Apie tai rašo unian.net, remdamasis buvusio Rusijos valstybės dūmos deputato Iljos Ponomariovo pranešimu.

I.Ponomariovas nuo 2016-ųjų metų apsigyveno Ukrainoje, o 2019 m. jam buvo suteikta Ukrainos pilietybė.

„Rusijos armijos karys iš Krymo, sulaukęs žmonos skambučio iš namų ir su ja aptaręs, kad reikia prievartauti Ukrainos moteris, kuriam žmona sakė, kad prievartaujant ukrainietes, reikia saugotis, prie Iziumo pateko į ukrainiečių nelaisvę“, – parašė I.Ponomariovas. 

Priminsime, kad balandžio 12 d. Ukrainos žvalgyba buvo paskelbusi perimto telefoninio pokalbio tarp šio rusų kario ir jo žmonos fragmentą. Poros pokalbis sukėlė didelį žmonių pasipiktinimą, jiems buvo sunku suvokti, kad žmona savo vyrą gali raginti prievartauti ukrainiečių moteris. 

„Ir nieko nesakyk man. Supratai?“, – juokdamasi tada savo vyrui aiškino jo sutuoktinė.  

Žiniasklaida netruko išsiaiškinti šio kario tapatybę.  Paaiškėjo, kad jis – buvęs Rosgvardijos šauktinis. Jis tarnavo ir pulke, dalyvavusiame Rusijos įvykdytoje Krymo aneksijoje.

Apie šį pasitarimą I. Ponomariovas papasakojo liudydamas Kijevo teisme, nagrinėjančiame valstybės išdavyste kaltinamo Ukrainos eksprezidento Viktoro Janukovyčiaus bylą.

Pasak rusų eksdeputato, 2014-ųjų vasario 21-ąją, kai tuometis Ukrainos vadovas ir opozicija pasirašė susitarimą dėl veiksmų krizei užbaigti po įnirtingų Maidano revoliucijos susirėmimų Kijeve, jis bendravo su Rusijos vadovo padėjėjo Vladislavo Surkovo komandos politinių technologijų specialistais.

„Man atrodė, kad tas susitarimas nesuveiks, o V. Surkovo politinių technologijų ekspertai manė, jog situacija bus suvaldyta ir bus surengti pirmalaikiai rinkimai, kuriuos laimės V. Janukovyčius“, – sakė buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas.

I. Ponomariovas taip pat sakė 2014-ųjų vasario 22-ąją iš Federalinės tarnybos apsaugos pareigūnų sužinojęs, kad V. Putinas vos nepateko į sraigtasparnio avariją Sočyje.

„V. Putinas tai laikė užsienio specialiųjų tarnybų bandymu pasikėsinti (į jo gyvybę). Tą pačią dieną įvyko V. Janukovyčiaus pabėgimas, todėl jo (Rusijos prezidento) nuotaika buvo tokia, kad aplink jį vyksta samokslas, ir naktį iš vasario 22-osios į 23-ąją buvo sušauktas pasitarimas siaurame rate. Būtent tame pasitarime V. Putinas iškėlė klausimą dėl Krymo aneksijos“, – teismui sakė liudytojas.

Remdamasis savo pašnekovo žodžiais I. Ponomariovas pažymėjo, kad dauguma tame pasitarime dalyvavusių asmenų buvo nusiteikę prieš galimybę Rusijai tiesiogiai aneksuoti Krymo pusiasalį. Jie esą aiškino, kad jau buvo patvirtintas „scenarijus, analogiškas (įvykiams) Pietų Osetijoje“, kai kitos šalies teritorija pasiskelbia nepriklausoma, o Rusija oficialiai tai pripažįsta. Vėliau, kaip numatyta tame scenarijuje, priimamas sprendimas, ar priimti tą teritoriją į Rusijos Federacijos sudėtį.

Vienas Rusijos opozicijos įstatymų leidėjas paneigė teiginį, esą jis pateikė svarstyti įstatymo projektą, kuriame siūloma skirti baudas arba laisvės atėmimo bausmes už „antirusišką propagandą“, siejamą su krize Ukrainoje, nors tas teisės aktas buvo akivaizdžiai jo pasirašytas.

Kai kurie žurnalistai skundėsi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas griežtina nepriklausomų žiniasklaidos kanalų kontrolę, pasirūpindamas, kad jų redaktoriais taptų Kremliui palankūs veikėjai. Tuo tarpu Kremlius neigia priekaištus esą jis stengiasi nutildyti jį kritikuojančią žiniasklaidą.

Minėtas įstatymo projektas buvo pateiktas svarstyti Valstybės Dūmai, Rusijos parlamento žemiesiems rūmams, penktadienį ir buvo pasirašytas įstatymų leidėjo Iljos Ponomariovo. Tačiau I.Ponomariovas sakė tuo metu buvęs ne Maskvoje, o Sibiro mieste Novosibirske, kur kandidatuoja į mero postą.

„Įstatymas dėl rusofobijos – provokacija, – I.Ponomariovas šeštadienį rašė socialiniame tinkle „Twitter“. – Aš jo nepateikiau ir nežinau, kas dedasi. Pabudau sukrėstas; mėginu tai išsiaiškinti.“

Kol kas neaišku, kaip tas projektas buvo užregistruotas Valstybės Dūmoje. Parlamento žemųjų rūmų administracija šeštadienį šio incidento nekomentavo.

Teisės akto projekte siūloma už antirusiškų nuotaikų kurstymą asmenims skirti iki 2 000 rublių (136 litų) baudas arba iki 15 parų, o juridiniams subjektams – iki 4 000 rublių (472 litų) baudas.

Nurodoma, kad tokią iniciatyvą „diktuoja rusofobinių nuotaikų eskalavimas žiniasklaidoje dėl naujausių įvykių kaimyninėje Ukrainoje“.

„Šiame įstatyme rusofobijos propaganda laikomas netikslios neigiamos informacijos, kuria siekiama suformuoti neigiamą požiūrį į Rusiją arba rusus, taip pat rusų kalbą, kultūrą ir valstybingumą, skleidžiant tokia informaciją žiniasklaidoje, taip pat viešuose mitinguose, susirinkimuose arba specialiomis reklamos priemonėmis, atvaizdais, vaizdo ir garso įrašais“, – sakoma teisės akto projekte.

I.Ponomariovas, kuris yra partijos „Teisingoji Rusija“ narys, dalyvavęs masiniuose protestuose prieš vyriausybę 2011–2012 metų žiemą, sakė, kad apie minėtą įstatymą sužinojo penktadienio vakarą iš valstybinių naujienų agentūrų ITAR-TASS ir „RIA Novosti“ pranešimų.

„Jeigu tas įstatymas išties buvo pateiktas mano vardu, pirmadienį jis bus atšauktas“, – jis pažadėjo šeštadienį.