Viliojanti investicija

Neatsispyrę pasiūlymui metams investuoti 10 tūkst. eurų ir sulaukti mažiausiai 4 tūkst., o gal ir daugiau eurų grąžos už investiciją susigundę asmenys dabar skaičiuoja patirtus nuostolius. Nukentėjusieji nurodo, kad tokiai saldžiai investicijai juos sugundė bendrovės „Campheads“ direktorė Justina Žlibinienė su sutuoktiniu Andriumi Žlibinu.

Ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės veiklos atlieka Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

Pareiškimus policijai parašę ir su „Kauno diena“ bendravę asmenys vengia viešinti savo asmens tapatybę (redakcijai ji žinoma), nes pradėję ieškoti savo investuotų pinigų sulaukė grasinančių žinučių.

Nukentėjusieji pasakojo, kad juos visus sugundė kone identiškos istorijos apie investavimo galimybes.

Anot jų, bendrovės „Campheads“ siūlė investuoti pagal įmonės pateiktą nuomos modelį: išsinuomoti iš įmonės transporto priemones – kemperius, kuriuos pagal lygiagrečiai sudarytas tarpininkavimo su įmone sutartis perduos subnuomoti klientams.

Ji turi talentą, bet blogai jį panaudoja. Ji puikiai komunikuoja, manipuliuoja, bet tai naudoja ne ten, kur reikėtų.

Investicija pasiūlyta itin palankiomis sąlygomis – metams išsinuomoji kemperį, kurį įmonė valdo nuomos pagrindu. „Campheads“ kaip tarpininkė šiam kemperiui suranda klientų, kurie nuomojasi atostogų kelionėms.

Sutartyse nurodoma, kad bendrovė įsipareigoja surasti klientų ir sumokėti nuo 14 iki 17,5 tūkst. eurų per metus. Pagal tarpininkavimo sutartis įmonė taip pat įsipareigojo sudaryti su klientais sutartis, kemperius prižiūrėti, juos išduoti ir rūpintis kitais reikalais, susijusiais su nuoma.

Kitaip tariant, dalis nukentėjusiųjų – kemperių savininkai, išnuomoję juos bendrovei, kad transporto priemonės uždirbtų pinigų, o ne stovėtų garaže. Kiti – turėjo pinigų ir nusprendė investuoti į kemperių verslą, iš kurio žadėta saldi grąža.

Neturi turto

Tokio verslo modelio smegenimis nukentėjusieji nurodo esant bendrovės „Campheads“ direktorę J. Žlibinienę. Esą ji pasiūlė veiksmų planą, vėliau ji bendravo, kai sutartyje numatyti pinigai nepasiekė investuotojų. Tiesa, su J. Žlibiniene sutartimis susisaistę asmenys pasakojo, kad iš pradžių gaudavę žadėtą grąžą iš kemperių verslo, tačiau ilgainiui pradėjo strigti mokėjimai.

„Kai jau pradėjome nebegauti pavedimų, žinoma, ėmėme klausinėti. Atsakymai būdavo tokie: rytoj, penktadienį, bankas kažką padarė ir strigo mokėjimai. Visada atsirasdavo aplinkybių, dėl kurių žadėdavo, kad pinigai bus rytoj“, – J. Žlibinienės pažadus minėjo viena iš nukentėjusiųjų.

Negana to, paaiškėjo dar viena iškalbinga aplinkybė – pasirodo vieną ir tą patį kemperį bendrovė „Campheads“ subnuomoja keliems asmenims. Nukentėjusiųjų interesus ginanti teisininkė Dineta Valkauskaitė šią aplinkybę nurodė kaip aiškiai įrodančią, kad kemperių verslą įsukusi J. Žlibinienė nė neketino atsiskaityti su investuotojais.

„Bendrovė įsipareigojo už tą pačią transporto priemonę sumokėti iš viso 240 ar 320 proc. gautos iš kliento kainos už nuomą, o tai paneigia bet kokią verslo logiką ir leidžia daryti išvadą, kad įmonė, atstovaujama A. Žlibino ir J. Žlibinienės, kuri sutarčių sudarymo metu veikė kaip faktinė vadovė, niekada neturėjo tikslo vykdyti nuomos ir tarpininkavimo sutarčių iki galo ir sumokėti sulygtą atlygį“, – pabrėžė D. Valkauskaitė.

Schema: advokatės D. Valkauskaitės teigimu, yra pagrįstų įtarimų, kad bendrovė nė neketino vykdyti savo įsipareigojimų. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Be to, pagal nuomos ar subnuomos sutartis įmonei buvo sumokama po 10 tūkst. eurų už transporto priemonę – kemperį, tačiau, nukentėjusiųjų aiškinimu, nei sutarčių sudarymo metu, nei vėliau PVM sąskaitų faktūrų nepateikė, o tai leidžia abejoti, ar įmonė tinkamai tvarko buhalterinę apskaitą ir ar apskritai šias gautas pajamas oficialiai yra apskaičiusi.

Abejones J. Žlibinienės pastangomis atsiskaityti pagal sutartis, anot nukentėjusiųjų, stiprina ir tai, kad ji atsiunčia jiems neva padaryto bankinio pavedimo kopiją, tačiau pinigai gavėjų nepasiekia.

„Nežinau, tyčia ar ne, bet darydama pavedimus ji įvelia klaidą rašydama sąskaitos numerį arba klaidingai įrašo gavėjo pavardę ir bankas tada grąžina jai pinigus. Gal šitaip stengiasi imituoti pastangas atsiskaityti?“ – abejonėmis dalijosi nukentėjusieji.

Tačiau labiausiai nukentėjusius liūdina, kad „Campheads“ nuosavybės teise nevaldo nė vieno kemperio, tad net ir išieškojimas iš bendrovės, kuri nieko neturi, tampa labai keblus.

Sugadintos atostogos

Dar vienas iškalbingas akcentas į pasipiktinusių gretas rikiuoja ir kaltinančius bendrovę „Campheads“ sugriovus suplanuotas atostogas. Liepos 11 d. rekvizitai.lt komentaruose Jonas paliko tokį atsiliepimą: „Balandžio pabaigoje rezervavau kemperį, iškart sumokėjau avansą. Likus kelioms dienoms iki kelionės sumokėjau likusią sumą ir užstatą. Liepos 5 d. turėjusi įvykti kelionė žlugo. Nebuvo nė vieno kemperio. Visą dieną iki 15 val. vis žadėjo, o tada išprašė iš aikštelės ir išvažiavo pažadėjusi, kad kitą dieną bus kemperis. Tačiau ir kitą dieną jo nebuvo. Antroje dienos pusėje telefonas tylėjo. Žlugo kelionė, prarasti pinigai, nežinia, ar kada nors atgausiu.“

Tą pačią dieną atsiliepimą paliko ir Jurgita: „Nuomos sutartį pasirašėme vasario mėnesį, planas buvo birželį gauti naują 2022 m. gamybos kemperį keturioms paroms, viskas buvo sumokėta avansu. Atėjus sutartai dienai, pranešė, kad 2022 m. kemperis pavėlavo į keltą kažkur užsienyje, taigi naujo jau nebegausime. Sakė ieškos alternatyvos, tačiau mes vėluojame su savo planais. Galiausiai pristatė kitą kemperį, 1990 m. gamybos, pavėlavę parą. Iki šiol neatgavome nei 700 eurų, nei už praleistą parą. Skambučius atmeta. Įtarimas, kad išsinuomoto kemperio niekada ir nebūtume gavę, labai daug panašumų su kitų žmonių istorijomis. Kreipėmės oficialiai, per Valstybinę vartotojų teisių tarnybą.“

„Suplanuotos dviejų šeimų atostogos dar vasario mėnesį. Apgavo beširdiškai, be jokio supratingumo. Dviem šeimoms sugadino kruopščiai planuotas, septyniolikos parų atostogas Italijoje. Direktorė Justina melavo parą laiko, vis žadėdama duoti kemperį. Prigalvojo įvairių istorijų. Kaip vėliau paaiškėjo, viskas konfiskuota, prasiskolinusi įmonė kemperių savininkams ir likome be pinigų, labai didelių pinigų, ir be kemperio. Būkite protingi ir aplenkite šią įmonę. Ji paduota į teismą dėl didelių pinigų pasisavinimo“, – rašė Kristina.

Tiesa, praėjusiais metais palikta ir gerų atsiliepimų apie šią kompaniją. „Išbandėme šios jaunos įmonės paslaugas ir likome maloniai nustebinti. Vakarietiškas požiūris į klientą, visokeriopa pagalba atsitikus nelaimei keliones metu, atsakymai į klausimus – viskas tiesiog viršijo lūkesčius. Ačiū kolektyvui už įgyvendintas svajonių atostogas! Susimatysim per kitas!“ – pernai gegužę rašė Ieva.

Tarp šiųmečių jau blogų atsiliepimų taip yra ir gerų: „Išleido į kelionę kaip ir buvome sutarę, nors ir minėjo, kad šiuo metu sunkesnė situacija. Tikriausiai daugumai kompanijų kažkokių sunkumų pasitaiko, bet mes nesklandumų neturėjome.“

Kai jau pradėjome nebegauti pavedimų, žinoma, ėmėme klausinėti. Atsakymai būdavo tokie: rytoj, penktadienį, bankas kažką padarė ir strigo mokėjimai.

Pasivijo praeitis

Šiandienos kontekste J. Žlibinienę vejasi ir praeities šešėliai. Ji, dar turėdama Palaimaitės pavardę,  2016 m. buvo minima viešoje erdvėje. Žmonės.lt rašė: „Žinomi žmonės sukilo prieš elektroninio žurnalo „Mados priešpiečiai“ kūrėją Justiną Palaimaitę, esą ji apgaulės būdu vilioja pinigus. Pati Justina 15min. pripažino, turinti skolų: „Tačiau niekuomet nesakiau, kad piktybiškai jų nesiruošiu grąžinti.“

Tuomet minėta, kad socialiniuose tinkluose plinta susirašinėjimų su J. Palaimaite kopijos, nukentėję asmenys vadina Justiną „aferiste, kuri sąmoningai apgaudinėja klientus“.

2012 m. J. Palaimaitė buvo teisiama dėl sukčiavimo. Nuosprendyje nurodoma, kad ji žmonėms žadėjo iš JAV atvežti „Iphone“ telefonų, surinko apie 200 tūkst. litų, bet telefonų neatvežė. Tąsyk moteris pripažino kaltę. Jai buvo skirta bauda.

Prieš keletą metų J. Žlibinienė dirbo kompanijoje „Kemperiai365“. „Taip, ji dirbo pas mus, bet atleidome dėl nesąžiningai atliekamo darbo. Buvo tokia nemaloni istorija ir turėjome didelę krizę. Tačiau dabar jau esame išsprendę viską ir nebeturime jai priekaištų“, – buvus ne itin skaidrių finansinių dalykų patvirtino kompanijos „Kemperiai365“ direktorė Karolina Kungė.

Anot jos, J. Žlibinienės pasiūlytas investavimo modelis su  40 proc. grąža yra stebuklingas verslas, o realybėje – esą neįmanomas. Tai būtų supratę visi, nors kažkiek susidūrę su kemperių nuomos verslu. Juk įmonė taip pat turi kažką uždirbti, todėl tokią didelė grąža už investiciją yra neįmanoma.

Kemperių sezonas yra trumpas, žiemą klientai nevažiuoja, sausis ir vasaris yra visiškai tušti mėnesiai. Skaičiuojama, kad kemperiai važiuoja vos apie 80 dienų per metus.

„Ji turi talentą, bet blogai jį panaudoja. Ji puikiai komunikuoja, manipuliuoja, bet tai naudoja ne ten, kur reikėtų“, – buvusią darbuotoją apibūdino K. Kungė.

Komentaras

Justina Žlibinienė

Bendrovės „Campheads“ direktorė

Bendrovė „Campheads“, kaip ir kiekvienas Lietuvoje veikiantis, ūkinę-komercinę veiklą vykdantis subjektas, turi ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, kurių dydžiai fiksuojami finansinės atskaitomybės rinkiniuose ir kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Įmonės nuosavybės teise valdomas turtas, įskaitant transporto priemones, yra įregistruotas viešuose registruose. Šioje dalyje akcentuojame, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą subjektai gali išsinuomoti, išnuomoti / subnuomoti turtą, kuris gali būti valdomas tiek nuosavybės, tiek nuomos / subnuomos pagrindais, įskaitant ir transporto priemones.

Turtą nuomos teise patikėjęs valdyti nuomininkui asmuo turi teisę į nuomos mokestį ir tai nėra laikoma investavimo priemone. Investicijų valdymu su palūkanomis užsiima įstaigos, turinčios kontroliuojančių įstaigų išduotas licencijas.

Su visais kreditoriais įmonė atsiskaito pagal LR CK nuostatas: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įsipareigojimų sumos kiekvieno ūkio subjekto veikloje kinta kasdien, todėl įmonė konfidencialios informacijos, susijusios su turimu turtu, įsipareigojimais, sudarytomis ir vykdomomis sutartimis neteikia. Su jūsų nurodyta 500 tūkst. Eur įsipareigojimų tretiesiems asmenims suma bendrovė „Campheads“ nesutinka.

Kiekvienu atveju klientai patys pasirenka, kokią transporto priemonę teikti nuomai / patikėti įmonei ją išnuomoti tretiesiems asmenims ir gauti už tai atlygį, nustatytą sutartyje, ar išsinuomoti kelionei. Išnuomoti įmonei ar išsinuomoti galima keletą transporto priemonių.

Įmonė tęsia veiklą ir vykdo sutartis. Taip pat akcentuojame, kad įmonei yra žinoma grupė asmenų, kurie nesąžiningos konkurencijos tikslais, siekdami pakenkti bendrovės „Campheads“ reputacijai, pervilioti klientus į konkuruojančią įmonę ir tokiu būdu išlikti rinkoje, užsako žurnalistinius tyrimus / straipsnius viešojo informavimo priemonėse ir rašo neigiamus komentarus socialiniuose tinkluose. Siekdama apginti savo pažeistas teises, bendrovė „Campheads“ rengia procesinius dokumentus ir savo pažeistas teises gins teismine tvarka.

P. S. „Kauno dienos“ redakcija neigia, kad straipsnis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą užsakytas.