Sekmadienio naktį, apie 2.30 val., Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje veikiančiame naktiniame klube kilo sumaištis. Vienas lankytojų papurškė ašarinių dujų.

30-metis griebėsi dujų balionėlio, kai su klubo apsaugos darbuotoju kilo žodinis konfliktas.

Dujos pasklido klubo patalpose. Administracijos darbuotojams teko kviesti policiją.

Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Neeilinis gimtadienis

Jau 20 metų Suomijoje gyvenantis ir šiuo metu vienoje jos įmonėje spaudos inžinieriumi dirbantis ir du vaikus auginantis R.N. įsipainiojo į šią kriminalinę istoriją, viešėdamas su draugu vieną 2010-ųjų spalio savaitgalį Kaune pas čia dirbusį savo pažįstamą.

Viešnagės kulminacija įvyko Vilniaus gatvės naktiniame klube. Jo auka tapo tądien gimtadienį minėjęs vienas kaunietis.

Pastarajam nepatiko, kad kol jis buvo tualete, R.N. rodė per ne lyg didelį dėmesį jo būsimai žmonai. Anot būsimos R.N. aukos, akiplėša stovėjo pernelyg arti jo merginos. Situacija buvo nemaloni ir šiai.

Bent taip jam tada buvusiam nemažai įkaušusiam pasirodė. Ir jis pamėgino nustumti akiplėšą į šoną.

Įvykus susistumdymui, draugę gynusiam kauniečiui buvo sužaloti šeši priekiniai dantys.

Anot nukentėjusiojo draugės, prie jos priekabiavęs užsienietis kažką paleido jos vaikinui į veidą. Po ko skubiai pasišalino. O jos draugas parkrito ant žemės.

Anot kitų šios bylos liudytojų, įvykio vietoje buvo ne tik kraujo pėdsakų, bet ir šukių.

Dėjosi auka

Kaip skelbiama Suomijos Pirkanmos apygardos teismo nuosprendyje, R.N. tyčia panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, mažiausiai kartą, daugiausia – tris, trenkdamas jam į veidą kumščiu arba rankoje laikyta stikline.

Nors tada klubo apsaugininkai perdavė R.N. Kauno policijai, jį teisė Suomijos teismas, nes už savaitės po įvykio jis pabėgo iš Lietuvos. Nepaisant to, kad iš jo buvo paimta asmens tapatybės kortelė.

Anot R.N., jis išvyko į namus su pas jį likusiu pasu. O taip pasielgti buvo priverstas, nes Lietuvoje dėl kalbos barjero niekam esą negalėjo pateikti savos įvykio versijos. Esą iš klubo jį išsivežę policininkai nieko neklausinėjo, nes nekalbėjo angliškai. O jis – lietuviškai. Tas pats buvo ir nuovadoje, į kurią jį nuvežė. Ir areštinėje, kurioje galiausiai atsidūrė.

Kitą rytą atėjo tyrėjas su vertėja. Anot R.N., turbūt – irgi buvusia policininke, nes ši jam pasakė: "Pakliuvai į bėdą!"

Grįžęs į Suomiją, R.N. teigė iš karto kreipęsis į vietinę policiją, kuriai papasakojęs apie savo nuotykį Lietuvoje. Ir net prašė pradėti dėl to savąjį tyrimą.

Pagal R.N. versiją, mergina, dėl kurios tada kilo konfliktas naktiniame klube, pati jam šypsojosi. Kai jis šoko su draugu, o ji, trumpam palikta savo vaikino, stovėjo prie šokių aikštelės viena. Todėl jis ir pakvietė ją šokti. Tačiau mergina nespėjo nieko atsakyti, nes jį užpuolė šios draugas. Gerai, kad laiku įsikišo klubo apsauga.

Pareiškė penkiaženklį ieškinį

Pirkanmos apygardos teismas konstatavo, kad konflikto tarp R.N. ir nukentėjusiojo turinys yra ginčytinas, t.y. kas kam trenkė, kuo ir kiek kartų. Ir susidaro įspūdis, kad jame galėjo dalyvauti ir daugiau žmonių. Kaip jau užsiminta, R.N. buvo su dviem draugais.

Tačiau nėra pagrindo abejoti, kad R.N. irgi trenkė nukentėjusiajam. Ir taip prisidėjo prie pastarojo sužalojimų, kuriuos iliustruoja ne tik nukentėjusiojo pateiktos nuotraukos, bet ir Lietuvos teismo medicinos ekspertų išvados dėl įskeltų šešių pastarojo dantų karūnėlių, konstatuojant, kad tai padaryta kietu ir buku daiktu trenkus į burnos sritį.

Nukentėjusysis prašė priteisti iš R.N. daugiau kaip 17 tūkst. eurų. 15 tūkst. iš jų – kaip moralinį atlygį, nes patirtas sužalojimas pakenkė jo išvaizdai. O jis tuo metu dirbo viename Kauno gėlių salone pasiuntiniu.

Likę daugiau kaip 2 tūkst. buvo išlaidos dantims gydyti ir vaistams.

Prašė nukentėjusysis priteisti iš R.N. ir jo daugiau kaip 260 eurų išlaidas advokatui.

Suomija – ne Lietuva

Pirkanmos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R.N. anksčiau nebuvo teistas, ir situaciją, dėl kurios jis atsidūrė kaltinamųjų suole, konstatavo, kad nėra pagrindo jam skirti griežtesnės bausmės nei piniginė bauda.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurį nukentėjusiajam konstatavo mūsų ekspertai, klasifikuojantys sužalojimus į nežymius, nesunkius ir sunkius, numato laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Skiriasi Lietuvoje ir Suomijoje ir baudos dydžio apskaičiavimas. Lietuvoje jo pagrindas – vadinamasis MGL (Vyriausybės nustatytas minimalus gyvenimo lygis.) Šiuo metu jis – 50 eurų. Ir, nepaisant, ar tu vargšas, ar turtingas, skiriamos baudos dydis siejamas su juo.

Suomijoje, skiriant baudą, atsižvelgiama į teisiamojo pajamas, t. y. kiek šių jis netektų per dieną, jeigu būtų įkalintas. Todėl tai ir vadinama dienos bauda.

Pirkanmos teismas skyrė R.N. 40 dienų baudą, arba 38 eurus už dieną. Iš viso – 1 520 eurų. Skiriant tokią baudą, konstatuota, kad ji apskaičiuota atsižvelgiant į paskutinius patvirtintus duomenis apie teisiamojo pajamas ir išlaikomų asmenų skaičių.

Priteista iš R.N. ir nukentėjusiojo patirta turtinė žala bei išlaidos advokatui. Tačiau prašytas moralinis atlygis sumažintas 50 kartų – iki 300 eurų. Nors R.N., nepripažinęs, kad sužalojo nukentėjusįjį tyčia, teigė, kad sutiktų jam atlyginti už patirtą skausmą ir laikinus nepatogumus 1 000 eurų.

Didžiausios draugo išlaidos

Pats R.N. prašė kompensacijos už uždelstą teismo procesą. Po 1 500 eurų – už kiekvienus metus.

Motyvuota ir tuo, kad Lietuva perdavė šią bylą Suomijai tik po puspenktų metų.

Tačiau teismas konstatavo, kad tiek užtruko susirašinėjimas tarp Lietuvos ir Suomijos teisėsaugos institucijų, pastarosios pareigūnams pagal Lietuvos teisinės pagalbos prašymą radus R.N. Suomijoje. O nusprendus jį teisti ten, dar reikėjo išversti į suomių kalbą ir viso Lietuvoje atlikto ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Minėtas R.N. ieškinys atmestas. Tačiau iš jo priteistos nukentėjusiojo ir į teismą kviestų liudytojų atvykimo į Suomiją išlaidos.

Nukentėjusiajam R.N. turės papildomai atlyginti už kelionę ir automobilio stovėjimo išlaidas 200 eurų.

Į teismo posėdį kviestam buvusiam naktinio klubo apsaugininkui, dirbusiam R.N. ir nukentėjusiojo konflikto naktį, nuteistasis įpareigotas sumokėti 85 eurus. Nors šis liudytojas teisme pareiškė, kad jau beveik nieko neprisimena. 15 eurų R.N. turės jam sumokėti už atvykimą į teismo posėdį bei automobilio stovėjimo išlaidas. Likusius 70 eurų – už šio liudytojo prarastas darbines pajamas, vykstant į teismą ir atgal, nes Suomija, pagal šios įstatymus, už tai gali atlyginti tik 80 eurų. O šio liudytojo prarastos pajamos siekė 150 eurų.

Tačiau daugiausia R.N. kainuos jo pažįstamo, bylon sugulusių įvykių metu dirbusio Kaune, išlaidos atvykstant į jo teismą jau iš kitos valstybės. Iš R.N. jam už keliones lėktuvu, nakvynės išlaidas, dienpinigius ir prarastas pajamas priteista beveik 1 050 eurų.

Dėl užpuoliko, kuris tebesislapsto, tapatybės būta painiavos: iš pradžių buvo pranešta, kad jis yra Kirgizijos pilietis, o paskui – kad jis yra uigūras iš Kinijos.

Tačiau žvalgybos tarnybos ir Stambulo kovos su terorizmu policija dabar nustatė, kad tai yra 34 metų uzbekas, priklausantis vienai IS centrinės Azijos kuopelei, rašė dienraštis „Hurriyet“ ir kiti turkų laikraščiai.

Teigiama, kad jis ekstremistų grupuotėje IS turi kodinį Ebu Muhammedo Horasani (Ebu Muhamedo Horasanio) vardą. Oficialiai šie pranešimai nepatvirtinti.

Praėjus vos 75 minutėms po Naujųjų metų sutikimo, Stambulo klube „Reina“ nužudęs 27 užsieniečius ir 12 turkų, žudikas dingo nakties tamsoje.

Nepaisant intensyvios paieškos jis tebesislapsto. Kai kuriuose pranešimuose sakoma, kad jis tikriausiai tebėra Stambule.

Turkų policija praėjusią savaitę paskelbė įtariamo žudiko atvaizdus, tarp jų – šiurpų begarsį vaizdo įrašą, kurį, kaip manoma, jis pats padarė Stambulo centre, naudodamasis asmenukių lazda.

Žlugus Sovietų Sąjungai Uzbekistanas, valdant pasaulietiškam ilgamečiui lyderiui Islamui Karimovui, kuris 2016 metais mirė, ėmėsi griežtų priemonių prieš islamistų kovotojus.

Manoma, kad IS kovotojai iš centrinės Azijos, Kirgizijos ir Uzbekistano, taip pat – iš Rusijos musulmoniškų regionų Dagestano ir Čečėnijos suvaidino svarbų vaidmenį per trijų mirtininkų išpuolius Stambulo pagrindiniame oro uoste birželio mėnesį.

IS prisiėmė atsakomybę už ataką Stambulo naktiniame klube. Pirmą kartą ši grupuotė aiškiai prisiėmė atsakomybę už didelę ataką Turkijoje, nors buvo kaltinama ir keliomis kitomis atakomis.

Du Europos šalių piliečiai ir trys vietos gyventojai buvo nušauti viename Malio sostinės naktiniame klube anksti šeštadienį per įtariamą teroro išpuolį – tuo metu, kai vyriausybė pasiekė svarbų etapą taikos derybose su kovotojais neramiame šiauriniame regione.

Mažiausiai vienas kaukėtas užpuolikas apie 1 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku įėjo į klubą Bamako rajone, kuriame gyvena daug atvykėlių iš kitų šalių, nurodė saugumo pajėgos.

„Tai yra teroristinė ataka, nors mes (dar) laukiame paaiškinimų. Pagal preliminarius duomenis žuvo keturi žmonės – vienas Prancūzijos pilietis, vienas belgas ir du maliečiai“, – sakė naujienų agentūrai AFP vienas policijos atstovas, pridūręs, kad tarp žuvusiųjų buvo vienas policininkas.

Jungtinių Tautų (JT) taikdarių misija (MINUSMA) vėliau nurodė, kad mirė vienas iš sužeistų maliečių ir kad pranešimai apie trečio europiečio žūtį buvo neteisingi.

„Užpuolė mažiausiai vienas kaukėtas asmuo, kuris pradėjo šaudyti į lankytojus, – sakoma jos pranešime. – Preliminarūs pranešimai rodo, kad per šį išpuolį žuvo mažiausiai penki žmonės – trys maliečiai ir du užsieniečiai.“

Ligoninės šaltiniai nurodė, kad dar aštuoni žmonės buvo sužeisti, iš jų trys Šveicarijos piliečiai, tarp kurių buvo ir viena moteris.

Ugniagesiai išnešė nušautą Prancūzijos pilietį iš restorano ir naktinio klubo „La Terrasse“, įsikūrusio Bamako judriame Hipodromo rajone, sakė AFP korespondentas, apsilankęs įvykio vietoje.

Tuojau po išpuolio gatvėje matėsi gulintis nužudytas policininkas ir vieno privataus namo apsaugininkas, kiek toliau nuo jų – negyvas Belgijos pilietis.

Dešimtys policininkų apsupo įvykio vietą, bet keli išpuolio liudininkai iš pradžių atsisakė duoti parodymus, baimindamiesi keršto.

Vienas policijos šaltinis sakė, kad suimti du įtariamieji ir kad jie yra apklausiami, tačiau neatskleidė jų tapatybės ir pilietybės.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) „kuo griežčiausiai pasmerkė tą bailų išpuolį“, sakoma prezidentūros pranešime.

Eliziejaus rūmai nurodė, kad F.Hollande'as susitiks su Malio prezidentu Ibrahimu Boubacaru Keita (Ibrahimu Bubakaru Keita) ir pasiūlys Paryžiaus pagalbą buvusiai Prancūzijos kolonijai. Prezidentūra pažymėjo, kad Prancūzijos ambasadoje ir kitose Malyje veikiančiuose Prancūzijos objektuose buvo sustiprintos saugumo priemonės.

„Mano mintys – su aukomis ir jų šeimomis“, – sakė Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas), patvirtinęs, kad tarp žuvusiųjų buvo vienas jo tėvynainis.

Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sakė, kad viena iš aukų buvo Bendrijos darbuotojas Malyje, kur 28 šalių blokas vadovauja misijai, padedančiai policijos ir nacionalinės gvardijos pajėgoms.

„Šie šiurpūs ir bailūs išpuoliai, šie teroro aktai..., šaudymas restorane, kuriame pilna nekaltų žmonių, tik dar labiau stiprina mūsų ryžtą kovoti su terorizmu visomis jo formomis ir visur, kur tik jis pasireiškia“, – pasakė JAV valstybė sekretorius Johnas Kerry po susitikimo Paryžiuje su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Laurent'u Fabius (Loranu Fabijusu), kuris pažymėjo, kad įtariami dėl šio išpuolio asmenys dabar tardomi.

„Mes kartu reiškiame pasibjaurėjimą tokio pobūdžio aktu, – tęsė J.Kerry. – Užuot išgąsdinęs mus, jo efektas yra priešingas. Jis stiprina mūsų bendradarbiavimą, mūsų ryžtą įveikti tai ir atsakyti į šį kartoms mestą iššūkį . Mes tai padarysime“. 

Prancūzijos ambasada Bamake perspėjo visus tame mieste esančius Prancūzijos piliečius būti budrius išėjus iš namų.

Didžiulį šiaurinį Malio dykumų regioną krėtė smurtas tarp etninių bendruomenių ir islamo kovotojų. Šalis siekia atkurti stabilumą ir taiką po 2012 metais įvykdyto perversmo.

Su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ susiję džihadistai devynis mėnesius kontroliavo Teksaso valstijai dydžiu prilygstančią teritoriją, kol 2013 metais pradėta Prancūzijos vadovaujama karinės intervencija padėjo išstumti kovotojus iš didžiosios to regiono dalies.