I. Rudžianskaitė – viena ryškiausių jaunosios kartos poečių, kurios eilėraščių rinkiniai atkreipė ir skaitytojų, ir kritikos dėmesį. Jos poetinis kalbėjimas išsiskiria iš bendro srauto, nes neturi nieko bendro su pigia realybės simuliacija, subuitėjusiu „kasdieniu kalbėjimu“. Jos kalbėjimas – mąslus, egzistencinis.

Anot poeto, literatūros kritiko dr. Ramūno Čičelio, menininkė vis dar kalba apie žmogaus ir tikrovės savitumą ir individualumą. Dėmesys žmogaus būčiai, jo individualumui ypač būdingas knygai „Tryliktasis mėnuo“, joje ryški egzistencinė, etinė pajauta, temos – meditatyvinės, kalbančios apie tradicines žmogiškąsia vertybes. Knygoje nerasime dirbtinumo, socialinio konstrukcionizmo, verksmingų sentimentų. Pakilimas virš kasdienybės tampa tikru būties įprasminimu.

Poetei būdingas noveliškas pasakojimo būdas, poezijai būdingų įprastų metaforų ji vengia, tad kiekvienas eilėraštis pasižymi tam tikru intriguojančiu siužetu ir itin ryškiu vidiniu ritmu. Poetinis veikimas skirtas egzistencinėms būsenoms, pajautoms ir meditacijai. I. Rudžianskaitė vengia ir išvengia madingos postmodernizmo imitacijos, tad jos kalbėjimas yra tikras, išjaustas, iškentėtas.

M. Kiaušaitės nuotr.

Pernai leidykloje „Kauko laiptai“ pasirodžiusi knyga – jau ketvirtoji I. Rudžianskaitės knyga, kurioje atsispirdama nuo emocijų ir santykių istorijų ji apmąsto esminius būties klausimus, egzistencijos vertę. Suvokiant gyvybės trapumą prieštaringame pasaulyje, abejojant ir ginčijantis (ir su savimi), tvirtinami vidinės laisvės, visa apimančio buvimo įžadai. Jos eilėraščiuose gausu kultūrinių įvaizdžių, literatūrinių, filosofinių intertekstų. Poetei nesvetimas paradoksas, savotiškas žaidimas prasmėmis, saviironija.

Kaunietė I. Rudžianskaitė Vytauto Didžiojo universitete studijavo katalikų teologiją, filosofiją – studijas vainikavo 2017 m. apginta daktaro disertacija „Apofatinis diskursas XX amžiuje: chōra kaip nežinojimas“. Literatūros lauke debiutavo 2018 m. poezijos knyga „Be skaičių“, vėliau išleido eilėraščių rinkinius „Kita“, „Iš gervių“, „Tryliktasis mėnuo“. Yra apdovanota Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija už poeziją, išsiskiriančią giliu filosofiniu podirviu, subtilia poetine kalba, už stilingai parengtą knygą „Kita“, pelniusi Antano Miškinio literatūros premiją, „Varpų“ literatūros premiją.

Jos eilėraščiuose gausu kultūrinių įvaizdžių, literatūrinių, filosofinių intertekstų. Poetei nesvetimas paradoksas, savotiškas žaidimas prasmėmis, saviironija.

Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Kauno skyriaus Vieno lito literatūros premija (sumanytojas ir steigėjas buvęs ilgametis LRS Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis), teikiama nuo 1998 m. už praėjusių metų kūrybą. Į ją kandidatuoti gali įvairiausių žanrų, skirtingas temas analizuojantys ir įvairų patirties bagažą turintys LRS Kauno skyriaus nariai. Premija aprėpia platų Kauno literatūros lauką, todėl svarbiausiais kriterijais tampa kūrinių meninis lygis, originalumas, paveikumas.

Geriausios praėjusių metų knygos autorių diskutuodami išrenka LRS Kauno skyriaus tarybos nariai, taigi – patys rašytojai kolegos, kurie yra reikliausi skaitytojai ir vertintojai – Gediminas Jankus (pirmininkas), Aldona Ruseckaitė, Erika Drungytė, Dovilė Zelčiūtė, Gvidas Latakas, Tomas Vyšniauskas, Viktoras Rudžianskas. Premijos skyrimą lemia kūrinio meninis lygis, originalumas, reikšmingumas. Asociacijos LATGA finansuojama premija (šiemet jos dydis – 1 tūkst. eurų), skulptoriaus Stasio Žirgulio prizas laureatei bus įteikti kovą vyksiančiame renginyje.