Dviguba operacija vienu metu

Kaip sakė LSMU Kauno ligoninės urologas Vilius Bosas, naujas operacijos būdas sujungia anksčiau atskirai atliekamas operacijas ir reikalauja didesnio urologų meistriškumo. „Operacijoje dalyvauja du urologai ir kartu sinchroniškai atlieka dvigubą operaciją. Mūsų komanda sėkmingai įvaldė ir praktikoje jau sėkmingai išbandė šį metodą“, – teigė V. Bosas.

Jei pacientui susidarę smulkūs akmenukai, jiems suskaldyti ir pašalinti litotriptorius įvedamas  per šlapimtakį. Esant stambiems akmenims inkstuose taip pat naudojama minimali invazija, tik šiuo atveju jau per juosmenį įpjovus vos 1 cm dydžio ertmę. „Tačiau pasitaiko atveju, kai pacientų inkstuose yra ir stambių, ir smulkių akmenų. Anksčiau jiems tekdavo daryti dvi atskiras operacijas: vieną per šlapimtakį, kitą – per juosmenį. Dabar tai padarome per vieną operaciją, todėl sutrumpėja paciento buvimas ligoninėje, nereikia taikyti dviejų anestezijų, sumažinama komplikacijų tikimybė“, – aiškino V. Bosas.

Liga užklumpa įvairaus amžiaus pacientus

Urologas pastebi, kad inkstų akmenligių daugėja ne tik tarp vyresnio amžiaus, bet ir taip jaunimo. „Dažniausiai tai lemia gausus energetinių gėrimų, druskos ir cukraus vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, mažas geriamo vandens suvartojimas, taip pat medžiagų apykaitos sutrikimai, šlapimo takų infekcinės ligos, paveldimumas“, – sakė V. Bosas.

Akmenligė nustatoma ultragarsiniu tyrimu, kompiuterinės tomografijos tyrimu. Jei liga dar nėra įsisenėjusi, neretai užtenka medikamentinio gydymo ar planinės operacijos.

Kada negalima delsti?

Būdingiausi simptomai, rodantys, kad inkstuose susidarė akmenys yra skausmas nugaroje. Ūmiu periodu skausmas staigus, stiprus, kurį lydi pykinimas, vėmimas, dažnas šlapinimasis. Vėliau dėl užkimšto inksto vystosi pavojingas gyvybei inksto uždegimas.

Urologai rekomenduoja nedelsti ir kilus kad ir menkiausiam įtarimui kreiptis dėl ambulatorinės urologo konsultacijos, o karščiuojant – į skubios pagalbos skyrių.

„Labai dažnai pacientai nieko nežino apie inkstuose tiksinčias uždelsto veikimo bombas. Tik vidury nakties pažadinęs nepakeliamas skausmas leidžia suprasti, kad prasidėjo inkstų akmenligės priepuolis. Pats geriausias būdas išvengti nemalonių siurprizų – reguliari sveikatos patikra ir pilvo organų echoskopija“, – pranešime cituojamas Vilniaus klinikinės ligoninės gydytojas urologas Marius Anglickis.

Anot jo, inkstuose nustačius nedidelį akmenį galima pabandyti jį „ištirpinti“ medikamentinėmis priemonėmis. Jei inksto akmuo didesnis ir yra iki 1,5 centimetro dydžio, geriausia jį pabandyti susmulkinti į nedidelius gabalėlius skaldant specialiu neinvaziniu prietaisu.

Pasak gydytojo, didžioji dalis šios ligos atvejų diagnozuojami atsitiktinai.

„(...) neretai būna, kad priepuolis ištinka vairuojant sunkiasvorį sunkvežimį, skrendant transatlantiniam skrydyje“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. Anglickis.

Jeigu čia susirinktų šimtas 50-mečių, tai apie 12 tų vyrų greičiausiai turėtų akmenis.

Anot jo, akmenligę atpažinti sunku, nes dažniausiai ji nesukelia jokių simptomų. Jis pridūrė, kad šia liga dažniausiai serga vyresni vyrai.

„Jeigu čia susirinktų šimtas 50-mečių, tai apie 12 tų vyrų greičiausiai turėtų akmenis“, – teigė gydytojas.

Anot ligoninės, procedūra, vadinama ekstrakorpotinė inkstų akmenų litotripsija, yra organizmą tausojanti, saugi ir efektyvi.

Ekstrakorporinės litotripsijos būdu be chirurginės invazijos skaldomi šlapimo takuose susidarę akmenys. Tokių procedūrų Vilniaus klinikinėje ligoninėje atliekama apie tūkstantis kasmet.

„Esame viena pirmųjų įstaigų Lietuvoje, kur pradėtos taikyti neinvazinis inkstų akmenligės gydymo metodas – esktrakorporinė litotripsija. Tai darome jau daugiau nei 20 metų“, – teigia ligoninės direktorė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Anot direktorės, šios procedūros kaina siekia iki 1,5 tūkst. eurų, ją visiškai dengia valstybė.

Specialaus prietaiso generuojamos ultragarso bangos yra sukoncentruojamos į nedidelį inkstų akmenį ir jis suskaldomas į smulkius fragmentus. Tam nereikia narkozės, o pacientas junta tik nestiprų stuksenimą šone.

Skausmas varo iš proto

Pastebima, kad sergančiųjų inkstų akmenlige daugėja. Lietuvoje šią diagnozę išgirsta apie 3–4 proc. gyventojų. Labiau išsivysčiusiose šalyse šis skaičius viršija 5 proc.  Pasak gydytojų, sergamumas didėja dėl per daug vartojamo gyvulinės kilmės maisto. Aktyviai gyvenantys ir daugiau skysčių vartojantys žmonės rečiau susiduria su akmenlige. Vyrai 3–4 kartus dažniau serga akmenlige nei moterys. Akmenys gali būti inkste, šlapimtakyje, šlapimo pūslėje, šlaplėje.

Dažniausiai pacientus į ligoninę, Skubios pagalbos skyrių atveja akmenligės priepuolis. Skausmas būna didžiulis. Moterys kartais net palygina: lengviau pagimdyti nei akmenuku atsikratyti.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriaus vyriausias ordinatorius T. Perkauskas pritaria: „Net mažiukas akmuo gali sukelti didelį skausmą. Inkstų akmenligės priepuolio metu nerasi tinkamos gulėjimo ar sėdėjimo pozos. Šiandien į skyrių paguldėme pacientą, kuriam kelių milimetrų akmenukas ramybės neduoda ketvirta diena, organizme jau prasidėjo uždegiminė reakcija. Nors statistika rodo, kad akmenukams iki 5 milimetrų nereikia nieko daryti, nes jie turėtų patys pasišalinti, taip nutinka ne visada. Minėtąjį pacientą teks operuoti“.

T. Perkauskas paneigė nuomonę, kad inkstų akmenys dažniausiai susidaro tik dėl gyvenimo būdo ypatumų. Jiems formuotis gali turėti įtakos endokrininės, žarnyno, medžiagų apykaitos ligos. Pavyzdžiui, kas trečias sergantis podagra susiduria su inkstų akmenlige.

Tačiau akmenų formavimuisi įtakos gali turėti ir mityba: kai valgomas vienodas maistas, per dažnai vartojami gyvulinės kilmės produktai, geriama per mažai skysčių.

Galimybės leidžia varijuoti

Statistika liudija, kad aptikus akmenį 80 proc. pacientų per penkerius metus prireikia operacijos. Prieš kelis dešimtmečius dėl šlapimo takų  akmens pacientui darydavo atvirą operaciją su dideliu pjūviu.

Kaip pasakojo R. Baltrimavičius, šiandien per mažą plyšelį endoskopu galima pašalinti net didžiulį, visą inkstą apėmusį akmenį. Didžiąją šlapimo takų akmenligės gydymo dalį sudaro būtent endoskopinės operacijos.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyrius laikomas akmenligės gydymo centru Vakarų Lietuvoje ir Žemaitijoje. Čia savo pacientus siunčia net kolegos iš Kauno ar kitų didžiųjų miestų.

„Mes su kolega specializuojamės būtent akmenligės gydyme, tad ligoninėje turime visą reikalingą įrangą, tad galime prieiti prie kiekvieno akmenuko: nesvarbu kokioje vietoje jis tūnotų, didelis ar mažas, nugludintas ar panašus į koralą. Turimas naujos kartos tomografas padeda nustatyti bei patikslinti diagnozę, tiksliai nustatyti akmens vietą, pobūdį, galimą kilmę bei sudėtį. Pagal tai parenkame tinkamiausią gydymo metodą: ekstrakorporinę litotripsiją, ureterolitotripsiją, lanksčią retrogradinę litotripsiją ar perkutaninę inksto litotripsiją arba net mini perkutaninę inksto litotripsiją, o kartais keli metodai kombinuojami vienu metu“, – aiškino R. Baltrimavičius.

Pasak urologo,  iki 2 cm akmenį stengiamasi pašalinti pro natūralius takus, naudojant vieną moderniausių įrangų – lankstų ploną nefroskopą. Tokiais atvejais nepažeidžiami audiniai ir pacientas jau kitą dieną po operacijos gali keliauti namo. Didesnius inkstų akmenis tenka suskaldyti ir šalinti pro padaromą 1–2 cm diametro kanalą juosmenyje.

Akcentuojama patirtis

Akmenligės gydymo specialistai yra sukaupę pakankamai patirties, tad lengviau gali parinkti tinkamą gydymo būdą, kad žmogus greičiau grįžtų į normalų gyvenimą.

Pasak pašnekovų, operuojant  pataikyti į reikiamą vietą ir tinkamai įvesti instrumentą – gana sudėtinga. Kiekvienas žmogus yra individualus, tad instrumento įvedimas kaskart būna skirtingas. Patirtis tinkamą vietą padeda rasti kur kas lengviau ir greičiau. Neatsargus judesys gali sukelti  sunkias komplikacijas, stiprų kraujavimą.

Patekimo į paciento organizmą kontrolei specialistai dažniausiai renkasi vieną iš būdų – ultragarsą arba rentgeną. T. Perkauskas ir R. Baltrimavičius yra įvaldę abu būdus, kuriuos pasirenka priklausomai nuo paciento kūno konstitucijos, šlapimo takų anatominių ypatybių, akmens vietos.

Akmenų skaldymui urologai naudoja prieš kelerius metus įsigytą vieną moderniausių firmos „Lumene“ lazerių, kuris tuomet Lietuvoje buvo vienintelis. Lazeris leidžia pasirinkti skaldymo storį, jėgą, dažnį, smūgio gylį – šiuos parametrus operacijos metu galima keisti. Moderni įranga operacijos trukmę sumažino perpus.

Didelių akmenų skaldymui naudojamas ultragarsinis skaldymo aparatas. Jis ne tik suskaldo akmenį, bet ir susiurbia smulkius jo gabaliukus.

„Suskaldžius didesnės apimties akmenį, lieka tam tikros jo dalys. Svarbu nepalikti didesnių skeveldrų, kurios keliaudamos šlapimo takais gali sukelti naują akmenligės priepuolį“, – apie operavimo niuansus pasakojo T. Perkauskas.

Operacijos vaizdai kaip prevencija

Pašalintas akmuo atiduodamas tirti į laboratoriją, kad būtų nustatyta jo cheminė sudėtis. Gydytojai pagal tai pacientui rekomenduoja profilaktines priemones, žolinius preparatus.

„Mes pašaliname akmenį, tačiau ne priežastį, kodėl jis susidarė. Po operacijos labai svarbu laikytis rekomendacijų. Nemažai studijų patvirtina, kad suskaldyti akmenys po 5–10 metų vėl atsinaujina dėl mitybos ypatumų, gyvenimo būdo“, – aiškino urologai.

Daugelis urologų kitose gydymo įstaigose netiria akmenų cheminės sudėties.

„Mes turime pakankamai  daug darbo, tad nesame suinteresuoti, kad pacientai pas mus pakartotinai dažnai grįžtų. Tad maksimaliai stengiamės išvalyti šlapimo takus nuo akmenligės, papildomai didelį dėmesį skirdami akmenų formavimosi prevencijai“, – paaiškino R.Baltrimavičius.

Akmenligė dažnai linkusi kartotis, tad šios ligos gydymas valstybėms atsieina gana brangiai. T. Perkauskas antrina, kad po inkstų akmenligės priepuolio per metus į ligoninę pakartotinai patenka apie 20 proc. sirgusiųjų, per 5 metus – 30 proc., per 10 metų – 70 proc.

Pasak R. Baltrimavičiaus, kartais nufilmuota endoskopinės įrangos medžiaga puikiai pasitarnauja prevencijos tikslais: pacientui parodomi esminiai operacijos etapai, o kartais net jau matomos naujos akmenų užuomazgos, kurios kartais gali paskatinti pacientą atsisakyti žalingų įpročių.

Kolekcija – tik muziejuje

Per savo darbo praktiką gydytojai susidūrė su pačių įvairiausių dydžių akmenimis: kai kurie jų būna inksto dydžio, iki 10 centimetrų, arba šakoti kaip medžiai. Jų šalinimas būna gana sudėtingas, kartais prireikia ir kelių operacijų. Tačiau net ir tokiais atvejais viskas išsprendžiama endoskopu.

Paklausti, ar nerenka akmenų kolekcijos, gydytojai paaiškina, kad dabar tai – techniškai neįmanoma. Visos iš žmogaus kūno pašalintų akmenų kolekcijos yra kelių dešimtmečių senumo, kai akmenys būdavo išimami per plačius pjūvius.

„Dabar atvirų operacijų nedarome, operuojame su tokia technika, kad žmogaus kūne dideli akmenys tiesiog suskaldomi į mažesnius, kuriuos galime pašalinti pro natūralius takus ar pro 1–2 cm pjūvį juosmenyje, tad nėra ko padėti į kolekciją“, – paaiškino urologai.

Po inkstų akmenligės priepuolio per metus į ligoninę pakartotinai patenka apie 20 proc. sirgusiųjų, per 5 metus – 30 proc., per 10 metų – 70 proc.

Apie ligą LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ papasakojo gydytojas urologas Robertas Jankovskis.

Nuo 1 iki 20 proc. kiekvienos šalies populiacijos serga inkstų akmenlige, bet dažniau inkstų akmenlige sergama išsivysčiusiose šalyse. Kaip pasakoja gydytojas, akmenys inkstuose susidaryti gali, jeigu žmogus vartoja mažai skysčių, geria daug kavos, valgo daug baltymų turinčio maisto, pavyzdžiui, mėsos.

„Jeigu žmonės nepailsi, negydo infekcijų, tai irgi gali būti priežastis, dėl ko susidaro akmenys. Aišku, yra grupė žmonių, kurie, pavyzdžiui, turi inkstų ir šlapimo takų anomalijų – tai irgi sąlygoja ligą“, – aiškino medikas.

Pasak R. Jankovskio, pacientai dažniausiai į gydytojus kreipiasi, kai prasideda skausmai. Jie būna tokie stiprūs, kad net būna lyginami su gimdymo skausmais. Skauda nugarą, skausmas plinta į pilvo apačią, žmogus dažniau nori šlapintis. Pasitaiko ir kad pakyla temperatūra, pykina.

Plačiau – įraše.

Laiku nesiėmus gydymo paprastas šlapimo pūslės uždegimas gali tapti lėtiniu ir sukelti daug bėdų, privesti net iki dializės ar inkstų persodinimo.

Pataria specialistė

Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos gydytoja Edita Navickaitė:

Daug skysčių pajudina akmenis

Pirmieji simptomai, į kuriuos nereikėtų numoti ranka – skausmas juosmens srityje, atsiradę šlapinimosi sutrikimai, pakitusi šlapimo spalva.

Itin stiprus skausmas gali įspėti apie vieną dažniausių šeimos gydytojo aptinkamų inkstų patologijų – inkstų akmenligę. Inkstų akmenys ilgai gali nesukelti jokio diskomforto, todėl pacientai net neįtaria susidūrę su šia liga. Tačiau akmeniui pajudėjus atsiranda stiprus skausmas juosmens srityje ir plinta į pilvo apačią, kirkšnį, dažnai norisi šlapintis, jaučiamas nemalonus pojūtis šlapinantis.

Inkstų akmenligė linkusi paūmėti vasaros metu, mat tuomet vartojant daugiau skysčių pajudinami akmenys ar smėlis, kuris užkemša inkstų latakėlius.

Diagnozuoti šį negalavimą padeda kraujo, šlapimo tyrimas, echoskopija (ją taikant galima rasti akmenis inkstuose, bet ne šlapimo takuose), kompiuterinė tomografija, kartais atliekamas rentgenologinis tyrimas.

Moterims – didesnis pavojus

Pasėdėjimas ant neįšilusios žemės ar maudynės per šaltame vandenyje gali sukelti šlapimo pūslės uždegimą, o šis kartais baigiasi pielonefritu – ūmiu inkstų geldelių uždegimu. Dėl anatominių ypatumų šis sutrikimas dažniau vargina moteris.

Susirgus ūmiu pielonefritu stiprų skausmą nugarinėje juosmens dalyje lydi karščiavimas, šaltkrėtis, kartais žmogų pykina, jis vemia, pasikeičia šlapimo spalva bei atsiranda nemalonus jo kvapas.

Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų paskirtas specifinis antibakterinis gydymas. Negydytas ūmus inkstų uždegimas gali pereiti į lėtinę formą. Tada simptomai būna vangesni, išryškėja tik paūmėjimų metu ir būna panašūs į ūmaus pielonefrito.

Ligos pažeistas inkstas randėja, traukiasi (tai galima nustatyti atliekant ultragarsinį tyrimą), blogėja inkstų funkcija, ilgainiui vystosi lėtinis inkstų nepakankamumas.

Sveikų inkstų abėcėlė

Norint išsaugoti sveikus inkstus, labai svarbu kuo daugiau mankštintis, judėti, atsisakyti žalingų įpročių, sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, vengti stresų.

Kartais tenka iš pacientų išgirsti žodžius, kad jei jie mažiau gers skysčių, inkstai pailsės. Ši nuomonė klaidinga. Inkstai yra organas, kuriam patinka dirbti. Todėl būtina kasdien išgerti ne mažiau kaip 1,5–2,5 litro skysčių. Sūrus, labai aštrus maistas kenkia inkstams, todėl stenkitės juo nepiktnaudžiauti.

Būtina gydyti lėtinius infekcijos židinius (kariesą, lėtinį tonzilitą ir kt.) bei ūmius infekcinius negalavimus, nes ateityje šie gali tapti inkstų ligos priežastimi.

Pacientai, vartojantys įvairius nuskausminamuosius medikamentus, rizikuoja susirgti lėtiniu inkstų nepakankamumu. Ypač inkstams kenkia nesteroidiniai uždegimus malšinantys vaistai: diklofenakas, paracetamolis, citramonas ir daug kitų.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad sergantieji cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir tie, kurių šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis, turi reguliariai atlikti tyrimus (šlapimo, kreatinino kiekio nustatymą), sekti kraujospūdį. Tai padės laiku diagnozuoti inkstų ligas. Tyrimai yra visiškai nesudėtingi ir juos gali atlikti šeimos gydytojas.

Verta žinoti

Sutrikus inkstų funkcijai, nuodingos medžiagos kaupiasi organizme ir jį nuodija.

Nepakankama inkstų veikla provokuoja mažakraujystę, širdies ir kraujagyslių ligas, didėja diabeto tikimybė.

Dėl staigaus skysčių netekimo (gausiai vemiant ir viduriuojant), po nudegimų, esant įvairios kilmės šokui per kelias valandas ar paras gali išsivystyti ūmus inkstų nepakankamumas. Ši būsena labai pavojinga, gali pasibaigti mirtimi.

Apie inkstų ligas gali įspėti veido, ypač aplink akis, tinimas.

Nuo inkstų akmenų susidarymo saugo beta karoteno turinčios morkos ir jų sultys. Jos skaido toksinus ir šalina iš inkstų. Be to, reguliariai geriant tyrą vandenį galima užkirsti kelią inkstų akmenligei.