Italijos mados sostinėje ir aplinkinėse provincijose tvyro smogas. Sekmadienį oro kokybė Milane, remiantis privačios Šveicarijos aplinkos įmonės reitingu, vienu metu buvo trečia blogiausia pasaulyje.
„Tai improvizuotos išvados, kurias atliko privati bendrovė, kartkartėmis pateikianti tokius skaičius. Man šiek tiek atsibodo atsakinėti į klausimus apie problemas, kurių nėra. Dirbame, kad pagerintume oro kokybę ir taškas. Nors regioninė aplinkos agentūra tvirtina, kad oro kokybė gerėja, bet, manau, kad ji gerėja nepakankamai. Vadovautis naujienomis, kurias pateikia privati bendrovė, neturinti jokios oficialios kompetencijos, yra neteisinga“, – kalbėjo Milano meras Giuseppe Sala.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Milano valdžia atkreipė dėmesį, kad siekiant sumažinti teršalų išmetimą į aplinką, reikėtų šildymą sumažinti iki 19 laipsnių. Be to, gyventojams rekomenduojama kiek įmanoma mažiau būti lauke.
Dėl itin prastos oro kokybės mieste įvedami tam tikri ribojimai. Tarp jų – dalinis dyzelinių transporto priemonių draudimas, taip pat draudimas kūrenti atvirą ugnį ar naudoti tam tikras krosnis.
„Tikrai nesame trečias labiausiai užterštas miestas pasaulyje, jei turėsime omenyje daugelį pietryčių Azijos miestų. Tikrai nesame tokioje padėtyje, tačiau paradoksalu, kad apie oro taršos problemas kalbame tik pasirodžius šiam reitingui, nors iš tikrųjų oro kokybė Po upės slėnyje ir Milane jau seniai yra labai prasta“, – teigė kampanijos „Italijos piliečiai už orą“ vadovė Anna Gerometta.
Žiemą smogas tampa problema keliuose Italijos didmiesčiuose. Dėl nepakankamos oro cirkuliacijos ypač paveikta yra Po lyguma šiaurėje – tai, be kita ko, lemia geografinė padėtis tarp aukštų kalnų.
Be to, regione dėl didelio gyventojų tankio yra daug automobilių ir privačių namų. Situaciją dar labiau sunkina vėjo ir lietaus stoka.
„Dabartinės taršos ribinės vertės yra visiškai nepakankamos mūsų sveikatai apsaugoti, taip teigia Pasaulio sveikatos organizacija. Tačiau, nepaisant to, Italija, atsižvelgdama į vykstančias Europos derybas dėl naujų ribinių verčių, prašo dešimčiai metų atidėti terminą, per kurį turi būti sumažinta kietųjų dalelių ribinė vertė“, – nurodė A. Gerometta.
Tiesa, britų dienraščio „The Guardian“ atliktas tyrimas parodė, kad net 98 proc. europiečių gyvena vietovėse, kuriose tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis viršija Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytą normą, ne išimtis – ir Lietuva.
