Tikslas – pažinti

Pažįstant kitas kultūras, paragaujant jų patiekalų ar pamatant žmones, mažėja baimė. Tad jau ketvirtus metus Istorinės Prezidentūros kiemelyje kauniečius ir miesto svečius suvienijo „Kultūrų sodas“. Jame savo kultūros perlais dalijosi įvairių Lietuvoje gyvenančių tautinių bendruomenių nariai.

Gretos įvairėja, nes dalyvauja ne tik tos bendruomenės, kurios gyvena Kaune ar aplink jį, bet prisijungia vis naujų kolektyvų.

„Tai jau tradicija tapęs renginys, tradicinėje vietoje. Čia iš tiesų yra visko labai daug. „Kultūrų sodo“ festivalis apjungia daug įvairių renginių. Edukacijose žmonės gali susipažinti su kitų kultūrų žaidimais, užsiėmimais ar kita veikla. Šiais metais turėjome ir ekskursijas, kurių metu po įvairias Kauno vietas gidai kalbėjo apie žydų paveldą, žymiausius miesto rusus ar apie totorių kultūrą. Taip pat sodelyje veikė ir dirbtuvės, tautiniai kolektyvai dovanojo koncertus, kuriais taip pat leido susipažinti su jų kultūra“, – reginio programą pristatė Kauno įvairių tautų kultūrų centro direktorė Eglė Rušinskaitė.

Pasak organizatorių, į Kauną tautinės bendruomenės sugužėjo iš įvairių Lietuvos miestų. Užsienio kalbų centras taip pat renginio metu kvietė susipažinti su įvairiomis kalbomis ir bent jau išmokti kitais pasisveikinti ar palinkėti geros dienos. Savo kultūrą per koncertus ar kitas veiklas pristatė apie dvidešimt tautinių bendruomenių.

„Gretos įvairėja, nes dalyvauja ne tik tos bendruomenės, kurios gyvena Kaune ar aplink jį, bet prisijungia vis naujų kolektyvų. Mes turime daug nežinojimo apie kitas kultūras, tačiau lietuviai yra geranoriški ir priimantys kitus, tad yra tik laiko klausimas, kada vieni kitus pažinsime ir prisijaukinsime, todėl dabar yra gera visiems susitikti ir švęsti tarpkultūriškumą“, – apie tai, kad „Kultūrų sodai“ suartina įvairių tautų žmones, kalbėjo E. Rušinskaitė.

Tiesa, šių metų renginyje arabiškų skambesių nebuvo, nes paskutinę akimirką keli arabiškos kultūros kolektyvai pranešė, kad nepavyks dalyvauti. O stebint šiandieninį kontekstą, susijusį su migrantais, susipažinti su arabiška kultūra lietuvaičiams būtų buvę visai ne pro šalį.

Dėmesys totoriams

Šie metai yra paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, tad ir Kaune vykusiame „Kultūrų sodų“ festivalyje nemažas dėmesys skirtas būtent totorių tradicijoms. Iš toli lankytojus viliojo tradicinių totorių patiekalų kvapai, buvo galima panarstyti jų istorijos vingius ir taip susipažinti su šia tautine bendruomene.

„Šiemet turime labai daug totorių kultūros paveldo pristatymo elementų. Ekskursija ir kultūrinė totorių programa sulaukė tikrai nemažai dėmesio. Taip pat siūlėme paragauti ir totorių kulinarinio paveldo šedevrų bei į namus parsinešti tokių patiekalų receptus“, – kalbėjo renginio organizatorė.

Šventėje sutikti miestiečiai taip pat gyrė totoriškus patiekalus ir tikino, kad visada smalsu paragauti tradicinių kitų kultūrų skonių. „Aš net keliaudamas visada dalį laiko skiriu gastroturizmui, todėl ir čia labai smagu, jog galiu paragauti to, ko dar neteko išbandyti. Tiesa, pamiršau kaip patiekalas vadinasi, bet jo kvapas atviliojo tikrai iš toli. Mielai pakartočiau“, – pripažino ką tik šaukštą nulaižęs kaunietis.

Pabėgėlių iššūkiai

Šiemet turime labai daug totorių kultūros paveldo pristatymo elementų.

„Kultūrų sodų“ renginyje dalyvavo ir Raudonojo Kryžiaus atstovai. Būtent šiai organizacijai tenka ypač daug bendrauti su kitų tautų žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba. Jos atstovai taip pat pažymėjo tokių renginių svarbą, nes juose žmonės gali iš arti susipažinti su kitais ir taip sumažinti baimes.

„Šiame renginyje yra nemažai užsieniečių, o mes su jais dirbame, todėl mums buvo svarbu ne tik pristatyti pačią organizaciją, bet taip pat atrasti ir savanorių, kurie galėtų mums padėti padedant kitiems“, – sakė su pabėgėliais dirbanti Raudonojo Kryžiaus kuratorė Eglė Budvydė.

Pasak jos, žmonėms visada smagiau sueiti ten, kur juos jungia maistas, koncertas ir kitos veiklos. Tada mažėja įtampos tarp skirtingų tautų žmonių ir galima labiau suartėti.

Renginio svečiai mėgausis įspūdinga „Viduramžiai LT“ iliuzijų, ledo ir ugnies šou programa. Atlikėjai žada nustebinti renginio metu sukurta ledo skulptūra, kuri liks stovėti šventiniame sodelyje tiek, kiek leis lietuviška žiema. Į kosminę miesto atmosferą su trenksmu įsiliejantis Prezidentūros sodelis džiugins miestiečius ir svečius iki pat Trijų Karalių.

„Džiaugiamės, jog šiemet ir vėl tęsiame prieš penkerius metus mums gimusią idėją papuošti Istorinės Prezidentūros sodelį. Jau 30 metų esame įsikūrę šios šarmingos vietos kaimynystėje, todėl mums smagu ir muziejui, ir miestiečiams padovanoti jaukią šventinę nuotaiką“, – teigė įmonių grupės „Nuova“ rinkodaros vadovė Liuda Znaidauskienė. 

Per visus šiuos metus įmonių grupė „Nuova“ sodelio puošimui jau sunaudojo apie 13 kilometrų lempučių. Kaip pastebi L. Znaidauskienė: „Į kalėdinio stebuklo kūrimą kasmet įsijungia beveik visas įmonės kolektyvas, patys puošiame medžius, daliname kakavą ir buriame miesto bendruomenę. Džiugu, kad šiemet prie šventės organizavimo prisideda ir Kauno senamiesčio draugija su projektu „Kauno senamiestis gyvai“.

„Esame dėkingi už galimybę prisijungti organizuojant šią jau gražia tradicija tapusią šventę. Kadangi kosmose vyksta įvairūs gamtos reiškiniai, šaltis, ugnis, spalvotų šviesų dariniai, sprogimai, iš kurių gimsta planetos, į šventės programą sudėjome visas iš jų, todėl kauniečių ir miesto svečių lauks kitoks, netikėtas kalėdinio sodelio įžiebimo renginys“, – sako Kauno senamiesčio draugijos vadovė Ona Peičiūtė.

„Mūsų planeta šyla, todėl ir keletą metų šalta mėlyna spalva švietęs kalėdinis Prezidento rūmų sodelis šiemet pastebimai sušvelnėjo ir maloniai šilta girliandų lempučių šviesa žada šildyti. Gal ne kūnus, bet sielas – tikrai“, – juokiasi Istorinės Prezidentūros Kaune vadovė Renata Mikalajūnaitė, besidžiaugianti kaimynų, įmonių grupės „Nuova“ vadovų ir darbuotojų dėmesiu istoriniam sodeliui ir miesto žmonėms.

Tai jau paskutinis projekto „Kauno senamiestis gyvai“, iš dalies finansuojamo Kauno miesto savivaldybės programos „Iniciatyvos Kaunui“, renginys šiais metais. Šventę kauniečiams dovanoja Kauno Senamiesčio draugija kartu su šventės iniciatoriais, sumanytojais ir mecenatais – įmonių grupe „Nuova“ bei Istorine Prezidentūra Kaune.

Įspūdingą šventės programą ruošia „Viduramžiai LT“ komanda, techniniu aptarnavimu rūpinasi vakarėlių servisas „Disco4U“, dizainu – „Original Inside“. Informacinis rėmėjas – „Radijas Tau“.

Net 5 tūkst. metrų ilgio lempučių girliandomis pasipuošė Istorinės Prezidentūros sodelio medžiai. Nostalgiški atsiminimų burbulai – dar vienas medžius dailinantis akcentas.

Viduryje sodelio sužibo ryški instaliacija, primenanti fontaną, kuriame telpa viskas: ir nekantrus pasimatymo laukimas prie Merkurijaus, ir Danieliaus Dolskio melodijos, ir konkę traukiančių arklių kvapas.

Istorinės Prezidentūros sodelis, kuris kartu su Prezidento rūmais pasakoja beveik dviejų šimtų metų Kauno istoriją. Todėl čia Šv.Kalėdų proga įsikūrė „Atsiminimų sodas“, o jo įžiebimas simbolizuoja kilnaus tikslo vienijamų renginių ciklo pradžią.

Pasak Istorinės Prezidentūros atstovų, renginių ciklo tikslas – sugrąžinti vieną unikalų objektą, esantį Istorinės Prezidentūros ir buvusių Steigiamojo Seimo rūmų kaimynystėje – Kauno Švenčiausiojo Sakramento bažnyčią.

Siekiama, kad ši bažnyčia grįžtų ne tik į miestiečių atsiminimus, bet prisikeltų naujam gyvenimui kaip meno ir kultūros erdvė.

Kunigas Gytis Petras Stumbras pristatė Kauno senamiesčio draugijos ir Kauno arkivyskupijos aptartą idėją į Kauno Švenčiausiojo Sakramento bažnyčią įsileisti ne tik tikinčiuosius, bet ir pasauliečius – meno bei kultūros atstovus.

Diriguoti „Atsiminimų sodo“ įžiebimo ceremonijai patikėta  renginių vedėjui Edvinui Vadokliui, susirinkusius linksmino meninio kūrybinio ugdymo studija „Ritė Bitė“, mistišką atsiminimų prigimtį atskleidė „Mimų teatras“, o finaliniu akcentu tapo „Ugnies teatro“ pasirodymas.

Beje, yra nufilmuotas šventinių dekoracijų gamybos procesas. Pasižiūrėję filmuką Kauno gyventojai galės patys pasigaminti savo atsiminimų burbulus.

Pasigaminus tokius burbulus tereikės į juos sudėti savo atsiminimus ir pakabinti Istorinės Prezidentūros sodelyje. Gyventojų atsiminimams irgi numatyta vieta „Atsiminimų sodelyje“.

„Atsiminimų sodas“ veiks iki pat Trijų Karalių. Vakarais pasigėrėti šventine erdve ar atnešti ir pakabinti savo atsiminimų burbulą bus galima kasdien iki 22 valandos.

Po Trijų Karalių atsiminimų burbulų laukia dvejopas likimas: jeigu jūsų atsiminimai blogi – bus sudeginti kartu su More, jeigu geri – paleisti į dangų.

Istorinė Prezidentūra primena vokiečių rašytojo Johanno Paulo Friedricho Richterio mintį: „Atsiminimai– tai vienintelis rojus, iš kurio negalime būti išvaryti.“

Minėtu baudžiamuoju įsakymu patvirtintos šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusios Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Pangonienės siūlytos bausmės: 52-ejų E.Škudzinskienei – laisvės apribojimas pusei metų, įpareigojant tiek laiko naktimis būti namuose. Jos penkeriais metais vyresniam seksualinių žaidimų viešoje vietoje partneriui Vytautui Petrauskui - 30 parų areštas, įskaičius į kurį laiką, išbūtą areštinėje po sulaikymo nusikaltimo vietoje, liko 29 paros.

Anot prokurorės, išsišokėliams skirtos skirtingos bausmės, atsižvelgiant į jų asmenybes bei socialinį statusą: E.Škudzinskienė turi šeimą ir namus, V.Petrauskas – benamis. Nors jie abu, kaip jau rašyta, – ne kartą bausti už administracinius nusižengimus.

Po teisėjos L.Kymantienės baudžiamojo įsakymo dėl jų rugpjūčio 6-osios išsišokimo Istorinės Prezidentūros sodelyje E.Škudzinskienės bei V.Petrausko biografijose atsirado ir teistumas.

Kaip jau rašyta, tada jų skandalingo elgesio liudytojais tapo nemažai žmonių, tarp jų – ir vaikai bei turistai iš užsienio.

"Kauno dienos" skaitytojo nuotr.

Išsišokėliams tada buvo nustatytas sunkus girtumas. E.Škudzinskienei – 2,66 prom. alkoholio, V.Petrauskui – 3,40 prom.

Išsiblaivę policijos areštinėje, jie teigė dėl girtumo nelabai pamenantys už ką ten atsidūrė.

Skyrus išsišokėliams psichiatrinę ekspertizę, gautas atsakymas, kad jie – pakaltinami, t. y. supranta savo veiksmų esmę ir gali už šiuos atsakyti.

E.Škudzinskienei skirtas laisvės apribojimas, įpareigojant ją naktimis būti namuose, yra subendrinta bausmė ir už elgesį Prezidentūros sodelyje, ir už smurtą prieš sutuoktinį, įvykdytą prieš pusmetį iki jos sukelto dar vieno skandalo. Smurtaudama prieš sutuoktinį, ji buvo kur kas blaivesnė – „tik“ 0,68 promilės alkoholio. Ir sutuoktinis tada nuo jos nukentėjo ne per daugiausiai,

nes netrukus jiedu susitaikė, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau, po E.Škudzinskienės išsišokimo Prezidentūros sodelyje vėl atnaujintas ir prijungtas prie jos atžvilgiu pradėto naujo ikiteisminio tyrimo. Šį kartą – dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

"Kauno dienos" skaitytojo nuotr.

Su prokurorės siūlytomis bausmėmis sutiko ne tik V.Petrauskas su E.Škudzinskiene, bet ir šios vyras, turėjęs jų byloje nukentėjusiojo statusą (dėl jau minėto sutuoktinės smurto prieš jį).

L.Kymantienės sprendimas turėtų įsigalioti po 20 dienų. Nebent kas nors iš minėtų bylos dalyvių persigalvotų ir jį apskųstų. Tačiau tada skundo autorius rizikuotų jau viešu teismo posėdžiu.

Iškilminga diena

Penktadienį Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje vyko Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) pirmojo karininko laipsnio suteikimo ceremonija. Jos metu priesaiką ištarė ir Lietuvos kariuomenės rezervo karininkų gretas papildė ketvirtoji po mokymų atnaujinimo baigusi kariūnų aspirantų laida, kurią sudaro 91 absolventas.

Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje mokymus baigė 36 absolventai, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje – 43 absolventai, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje – 12 absolventų.

Pagerbti naujai prisiekusių leitenantų atvyko krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių vadai, Kauno miesto savivaldybės ir kitų aukštųjų mokyklų atstovai, karių artimieji ir draugai.

„Galvoju, kad jūs dar patys nelabai suprantate, kuo tapote. O tapote ypatinga mūsų visuomenės dalimi. Tai yra labai svarbu. Jūs ypatingi tuo, jog ką tik prisiekėte aukoti savo gyvybę vardan mūsų visų laisvės ir nepriklausomybės. Nėra kitos priesaikos, kuomet žmogus prisiekia aukoti gyvybę. Tai reiškia, kad nuo šiol ne tik jūsų, bet ir jums pavaldžių karių gyvybė priklauso nuo jūsų sprendimo, todėl jūsų sprendimai turi būti pamatuoti ir atsakingi. Džiaugiuosi, kad jūsų būrys taip išaugo, nes šiandien Lietuva susiduria su naujais iššūkiai, todėl turime būti susitelkę ir pasiruošę“, – naujai prisiekusiems karininkams sakė E.Kerza.

Kadangi mokymuose dalyvavo trys mokyklos, iš jų išrinkti geriausi absolventai. Jiems už sunkų darbą mokymų metu įteikti durklai.

Pakili nuotaika

Po leitenantų ženklų įteikimo bei priesaikos, karininkų kolona pajudėjo senamiesčio gatvėmis iki „Laisvės kario“ paminklo, kuris atidengtas liepos pradžioje. Tikimasi, kad tai taps nauja ir gražia tradicija, simbolizuojančia bendrą kovą už Lietuvos laisvę. „Kauno dienos“ kalbinti naujai prisiekę karininkai tikino, kad ši diena jiems labai svarbi.

Nėra kitos priesaikos, kuomet žmogus prisiekia aukoti gyvybę. Tai reiškia, kad nuo šiol ne tik jūsų, bet ir jums pavaldžių karių gyvybė priklauso nuo jūsų sprendimo, todėl jūsų sprendimai turi būti pamatuoti ir atsakingi.

„Nuotaikos nuostabios. Man ši diena tokia, lyg būtų antra vestuvių šventė. Tikrai didelė diena, nes išsipildė mano svajonė. Vis pasvarstydavau, ar turėčiau galimybę sieti gyvenimą su kariuomenę. Vieną dieną priėmiau sprendimą, šeima pritarė, tad šiandien širdis džiaugiasi. Sunkiausia mokymuose buvo peržengti komforto zonos ribas. Iki tol nelabai sportavau, tad teko ir tai pradėti. Taip pat reikėjo išmokti sugyventi su kitais žmonėmis, įgauti lankstumo. Žinoma, karybos žinios iki mokymų man taip pat buvo visai svetimos, tačiau dabar yra vien geriausi įspūdžiai, įgyta patirtis ir sutikta daug puikių žmonių“, – tikino leitenantė Eglė Ruseckienė. Ji tikino, kad kol kas dar nežino, ar tęs karininko karjerą.

Geromis emocijomis dalijosi ir vienas geriausių absolventų Julius Guliokas. „Esu labai entuziastingai ir optimistiškai nusiteikęs. Trijų metų rezultatas pagaliau matosi. Reikėjo daug darbo sudėti, daug mokytis, bet turėjome labai gerą kolektyvą, todėl labai daug kas galėjo padėti tiek man, tiek aš kitiems“, – sakė dar prie naujojo karinio laipsnio nepripratęs leitenantas. Jis planuoja stoti į profesinę karinę tarnybą ir tarnauti šauktinių būrio vadu.

Trunka tris metus

Po šešerių metų pertraukos nuo 2012 m. rudens JKVM buvo atnaujinti, siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui, kariuomenei reikalingus specialistus, ugdyti Lietuvos Respublikos pilietį, pasirengusį atlikti konstitucinę pareigą – ginklu ginti savo valstybę. Mokytis JKVM turi galimybę aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, jiems sudaromos sąlygos įgyti karinį išsilavinimą. JKVM trunka trejus metus.

Pagal tarpukario Lietuvos tradicijas JKVM dalyvaujantys studentai vadinami kariūnais aspirantais, jie kas antrą savaitgalį vykstančiuose mokymuose pirmaisiais metais įgyja bazinių karinių žinių ir įgūdžių, antraisiais mokosi vadovauti pėstininkų skyriui, trečiaisiais – pėstininkų būriui. Kiekvienų metų pabaigoje organizuojama 14 parų lauko stovykla, kurios metu klausytojai praktiškai pritaiko per mokymus įgytas žinias. Teorinių ir praktinių užsiėmimų, lauko pratybų metu kariūnai aspirantai mokosi taktikos, karo inžinerijos, karo topografijos, medicinos, fizinio rengimo, lyderio ugdymo ir kitų mokomųjų dalykų.

Sėkmingai kursą baigusiems klausytojams suteikiama rezervo būrio vado kvalifikacija ir suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) karinis laipsnis. Atsargos karininkai, baigę JKVM, turės galimybę tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir siekti karininko karjeros.

Aktyvūs kolektyvai

Pirmą kartą surengta įvairių Kaune gyvenančių tautų koncertinė programa pritraukė būrius klausytojų. Istorinės Prezidentūros kiemelyje skambėjo septynių tautų ritmai, šokėjai sukosi pagal tradicines melodijas. Tautinių mažumų festivalyje savo vietą atrado ir poetai, deklamavę savo pačių kurtas eiles apie Kauną, Lietuvą ir tai, kas jiems patiems teikia džiaugsmo.

„Čia dalyvavo aktyviausi Kauno tautinių mažumų kolektyvai, yra keli atvykę ir iš kitų miestų, tokių kaip Visaginas, Sudervė. Tautinės mažumos yra taip pat Lietuvos piliečiai ir jie labai nori prisidėti prie viso Lietuvos 100-mečio šurmulio. Šį ilgąjį savaitgalį mes taip pat norėjome įsilieti, pačios bendrijos taip pat nenorėjo likti nuošalyje, nes joms Lietuva yra labai svarbi. Daugelis jų čia gimė ir užaugo“, – kalbėjo Kauno įvairių tautų kultūrų centro vadovas Dainius Babilas.

Jis tikisi, kad „Kultūrų sodas“, kaip ir bet kuris kitas sodas, išaugs ir išsiplės. Startavę su septyniomis tautinių mažumų bendrijomis, viliamasi kitąmet pritraukti gerokai daugiau aktyvių tautinių mažumų bendruomenių.

Seniau Kaune buvo rengiamas festivalis „Kultūrų tiltai“, tačiau iniciatyva užgeso, todėl organizatoriai tikisi, kad „Kultūrų sodas“ taps nauja tradicija, kuri miestiečius pasitinka naujoje vietoje.

„Šį kartą renginyje dalyvauja Kaune veikiančių tautinių mažumų aukso žiedas, kuris nuolat matomas. Kai kurie specialiai šiai šventei parengė programą, kiti savo pasirodymus ir taip kasmet atnaujina, todėl tikrai yra į ką pažiūrėti – galima iš arčiau susipažinti su Kaune gyvenančiais kitų tautų atstovais bei jų kultūra“, – sakė Kauno įvairių tautų kultūrų centro vadovas.

Tautinės mažumos yra taip pat Lietuvos piliečiai ir jie labai nori prisidėti prie viso Lietuvos 100-mečio šurmulio.

Kiemelyje – kultūrų vienybė

D.Babilas tikino, kad Istorinės Prezidentūros kiemelis puikiai tinka rengti įvairių tautų susibūrimus. „Mes jaučiamės atradę šią vietą. Nors ji visada buvo šalia mūsų centro, bet dažnai nematome to, kas yra visai šalia. Buvome įpratę prie Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelio ir renginius visada darydavome ten, bet pagalvojome, kad naujam festivaliui reikalinga nauja vieta. Kadangi renginio pavadinimas susiję su sodu, kilo mintis, kad Kauno sodas būtent ir yra Prezidentūros kiemelis“, – apie vietos parinkimą kalbėjo organizatorius.

Istorinės Prezidentūros kiemelis iš teisų puikiai tinka įvairių tautų kultūros sklaidai. Ši vieta persismelkusi tarpukario dvasia, o tuo metu Kaune visos tautos buvo vertinamos.

„Mes esame daugiakultūrė šalis. Tarpukariu, pavyzdžiui, žydai, net turėjo savo ministeriją. Tautinės mažumos taip pat turėjo savo atstovų valdžioje. Tos tautos, kurios tuo metu gyveno Lietuvoje, taip pat kūrė mūsų šalį, todėl sodelis atviras visoms kultūroms“, – tikino Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros vadovė Renata Mikalajūnaitė.

Tikslas – susipažinti

„Kultūrų sodo“ dalyviai tikino, kad toks renginys labai reikalingas, nes per jį galima supažindinti su įvairių tautų kultūra. Be to, paprastai festivaliuose kultūros klodus siekiama atskleisti vien per muziką ir šokius, tačiau šį kartą galima pažvelgti plačiau, nes renginio metu širdį virpino ir poetų eilės.

„Esu pusiau lietuvė, pusiau rusė ir aš visada toje dvikalbystėje gyvenau, tačiau visada norėjosi vienybės. „Kultūros sodai“ būtent tai ir atspindi. Visas turimas kultūros turtas yra mūsų visų. Šis renginys labai gražus, prasmingas ir progresyvus, tad mano širdžiai labai artimas. Aš pati čia deklamavau apie gėles, nes tai susiję su sodu. Be to, kadangi čia ir taip viskas pakylėta, pasirinkau eilėraštį apie Olimpo dievus ir Kauną. Čia pirmą kartą Lietuvos rusų poetai turi galimybę save išreikšti“, – mintimis pasidalijo literatūrinės studijos „Poetograd“ poetė Elena Suodienė.

Per šokius ir dainas susirinkusius klausytojus su kultūra siekė supažindinti ir Kaune gyvenantys armėnai. Ansamblis „Hayrenik“ – vienintelis armėnų kolektyvas Baltijos šalyse. Kauno armėnų bendrijos pirmininkas Aleksandras Bojadžianas neslėpė, jog kolektyvas vos spėja suktis, nes armėnų kultūra daugeliui labai egzotinė, todėl juos mielai kviečia į įvairius renginius. „Kultūrų sodo“ dalyvis tikino, kad tai puiki proga susipažinti su kitomis tautomis, jų atstovais ir kultūrinėmis gijomis.

„Stengiamės visur dalyvauti, nes matome, kad žiūrovams įdomu, nes apie Armėniją žmonės labai mažai žino, nors tai viena pirmųjų valstybių, priėmusių krikščionybę. Dabar norime per šokius ir muziką perteikti kultūrą, nes čia atsiskleidžia ne tik judesiai, bet ir nuotaika ar tautos išgyvenimai. Mes čia, Kaune, esame kaip savo tautos ambasadoriai“, – tikino A.Bojadžianas.