– Pradėkim nuo to, kaip kilo įtarimai, kad tie agurkai gali būti atvežami iš Rusijos?

– Lietuviškų daržovių ir vaisių rinką labai lengva destabilizuoti. Šiltnamių augintojų asociacija, darydama rinkos mikrotyrimą, pastebėjo, kad yra labai didelis kiekis labai pigių agurkų, kas tokiu laikotarpiu yra įtartina ir ko Lietuvoje negalėtų būti. Tada kilo įtarimas, kad yra problema. Pradėjus gilintis pastebėta, kad galimai atvyksta rusiški agurkai į Lietuvą.

– Kaip tie agurkai atkeliauja, kiek laiko važiuoja, kokie kiekiai?

– Vakar vykusiame forume pasisakė Lietuvos žemės ūkio ministras ir jo teigimu į Lietuvą nėra importuotas nė vienas rusiškas agurkas. Tačiau yra tokia schema, jog iš Rusijos per Baltarusiją agurkai atvyksta į Lenkiją ir galimai Lenkijoje yra falsifikuojami kilmės dokumentai ir toliau į Europą išvažiuoja kaip lenkiški agurkai.

– O jeigu yra falsifikuojami dokumentai, ar dar yra koks nors būdas, kaip mes galėtume identifikuoti, kad tie agurkai nėra iš Europos Sąjungos?

– Na, pagal išvaizdą ar skonį tikrai būtų sunku atskirti. Tačiau yra tikėtina, kad, kaip ir grūdus galima atskirti pagal laboratorinius tyrimus, kur jie yra užauginti, taip gali būti ištiriami ir agurkai.

Jau su agurkais pavėlavome, bet tikimės, kad spėsim susitvarkyti su kitomis daržovėmis.

– Ar kreipėtės jau dėl tokių tyrimų, kad atliktų? Kaip suprantu, turėtų įsikišti kažkokios valdžios institucijos ir patikrinti, iš kur tos daržovės yra atkeliavę.

– Pirmiausiai yra kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu stabdyti tokį galimą įvežimą, keliant muitus rusiškoms daržovėms ar uždraudžiant visišką rusiškų produktų importą. Tačiau rytoj turime susitikimą su Maisto ir veterinarijos tarnyba, kur aptarsime šią problemą ir ieškosime galimų sprendimų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Turbūt būtų naivu tikėtis, kad tik agurkai „pramuša“ mūsų sienas. Gal yra ir dar kažkokių daržovių, kurios taip pat galėtų kelti įtarimų, kad jos tikrai nebuvo užaugintos Europos bendrijoje?

– Matydami tokią situaciją su agurkais, neatmetame galimybės, kad greitu metu į Lietuvos rinką prasidės ir ankstyvųjų bulvių, vėliau svogūnų, morkų ar kitų daržovių antplūdis, kurių kilmės šalis nebūtinai bus Europos Sąjunga.

– Šios daržovės kelia ne tik netiesioginį pavojų, kad mes, pirkdami tokią produkciją, galbūt galime maitinti rusų karo mašiną, bet tikriausiai ir tiesioginį pavojų žmogui, kai mes gautume kažkokią nemažą porciją įvairiausių chemikalų, trąšų, pesticidų. Ar nėra į tai atkreipiamas dėmesys, kadangi produkcijai iš trečiųjų šalių Europos Sąjungos reikalavimai negalioja?

– Tikrai taip, mes labai atkreipiame į tai dėmesį. Lietuvos daržovių augintojų asociacija visada rekomendavo vartotojui stebėti etiketes, skaityti, iš kur yra importuojamos daržovės. Šiuo atveju, žinoma, nebūtinai bus parašyta etiketėje, kad kilmės šalis yra Rusija, tačiau nereikia pamiršti, kad ne Europos Sąjungoje užaugintoms daržovėms nėra taikomas augalų apsaugos ribojimas, nėra taikomas žaliasis kursas. Taip pat nereikia pamiršti, kad Europos Sąjungos šalys augina tvariau ir atsakingiau.

– Tada kyla klausimas, kur tokia produkcija turi didžiausią tikimybę atsidurti – turgavietėse, pardavinėjama pavienių prekeivių ar didžiuosiuose prekybos tinkluose?

– Galiu teigti, kad prekybos tinkluose rasite beveik 99 proc. lietuviškų daržovių su teisingu žymėjimu. Tačiau turguose, bazėse ar kitose prekybos vietose stenkitės atidžiai žiūrėti į etiketes, nes tai nebūtinai bus lietuviškos daržovės, net jeigu ir užrašyta, kad tai yra lietuviškos kilmės daržovės.

– Bet už tokį klastojimą gresia rimta atsakomybė?

– Taip. Ir prieš kelis metus buvome sutarę su Maisto ir veterinarijos tarnyba, kad vykstant į turgavietę ir matant ankstyvąsias lietuviškas bulves anksti, kada dar jos nėra kasamos masiškai, prašytų vykti į ūkį ir parodyti, kur yra pakasa, taip įsitikinant, kad jie tikrai parduoda lietuviškas daržoves. Ir tikrai buvo rasta nemažai nusižengimų.

– Ar jūs kalbate su kaimynais – lenkais, latviais? Kaip jie su tokia situacija susidoroja, nes tikriausiai tokie agurkai nėra vežami tik į Lietuvą?

– Taip, jie tikrai nėra vežami tik į Lietuvą. Latvija yra visiškai uždraudusi importą iš Rusijos. Lenkijoje yra jaučiamas taip pat rinkos disbalansas, tačiau jie dar jokių sankcijų, apribojimų nesiėmė. Mes norime užsitikrinti sklandų darbą ir už tai užsiimame šituo klausimu. Jau su agurkais pavėlavome, bet tikimės, kad spėsim susitvarkyti su kitomis daržovėmis.

– Gal jau yra ir pirmų pasiūlymų, ką daryti toliau, kad tokia produkcija neatsidurtų ant mūsų stalų?

– Na, pirmiausiai turėtų įsijungti Maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikti tikrinimus bei produkcijos atsekamumą. Nes netgi šiandien teko matyti nuotraukas Kauno prekybos vietose, kur yra pradedami agurkai be jokio ženklinimo. Tokio pardavimo negali būti. Bet kokia produkcija turi turėti ženklinimą ir kilmės šalį.

Velykoms daržovių nepritrūksime

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė sako, kad ankstyvosios bulvės, kaip visada, pirmiausia pasodinamos Kėdainių rajone, ūkininkų Sauliaus Dambrausko ir Rimanto Žebarausko ūkiuose.

Ne išimtis ir šiemet – jų laukuose sėklos jau sugulusios į vagas ir pridengtos agroplėvele. Kitas daržoves dar per anksti sodinti, kol kas gamtos sąlygos netinkamos.

Senojo derliaus daržovių dar yra ūkininkų aruoduose, nors morkų jau greitai pristigs. Tačiau, tikina I. Lukoševičienė, svogūnų, burokėlių ir bulvių Velykų stalui tikrai užteks.

„Iki naujojo derliaus savų daržovių pritrūksime, viską lemia tai, kad neturime pakankamai daržovių saugyklų“, – aiškino LDAA direktorė.

Indrė Lukoševičienė: atsiranda daug naujų kenkėjų, kuriems naikinti neturime priemonių. Neturime priemonių ir kovai su bulvių kenkėjais spragšiais. Augalų apsaugos priemonių kasmet mažėja. Partnerio nuotr.

Fiktyvūs augintojai

Na, o moliūgų vidaus rinkoje jau seniai ir nuolat trūksta, nors jų deklaruojama labai dideli plotai, būta ir 1 300 ha. Visa bėda, kad moliūgai yra tos daržovės, kurios dažniausiai auginamos fiktyviai, tik dėl susietosios paramos. LDAA nuolat stebi situaciją ir kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją, į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kad būtų sustiprinta tokių ūkių patikra.

„Situacija kažkiek stabilizavosi 2023 m., kai už moliūgus buvo panaikinta susietoji parama, tačiau šiemet ji vėl gali grįžti, todėl ir vėl reikia stebėti deklaravimo rezultatus, rinką, dirbti, kad būtų sugriežtinta patikra“, – sakė I. Lukoševičienė.

Paradoksas: deklaruojama tūkstančiai hektarų auginamų moliūgų, tačiau vidaus rinkoje jų trūksta. Partnerio nuotr.

Panaši situacija Lietuvoje yra ir su krapais. Tai – daržovė, taip pat nereikalaujanti ypatingos priežiūros, todėl ir jos auginimu galima prisidengti siekiant neteisėtos paramos. 2022 m. susietoji parama jiems nebuvo mokama.

„2022 m. buvo deklaruota 77 ha krapų plotų, o 2023 m., kai vėl atsirado parama, plotai jau pasiekė 108 ha, – sakė pašnekovė. – Situaciją stebi ir jau etatiniai tapę piktnaudžiautojai ir į ją greitai reaguoja. Tai daugiausia mūsų asociacijai nepriklausantys ūkininkai.“

Atsiranda naujų kenkėjų

Lietuvoje klimatas šiltėja, atsiranda daugiau naujų, šiltiesiems kraštams būdingų kenkėjų ir tai pirmiausia pajunta augalininkystės sektorius. Problemos dėl klimato kaitos neaplenkia ir daržovių augintojų.

„Atsiranda daug naujų kenkėjų, kuriems naikinti priemonių neturime, – sakė I. Lukoševičienė. – Neturime priemonių ir kovai su bulvių kenkėjais spragšiais, kurių lervos telkiasi žemėje, prie bulvių šaknų ir jas graužia. Augalų apsaugos priemonių kasmet mažėja.“

Rykštė: augalų apsaugos priemonių Lietuvoje kasmet vis mažėja, tad ūkininkams vis sunkiau kovoti su kenkėjais. Partnerio nuotr.

Apsaugos priemonių tiekėjai, pardavėjai nesuinteresuoti įregistruoti ir parduoti Lietuvoje naujų priemonių, nes čia labai maža rinka, neapsimoka.

Tad daržininkai, sodininkai, grūdų augintojai verčiasi kaip kas išmano.

Bulvės startuoja pirmos

Bene pirmieji Lietuvoje ankstyvąsias bulves pasodina Kėdainių, Klaipėdos rajonų, Suvalkijos ūkininkai. Nors žemė atrodo gerokai drėgna, tačiau ūkininkai sako priešingai – tai tik viršutinis sluoksnis, giliau žemė visai sausa.

Pirmąsias bulves į vagas ūkininkas S. Dambrauskas sumetė kovo 7-ąją. Tad kada gi ragausime? „Birželio 3 d., – iš karto patikino bulvių augintojas. – Tą dieną pradėsime kasti, tad iš karto atsiras prekybos centruose ir turguje.“

Skanumėlis: bulvės yra viena iš penkių labiausiai lietuvių mėgstamų vietinių daržovių. Partnerio nuotr.

„Šiemet sudaiginome 120 t sėklinių bulvių, kurių dalį užsiauginame patys, didesnę dalį atsivežame iš užsienio. Tai daugiausia vokiškų veislių bulvės, – pasakojo bulvių augintojas. – Šis kiekis užims apie 40 ha, šiuo metu jau pasodinta apie 20 ha, dalis uždengta dviem plėvelėmis, dabar jau dengia viena.“

Taip anksti sodindami bulves ūkininkai nori, kad susijungtų bulvių vartojimo ciklas – tik baigiasi senas derlius ir jau valgome naują.

Pietų Europos gyventojai bulves kasmet kasa beveik iki gruodžio, o praėjusį rudenį dėl gausaus lietaus darbai sustojo lapkritį, derlius liko žemėje, po vandeniu. Tad bulvių Europa pritrūko.

 

Šiemet bus brangesnės

S. Dambrauskas, kaip, beje, ir dauguma šalies bulvių augintojų, didžiąją dalį derliaus eksportuoja. Eksportuoja ir praėjusių metų derliaus bulves, nes šiemet Europoje jos labai brangios. Praėjusių metų rudenį daugumą Europos šalių vargino liūtys. Pietų Europos gyventojai bulves kasmet kasa beveik iki gruodžio, o praėjusį rudenį dėl gausaus lietaus darbai sustojo lapkritį, derlius liko žemėje, po vandeniu. Tad bulvių Europa pritrūko.

„Tai palanki situacija Lietuvos ūkininkams, – sakė S. Dambrauskas, – tad praėjusių metų derliaus likučiai išvažiuos į užsienį, o mūsų valgytojams ūkyje liks 1 tūkst. t.“

Eksportuoti bulves labiau apsimoka visuomet, nes mokama kur kas brangiau nei čia superka prekybininkai. „Mums prekybininkai moka po 0,35 cento, o jums parduoda po 0,79 cento, – paaiškino pašnekovas.

Bulvės, diktuojant Europos rinkos tendencijoms, ir Lietuvoje brangs. Tiesa, pasak ūkininko, tai nieko bendro neturi su energijos ištekliais. Jų kaina stabilizavosi. „Trąšos netgi atpigo, pabrango tik plėvelė, kiti priedai, kuriuos naudojame tokiam ankstyvam bulvių auginimui, – pasakojo S. Dambrauskas. – Labiausiai pabrango sėklos. Mes naudojame geras, sertifikuotas sėklas, o jos brangios.“

Verčiasi kaip gali

Kad Lietuvoje nėra pakankamo spektro augalų apsaugos priemonių, patvirtina ir S. Dambrauskas.

Saulius Dambrauskas: šiemet sudaiginome 120 t sėklų, kurių dalį užsiauginame patys, didesnę dalį atsivežame iš užsienio. Tai daugiausia vokiškų veislių bulvės. Partnerio nuotr.

„Lenkai turi daug daugiau, o pas mus labai maža rinka, niekam neapsimoka čia įregistruoti naujų priemonių, – I. Lukoševičienei antrino ūkininkas. – Kažkaip verčiamės, mūsų dirva išdirbta, jau savaime mažiau tų spragšių. Ir Kolorado vabalai nepadaro per daug žalos.“

Dabar ūkio šeimininkas žvalgosi į kitą dalį žemės, ar jau pakankamai sausa svogūnams, nes pagal laiką jau būtų galima sėti.

Kaip atpažinti bulves?

Lietuviai mėgsta bulves, jos vienos iš mėgstamiausių daržovių penketuko. Dar svogūnai, morkos, burokėliai ir kopūstai. Vėlyvą pavasarį pirkėjai jau ima žvalgytis turguje šviežių lietuviškų bulvyčių. Kaip nusipirkti tikrai lietuviškų skanių bulvyčių? Kaip žinoti, kad mokėdami nemenką kainą neįsigysime atvežtinių?

„Mano vienas draugas kartą sustojo pakelėje nusipirkti šviežių bulvių, – apgaulės istoriją pasakojo S. Dambrauskas. – Klausia, ar lietuviškos? Jam atsako: Dambrausko. O jis gi žino, kad aš dar bulvių nekasu.“

Taigi nebūtinai, ką sako pardavėjas, yra tiesa. Bulvių augintojas pataria apžiūrėti pačias bulves.

„Lietuviškos yra labiau ovalios formos, pavyzdžiui, afrikietiškos pailgos, – patarė ūkininkas. – Lietuviškų bulvių odelė turi būti plona, minkšta, vietomis šviežiai nusilupusi, o atvežtinių, ir dar iš taip toli, dažniausiai būna stora oda, tvirta, nes bulvės jau seniai nukastos, ilgai vežtos. Sunkiau atskirti iš Bulgarijos ar Graikijos atvežtas, tačiau jeigu jau pamatote aplipusias raudonu moliu, būkite tikri – tai tikrai nelietuviškos bulvytės.“