Nesupranta, kodėl tenka mokėti

Eugenija S. specialųjį slaugos poreikį turi jau daugiau nei aštuonerius metus – ji pati nepavalgo, nekalba, negali vaikščioti ir sėdėti, tik guli. Kaip pasakoja globėja I. Milašienė šį kartą Eugenija S. į RKL pateko vasario 5 dieną. „Močiutė pradėjo nebegerti, nebevalgyti, kosėti su karkalais. Šeimos gydytoja skyrė antibiotikų. Buvo pagerėję, tačiau vasario 5 dieną jai nebegalėjau nei vaistų, nei vandens sugirdyti. Valandą su dukra bandėme močiutę pamaitinti, bet taip ir nepavyko“, – pamena pašnekovė. Greitosios pagalbos medikai garbaus amžiaus pacientę atvežė į RKL, moteris buvo paguldyta į Terapijos klinikos Vidaus ligų skyrių. Laimė, po beveik savaitės gydymo, garbaus amžiaus kaunietė pasijuto geriau.

„Šiandien gydytoja pasakė, kad jau galime galvoti apie parvykimą namo, – I. Milašienė primena, kad praėjusį kartą už grįžimą iš ligoninės namo greitosios pagalbos automobiliu (GMP) teko atseikėti apie 32 eurus. – Šį kartą gydytoja paminėjo, kad situacija dėl parvežimo nepasikeitė – už gulinčio ligonio transportavimą turėsime susimokėti patys. Gydytoja su dabartiniu skyriaus vedėju atsivedė socialinę darbuotoją ir tvirtino, kad ligonių kasų apmokamą pervežimą skiria tik sėdintiems pacientams. Neva gulinčių asmenų jie neturi galimybės pervežti. Gydytoja dar užsiminė, kad močiutei ligoninėje turėtų būti skirta deguonies terapija, kad ją būtų galima namo GMP parsivežti nemokamai.“

Už gulinčio ligonio transportavimą turėsime susimokėti patys. Buvo tvirtinama, kad ligonių kasų apmokamą pervežimą skiria tik sėdintiems pacientams.

Moteris pasakoja, kad jeigu slaugoma senolė sėdėtų, ją be problemų patys parsivežtų nuosavu automobiliu, tačiau dabar vienintelė išeitis – greitosios pagalbos automobilis.

„Kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovus, jie man paaiškino, kad Eugenija turi būti parvežta nemokamai, tačiau ligoninė laikosi savo. Šiandien vėl skambinau į ministeriją, atstovas žadėjo paskambinti, tačiau skambučio dar nesulaukiau, – sako I. Milašienė ir priduria. – Ir greitosios pagalbos darbuotojai aiškino, kad mums priklauso nemokamas parvežimas namo. Vieną kartą yra nemokamai parvežę.“

Vadina įžūliu elgesiu

RKL Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Kuzmickaitė teigė, kad garbaus amžiaus moterį namo globėja turės parvežti už gautą tikslinę kompensaciją. „Garbaus amžiaus pacientės, vėl gydytos RKL, globėjai eilinį kartą kelia reikalavimus, kad močiutė, pasibaigus gydymo laikui, į namus būtų gabenama ligoninės lėšomis. Kartojantis situacijai, dar kartą norime pabrėžti: specialųjį nuolatinės slaugos poreikį turinčios pacientės globėjai gauna tikslinę kompensaciją – tai yra, valstybė aprūpina globėją/us lėšomis, kurios skirtos įvairiems  globojamos moters slaugos poreikiams. Tarp jų – ir transportavimui, taigi parvežimui iš ligoninės į namus. Neturime žinių, kur tikslinės kompensacijos lėšos išleidžiamos šiuo atveju, tačiau reikalauti, kad ligoninė aprūpintų transportu pacientę, kurios globėjai gauna tam skirtus mokesčių mokėtojų pinigus, yra mažų mažiausiai įžūlu. SAM leidžia gydymo įstaigoms pačioms nusistatyti indikacijas, kurioms esant iš ligoninės išrašytą sunkios būklės pacientą gydymo įstaiga privalo aprūpinti transportu. RKL nustatyta indikacija – kai žmogui reikalingas nuolatinis deguonies tiekimas. Kartais pasitaiko dramatiškų atvejų, kai, tarkime, iš RKL stacionaro į RKL Slaugos kliniką reikia pervežti vienišą žmogų, nevaldantį kūno po insulto, neturintį nei gyvenamosios vietos, nei artimųjų, nei pajamų. Tuomet ligoninė priima sprendimą konkrečiam atvejui ir perveža žmogų savo lėšomis. Ar, kalbėdami apie valstybės lėšas globotinės slaugai gaunančius globėjus, galime teigti, kad tai – analogiškas atvejis kaip ir kalbant apie vienišą, neturintį pajamų neįgalų žmogų? Mūsų manymu, tai iš esmės skirtingi atvejai“, – teigė ligoninės atstovė.

Neturime žinių, kur tikslinės kompensacijos lėšos išleidžiamos šiuo atveju, tačiau reikalauti, kad ligoninė aprūpintų transportu pacientę, kurios globėjai gauna tam skirtus mokesčių mokėtojų pinigus, yra mažų mažiausiai įžūlu.

I. Kuzmickaitė palinkėjo globėjams tikslinei slaugos kompensacijai skirtas lėšas panaudoti pagal paskirtį, pasirūpinant globotinės pargabenimu namo.

„Lauksime, kol močiutė pati atsikels ir nueis iki automobilio“

Portalui I. Milašienės pasiteiravus, kokią sumą valstybė skiria Eugenijos S. specialiesiems poreikiams tenkinti, ji teigė gaunanti didžiausią tikslinę kompensaciją. „Už didelę slaugą gaunu apie 285 eurų. Tačiau reikalingos priemonės yra nekompensuojamos, tad gaunu kapeikas, šių pinigų nepakanka. Tačiau niekam tai neįdomu. Bijau suklysti, tačiau anksčiau kelionės išlaidoms priklausydavo 10 eurų“, – pasakoja I. Milašienė. 

„Jei jau neskirs pervežimo, tai ką, sėdėsime ligoninėje ir lauksime, kol močiutė pati atsikels ir nueis iki automobilio“, – ironizavo pašnekovė.

I. Milašienė portalui persiuntė ir gruodžio mėnesį dėl šios problemos vykusį susirašinėjimą su SAM atstove. Jame buvo atsiųstas sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl  GMP paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo.

„Geltona spalva pažymėjau tai, kad aktualu jūsų situacijoje. Paprastai tariant, sveikatos priežiūros įstaiga turi būti sudariusi sutartį su GMP ir vidiniu direktoriaus įsakymu pasitvirtinusi, kokiais atvejais pasirūpina pacientų parvežimu namo. Pacientams už tokį parvežimą mokėti nereikia“, – rašoma laiške. 

Įsakyme rašoma, kad GMP įstaigos teikia ne tik GMP paslaugas, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, bet ir kitas toliau išvardytas paslaugas:

4.1. pacientų pervežimo iš vienos stacionarinės ASPĮ į kitą stacionarinę ASPĮ toliau gydyti;

4.2. pacientų pervežimo iš vienos ASPĮ į kitą ASPĮ diagnostinėms, gydomosioms procedūroms ar tyrimams atlikti, jei pervežimas būtinas dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas suderina siunčiančioji ir priimančioji įstaigos);

4.3. pacientų pervežimo iš stacionarinės ASPĮ į namus po stacionarinio gydymo, jei tai būtina dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas nustato siunčiančioji ASPĮ);

4.4. pacientų pervežimo jų ar jų artimųjų prašymu, jei tai nėra būtina dėl paciento sveikatos būklės.

5. Aprašo 4.1–4.3 papunkčiuose numatytais atvejais paciento pervežimo išlaidas apmoka siunčiančioji ASPĮ pagal sutartį su GMP įstaiga. 4.4 papunktyje numatytu atveju pacientas moka savo lėšomis.

Laiške geltonai paryškinti šie punktai: 4, 4.3, 5.

Laiško fragmentas

Gruodžio mėnesį SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyr. specialistas Artūras Šimkus portalui teigė, kad sprendžiant iš informacijos, kurią pateikė močiutės globėja, garbaus amžiaus pacientės pervežimas į namus iš ligoninės turėjo būti be papildomo paciento mokesčio. Tačiau ministerijos specialistas atkreipė dėmesį, kad pacientai turi būti pervežami iš gydymo įstaigos į namus po stacionarinio gydymo, jei tai būtina dėl paciento sveikatos būklės, o indikacijas nustato siunčiančioji asmens sveikatos priežiūros įstaiga. „Taigi, jeigu RKL, išrašydama pacientę iš stacionaro, nustatė, kad dėl savo sveikatos būklės ji turi būti pervežama specialiai pritaikyta transporto priemone, pvz., gulinti, vadinasi, turėjo užtikrinti ir tinkamą pervežimą bei už jį sumokėti pervežančiai GMP įstaigai.  Pacientas ar jo artimieji už pervežimą GMP įstaigai turėtų mokėti tik tuo atveju, jei dėl paciento sveikatos būklės pervežimas GMP automobiliu nėra būtinas ir pacientas pervežamas savo paties ar artimųjų prašymu“, – A. Šimkus teigė, kad tikslesnį komentarą dėl šio konkretaus atvejo būtų galima pateikti, tik išsamiau išnagrinėjus situaciją.

Priekaištų gydymui ir maistui nebeturi

Gruodžio mėnesį I. Milašienė neslėpė, kad ligoninėje, jos manymu, buvo netinkamai suteikiamos paslaugos – trūko personalo, buvo patiekamas atšalęs maistas, kai kurie kiti ligoniai likdavo nevalgę. „Šįkart situacija visiškai pasikeitė: ligoniai maitinami, slaugutės rūpestingos, gražu žiūrėti. Beje, nežinau, ar čia sutapimas, bet pas mus gydytojai eina net po kelis kartus per dieną, kai tuo tarpu pas kitas ligones kartais išvis niekas neužeina. Palatos kaimynės net juokauja, kad jaučiasi lyg čia poilsiautų, nes užėję gydytojai žiūri tik mūsų močiutę, kitų net nepaklausia, kaip jos laikosi, ar viskas gerai“, – šiandien pasakojo moteris.

Garbaus amžiaus ligonė liko nevalgiusi?

„Ar tikrai nėra artimųjų, kurie ligoninėje galėtų nuolat budėti ir prižiūrėti žmogų, kuris pats savimi pasirūpinti nebegali? Jeigu norite žmogų parsivežti namo – būkite ir nesitraukite nuo lovos. Kitu atveju, lieka didžiulė tikimybė, kad nebebus ką parsivežti“, – teigia I. Milašienė.

Pašnekovė pasakoja, kad jos globotinė nekalba, nevaikšto ir pati nebepavalgo. „Prieš savaitę ji pradėjo negražiai ir garsiai kvėpuoti, tuomet kosėti. Kai karkalų nebegalėjo išspjauti ir apsivėmė, tuomet iškviečiau greitąją. Ligoninėje padarė tyrimus, tačiau tikslios diagnozės nenustatė – lyg kabintų plaučius, lyg kvėpavimo takų uždegimas, – anot I. Milašienės pirmiausia senolė buvo paguldyta į Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) Neurologijos skyrių, po dienos perkelta į Terapijos klinikos Vidaus ligų skyrių.

Pašnekovė pasakoja, kad prie senolės lovos ji dažniausiai būdavo kasdien nuo 8 iki 20 valandos. Ligonę maitino, girdė, keitė sauskelnes, prižiūrėjo, kad lašant lašelinei kateteris neužsispaustų. „Visą šį darbą turėtų atlikti slaugytojos padėjėja, bet žinote, kiek ligonių skirta vienai slaugytojai ir jos padėjėjai? Sakė, kad maždaug 14. Kaip suspėti pamaitinti 14 tokių ligonių, jeigu lėkštės surenkamos nepamaitinus nė trijų? Kaip suspėti visiems pakeisti sauskelnes? Fiziškai neįmanoma. Jų darbo krūviai yra visiškai neadekvatūs ir nežmoniški, – stebisi ir klausia pašnekovė. – Prieš darbo dienomis dirbančią sesutę (slaugytoja – red.past.) ir slaugutę (slaugytojos padėjėja – red.past.), kurios buvo labai atsakingos ir kruopščios, galiu tik lenkti galvą. Tačiau savaitgalį ligoninėje išryškėjo labai daug problemų – savimi negalintys pasirūpinti žmonės, prie kurių nebudi artimieji, lieka nepamaitinti ir neprižiūrėti. Ir tai yra visos sistemos problema.“

Spėkite, ar per savaitgalį ji gavo bent šaukštelį maisto. Negavo. Maistą dalijanti darbuotoja atnešdavo lėkštę į palatą, padėdavo, o po kiek laiko atėjusi pasišaipydavo – „Tai nieko nenori, nevalgai?“ – ir išnešdavo lėkštę.

Moteriai dar ir dabar prieš akis stovi nepavalgiusios garbaus amžiaus moters, palatoje gulėjusios šalia jos globotinės, vaizdas. Kaip pasakoja pašnekovė, iki savaitgalio insultą patyrusi ligonė jau buvo gana guvi, vis bandydavo rodyti ženklus, nes kalbėti negalėjo. „Spėkite, ar per savaitgalį ji gavo bent šaukštelį maisto. Negavo. Maistą dalijanti darbuotoja atnešdavo lėkštę į palatą, padėdavo, o po kiek laiko atėjusi pasišaipydavo – „Tai nieko nenori, nevalgai?“ – ir išnešdavo lėkštę. Nejudančiai, nekalbančiai močiutei taip pasakydavo. Po savaitgalio jos būklė stipriai pablogėjo, jos nebeišleis namo, tik pasakė, kad paskambins artimiesiems, kai jau bus viskas. Artimieji – girtaujantys vyras ir sūnus. Tikriausiai todėl buvo nuspręsta, kad šios močiutės jau nebereikia prižiūrėti“, – sako kaunietė.

Kaip prisimena I. Milašienė, savaitgalį ligoniams buvo patiektas ir šaltas maistas – sekmadienio vakarą ne visi pacientai galėjo praryti šaltą omletą. „Aš dėl skonio nesiginčiju – manau, kad tai, kas yra valgoma, tą reikia ir valgyti. Tačiau jūs nepatikėsite – patiektas omletas buvo šaltas tarsi ledas, atrodytų, kad ryte pagamintas ir visą dieną laikytas ant palangės.  Kai įdėjau kąsnį, tai Eugenija mimika parodė, kad daugiau jo nebeduoti“, – teigia moteris.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pareikalavus sulašino ir lašelinę

Šios problemos RKL, pasak pašnekovės, – ne vienintelės. I. Milašienė pasakoja, kad jos globojamai senolei buvo paskirtos dvi lašelinės per dieną – viena turėdavo būti sulašinta ryte, kita – 16 val. „Savaitgalio rytą lašelinę sulašino, tuomet nuo 10.30 iki 13 val. išbėgau namo, ir grįžusi laukiau, kol bus sulašinta antroji. Kai paklausiau, kada ji bus sulašinta, sulaukiau atsakymo, kad ji jau buvo sulašinta, kai buvau išlėkusi namo. Paklausiau, ar įmanoma, kad lašelinės būtų sulašintos viena po kitos? Nulėkiau pas budinčią gydytoją ir ji, patikrinusi įrašus, pasakė, kad lašelinė buvo sulašinta 16 val. Aš nuo 13 val. net į tualetą nebuvau pakilusi, bet lašelinės savo akyse nemačiau, nematė ir palatoje gulėjusios ligonės, – lašelinė senolei visgi buvo sulašinta. – Kitai ligonei, kuriai buvo paskirtas toks pat gydymas, lašelinė taip ir nebuvo sulašinta. Niekas šalia jos nebudi, tai kam švaistytis? Baisu.“

Kitas nemalonus incidentas įvyko, kai I. Milašienė paprašė pakeisti ligonei kateterį, mat senolės ranka labai ištino. I. Milašienė teigia paprašiusi likti palatoje, mat tuomet jos globotinė, kurios venos ir kraujagyslės yra labai silpnos, jaučiasi ramesnė. „Darbuotoja paprašė iš palatos išeiti, nes ji jaudinasi. Kai sugrįžau, Genytės ranka buvo iki pat nagų mėlyna. Suprantu, kad visko gali pasitaikyti, tačiau patyriau šoką, nes man niekas nepasakė, kaip toliau elgtis ir kaip palengvinti šią būklę. Kremą trinti tris kartus per dieną patarė tik sesutė, kuri atėjo pirmadienį“, – I. Milašienė teigia, kad garbaus amžiaus kaunietės rankų būklė iki šiol mažai pagerėjo.

Kremą trinti tris kartus per dieną patarė tik sesutė, kuri atėjo pirmadienį.

Anot pašnekovės, problemų kilo ir tuomet, kai ligoninėje buvo baigtas gydymas. I. Milašienė pasakoja, kad pagal galiojančius įstatymus asmenis, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,  į namus nemokamai parveža greitosios medicinos pagalbos (GPM) automobilis. „Deja, Kauno Respublikinėje ligoninėje įstatymai negalioja. Buvome informuoti, kad ligoninė yra sudariusi sutartį su privačia įmone, kuri teikia pervežimo paslaugas, o ligoniai patys susimoka. Susisiekiau su Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotoja, kuri patikino, kad tikrai tokia paslauga teikiama nemokamai, tiesiog ligoninė turi patvirtinti tokį pervežimą. Ligoninė netvirtina, nes turi sutartį su privačia įmone. Atsisako tvirtinti ir tiek, – pašnekovė dėl šios paslaugos kreipėsi į skyriaus vedėją, tačiau ją nustebino atsakymas. – Vedėja pasakė, kad iš pinigų, kurie gaunami už slaugą, turime ir susimokėti. Ji užsirašė ministerijos atstovės, kuri mane konsultavo, pavardę ir teigė perduosianti auditui. Kai pasakiau, kad aš ir skaityti moku, tada nukreipė kalbą“.

I. Milašienė teigia, kad teko pačioms kviestis greitosios medicinos pagalbos automobilį ir už kelionę namo iš savo kišenės sumokėti beveik 32 eurus.

„Susidaro įspūdis, kad pagyvenę žmonės yra „nurašomi“. Vietoj to, kad labiau padėčiau Eugenijai, aš kovoju su sistema, – tiesa, I. Milašienė spėja, kad kai kurių slaugių ir slaugių padėjėjų atsainus požiūris į ligonį pasireiškia, nes jos tiesiog nespėja kokybiškai atlikti darbo. – Viena darbuotoja pasakojo, kad ligoniui pamaitinti yra duotos 5 minutės, tad, kol vieną maitina, kitame koridoriaus gale jau lėkštės su maistu būna surenkamos. Aš pati Eugeniją maitinu 30 minučių ir ilgiau.“

Džiaugiasi sėkmingu gydymu

RKL Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Kuzmickaitė portalui teigia norinti pasidžiaugti, jog 95 metų pacientės, patekusios į Terapijos klinikos Vidaus ligų skyrių, būklę pavyko stabilizuoti. „Sėkmingas gydymas lėmė, jog pacientė išleista iš ligoninės namo tęsti gydymo ambulatoriškai. Tai – svarbiausias ir esminis RKL gydytojų ir slaugytojų pasiekimas“, – sako ligoninės atstovė.

Anot jos, buvusios pacientės, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, įstatymiškos globėjos dukters viešoje erdvėje papasakota istorija kelia ne vieną klausimą.

„Apgailestaujame, kad pacientės globėja apie jai keliančius nerimą klausimus informavo skyriaus vedėją tik išrašymo iš ligoninės išvakarėse. Jiems buvo pasiūlyta raštu išdėstyti pastabas/pasiūlymus/pageidavimus, susijusius su gydymu RKL, kad skyriaus vadovai galėtų juos išnagrinėti ir ištaisyti pasitaikančius trūkumus. Pacientės globėjai tuo nepasinaudojo, – sako J. Kuzmickaitė. – Pabrėžiame, kad infuzijos, injekcijos, kitos medicininės procedūros pacientams skiriamos tik pagal raštišką gydytojo paskyrimą. „Gydytojo paskyrimų“ lapas saugomas su ligos istorija, teisės aktų nustatyta tvarka. Jei sulaukiame nusiskundimų ar pastabų, kiekvienas atvejis būna nagrinėjamas. Ligoninėje yra vidaus medicininio audito skyrius, ir kiti atsakingi darbuotojai, kad pacientui būtų užtikrintos kokybiškos paslaugos. Minimu atveju, natrio chlorido tirpalas buvo sulašintas pagal gydytojo paskyrimus ir jo atlikimas buvo pažymėtas ir patvirtintas atlikusios slaugytojos parašu.“

Atstovė: likti nevalgiusiam – tiesiog neįmanoma

Kai kurių išdėstytų teiginių ligoninės atstovai nesiima vertinti. „Jeigu ne artimieji, nuolat budintys šalia, tuomet ligonio būklė dar labiau pablogėtų“ ir kitų keliamų versijų nesiimame vertinti, nes tai – subjektyvi nuomonė. Negalime vertinti ir pasakojimo apie neva matytą vaizdą, kaip pacientė savaitgalį liko nevalgiusi. Toks dalykas gydymo įstaigoje – nei mūsų, nei, norime tikėti, bet kurioje kitoje – tiesiog neįmanomas“, – sako J. Kuzmickaitė. 

Toks dalykas gydymo įstaigoje – nei mūsų, nei, norime tikėti, bet kurioje kitoje – tiesiog neįmanomas.

Ligoninės atstovė pripažino, kad slaugytojų ir jų padėjėjų darbo krūvis yra tikrai didelis, tačiau Vidaus ligų skyriuje slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų yra tiek, kiek rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

„Darbo krūvis dar labiau padidėja dėl didelio skaičiaus skyriuje gydomų sunkios būklės pacientų, kurie negali apsitarnauti. Jei paciento būklė tokia, kad jis negali pats pavalgyti, jį maitina personalas“, – sako ligoninės atstovė.

Anot pašnekovės, RKL Maisto paruošimo tarnybos tiekiamas maistas atitinka gydymo įstaigos standartus ir SAM rekomendacijas. Vienintelė problema – maisto pateikimo būdas, mat kol kas ligoninėje nėra įdiegtos maisto temperatūros režimo palaikymo sistemos, kuri užtikrintų karšto maisto išlaikymą. „Tirštos sriubos ir košės visada būna karštos, o, pvz., omletas, kiti patiekalai, tiekiami mažomis porcijomis, gali ir atvėsti, ypač jei pacientas negali pavalgyti pats. Tokiu atveju, pacientas ar jo artimieji galėtų kreiptis į personalą ir maistas bus pašildytas. Ši galimybė yra visuose ligoninės skyriuose“, – pataria J. Kuzmickaitė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dėl pacientų nemokamo pervežimo GMP transportu, anot atstovės, yra vadovaujamasi SAM įsakymu, nurodančiu, kad pacientas pervežamas iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos į namus po stacionarinio gydymo, jeigu tai būtina dėl paciento sveikatos būklės. Indikacijas, anot J. Kuzmickaitės, nustato siunčiančioji asmens sveikatos priežiūros įstaiga: „RKL nustatytos indikacijos pacientų pervežimui GMP transportu ligoninės lėšomis, jei pacientui reikalinga pastovi nuolatinė deguonies terapija. Minimu atveju tokios indikacijos nebuvo. Kalbant apie minimą atvejį, pacientei, kuriai nustatyti specialieji poreikiai, valstybė skiria tikslinę kompensaciją šių poreikių tenkinimui, tarp jų ir transporto apmokėjimui“, – aiškina Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vyresnioji specialistė.

Vienam slaugytojui – daugiausia dešimt pacientų

SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vyr. specialistas Artūras Šimkus portalui teigė, kad sprendžiant iš informacijos, kurią pateikė močiutės globėja, garbaus amžiaus pacientės pervežimas į namus iš ligoninės turėjo būti be papildomo paciento mokesčio. Tačiau ministerijos specialistas atkreipė dėmesį, kad pacientai turi būti pervežami iš gydymo įstaigos į namus po stacionarinio gydymo, jei tai būtina dėl paciento sveikatos būklės, o indikacijas nustato siunčiančioji asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

„Taigi, jeigu RKL, išrašydama pacientę iš stacionaro, nustatė, kad dėl savo sveikatos būklės ji turi būti pervežama specialiai pritaikyta transporto priemone, pvz., gulinti, vadinasi, turėjo užtikrinti ir tinkamą pervežimą bei už jį sumokėti pervežančiai GMP įstaigai.  Pacientas ar jo artimieji už pervežimą GMP įstaigai turėtų mokėti tik tuo atveju, jei dėl paciento sveikatos būklės pervežimas GMP automobiliu nėra būtinas ir pacientas pervežamas savo paties ar artimųjų prašymu“, – A. Šimkus teigė, kad tikslesnį komentarą dėl šio konkretaus atvejo būtų galima pateikti, tik išsamiau išnagrinėjus situaciją.

A. Šimkus priminė, kad pacientų skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas žmonės turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu gydymo įstaigoje, kurioje, jų manymu, buvo pažeistos paciento teisės.

„Jeigu pacientui kyla klausimų dėl suteiktų gydymo paslaugų kokybės ir (ar) galimai pažeistų paciento teisių, pirmiausia su skundu reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kuria žmogus yra nepatenkintas. Gydymo įstaiga, gavusi skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų“, – sakė SAM atstovas. 

Tuo atveju, jeigu paciento netenkina skundo nagrinėjimo rezultatai gydymo įstaigoje, jis turi teisę kreiptis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas: dėl suteiktų asmens sveikatos paslaugų kokybės įvertinimo – į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 261 5177), dėl galimai neetiško sveikatos priežiūros specialistų elgesio – į Lietuvos bioetikos komitetą (Algirdo g. 31, Vilnius), pridedant gydymo įstaigos atsakymą ar jo kopiją.

Paklaustas, ar šiuo metu jaučiamas slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų Lietuvoje trūkumas, atstovas teigė, kad rekomenduojamas maksimalus pacientų skaičius yra dešimt pacientų vienam slaugytojui, dirbančiam darbo dienomis su slaugytojo padėjėju stacionare, kur teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos.