Iš penkių stebėtų vietų Belingshauzeno jūros regione visose, išskyrus vieną, jauniklių sumažėjo 100 proc., rašoma pranešime „Nature“ žurnale „Communications: Earth & Environment“.

Jie tai pavadino katastrofiška veisimo nesėkme.

„Tai pirmas didelis nesėkmingas imperatoriškųjų pingvinų veisimasis keliose kolonijose dėl jūros ledo nykimo, ir tai tikriausiai yra būsimų įvykių ženklas, – naujienų agentūrai AFP sakė pagrindinis autorius Peteris Fretwellas (Piteris Fretvelas), Britų Antarkties tyrimų tarnybos tyrėjas. – Jau kurį laiką tai prognozavome, tačiau iš tikrųjų matyti, kaip tai vyksta, yra niūru.“

Praėjusių metų pavasarį Pietų pusrutulyje – nuo rugsėjo vidurio iki gruodžio vidurio – Pietų vandenyne, ypač vakarinėje Antarktidos pusiasalio pakrantėje, kuri yra pagrindinė didžiausių pasaulyje pingvinų rūšių veisimosi vieta, buvo rekordiškai mažai jūros ledo.

Ankstyvas ledo, kuris susiformuoja ant atvirų vandens telkinių greta sausumos, lūžis tapo pražūtingas tūkstančiams jauniklių, dar nepakankamai subrendusių, kad susidorotų su šaltais vandenimis.

Imperatoriškojo pingvino jauniklis išsirita iš kiaušinio, kurį žiemą šildo patinas, o veisimosi poros patelė išsiruošia į du mėnesius trunkančią žvejybos ekspediciją. Grįžusi į koloniją, ji maitina išsiritusius jauniklius.

Kad išgyventų savarankiškai, jaunikliai turi užsiauginti vandeniui nelaidžias plunksnas – šis procesas paprastai prasideda gruodžio viduryje ir trunka porą savaičių.

Tačiau ledas Belingshauzeno jūros kolonijose pradėjo slinkti praėjusių metų lapkričio pabaigoje.

„Ledas suskils, subyrėdamas arba suskildamas į plūduriuojančias sangrūdas, – paaiškino P. Fretwellas.

„Į vandenį įkritę jaunikliai greičiausiai nuskęs, bet net jei jiems pavyks išlipti, jie greičiausiai mirtinai sušaltų“, – pridūrė jis.

Vasario viduryje Antarktidos jūros ledo plotas sumažėjo iki 2 mln. kv. km, tai yra apie 30 proc. mažesnio ploto nei 1981–2010 metų vidurkis.