Anot savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjo Vigimanto Abramavičiaus, statybas planuojama baigti metų viduryje, savivaldybė tam skyrė 750 tūkst. eurų.

„Nauju konkursu perkame dalį projekte suprojektuotų objektų, kurie neturėtų iššaukti ginčo tarp statybos dalyvių. (...) Planuojama įrengti irklavimo trasą bei jos eksploatavimo sudedamąsias dalis“, – BNS teigė V. Abramavičius.

Anot jo, anksčiau irklavimo bazę stačiusios bendrovės „Statybų kodas“ ir „Hidrum“ ne visus darbus atliko tinkamai, todėl kai kuriuos jų, pavyzdžiui, išvalyti Lampėdžio ežerą, įrengti finišo bokštelio polius, reikės daryti iš naujo.

Ankstesnis rangovas polius įrengė netinkamai. Dėl šios priežasties juos būtina demontuoti.

„Ankstesnis rangovas polius įrengė netinkamai. Dėl šios priežasties juos būtina demontuoti. (...) Pagal atliktus batimetrinius tyrimus dugnas nėra lygus. Dar tebėra teršalų“, – BNS teigė V. Abramavičius.

Šiam projektui įgyvendinti Kauno savivaldybė naudos tą patį statybos leidimą, dėl kurio praėjusiais metais įvyko ginčas.

„Statybos leidimas nesikeičia, kadangi nesikeičia ir statybos leidime esantys rodikliai. (...) Iš anksto užtikrinti statybų eigos neįmanoma. Tai yra bendras užsakovo, projektuotojo bei rangovo darbas“, – BNS teigė V. Abramavičius.

2020 metų birželį 3,2 mln. eurų vertės konkursą laimėjęs „Statybų kodo“ ir „Hidrum“ konsorciumas iki 2022 metų birželio turėjo baigti tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos ir kitų inžinerinių statinių Lampėdžio ežere statybos darbus, bet konkurso laimėtojas spėjo tik išvalyti ežerą bei įrengti dalį infrastruktūros – apie 80 proc. planuotų darbų.

Rangovai sutartį praėjusių metų vasarį savo iniciatyva nutraukė motyvuodami, kad savivaldybės pateikto techninio projekto sąlygos kardinaliai skyrėsi nuo numatytų statybų leidime.

Įmonės ir miesto valdžios ginčas dėl to pernai gegužę pasiekė Kauno apygardos teismą, tačiau vėliau išspręstas taikiai, BNS šią savaitę patvirtino „Statybų kodo“ ir „Hidrum“ konsorciumo atstovė Eglė Aleksiejeva.

Lampėdžio sporto bazės įrengimas dėl teisinių ginčų strigo ir anksčiau.

2020 metų balandį paskelbus bazės statybų konkursą, jame dalyvavusios „HSC Baltic“ pasiūlymas atmestas, o bendrovei tokį sprendimą apskundus, kol teismas porą mėnesių aiškinosi savivaldybės veiksmų teisėtumą, konkursui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl jų nebuvo galima pasirašyti sutarties su laimėtoju – įmonių „Statybų kodas“ ir „Hidrum“ konsorciumu.

Planuojama įrengti irklavimo trasą bei jos eksploatavimo sudedamąsias dalis.

Projektui vėluojant, savivaldybė nespėjo iki numatyto termino panaudoti Vyriausybės skirtų 2 mln. eurų – laiku panaudota 1,63 mln. eurų.

Likusią sumą savivaldybė prilygino „HSC Baltic“ padarytai žalai ir Vilniaus apygardos teismo prašė, kad ji būtų atlyginta, tačiau šis 2021 metų birželį ieškinį atmetė konstatavęs, jog nuostolių nebuvo, nes vietoj negautos dotacijos dalies miestas skyrė atitinkamą finansavimą iš savo biudžeto lėšų.

Šį teismo sprendimą savivaldybė skundė kaip nepagrįstą, 2022-ųjų balandį Apeliacinis teismas priteisė jai žalą, tačiau po „HSC Baltic“ kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino sprendimą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Po pakartotinio nagrinėjimo Apeliacinis teismas kovo 15 dieną dar kartą nurodė, kad įrodytas ir priežastinis ryšys tarp „HSC Baltic“ neteisėtų veiksmų bei savivaldybės patirtos 368 tūkst. eurų žalos ir įpareigojo įmonę ją atlyginti.

Šiuo sprendimu dar kartą panaikintas žemesnės instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas savivaldybės ieškinys.

„Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl netinkamai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir dėl šių pažeidimų neteisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą“, – teigiama Apeliacinio teismo sprendime.

Naujos irklavimo bazės statybos vyksta nuo 2019 metų. Anksčiau vietoj sporto mokyklos „Bangpūtys“ senojo pastato iškilo naujas, jo pirmajame aukšte įsikūrė mokyklos administracija, įrengta pirtis ir dušai bei sportininkų persirengimo kambariai, o antrajame – konferencijų ir dvi treniruočių salės.

Dalyvavimui viešajame konkurse paraiškas rangovai gali reikti iki balandžio 12 dienos.

Erdvė prestižinėms varžyboms

„Iš pagrindų rekonstruotas irklavimo bazės pastatas – solidi pradžia. Dabar pradedame modernios aštuonių takų trasos gilinimo darbus. Šalies irkluotojai Kaunui ir Lietuvai pelnė daugybę trofėjų, bet iki šiol galėdavo tik pasvajoti apie kokybiškas sąlygas treniruotėms. Ši sena klaida netrukus bus ištaisyta. Kalbant irkluotojų terminais, beliko paskutiniai stiprūs grybšniai prieš pat finišą, tad juos atliekame pilna jėga ir kiek įmanoma didesniu tempu“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Būsima 2 km ilgio trasa baidarėms, kanojoms ir akademinio irklavimo valtims su modernia starto bei finišo infrastruktūra ir takus žyminčiais plūdurais – bemaž viskas, ko trūksta, kad čia vyktų aukščiausio rango varžybos.

Papildomą impulsą šiems darbams davė Vyriausybės skirti 2 mln. eurų. Toks finansavimas, anot V. Matijošaičio, leido viską pradėti nedelsiant: „Mieste įgyvendinama visa eilė strategiškai svarbių projektų, o pinigai nėra beribiai, todėl kaskart reikia skaičiuoti ir vertinti, kam teikti pirmenybę. Gerai, kad nacionalinė valdžia pastebi ir vertina Kauno padarytą įdirbį, todėl ir lėšų jau pradėtiems procesams sulaukiame tikrai solidžių. Galime atvirai sakyti, kad čia daug lėmė asmeninis Premjero Sauliaus Skvernelio palaikymas.“

Liepos pradžioje Lampėdžių pakrantėje buvo oficialiai atidaryta ir naujoji irklavimo bazė. Anksčiau itin skurdžiomis sąlygomis treniravęsi sportininkai nuo šiol turi savęs vertas erdves: dvi sporto salės, persirengimo kambariai, erdvūs dušai, administracinės ir kitos būtinos patalpos, o kieme – lauko sporto aikštelė, šiuolaikiški elingai, pontoniniai tilteliai ir kita reikiama infrastruktūra. Šį kompleksą irklavimo sporto specialistai laiko vienu moderniausių visame Šiaurės Europos regione. Artimiausia tokio lygio bazė, išsidėsčiusi miesto ribose, regima tik Šveicarijoje.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Saugesnės sąlygos maudynėms

Iki šiol „Bangpūčio“ irkluotojai turėjo tenkintis vieno kilometro distancija. Tai lėmė ežere natūraliai susiformavusios seklumos ir pusiasalis. Pernai imtasi šias kliūtis šalinti. Per daugiau kaip pusmetį nukastas pusiasalis, perteklinės žvyro ir smėlio sankaupos, rieduliai, dumblas. Išvežta daugiau kaip 155 tūkst. kubinių metrų grunto.

Šiomis dienomis Lampėdžio ežere ruošiamasi paskutiniam etapui: vandenyje jau plūduriuoja įspūdingų gabaritų žemsiurbė, kuria iki kovo mėnesio planuojama išgilinti visą 2 kilometrų ilgio ruožą. Pagal reikalavimus trasos gylis turi siekti ne mažiau kaip 3 metrus.

Kalbant irkluotojų terminais, beliko paskutiniai stiprūs grybšniai prieš pat finišą, tad juos atliekame pilna jėga ir kiek įmanoma didesniu tempu.

„Šią savaitę planuojame pilnai paruošti žemsiurbę ir pradėti darbus. Per vieną valandą šis aparatas gali perpumpuoti 1200 kubinių metrų vandens ir grunto mišinio, kuris bus „nusodinamas“ giliausiose karjero vietose“, – sakė bendrovės „Hidrum“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Darius Šapkauskas.

Žemsiurbė tuo pačiu lygins ežero dugną. Ne paslaptis, kad Lampėdžių pakrantės – itin staigiai gilėjančios, o dugne apstu duobių, užsilikusių nuo seniau čia veikusio karjero. Būtent tai laikoma viena pagrindinių priežasčių, dėl ko maudynės šiame vandens telkinyje pareikalaudavo nemažai aukų.

Gilinant trasą, nusiurbtas gruntas bus paskleistas arčiau krantų, taip sušvelninant jų nuožulnumą ir panaikinant dugno nelygumus. Tai reiškia, jog kitąmet maudytis Lampėdžio ežere taps saugiau.

Trasos gilinimo darbus planuojama užbaigti kitų metų pavasarį. Tuomet prasidės irklavimo takų, starto-finišo vietų, plūdurų ir pontoninių sistemų bei trasą žyminčių lynų įrengimas.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Išskirtinis vandens telkinys

„Bangpūčio“ irklavimo bazė vertinama ne tik dėl kokybiškos infrastruktūros, bet ir geografinės padėties: čia nėra didelių bangavimų, staigių vėjo krypties pokyčių, gera vandens kokybė. Telkinyje yra visos galimybės, nesudarkant kraštovaizdžio, gilinti, plėsti ir įrengti aukščiausių standartų irklavimo trasą.

2017 metais, nusprendus rekonstruoti senąją irklavimo bazę, jau po metų didžioji statinių dalis nugriauta, o jų vietoje iškilo dviaukštis pastatas su erdviais elingais. Į naują sporto kompleksą atvestas dujinis šildymas, veikia modernios šildymo ir oro vėsinimo sistemos, vandentiekis ir nuotekos prijungtos prie centralizuotų miesto tinklų. Pastatas pilnai pritaikytas asmenims su negalia.

Pirmajame aukšte įsikūrė mokyklos administracija, įrengta pirtis ir dušai bei sportininkų persirengimo kambariai, o antrajame – konferencijų bei treniruočių erdvės. Čia mokyklos auklėtiniai specialių irklavimo treniruoklių pagalba tobulins techniką bei palaikys gerą fizinę formą bet kuriuo metų laiku.

Šiuo metu „Bangpūčio“ mokykloje buriavimo, irklavimo, baidarių ir kanojų treniruotes lanko apie 450 auklėtinių.

„Tikime, jog naujoji irklavimo bazė padės populiarinti irklavimą tiek mūsų šalyje, tiek Kaune.  Užbaigus visus darbus Lampėdžio ežere galės vykti pasaulinio lygio varžybos“, – Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Statybininkai pirmiausia ėmėsi ant Lampėdžio ežero kranto įsikūrusios Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazės: nugriauta didžioji dalis pastato, šiuo metu vežamas statybinis laužas ir kai tik leis oro sąlygos, bus pradėti pamatų įrengimo darbai.

„Tikimės per maždaug metus užbaigti pastato rekonstrukciją. Pirmame aukšte bus persirengimo kambariai, dušai, administracijos patalpos, o antrame – treniruoklių salė“, – sakė A. Palionis.

Pasak vicemero, bus iš esmės atnaujinta ir prieplauka prie pastato: įrengti elingai, pontonai, liepteliai.

„Specialistai įvertino vietą prie Lampėdžio ežero ir nustatė, jog ji yra labai dėkinga dėl susisiekimo, vėjo krypties, gylio ir vandens kokybės. Įrengus pagal visus tarptautinius reikalavimus atitinkantį irklavimo nuotolį, pagrindinės varžybos ir mokomosios treniruočių stovyklos vyktų Kaune“, – sakė Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas.

Šiuo metu sportininkai treniruojasi 1 kilometro ilgio trasoje, kurią prailginti trukdo ežere esantis pusiasalis, salos ir seklumos.

„Kadangi visoje irklavimo trasoje turi būti ne mažesnis kaip 3 metrų gylis, teks vandens telkinyje esančias seklumas gilinti. Pati trasa turi būti tiesi ir kad atitiktų tarptautinius reikalavimus, jos ilgis turi būti 2 kilometrai, o plotis 150 metrų. Salos nukasimo ir kitus ežero gilinimo darbus planuojama baigti šiais metais“, – pabrėžė M. Šivickas.

Rengiant trasos įrengimo techninį projektą buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, šį projektą patvirtino aplinkosaugininkai. Kaunas į irklavimo bazės infrastruktūros sukūrimą investuos apie 3 mln. eurų. Visus darbus planuojama užbaigti 2020 metų pradžioje.