Keli opoziciniai Seimo nariai siūlo nustatyti, kad būtų draudžiama nurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdus antraštėse bei televizijos laidų anonsuose, o bet kokiame turinyje – detales.

Tokias pataisas teikia konservatoriai Mykolas Majauskas, Vytautas Kernagis, Vytautas Juozapaitis, socialdemokratas Juozas Olekas, liberalas Arūnas Gelūnas, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Justas Džiugelis.

Rugsėjį „valstiečio“ Roberto Šarknicko iniciatyva Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kuri uždraudė skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus, priemones ir būdus. Iki tol tokią informaciją drausta skelbti tik antraštėse.

Gal kam atrodo, jei niekas nekalbės, tai ir neskaudės. Tačiau šluodami problemą po kilimu ir tylėdami savižudybių tikrai nesumažinsime.

Vienas iš pataisų iniciatorių M. Majauskas sako, kad tokiu pakeitimu Seimas apie savižudybes „uždraudė rašyti taip, kad šiandien nesužinotume, kodėl nusižudė Pilėnų gynėjai, kodėl susidegino Romas Kalanta, kas ištiko Romeo ir Džiuljetą“.

„Gal kam atrodo, jei niekas nekalbės, tai ir neskaudės. Tačiau šluodami problemą po kilimu ir tylėdami savižudybių tikrai nesumažinsime. Savižudybė yra sudėtinga, subtili, iš žmogaus sielos gelmių kylanti problema, todėl jos neišspręsi uždrausdamas“, – BNS sakė M. Majauskas.

Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad suvaržymai atsisuko patys prieš save sukurdami kuriozišką situaciją, kai beveik neįmanomu tampa ne tik pozityvios, padrąsinančios patirties dalinimasis, bet ir elementarių, viešai žinomų ar net istorinių faktų apie įvykusias savižudybes ar bandymus nusižudyti skelbimas.

R. Šarknickas sakė pataisas pateikęs, nes žiniasklaida „dažnai eskaluoja konkretaus asmens savižudybės temą, teikia straipsnių atnaujinimus naujomis detalėmis ir kt., taip pat nevengia talpinti tokios informacijos pirmuose puslapiuose ar informacinių portalų viršuje, tokiu būdu galimai skatinant pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį“.          

Atsisakyti abstrakčių apibrėžimų ir taisyti šių metų rugsėjį Seimo priimtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas siūlo Seimo nariai Mykolas Majauskas, Juozas Olekas, Arūnas Gelūnas, Justas Džiugelis, Vytautas Kernagis ir Vytautas Juozapaitis.

Įstatymo pataisas įregistravę Seimo nariai siūlo nustatyti, kad žurnalistai, „skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neturi nurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo antraštėse (anonsuose), jokiame turinyje neturi skelbti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo detalių, rodyti savižudybės proceso ar bandančio nusižudyti, nusižudžiusio žmogaus“.

Tai sukuria kuriozišką situaciją, kuomet beveik neįmanomu tampa ne tik pozityvios, padrąsinančios patirties dalinimasis, bet ir elementarių, viešai žinomų ar net istorinių faktų apie įvykusias savižudybes ar bandymus nusižudyti skelbimas.

Parlamentarų nuomone, buvo itin suvaržytos informacijos apie savižudybę viešinimo taisyklės, todėl jie siūlo įstatyme palikti tik itin konkrečius apribojimus informacijos apie savižudybes skleidimui.

„Nors iš pirmo žvilgsnio įstatymo pataisomis buvo siekiama kilnaus tikslo sprendžiant itin problemišką Lietuvos suicidologinę situaciją, jų abstraktus ir platus turinys pernelyg suvaržė bet kokios, net ir pagalbinės ar teigiamų tikslų siekiančios informacijos apie savižudybes viešinimą. Lietuvos suicidologijos ekspertų nuomone, galiojančiose pataisose naudojami draudimai savižudybę romantizuoti, ją traktuoti kaip kasdienį įvykį ar bet kokia apimtimi minėti motyvus yra nekonkretūs, itin plačiai interpretuotini, kuriantys dirbtinės, priverstinės tylos ir stigmatizavimo atmosferą aplink itin aktualią Lietuvos visuomenei problemą. Tai sukuria kuriozišką situaciją, kuomet beveik neįmanomu tampa ne tik pozityvios, padrąsinančios patirties dalinimasis, bet ir elementarių, viešai žinomų ar net istorinių faktų apie įvykusias savižudybes ar bandymus nusižudyti skelbimas“, - sako Visuomenės informavimo įstatymo pataisas parengę Seimo nariai.

Jie primena, kad informacija apie savižudybes nuo 2016 metų vasario buvo ir iki šiol yra viešinama pagal Visuomenės informavimo etikos kodekso rekomendacijas, kurio nuostatos yra skirtos būtent atsakingai informuoti apie savižudybes ir neskatinti savižudiško elgesio kopijavimo efekto.

Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro atliekamo žiniasklaidos monitoringo duomenimis, priėmus šį kodeksą, žiniasklaidos priemonės vis atsakingiau informuoja apie savižudybes, todėl galiojančių itin abstrakčių ir plačių įstatymo pataisų tikslingumas yra kvestionuotinas.

Šiuo metu įstatymas žurnalistams draudžia skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus, priemones ir būdus, traktuoti savižudybę kaip tinkamą kokios nors problemos sprendimo būdą ar kaip savaime suprantamą, kasdienį faktą, vartoti savižudybes romantizuojančius apibūdinimus, rodyti savižudybės procesą ar bandantį nusižudyti, nusižudžiusį žmogų.

Tokį Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis parlamentinės Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys Robertas Šarknickas.

Siūloma įteisinti, kad, skelbiant apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, „turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas elgesys visuomenėje, neskelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti priemonių bei būdų, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdieninio fakto, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų. Skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems“.

Pasak R. Šarknicko, projekto tikslas būtų įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti reikalavimus viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams dėl skelbtinos informacijos savižudybių tema turinio bei pateikimo būdo.

„Šiuo projektu siekiama į Visuomenės informavimo įstatymą su tam tikrais papildymais iš PSO bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rekomendacijų perkelti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas“, - sako parlamentaras.

Jo duomenimis, 2016 metais Lietuvoje nusižudė 823 žmonės, kas reiškia, kad iš 100 tūkst. gyventojų nusižudo 28,7 asmenų. Nepaisant to, kad šis skaičius Lietuvoje yra mažiausias laikotarpiu 2012-2016 m., tai vis dar leidžia Lietuvai pagal savižudybių skaičių pirmauti Europoje, taip pat patekti į pirmąjį penketuką pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad kiekviena savižudybė paveikia maždaug dar bent šešis žmones. Taigi, anot parlamentaro, kasmet Lietuvoje savižudybė viena ar kita forma paveikia per 4930 žmonių.

„PSO pateikiamame darbe apie savižudybių prevenciją žiniasklaidoje nurodyta, kad žiniasklaidai savižudybių kontekste tenka svarbus vaidmuo. Kaip nurodo PSO, viena vertus, žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį, ypač jei savižudybė nušviečiama plačiai, ji aprašoma pirmuosiuose puslapiuose, pateikiama kaip sensacija ir (arba) tiksliai aprašomas savižudybės būdas. Kita vertus, atsakingas tokios informacijos pateikimas gali tapti visuomenės švietimo savižudybių klausimais priemone ir gali paskatinti tuos, kurie priklauso savižudybės rizikos grupei, kreiptis pagalbos. PSO ištyrė daugiau nei 50 imitacinių savižudybių ir, atlikus šių studijų peržiūrą, kaskart buvo prieita prie tos pačios išvados: žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti imitacines savižudybes“, - pažymi R. Šarknickas.

Jo teigimu, tiek PSO, tiek Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra suformavusi rekomendacinio pobūdžio taisykles viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams, kaip visuomenei pateikti informaciją apie savižudybes. „Vis dėlto dažnai pastebimi atvejai, kai viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai šių rekomendacijų nesilaiko, dažnai eskaluoja konkretaus asmens savižudybės tema, teikia straipsnių atnaujinimus naujomis detalėmis ir kt., taip pat nevengia skelbti tokios informacijos pirmuose puslapiuose ar informacinių portalų viršuje, tokiu būdu galimai skatinant pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį“, - sako projekto iniciatorius.

Šiuo metu Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse numatyta, kad, skelbdami informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas elgesys visuomenėje, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų. Taip pat nurodyta, kad, skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Įstatyminiu lygmeniu reikalavimų informacijai savižudybių tema nėra.