Kaip pranešė ministerija, nota Baltarusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Jaroslavui Khmylui įteikta dėl spalio 24 dieną leidinyje „Večernyj Minsk“ paviešinto Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretoriaus pirmojo pavaduotojo Pavelo Muraveiko pasisakymo.

Ten jis teigia, jog Lietuvos įvesti ribojimai prekių gabenimui per sieną yra ekonominė agresija, prieš kurią galima kovoti ginklu.

„Pagal visas tarptautinės teisės normas, toks žingsnis reiškia ekonominę agresiją. Vadovaujantis banalia logika, mes turime visus pagrindus praskinti mums gyvybiškai svarbų koridorių panaudojant ginklą. Ir esant kitoms aplinkybėms, niekas pasaulyje mūsų neteistų, drįstu teigti. Bet ne esant dabartinėms, kai šalis patiria beprecedentį Vakarų spaudimą“, – pareiškė P. Muraveiko.

Vyriausybė birželį laikinai uždraudė per Lietuvą ir iš jos vežti dvigubos paskirties prekes, kurios gali patekti į Rusiją ir Baltarusiją bei būti naudojamos karui prieš Ukrainą.

Reaguodama į šiuos teiginius Užsienio reikalų ministerija pažymi, kad šie pareiškimai „gali būti suprasti kaip atviras grasinimas Lietuvai ją užpulti ir yra visiškai nepriimtini“.

URM Pranešime teigiama, kad ministerija pareikalavo, jog Baltarusija nedelsiant pateiktų oficialų šio Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretoriaus pirmojo pavaduotojo pasisakymo paaiškinimą, ir priminė, kad Lietuva imsis visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti šalies saugumą, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Vyriausybė birželį apribojo 57-ių prekių grupių vežimą – patvirtintame nacionaliniame kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąraše daugiausiai yra gaminiai su mikroelektronikos ir puslaidininkių komponentais.

Lietuvos muitinė nuo liepos 3 dienos iš vežėjų reikalauja gamintojų deklaracijų su patvirtinimu, jog jam žinomas jo gabenamų prekių pardavėjas ir pirkėjas trečiojoje šalyje, taip pat kad jos bus tranzitu gabenamos per Baltarusiją ar Rusiją, kad šiose šalyse jos nebus perparduodamos ar perkraunamos, ir kas jų galutinis naudotojas trečiojoje šalyje.

Lietuva ragina Baltarusiją neeksploatuoti antrojo bloko, kol nėra išspręstos identifikuotos saugos problemos, įgyvendintos reikiamos saugos gerinimo priemonės ir nėra griežtai laikomasi tarptautinių branduolinės saugos bei aplinkosaugos standartų ir reikalavimų.

Anot ministerijos, pasirinkdama Astravo aikštelę Baltarusija nevertino Lietuvos gyventojų tankumo ir pasiskirstymo bei galimo neigiamo tarpvalstybinio poveikio aplinkai, gyventojams, neužtikrino tinkamo visuomenės dalyvavimo sprendimų priėmimo procese.

Notoje nurodoma, kad Baltarusija nėra įgyvendinusi Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) ekspertų „streso testų“ rekomendacijų, nėra atlikusi didelio komercinio lėktuvo sudužimo poveikio vertinimo, nepateikė informacijos, reikalingos galimo Baltarusijos atominės elektrinės poveikio Lietuvai tikslesniam vertinimui atlikti.

Pasak URM, Minskas nesprendžia Lietuvos keliamų klausimų dėl seisminių aspektų, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro saugojimo bei laidojimo įrenginių Baltarusijoje išdėstymo, galimų aplinkosauginių problemų, susijusių su Neries vandens panaudojimu Baltarusijos atominės elektrinės reaktoriams aušinti.

Lietuva, anot ministerijos, reikalauja skaidrios komunikacijos, siekiant informuoti visuomenę ir suinteresuotas šalis apie realią padėtį Baltarusijos atominėje elektrinėje, incidentus objekte, įskaitant avarijas ir neįprastus įvykius.

Taip pat nurodoma stabdyti Baltarusijos atominės elektrinės veiklą, kol nebus išspręstos visos tarptautinių misijų ir peržiūros procesų metu nustatytos branduolinės saugos problemos.

Antrojo reaktoriaus įjungimo procesas pradėtas praėjusių metų pabaigoje, balandį jo galia buvo padidinta nuo mažiausios kontroliuojamos (1 proc.) iki 40 proc. nominaliosios. Gegužę oficialiai paskelbta, kad galia didinama iki 50 procentų. Energijos bloko komercinį naudojimą Minskas planuota pradėti šių metų spalį.

Liepos 13 dieną Baltarusijos atominės elektrinės puslapyje paskelbta, kad antrojo energijos bloko galia padidinta iki 100 procentų.

Netoli Lietuvos statoma pirmoji Baltarusijoje branduolinė jėgainė turės du vienodos galios rusiško VVER projekto reaktorius – po beveik 1,2 gigavato. Jos statybas dėl šiurkščių pažeidimų kritikuoja Lietuva ir tarptautiniai ekspertai.

Nepaisant to, kad dėl Kiniją netenkinančių įvykių Lietuva jau buvo susilaukusi ekonominių sankcijų, šiuo atveju įteikta nota dvišalių santykių, teigia ekspertas, pabloginti neturėtų.

Nieko čia tokio labai, sakyčiau, išskirtinio globaliu mastu žiūrint.

„Ta nota nėra tokia jau didelė, jeigu žiūrėtume globaliai. Kinija, aš net neabejoju, gauna nemažai tokių notų kartas nuo karto iš įvairių valstybių, ypač kur yra didesnės kinų bendruomenės ir kurios aktyviau ten veikia“, – sakė G. Česnakas.

Panašūs incidentai dėl Kinijos ambasadų atstovų veiksmų atsitinka ir kitose valstybėse, teigia LKA docentas.

„Būna protestų prieš Kinijos veiksmus, ar tai būtų Sindziango uigūrų klausimas, ar tai būtų Tibeto klausimas, tai vėlgi kai kur yra reagavimas prieš tuos protestuojančius, kaip nutiko ir Vilniuje. Nieko čia tokio labai, sakyčiau, išskirtinio globaliu mastu žiūrint“, – Eltai sakė G. Česnakas.

Lietuvos indelis Kinijos ekonomikai, pasak eksperto, yra simbolinis, o abiejų valstybių bendravimas tėra pragmatinis bei paremtas interesais.

„Manau, kad santykiai Lietuvos ir Kinijos iš esmės yra prekybiniai, pagrįsti interesais, ir šiuo atveju, bent jau globaliu mastu, yra ir didesnių problemų – ir JAV prekybos karas, ir kiti dalykai, todėl Lietuva Kinijos prekybai sudaro labai mažą dalį, o bet to ir tų pačių Kinijos investicijų Lietuvoje nėra itin daug,“ – kalbėjo G. Česnakas.

Jo teigimu, notos įteikimas Kinijos ambasadoriui Lietuvoje neturėtų pabloginti dvišalių santykių.

„Nemanau, kad tai turėtų kažkokią ilgalaikę neigiamą perspektyvą, prisiminus, kad kai atvažiuodavo ir kiti aukšti Kinijos pareigūnai į Lietuvą, tai vykdavo protestai už Tibeto laisvę ir panašiai, bet nebūdavo didelių reakcijų. Jie iš esmės prie to pripratę,“ – pridūrė G. Česnakas.

Kaip ELTA rašė jau anksčiau, pirmadienį į URM iškviestas Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje Z. Shenas, kuriam įteikta nota dėl šių metų rugpjūčio 23 dieną Katedros aikštėje Vilniuje įvykusio incidento, nukreipto prieš pilietinės akcijos dalyvius.

Notoje pabrėžiama, kad Kinijos ambasados atstovų veiksmai, nukreipti prieš Lietuvos Konstitucijos garantuojamas demokratines laisves ir pažeidžiantys viešąją tvarką, nėra priimtini ir nebus toleruojami, skelbia URM pranešime spaudai.

Susitikime Kinija paraginta imtis visų būtinų priemonių, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų.

Lietuva iš Kinijos buvo sulaukusi ekonominių sankcijų, kai Nobelio taikos premijos laureatas bei buvęs politinis Tibeto vadovas Dalai Lama lankėsi Lietuvoje 2013 metais ir susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite. Vizitas sukėlė Kinijos pasipiktinimą, nes Pekinas nepripažįsta Dalai Lamos veiklos bei laiko jį separatistu.

Po susitikimo su šalies vadove Kinija atšaukė komercijos viceministro Jiango Zengwei vizitą į Lietuvą ir trejiems metams įšaldė pieno produktų į Kiniją eksporto leidimus.

Prieš 2018 m. birželio mėnesį vykusį Dalai Lamos vizitą Lietuvoje Kinijos ambasada taip pat buvo pareiškusi, kad tai gali pabloginti dvišalius santykius, tačiau ekonominių sankcijų buvo išvengta.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį informavo, kad yra „labai susirūpinusi destruktyviais Lietuvos valdžios veiksmais, dėl kurių faktiškai blokuojami atkuriamieji-remonto veiksmai sovietų karių palaidojimo vietose“.

„Ypatingas priešiškumas kyla dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įpareigojimų įdiegti prie memorialinių objektų vadinamąsias informacines lenteles, kurių tekstas pagrįstas iškraipytų Sovietų kariuomenės išlaisvinimo vaidmens ir Antrojo pasaulinio karo rezultatų interpretavimu“, – teigiama pranešime.

Anot Maskvos, notą dėl šios situacijos Rusijos ambasados atstovai Lietuvos užsienio reikalų ministerijai perdavė penktadienį.

Rusija priekaištauja, kad Lietuva „neieško išeičių“ siekdama baigti derybas ir pasirašyti susitarimą dėl karių palaidojimo vietų, taip pat vietų, kuriose palaidoti nuo karo ir represijų nukentėję piliečiai. Anot pareiškimo, Vilnius sprendžiant šį klausimą „aštrina situaciją“.

„Šioje svarbioje dvišalių santykių srityje mes ir toliau veiksime remdamiesi abipusiškumo principu, įskaitant Lietuvos memorialinę veiklą Rusijos Federacijos teritorijoje“, – pažymima pranešime.

Anot Rusijos URM, susidariusi situacija yra patekusi į aklavietę, ji tikisi depolizituotų Lietuvos veiksmų.

Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojo Audriaus Skaisčio teigimu, vasarą buvo papildytas kultūros ministro įsakymas, numatant pareigą prie užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo įrengti informacines lenteles, suderintas su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.

„Ant sovietinių paminklų pasitaiko informacijos, kuri neatitinka istorinių faktų. Mūsų istorikai patikrina tą informaciją ir suderina tekstą, koks turėtų būti paskelbtas informacinėje lentelėje“, – BNS sakė A. Skaistys.

Jis priminė atvejį Šakių rajone, kai 2006 metais Rusijos ambasados pastangomis įrengtas paminklinis ženklas, kad šioje vietoje žuvo kelios dešimtys karių, net nurodyta viena pavardė.

Tuo metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai išvis nerado duomenų, kad toje vietoje būtų kas nors palaidotas.

„Neįsivaizduoju tokios informacijos, kuri labai įžeistų jų (Rusijos ambasados – BNS) jausmus“, – sakė Kultūros paveldo departamento atstovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė BNS patvirtino, kad nota iš Rusijos buvo gauta ir bus nagrinėjama.

Rusijos ambasada dėl esą netinkamai Lietuvoje tvarkomų sovietinių monumentų tvarkymo šią vasarą atsisakė išduoti vizas ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviams.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė iškvietusi JAV misijos vadovo pareigas einantį patarėją Anthony Godfrey (Entonį Godfrį) ir įteikusi jam „protesto notą dėl amerikiečių valdžios ketinimų surengti kratą Rusijos Federacijos prekybos atstovybėje Vašingtone“.

Ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad Rusijos diplomatiniams darbuotojams „atimama prieiga (prie atstovybės), nors šis pastatas yra Rusijos valstybės nuosavybė ir jam taikoma diplomatinė neliečiamybė“.

„Planuojamą Rusijos diplomatinių patalpų neteisėtą kratą, nedalyvaujant Rusijos pareigūnams, ir išsakytą grasinimą išlaužti pagrindines duris laikome precedento neturinčia agresyvia akcija“, – sakoma URM pranešime.

Be to, ši operacija „gali būti panaudota JAV specialiųjų tarnybų organizuoti antirusiškoms provokacijoms, pakišant kompromituojančių daiktų“, pridūrė ministerija.

„JAV valdžia privalo baigti šiuos itin šiurkščius tarptautinės teisės pažeidimus ir liautis kėsintis į Rusijos diplomatinių įstaigų neliečiamybę. Priešingu atveju pasiliekame teisę imtis atsakomųjų priemonių lygiavertiškumo principu“, – perspėjo Maskva.

Prekybos atstovybė Vašingtone yra vienas ir trijų Rusijos diplomatinių pastatų, įskaitant konsulatą San Fransiske ir biurą Niujorke, kuriuos Jungtinės Valstijos nurodė iki šeštadienio uždaryti, vystantis aštriam diplomatiniam ginčui.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį užsiminė, kad JAV specialiųjų tarnybų agentai planuoja apieškoti konsulatą San Fransiske.

Penktadienį prie konsulato matėsi, kad iš pastato kamino kyla juodi dūmai, o ugniagesiai patvirtino, kad darbuotojai viduje degina nežinomus daiktus.

Rusijos URM atstovė vėliau nurodė, kad dūmai pasklido dėl veiksmų, kuriais siekiama „užkonservuoti pastatą“, jog darbuotojams ruošiantis išvykti.