Kaip BNS informavo prokuratūros atstovė Rita Stundienė, iš viso buvo gauti trys prašymai aiškintis, ar M. Puidokas nepažeidė įstatymų: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei pačių Kauno vaikų globos namų, kuriuose gyvena auklėtinė.
„Atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – BNS sakė R. Stundnienė.
Sprendimai priimti sausį ir vasarį.
Institucijos prašė išsiaiškinti, ar M. Puidokas, per žiniasklaidą paviešinęs mažametės vardą ir pavardę, nepadarė Baudžiamajame kodekse numatytų draudžiamų veiksmų – neteisėtai rinko, atskleidė informaciją apie asmens privatų gyvenimą. SADM papildomai prašė išsiaiškinti, ar parlamentaras nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir netrukdė valstybės pareigūnams vykdyti teisėtų veiksmų.
Anot R. Stundienės, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba prokuratūrą informavo, jog savo ruožtu pradėjo tyrimą dėl Nepilnamečių neigiamos apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo galimų pažeidimų.
Pernai gruodį visuomenės ir politikų dėmesio sulaukė žinia, kad Kauno globos namuose augančią devynmetę mergaitę, turinčią brolių ir seserų, įsivaikina šeima iš Naujosios Zelandijos. Į diskusijas įsivėlė ir politikai, tarp jų – M. Puidokas, surengęs spaudos konferenciją ir pristatęs pilnametį Anglijoje gyvenantį mergaitės brolį, tuomet tikinusį, kad sieks globoti seserį.
Vilniaus teismas neleido užsieniečiams įsivaikinti mergaitės, sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė globos namai.
