eurų", – pasakojo importuotojų asociacijos vadovas.

Tad lengva paskaičiuoti, kad už vieno automobilio priverstinį saugojimą minėtose aikštelėse gali tekti pakloti apie 4  tūkst. eurų – sumą, kuri gali būti didesnė net už pačios transporto priemonės įsigijimo kainą.

"Žinau, kad yra įmonių, kurioms teks išsipirkti ne vieną automobilį, o tai jau virsta milžiniškomis sumomis. Be to, reikia skaičiuoti ir transporto priemonių nuvertėjimą, kai jos buvo priverstinai sulaikytos", – kalba A.Jurčius.

Jis tvirtino, kad su krovos kompanijų atstovais, kurių aikštelėse įkalinti automobiliai, dar nebuvo bendrauta, tačiau pašnekovas vylėsi, kad bus rastas palankus abipusis susitarimas. Kadangi vienaip ar kitaip verslininkams gresia nemenki nuostoliai, A.Jurčius neatmeta galimybės, kad teisme valstybei vėl bus keliamas grupinis ieškinys, kurio suma gali pasiekti ir 0,5 mln. eurų.

K. Navickas

Verčia susirūpinti

Laivų krovos akcinės bendrovės "Klaipėdos smeltė" rinkodaros vadovas Eduardas Galuškinas teigė, kad įmonė labai laukia, kol bus išspręsta ši sudėtinga situacija, nes šiuo metu jos teritorijoje saugoma apie pusšimtis automobilių, kurių savininkai dėl galiojusio įstatymo negalėjo pasiimti.

"Mums reikalinga kiekviena vieta terminale. Jeigu ji būna ilgai užimta, mes negalime iškrauti krovinio – taip stringa sklandus krovos darbas, tačiau tikimės, kad šios jau beveik metus trunkančios sudėtingos situacijos pabaigos sulauksime netrukus ir mūsų klientai galės pasiimti savo transporto priemones", – kalbėjo pašnekovas. Paklaustas, kiek tiksliai dabar įmonei skolingi transporto priemonių savininkai, E.Galuškinas teigė nenorintis spekuliuoti skaičiais, tačiau tvirtino, kad su verslininkais dirbama jau nebe pirmus metus ir bus siekiama situaciją išspręsti sėdus prie derybų stalo.

"Blogiausia, kas gali nutikti, tai situacija, jei automobilių savininkai nuspręstų palikti automobilius mūsų aikštelėse ir jų likimas būtų atiduotas į mūsų rankas, tačiau tikimės, kad toks scenarijus neįvyks", – kalbėjo "Klaipėdos smeltės" atstovas.