– Pradėkime nuo statistikos. Ar mūsų darbdaviai atsakingi, ar laikosi darbo tvarkos taisyklių, darbo kodekso ir išmoka laiku atlyginimus?

– Yra įvairių atvejų ir, žinoma, darbo užmokestis yra ta tema, kuri yra skaudžiausia, jeigu jis yra nemokamas. Tikrai yra nemažai atvejų, kai darbuotojai kreipiasi į Darbo ginčų komisijas, prašydami išreikalauti jų darbo užmokesčio.

– Kiek buvo tokių prašymų?

– Pernai buvo apie 74 proc. prašymų, susijusių būtent su darbo užmokesčio išieškojimu. Jeigu iš viso mes turėjome apie 7 tūkst. prašymų, juose yra apie 16 tūkst. reikalavimų iškeltų, tai, sakykime, apie 11 tūkst. reikalavimų buvo konkrečiai dėl darbo užmokesčio išieškojimo.

– Kokie tai yra sektoriai? Nes dažniausiai mes žiūrime į tokius verslus, kaip statybos, kur reikia dirbti fizinį darbą, ten bandoma nesumokėti žmonėms atlyginimo. Biure dirbantis darbuotojas turbūt retai kreipiasi į Darbo ginčų komisiją?

– Statistika vis tik rodo, kad dažniausiai ginčai kyla būtent statybos ir transporto sektoriuje. Tačiau pasitaiko ir iš biuro, ir iš įvairių sektorių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką galite pasakyti apie tendencijas? Keičiasi patys sektoriai ar jie tokie patys lieka? Ar tų prašymų skaičiai auga? Nes turbūt mes čia galim pažiūrėt į COVID-19 laikus, kai darbdaviams buvo tikrai sudėtinga ir turėjo įvairiausių iššūkių. Ar dabar grįžtam į tą laiką ar visgi mažiau turim ginčų?

– Iš tiesų tendencija išlieka labai panaši. Turbūt turim daugiau besikreipiančių, bet daugiau žmonių sužino apie Darbo ginčų komisiją. Skaičiai nėra labai ženkliai pakitę. Tačiau būtent ta tendencija, kad daugiausiai prašymų yra susiję su darbo užmokesčiu jau daug metų išlieka ta pati.

– Kaip visa tai atrodo? Na, tarkime, turime statybininką, kuris negavo darbo užmokesčio. Ar jis laukia, ar greitai kreipiasi į Darbo ginčų komisiją? Kaip atrodo pats procesas? Kaip yra sprendžiamas ginčas?

– Procesas vyksta kreipusis darbuotojui, užpildžius prašymą. Darbuotojas neturėtų per ilgai laukti, kad nepraleistų nustatyto termino. Darbo ginčų komisija gavusi prašymą kviečia abi šalis į posėdį ir nagrinėjamas ginčas. Įvertinus visas faktines aplinkybes, visus įrodymus, priimamas sprendimas.

– Koks tai yra sprendimas? Kieno naudai pasibaigia ginčas?

– Iš tiesų didžioji dauguma tokių prašymų 2023 m. buvo patenkinti. Taip pat nemažai tokių prašymų pasibaigia ir šalių susitarimu, taikos sutartimi, kai pasiekiamas tas tikslas, kad šalys susitaiko, atranda sprendimus. Nemažai prašymų atsiima iki ginčo nagrinėjimo dienos, kas simbolizuoja, kad šalys turbūt irgi susitaikė, išsprendė tą klausimą.

– Galbūt išsigąsta darbo inspektorių?

– Na, darbo inspektorių turbūt nėra ko bijoti, procedūra nėra skausminga ir sudėtinga. Tikrai šalys kreipiasi, žino, kur kreiptis, neabejoja ir pateisina lūkesčius.

– Pagal kokias sutartis dirba tie darbuotojai? Ar tai yra pilna darbo apskaita, ar valandinė? Galbūt jie dirba pagal individualią veiklą ir taip pat kreipiasi? Kur ta rizika didžiausia?

– Į Darbo ginčų komisiją gali kreiptys asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį. Tačiau, be abejo, turbūt sudėtingiausias apskaičiavimas yra tada, kai yra valandinis užmokestis, kai yra kažkokių nukrypimų nuo darbo laiko, viršvalandžių ir pan. Tai jeigu mes nekalbam apie tą atvejį, kai užmokestis yra nemokamas visiškai, o kalbam apie tai, kai yra kažkokių skaičiavimo nesutapimų, galbūt ir keblu apsiskaičiuoti kartais.

– Kokie būtų jūsų patarimai tiems, kurie galbūt pakliuvo į tokią situaciją ar gali susidurti su tuo ateityje? Ką reikia daryti, kaip ginčų komisijoje atstovėti save, nes darbdavys taip pat turi savo įrodymų ir bando įrodyti savo tiesą?

– Svarbiausia, pasirašant sutartį, žiūrėti, kas joje parašyta – kad tas užmokestis, kokį šalys sutarė, būtų parašytas sutartyje. Jeigu jau įvyko kažkokia konfliktinė situacija arba galvoja, kad iki galo neišmokėtas užmokestis, pirmiausia kreiptis į darbdavį, pabandyti išspręsti. O jeigu jau problema neišsisprendė, žinoma, nedvejojant kreiptis į Darbo ginčų komisiją

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė atkreipė dėmesį į situacijas, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusio išmokos. „Tokiais atvejais, – pabrėžė skyriaus vedėja, – kartu su minėtomis išmokomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. – Šiuo metu patvirtintas delspinigių dydis yra  0,1 procento, na, o jie pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai darbo užmokestis ar kitos išmokos turėjo būti sumokėtos.“

I. Piličiauskaitė-Dulkė akcentavo, kad darbo sutarčiai pasibaigus visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

„Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių“, – darbuotojo teisę į netesybas akcentavo vyriausioji darbo inspektorė. – Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Tiesa, jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.“

Darbo teisės skyriaus vedėja pabrėžė, kad jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas jam priklausantis darbo užmokestis, mėnesinė alga, Darbo kodeksas numato galimybę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, įspėjus darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nutraukus darbo sutartį pagal 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Akcentuotina, kad dėl viso ar ne viso neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

Plačiau papasakojo Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

– Šią savaitę daugelis tėvelių pasiėmė atostogas. Ką daryti, jei darbuotojas susirgo? Ar būtina prasirgti tas atostogas, ar galima jas atidėti?

– Dabar toks ir ligų sezonas, ir atostogų laikotarpis. Jei suteikiamos kasmetinės atostogos, kurios nėra naudojamos pagal tikslinę paskirtį, tai atostogos turi būti pratęsiamos arba perkeliamos.

– Jei šią savaitę pasiėmėme atostogų, tačiau susirgome, ar iš karto reikia pranešti darbdaviui apie tai? Kaip vyksta visas tas susitarimas?

– Žinoma, reikėtų pranešti darbdaviui. Tačiau jei darbuotojas susirgo iki kasmetinių atostogų pradžios, tokiu atveju darbuotojo atostogos yra perkeliamos, tačiau tik tada, jei nesirgo ilgiau nei kasmetinių atostogų pabaigos. Jei darbuotojas prasirgo ilgiau nei buvo numatyta kasmetinių atostogų pabaiga arba nedarbingumo laikotarpis įsiterpė į kasmetinių atostogų vidurį, tai reikėtų tartis iš naujo dėl atostogų. Jos savaime nėra pratęsiamos. Jei darbuotojas turi savaitę atostogų, savaitės viduryje turi porą nedarbingumo dienų, tai nereiškia, kad darbuotojas grįš po savaitės ir dviejų dienų. Reikėtų tartis dėl tų dviejų dienų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar darbdavys gali sakyti, kad čia darbuotojo problema, kad prasirgo atostogas?

– Ne. Jei išduodamas laikinasis nedarbingumas, darbuotojas kreipiasi į gydymo įstaigą, tokiu atveju atostogos lieka nepanaudotos. Darbuotojas turi teisę panaudoti atostogas pagal tikslinę paskirtį.

– Kai tariamasi dėl kitų atostogų, ar darbdavys sprendžia, kada duoti tas atostogas, ar darbuotojas gali sakyti, kad nori atostogų iš karto prasirgus?

– Labai dažnai susitariama, kad iš karto. Pasibaigia laikinasis nedarbingumas ir iš karto yra pratęsiamos atostogos. Svarbu, kad atostogos būtų suteiktos tais pačiais darbo metais. Kaip ir dėl bet kurių atostogų turi įvykti šalių susitarimas. Darbuotojas kreipiasi, prašo tam tikru metu, o darbdavys tenkina tą prašymą. Nebent turi kažkokių objektyvių priežasčių nesuteikti tam tikru laikotarpiu. Atostogos yra darbuotojų valia, darbuotojo iniciatyva, jam jos priklauso. Darbdavys negali ir neturi daryti kažkokių nepagrįstų kliūčių tam.

– Kokios tos pagrįstos priežastys gali būti, kad darbdavys nesuteiktų atostogų būtent tuo metu, kai darbuotojas nori?

– Yra įvairūs laikotarpiai, susiję su darbu. Galbūt tai laikotarpis, kai kiti darbuotojai yra iš anksto susiderinę atostogas ir nėra kam jų pavaduoti. Tai turi būti objektyvios, su darbu susijusios priežastys. Tai negali būti, kad darbdavys mano, kad užteko pailsėti ir tuo laikotarpiu, kai buvo nedarbingumas.

– Ar būna, kad dėl to kyla ginčų?

– Tai tikrai nėra dažniausia ginčų priežastis. Atostogų suteikimas, bendrai darbo ir poilsio laikas sukelia nemažai ginčų, bet tikrai nepralenkia ginčų dėl darbo užmokesčio.

– Kas dažniau būna teisus ginče – darbdavys ar darbuotojas?

– Būna labai įvairiai. Priklauso nuo keliamų reikalavimų. Tačiau gana dažnai ginčiai pasibaigia taikos sutartimis. Tai reiškia, kad šalys dažnai susitaria ir atranda tą bendrą tiesą, kuria galima pasidžiaugti.

– Ar gali darbdavys iškviesti darbuotoją į darbą dėl svarbių reikalų, kai darbuotojas serga?

– Tiek atostogų, tiek nedarbingumo metu darbdavys neturi teisės iškviesti darbuotojo. Nedarbingumas yra tas laikas, kai darbdavys apskritai neturi reikalauti, kad darbuotojas dirbtų. O dėl atostogų, jei abi šalys susitaria, tai tik tokiu atveju darbuotojui galėtų būti atšaukiamos atostogos ir jis atvyktų dirbti. Tačiau tokiu atveju, atostogos būtų pertrauktos ir jas reikėtų atšaukti, o vėliau susitarti dėl likusio laikotarpio.