Respublikonai, kurie žemuosiuose Kongreso rūmuose turi nedidelę daugumą, jau ketvirtą dieną vaidijasi dėl partijos vadovybės favorito Kevino McCarthy (Mevino Makarčio), kuriam vis nepavyksta užsitikrinti pirmininko posto, nors šiuo klausimu jau buvo balsuota rekordinius 11 kartų. Tačiau jo kaskart nepalaiko apie 20 kraštutinių pažiūrų partiečių.

Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) pareiškė, kad antrosios riaušių metinės respublikonus turėtų įspėti, kad ekstremizmas yra nepriimtinas.

Mažiausiai penki žmonės žuvo, kai Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) melagingų pareiškimų apie „pavogtus“ rinkimus paskatinta minia 2021 metų sausio 6 dieną siautėjo JAV demokratijos būstinėje, siekdama neleisti perduoti valdžios prezidentui Joe Bidenui (Džo Bidenui).

„Deja, absoliutus sąmyšis, kurį šią savaitę sukėlė Atstovų Rūmų respublikonai, tėra dar vienas pavyzdys, kaip jų partijos kraštutinių pažiūrų grupė, kuriai vadovauja rinkimų neigėjai, vis giliau gramzdina juos į chaosą ir jiems tampa neįmanoma valdyti“, – pridūrė Ch. Schumeris.

Jis kalbėjo tuo metu, kai J. Bidenas rengėsi per iškilmingą ceremoniją apdovanoti medaliais policijos pareigūnus, kurie gynė Kapitolijų.

Pasak buvusio Vašingtono policijos pareigūno Michaelo Fanone (Maiklo Fanonės), kuris po riaušių, per kurias jis buvo riaušininkų apsvaigintas elektrošoku ir sumuštas, ėmė atvirai kritikuoti D. Trumpą ir jo sąjungininkus Kongrese, krizė Atstovų Rūmuose parodė, kad respublikonai greičiausiai yra „susiskaldę, net nebevaldomi“.

„Mes jus šokiruosime“

„Jei respublikonai galiausiai sugebės susitarti dėl pirmininko, valdžios vairą Atstovų Rūmuose perims tie patys ... lyderiai, kurie skleidė buvusio prezidento Donaldo Trumpo melagienas apie 2020 metų rinkimus ir kurie nuosekliai menkino didelę grėsmę, kurią valstybei sukėlė 2021 metų sausio 6-ąją dėl jo surengtos riaušės“, – parašė M. Fanone straipsnyje, kuris buvo paskelbtas CNN portale.

Atstovų Rūmų demokratams susirinkus ant Kapitolijaus laiptų išklausyti savo lyderio Hakeemo Jeffrieso (Hakimo Džefriso) kalbos apie riaušes, Atstovų Rūmų pirmininko posto siekiantis K. McCarthy laukė dar vieno balsavimo dėl savo kandidatūros, tačiau manoma, kad ir šis balsavimas jam bus nesėkmingas.

Tiek daug balsavimo turų renkant žemųjų Kongreso rūmų pirmininką nebuvo surengta nuo pilietinio karo laikų.

Tuo tarpu K. McCarthy pareiškė, kad Atstovų Rūmų pirmininko rinkimai nebus atidėti, o tai reiškia, kad deputatų gali laukti ilgas darbo savaitgalis.

„Mes padarysime pažangą. Mes jus šokiruosime“, – pareiškė jis žurnalistams, penktadienį atvykęs į Kapitolijų.

JAV Senato Teismų komitetas pirmadienį balsuos dėl K. B. Jackson kandidatūros perdavimo Senatui. Vėliau demokratai pristatys šią prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) kandidatę Senatui, kur respublikonai ir demokratai turi po 50 vietų. K. B. Jackson siūloma į darbą AT paliekančio teisėjo Stepheno Breyerio (Stiveno Brejerio) vietą.

Po daugiau nei 30 valandų trukusio klausymų maratono ir atsakinėjimų į klausimus K. B. Jackson atsidūrė prie istorijos slenksčio. Jeigu bus patvirtinta, ji taps pirmąja juodaode moterimi teisėja Aukščiausiajame Teisme ir šeštąja moterimi šiame teisme per daugiau nei 200 metų jo istoriją.

Demokratai ir mažiausiai viena respublikonė teigiamai vertina jos didelę darbo patirtį, įgytą per devynerius darbo federaliniame teisme metus, ir galimybes tapti pirmąja buvusia valstybės samdoma gynėja šiame teisme.

JAV Senato Teismų komiteto pirmininkas senatorius Dickas Durbinas (Dikas Derbinas) ketvirtadienį sakė, kad didelė pagarba K. B. Jackson po kovingų keturias dienas trukusių svarstymų yra „šios kandidatūros stiprybės ir vertybių, kurias jį atneš į Aukščiausiąjį Teismą, įrodymas“.

Pirmadienį vyksiančiame komiteto balsavime balsai gali pasiskirstyti po lygiai: 11 prieš 11. Tai reikštų, kad demokratams prireiks papildomo laiko, kad „išleistų“ jos kandidatūrą iš komiteto tolesniam Senato svarstymui. Nors paties tvirtinimo proceso tai ilgam nesustabdytų, tai būdų dar vienas smūgis demokratams, kurie tikėjo, kad jų siūlomą kandidatę palaikys abi partijos.

Jeigu balsai pasiskirstytų po lygiai, tai „būtų tikrai blogas ženklas, rodantis tebesitęsiantį mūsų tvirtinimo proceso smukimą“, sakė Delavero valstijos senatorius demokratas Chrisas Coonsas (Krisas Kunsas).

Komitetas tokioje aklavietėje nebuvo atsidūręs nuo 1991 metų, kai balsuojant dėl dabartinio teisėjo Clarance'o Thomas (Klarenso Tomo) kandidatūros rekomendavimo tolesniam svarstymui balsai pasiskirstė po lygiai: septyni prieš septynis. Tada komitetas balsavo už tai, kad kandidatūra būtų išsiųsta be rekomendacijos, o tai reiškė, kad ji vis tiek galėjo būti perduota balsavimui Senate.

Bet kokiu atveju, demokratai yra pasirengę skirti laiko, kad komitetas „išleistų“ K. B. Jackson kandidatūrą pirmadienį vakare. Tuo atveju Senate bus surengta virtinė procedūrų, po kurių vėliau šią savaitę vyks galutinis balsavimas dėl kandidatūros patvirtinimo.

Nors nesitikima, kad kuris nors iš Teismų komiteto respublikonų palaikytų K. B. Jackson, Demokratai turės mažiausiai vieno respublikono palaikymą Senate. Meinui atstovaujanti senatorė Susan Collins (Siuzan Kolins) praėjusią savaitę paskelbė, kad palaikys K. B. Jackson.

S. Collins teigė, kad nors ne visada su ja sutinka, K. B. Jackson „turi patirties, kvalifikacijas ir sąžiningumą, kad galėtų dirbti teisėja Aukščiausiajame Teisme“.

Kol kas neaišku, ar jos pavyzdžiu paseks daugiau Senato respublikonų. Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) praėjusią savaitę uždavė toną partijai pareiškęs, kad „negali ir nepalaikys“ šios kandidatės dėl jos darbo dosjė ir turimo palaikymo iš liberalių grupių.

Pernai, Senatui tvirtinant K. B. Jackson kandidatūrą į apeliacinio teismo teisėjas, ją respublikonų stovykloje palaikė tik S. Collins, Aliaskai atstovaujanti senatorė Lisa Murkowski (Laiza Murkovski) ir Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) iš Pietų Karolinos. Ketvirtadienį L. Grahamas sakė, kad šįkart jos nepalaikys, o L. Murowski nurodė dar neapsisprendusi.

S. Collins parama veikiausiai išgelbės Demokratus nuo būtinybės pasinaudoti lemiamu viceprezidentės Kamalos Harris (Kamalos Haris) balsu J. Bideno pasirinktos kandidatės patvirtinimui. Trečiadienį J. Bidenas paskambino S. Collins, kad padėkotų už jos poziciją, skelbia jos biuras. Dar prieš kandidatūros svarstymą jis jai skambino tris kartus, siekdamas paramos šiai į istoriją veikiausiai pateksiančiai kandidatei.

Tikimasi, kad jos kandidatūrą palaikys visi 50 Senato demokratų, nors viena nuosaikių pažiūrų senatorė iš Arizonos demokratė Kyrsten Sinema (Kirsten Sinema) kol kas nenurodė, kaip ji balsuos.

Pastarosiomis savaitėmis tikimybė, kad paketas bus priimtas iki lapkričio 3 d. rinkimų, buvo gerokai sumažėjusi. Vis dėlto, Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi ir Donaldo Trumpo vyriausybės iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas pradės naują derybų ratą.

Naujasis paketas „suteiktų visiškai būtinus išteklius amerikiečiams ir padėtų apsaugoti gyvybes, gyvenimus ir mūsų demokratiją ateinančiais mėnesiais“, laiške demokratams teigė N. Pelosi.

Jos teigimu, paketas padėtų „išvengti katastrofos“ mokykloms, mažoms įmonėms, restoranams, renginių erdvėms, oro linijoms ir kitoms įmonėms.

Gegužę demokratai buvo pristatę net 3,4 trln. dolerių dydžio ekonomikos gelbėjimo paketą, tačiau respublikonai nesutiko su tokio dydžio paketu ir siūlė kur kas mažesnį – vos 1 trln. dolerių dydžio paketą.

Kovą, prasidėjus koronaviruso pandemijai, Kongresas patvirtino 2,2 trln. dolerių ekonomikos gelbėjimo paketą.

„Ačiū jums visiems, tai labai daug reiškia man ir mano šeimai – ir pasimatysime ketvirtadienį!“ – pasibaigus balsavimui J. Bidenas pareiškė per tiesioginę interneto transliaciją.

Per unikalų balsavimą, kuris vyko vien internetu dėl koronaviruso pandemijos, kiekviena iš 50 valstijų ir septynių teritorijų paskelbė savo balsus.

Nominavimas buvo formalumas, nes J. Bidenas dar birželį užsitikrino daugumos delegatų, kurių yra per 3,9 tūkst., paramą.

Balsavimas įvyko antrąją virtualaus Demokratų partijos nacionalinio suvažiavimo dieną. Suvažiavimu siekiama išgirti partijos kandidatą ir priimti nepriklausomus rinkėjus bei nusivylusius respublikonus į politinį judėjimą D. Trumpui iš Baltųjų rūmų išstumti.

Antradienį kalbėjo virtinė buvusių ir būsimų partijos lyderių, kurie išdėstė savo pačių argumentus prieš dabartinį prezidentą ir ragino rinkėjus susitelkus paremti J. Bideną.

Tarp kalbėtojų buvo nuo 1977-ųjų vieną kadenciją prezidento poste dirbęs Jimmy Carteris (Džimis Karteris) ir 10-e dešimtmetyje prezidentavęs Billas Clintonas (Bilas Klintonas), kuris perspėjo, kad D. Trumpo Baltuosiuose rūmuose viešpatauja chaosas, o ne kompetentingumas, būtinas šalies krizėms spręsti.

„Tokiu metu kaip šis Ovalusis kabinetas turėtų būti vadovavimo centras. Vietoje to jis yra audros centras. Ten tik chaosas“, – sakė B. Clintonas.

„Niekad nesikeičia tik vienas dalykas: jo ryžtas neigti atsakomybę ir versti kaltę [kitiems], – sakė jis. – Atsakomybė niekad netenka jam.“

Prezidentas buvo griežtai kritikuojamas ir pirmąjį demokratų suvažiavimo vakarą. Buvusi pirmoji šalies ponia Michelle Obama (Mišel Obama) sakė, kad D. Trumpas neturi kompetencijos, charakterio ir padorumo prezidento darbui.

„Pamaniau, kad tai buvo labai skaldanti kalba, itin skaldanti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Iš anksto įrašytoje kalboje suvažiavimui M. Obama ragino amerikiečius lapkričio 3-iąją įvyksiančiuose rinkimuose susitelkus paremti J. Bideną, dirbusį jos sutuoktinio viceprezidentu.

„Donaldas Trumpas yra netinkamas prezidentas mūsų šaliai, – teigė buvusio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) žmona. – Kai žvelgiame į šiuos Baltuosius rūmus ieškodami kažkokios lyderystės, paguodos ar bet kokios pastovumo regimybės, vietoje to gauname chaosą, susiskaldymą ir visišką empatijos stoką.“

M. Obamos kalba tapo beprecedente buvusių pirmųjų ponių kritika pareigas einantiems prezidentams.

Antradienį lankydamasis rinkimams svarbioje Arizonos valstijoje D. Trumpas sukritikavo M. Obamą dėl to, kad jos kalba buvo įrašyta iš anksto.

„Ketvirtadienio vakarą aš tai darysiu „gyvai“, – pareiškė D. Trumpas, turėdamas galvoje savo kalbą, kurią kitą savaitę turi pasakyti per respublikonų nacionalinį suvažiavimą, oficialiai sutikdamas tapti partijos kandidatu rinkimuose. Respublikonų suvažiavimas taip pat buvo perkeltas į internetą.

D. Trumpas sakė, kad vieta pasirinko Baltųjų rūmų Pietinę pievelę. Pastarosiomis savaitėmis jis kalbėdavo, kad rinksis iš prezidento rūmų ir istorinio mūšio lauko Getisberge.

Tokios akivaizdžiai politinės kalbos sakymas iš Baltųjų rūmų išprovokuos kontroversiją, nes iš prezidentų reikalaujama atskirti savo rinkimų kampanijas nuo mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamo valdymo.

Ištikima palaikytoja

Emocingajai antradienio vakaro daliai atstovavo kandidato sutuoktinė Jill Biden (Džil Baiden), kuri transliacijos pabaigoje kalbėjo apie žmogų, už kurio ištekėjo 1977 metais.

Geriausiu vakaro laiku pedagogė iš Pensilvanijos pasakojo, kaip asmeninė tragedija – J. Bideno pirmosios žmonos ir dukters žūtis per automobilio avariją 1972 metais – formavo jo asmenybę.

„Kaip sulipdyti išdraskytą šeimą? Taip pat, kaip sulipdoma šalis. Meile ir supratimu, mažais užuojautos poelgiais. Drąsa. Nepalaužiamu tikėjimu“, – sakė ji.

Amerikiečiai, pasak J. Biden, vienijasi nepaisydami D. Trumpo skaldymo.

„Mes parodėme, kad šios šalies širdis vis dar plaka gerumu ir drąsa. Tai Amerikos dvasia, už kurią dabar kovoja Joe Bidenas“, – pridūrė ji.

„Bailus prezidentas“

Stengiantis patraukti nuosaikius rinkėjus ir nusivylusius respublikonus, per suvažiavimą buvo parodytas vaizdo įrašas apie J. Bideno ir velionio respublikonų senatoriaus Johno McCaino (Džono Makeino) draugystę. Apie ją įraše pasakojo šio senatoriaus našlė Cindy McCain (Sindi Makein).

Buvęs respublikonų valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas) taip pat įrašė komentarą, kuriuo parėmė J. Bideną.

Antradienio toną didele dalimi nustatė tai, kad pasirodė 16 daugiausia jaunų dabartinių ir buvusių išrinktų demokratų, laikomų būsimais lyderiais. Tarp jų buvo Stacey Abrams (Steisi Abrams), nebaltaodė moteris, nedidele persvara pralaimėjusi 2018 metų Džordžijos gubernatoriaus rinkimus.

„Susidūrus su bailiu prezidentu, Joe Bidenas yra savo drąsą įrodęs žmogus, kuris pataisys mūsų moralinį kompasą stodamas prieš mūsų iššūkius, o ne slėpdamasis nuo jų ar kenkdamas mūsų rinkimams, kad išsaugotų darbą“, – sakė S. Abrams.

Trečiadienį kalbės buvęs prezidentas B. Obama, demokratų kandidatė į prezidentus 2016 metų rinkimuose Hillary Clinton (Hilari Klinton) ir J. Bideno pasirinkta kandidatė į viceprezidentus, Kalifornijai atstovaujanti senatorė Kamala Harris (Kamala Haris).

„Su 60 mlrd. dolerių galima nusipirkti daug reklamos, tačiau negalima ištrinti savo praeities“, - stočiai NBC sakė buvęs viceprezidentas Joe Bidenas. Jis, be kita ko, priminė ginčytiną policijos strategiją, nukreiptą prieš afroamerikiečius ir lotynų amerikiečius, kai M. Bloombergas buvo Niujorko meras.

Jis „godžiai“ laukia debatų su M. Bloombergu, pridūrė J. Bidenas. Ir senatorė Amy Klobuchar paragino M. Bloombergą pagaliau ir asmeniškai dalyvauti pirminiuose rinkimuose. Jis neturėtų ilgiau „slėptis“ eteryje, sakė A. Klobuchar stočiai CNN. Ji teigė negalinti įveikti M. Bloombergo pagal televizijos reklamas, tačiau galinti tai padaryti debatų scenoje.

M. Bloombergas, kuris tik lapkritį paskelbė, jog sieks kandidatūros, pirmuosiuose demokratų pirminiuose rinkimuose Ajovoje ir Naujajame Hempšyre nedalyvavo. Jis į pirminius rinkimus ketina įsitraukti vadinamąjį superantradienį kovo 3-iąją, kai bus balsuojama iš karto 14 valstijų.

Tačiau M. Bloombergas jau paleido į eterį daugybę reklaminių filmukų, už kuriuos moka iš savo asmeninių lėšų. Verslo žurnalo „Forbes“ duomenimis, savo vardu pavadintos finansų naujienų agentūros įkūrėjas valdo daugiau kaip 60 mlrd. dolerių vertės turtą ir yra aštuntas turtingiausias pasaulio žmogus.

Apklausose apie demokratų pirminius rinkimus M. Bloombergo reklaminė kampanija jau davė vaisių: Floridoje jis penktadienį net nežymia persvara pirmavo, o Džordžijoje kartu su kairiuoju senatoriumi Bernie Sandersu liko antras po J. Bideno. M. Bloombergas su 10 proc. nemenkai remiamas ir Teksase.

Rinkimų kampanijoje M. Bloombergas pabrėžia savo sėkmę versle ir patirtį Niujorko mero pareigose. Tačiau kartu didėja kritika milijardieriui. Tai susiję su ankstesniais darbais ir teiginiais, kurie kritikuojami kaip nederami, rasistiniai ar nukreipti prieš moteris.

Neseniai laikraštis „The Washington Post“ rašė apie 1997 metų ieškinį M. Bloombergui. Tada jis esą kūdikio besilaukiančią darbuotoją ragino darytis abortą. Ginčas buvo išspręstas nepripažinus kaltės, M. Bloombergas kaltinimą neigia. Kitus ginčytinus pasisakymus jis pavadino pokštavimu. Už kai kurias pastabas jis atsiprašė, kitų esą net neprisimena.

Buvęs meras Pete‘as Buttgiegas, kuris pirminiuose rinkimuose kartu su B. Sandersu pasirodė geriausiai, turėdamas omenyje M. Bloombergą, sekmadienį stočiai „Fox News“ sakė, kad JAV rinkėjai nori prezidento, „kuris išvestų mus iš tų laikų, kai dar kasdienybė buvo turėti tokią seksistinę ar diskriminuojančią poziciją“.

Svarbios JAV karinės operacijos užsienyje paprastai sulaukia abiejų partijų paramos, kaip kad nutiko 2011-aisiais, kai amerikiečių specialiosios pajėgos Pakistane nukovė teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeivą Osamą bin Ladeną.

Tačiau pastaraisiais metais sutarimo vis mažiau, ir netikėta penktadienį paryčiais Bagdade surengta ataka, per kurią žuvo Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgoms vadovavęs generolas Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis), išryškino Kapitolijuje besiplečiančią bedugnę.

Demokratų įstatymų leidėjai ir jų patarėjai sako, kad Kongreso lyderiai, įskaitant griežtus D. Trumpo kritikus Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) ir Senato mažumos lyderį Chuckas Schumerą (Čaką Šumerą), apie tą antskrydį informuoti nebuvo.

Baltieji rūmai paprastai perspėja apie planuojamus didelio masto karinius veiksmus aukšto rango Senato ir Atstovų Rūmų narius, atstovaujančius abiem partijoms.

Tačiau D. Trumpui artimas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) sakė, kad „buvo informuotas apie potencialią operaciją“, kai lankėsi pas prezidentą jo rezidencijoje Floridos valstijoje.

„Tai buvo gynybinis smūgis, siekiant neutralizuoti būsimas atakas, kurias planavo ir vykdė Soleimani“, – televizijai „Fox News“ sakė L. Grahamas. Jis teigė vertinantis, kad buvo „įvestas į [planuojamų karinių veiksmų] orbitą“.

JAV Atstovų Rūmų respublikonų mažumos lyderis Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis) pavadino ataką Bagdade „ryžto ir stiprybės demonstravimu“, o Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) sakė, kad Q. Soleimani buvo „piktas žmogus“.

Bet nors demokratai antrino savo oponentams respublikonams smerkdami Q. Soleimani darbus ir sąsajas su amerikiečių mirtimis, jie piktinosi, kad D. Trumpas įsakymą jį nukauti paskelbė likus keliems mėnesiams iki JAV prezidento rinkimų.

N. Pelosi sakė, kad Q. Soleimani nužudymas gali išprovokuoti „pavojingą eskalaciją ir smurtą“.

Ch. Schumeras savo ruožtu pareiškė, kad šiuo savo poelgiu D. Trumpas „taip pat gali priartinti mūsų šalį prie dar vieno nesibaigiančio karo“.

„Šauti pasiruošęs sofos lyderis, kuriam stinga autoriteto Kongrese, neatsakingai atvedė mūsų šalį arčiau karo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Atstovų Rūmų demokratas Hankas Johnsonas (Henkas Džonsonas).

Per penktadienio antskrydį taip pat nukautas Irako sukarintos organizacijos „Hashed al Shaabi“ vadovo pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandi (Abu Mahdi Muhandis).

Q. Soleimani ir A. M. al Muhandi buvo nužudyti po beprecedenčio išpuolio prieš JAV diplomatinę atstovybę Bagdade.

„Hashed al Shaabi“ šalininkų minia antradienį apsupo JAV ambasadą, reikšdami įtūžį dėl praeitą savaitgalį surengtų amerikiečių aviacijos smūgių, per kuriuos žuvo 25 kovotojai, priklausantys šios organizacijos radikaliajai grupei „Kata'ib Hizbollah“, remiamai Irano.

JAV veiksmų ėmėsi atsakydamos į ankstesnėmis savaitėmis įvykdytas raketų atakas prieš Irako bazes, kuriose yra dislokuota amerikiečių karių. Per vėliausią iš tokių smūgių žuvo Irake dirbęs civilis rangovas amerikietis.

„Dinamito užtaisas“

Demokratai, besivaržantys dėl teisės mesti iššūkį D. Trumpui lapkričio rinkimuose, taip pat išreiškė savo nuomonę. Buvęs viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad „prezidentas Trumpas ką tik metė dinamito užtaisą į parako statinę“.

Nors dauguma respublikonų palaikė D. Trumpą, kai kurie nuosaikesni partijos nariai drauge su demokratais ragino administraciją pateikti jiems pilną informaciją bei įtraukti Kongresą sprendžiant dėl tolesnių veiksmų.

M. McConnellas sakė, kad senatoriai turėtų gauti įslaptintos informacijos apie antskrydį „kitos savaitės pradžioje“, ir ragino juos neskubėti spręsti apie įsakymą dėl antskrydžio neturint faktų.

Senatorius Randas Paulas (Randas Polas), ilgai priešinęsis JAV kariuomenės veiklai užsienyje, regis, buvo vienintelis respublikonas, paskelbęs griežtą perspėjimą.

„Karas be Kongreso pripažinimo yra receptas neatsakingiems atsitiktiniams smurto proveržiams be jokios aiškios misijos mūsų kariams“, – tviteryje rašė jis.

Raginimas buvo paskelbtas prieš tai, kai šią savaitę apkaltos tyrimui viešai turi liudyti keli svarbūs liudytojai.

Atmesdama prezidento kaltinimus, kad šis procesas yra šališkas, N. Pelosi sakė, kad D. Trumpui mielai leidžiama pasirodyti arba, jei jis to nori, atsakyti į klausimus raštu.

„Jei jis turi informacijos, kuri (jį) išteisina,... tai mes jos laukiame”, – pareiškė N. Pelosi interviu, kuris sekmadienį buvo parodytas per CBS laidą „Face the Nation”.

Pasak jos, D. Trumpas „galėtų ateiti tiesiai į komitetą ir pakalbėti, išsakyti visą tiesą, kurią nori (išsakyti), jei nori“.

Panašiai kalbėjo ir Senato demokratų lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris): „Jei Donaldas Trumpas nesutinka su tuo, ką girdi, jei jam nepatinka tai, ką girdi, jis neturėtų rašinėti tviteryje. Jis turėtų ateiti į komitetą ir liudyti su priesaika. Ir jis turėtų leisti visiems aplink jį esantiems žmonėms ateiti į komitetą ir liudyti su priesaika.“

Pasak jo, tai, kad Baltieji rūmai neleidžia liudininkams bendradarbiauti su tyrėjais, kelia klausimą „Ką jis slepia?“.

Atstovų Rūmų Žvalgybos komitetas rengiasi antrai viešų posėdžių savaitei, kai taip pat turi liudyti D. Trumpo ambasadorius Europos Sąjungoje Gordonas Sondlandas, laikomas vienu svarbiausių liudytojų, Baltiesiems rūmams neleidus kitiems bendradarbiauti su esą klastojamu tyrimu. Jis dalyvavo diskusijose, kurios dabar yra apkaltos tyrimo, ar D. Trumpas darė spaudimą Ukrainai, centre.

Daug liudininkų girdėjo pokalbį telefonu, kai D. Trumpas ir G. Sondlandas, kaip teigiama, aptarė pastangas siekti, kad Ukraina pradėtų tyrimą dėl JAV demokratų, įskaitant buvusį viceprezidentą Joe Bideną (Džo Baideną), siekiantį varžytis su D. Trumpu 2020 metų prezidento rinkimuose. Jo sūnus Hunteris (Hanteris) dirbo ukrainiečių dujų kompanijoje „Burisma“.

D. Trumpas sakė neprisimenantis tokio pokalbio ir teigė, kad beveik nepažįsta G. Sondlando – jo 2016 metų kampanijai aukojusio turtuolio. Tačiau demokratai tikisi, kad jis suteiks naujos informacijos apie tas diskusijas.

Žvalgybos komitetas taip pat apklaus daug kitų liudytojų. Antradienį bus išklausyti buvęs Nacionalinės saugumo tarybos padėjėjas Timas Morrisonas (Timas Morisonas), viceprezidento Mike'o Pence'o (Maiko Penso) padėjėja Jennifer Williams (Dženifer Viljams), Nacionalinės saugumo tarybos Europos reikalų direktorius Alexanderas Vindmanas (Aleksandras Vindmanas), buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris.

Trečiadienį komitetas, be kitų, išklausys G. Sondlandą.

Tuo tarpu D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ toliau skelbė savo šalininkų komentarus ir pliekė „išprotėjusius tinginius demokratus, pavertusius apkaltą eiliniu partiniu ginklu“.

D. Trumpas buvo kritikuojamas dėl elgesio su viena iš liudytojų, buvusia ambasadore Ukrainoje Marie Yovanovitch (Mari Jovanovič), kurią prezidentas tviteryje kritikavo jai liudijant praėjusią savaitę.

Tas užsipuolimas išprovokavo demokratų kaltinimus liudytojų bauginimu ir net kai kurių respublikonų, kurie daugiausia gina prezidentą, nepritarimą.

Tačiau ši priešiška reakcija nesutrukdė D. Trumpui užsipulti dar vieną liudytoją, šįkart – viceprezidento M. Pence'o padėjėją J. Williams. Sekmadienį jis jai per tviterį liepė „susitikti su kitais antitrampininkais“, kurių jis nepažįstąs ir apie kuriuos „daugiausia net nėra“ girdėjęs, „ir parengti geresnę ataką prieš prezidentą“.

D. Trumpas svarstys galimybę liudyti per apkaltos tyrimą

D. Trumpas pirmadienį pareiškė uoliai svarstysiantis galimybę atsakyti į demokratų opozicijos raginimą duoti parodymus vykstant tyrimui dėl jo paties apkaltos.

N. Pelosi užsiminė, „kad liudyčiau apie išgalvotą Apkaltos Raganų Medžioklę. Ji taip pat sakė, kad galėčiau padaryti tai raštu“, savo „Twitter“ žinutėje rašė D. Trumpas.

„Nors nepadariau nieko bloga ir nenorėčiau suteikti patikimumo šiam Neteisinio Proceso Prasimanymui, pats sumanymas man patinka, ir aš, siekdamas paskatinti Kongresą vėl susikaupti, uoliai jį svarstysiu!“, – pridūrė prezidentas.

„Iš kiekvieno naujo interviu sužinodavome vis daugiau apie prezidento mėginimą manipuliuoti valdžios svertais siekiant asmeninio politinio pranašumo“, – sakoma Žvalgybos, Priežiūros ir Užsienio reikalų komitetų pirmininkų pareiškime.

Pirmiausia buvo paskelbta buvusio JAV valstybės departamento patarėjo Michaelo McKinley (Maiklo Makinlio), kuris atsistatydino spalį, ir buvusios Jungtinių Valstijų ambasadorės Ukrainoje Marie Yovanovitch (Mari Jovanovič) parodymų stenograma. Su pareigūnais kalbėtasi už uždarų durų.

„Interviu su [buvusia] ambasadore Yovanovitch ir [buvusiu Valstybės departamento patarėju] McKinley stenogramos aiškiai rodo, kaip prezidentas Trumpas patvirtino itin gerbiamos ir efektyviai [dirbusios] diplomatės (M. Yovanovitch) atleidimą, remiantis šmeižtu ir melu“, – pažymima komitetų pirmininkų pareiškime.

Stenogramas paviešinti ragino Respublikonų partija. Visgi, kaip pažymi leidinys „The Hill“, respublikonai ragino demokratus paskelbti visas stenogramas, tad sprendimas paviešinti tik jų dalį gali išprovokuoti D. Trumpo partijos nepasitenkinimą.

Politikos analitikų teigimu, šis ginčas gali pakenkti santykiams tarp Kijevo ir Vašingtono, kuris yra svarbus Ukrainos sąjungininkas jau penkerius metus Rytų Ukrainoje vykstant kovai su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais.

Taip pat jis gali į šešėlį nustumti trečiadienį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose turinčias įvykti pirmąsias D. Trumpo derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir susilpninti Kijevo įtaką per viršūnių susitikimą su Rusijos ir kitų šalių lyderiais, per kurį bus siekiama surasti sprendinį konfliktui Donbase.

D. Trumpas kaltinamas daręs spaudimą Kijevui ištirti Joe Bideno (Džo Baideno), potencialaus jo varžovo 2020-ųjų prezidento rinkimuose, sūnaus verslo reikalus Ukrainoje ir grasinęs nutraukti finansinę pagalbą šaliai, jei ukrainiečių pareigūnai atsisakys tai padaryti.

JAV prezidentas pripažino, kad kalbėjosi su V. Zelenskiu apie J. Bideną ir jo sūnų Hunterį (Hanterį), bet neigia daręs spaudimą Ukrainos lyderiui.

Ukrainos politikos analitikas Volodymyras Fesenka sakė, kad ši situacija kelia riziką Ukrainos lyderiams.

„Ukraina pasirinko teisingą reakciją – neįsitraukti ir kuo mažiau komentuoti“, kad išlaikytų tiek respublikonų, tiek demokratų paramą, teigė V. Fesenka.

Ukrainos prezidento biuras kol kas susilaikė nuo komentarų, bet „nerimauja“ dėl kilusios kontroversijos, naujienų agentūrą AFP informavo vienas informuotas šaltinis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika praėjusią savaitę į situaciją sureagavo atsargiai: „Žinau, apie ką buvo tas pokalbis, ir manau, kad nebuvo jokio spaudimo.“

Socialiniame tinkle „Twitter“ D. Trumpas tvirtino, kad tai tebuvo „gražus“ pokalbis telefonu su neseniai išrinktu V. Zelenskiu.

Naujosios Europos centro Kijeve direktorė Aliona Hetmančiuk sakė, kad Ukraina „jau pralaimėjo“ atsidūrusi JAV partijų kryžminėje ugnyje.

„Šis skandalas apima visą dvišalę darbotvarkę“, – teigė ji.

„Ukraina veikiausiai nesulauks nieko gera iš kadenciją baigiančios JAV administracijos iki Trumpo pirmos kadencijos pabaigos, taip pat neaišku, ar bus geras startas, jei Bidenas laimės rinkimus“, – kalbėjo A. Hetmančiuk.

Hunteris Bidenas Ukrainoje

2014–2019 metais H. Bidenas dirbo stambioje Ukrainos dujų įmonėje „Burisma Group“, kuri priklauso vienam prorusiškam oligarchui.

H. Bidenas buvo tos bendrovės valdybos narys, ir keli Ukrainos energetikos ekspertai AFP sakė, kad jis nevaidino jokio visuomeninio vaidmens šalyje.

„Burisma“ buvo tapusi vieno tyrimo, kuriam vadovavo Ukrainos generalinis prokuroras, taikiniu.

J. Bidenas, kuris rėmė Ukrainos reformas eidamas JAV viceprezidento pareigas tuometinio šalies vadovo Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijoje, ragino trauktis tą prokurorą dėl menkos pažangos kovojant su korupcija.

Ukrainos žiniasklaida skelbė, kad H. Bidenas „Burismos“ valdyboje galbūt turėjo apsaugoti kompaniją nuo baudžiamojo persekiojimo.

JAV leidiniai šią savaitę pranešė, kad D. Trumpas nurodė įšaldyti kelis šimtus milijonų dolerių Ukrainai skirtos pagalbos kelios dienos iki savo pokalbio su V. Zelenskiu, kurio jis esą paprašė pradėti tyrimą.

V. Zelenskis per tą pokalbį „aiškiai pasakė, kad jis neturi nei teisės, nei įgaliojimų paveikti“ teisėsaugą, savo šaltinius citavo įtakingas Ukrainos portalas „Evropejska pravda“.

Portalo šaltinių teigimu, nebuvo jokios tiesioginės grėsmės, kad bus sulaikyta finansinė pagalba Kijevui.

Apsauga nuo „bausmės“

Vašingtonas yra svarbus Kijevo sąjungininkas tebesitęsiant konfliktui Rytų Ukrainoje.

Konfliktas su Rusijos palaikomais separatistais Rytų Ukrainoje įsiplieskė 2014 metais po Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Jis jau pareikalavo apie 13 tūkst. gyvybių.

Kaip ir kitos Vakarų valstybės JAV yra paskelbusios Maskvai sankcijas bei padeda Kijevui politiškai ir finansiškai.

Nuo 2014-ųjų Baltieji rūmai Ukrainai skyrė daugiau kaip 2 mlrd. dolerių (1,8 mlrd. eurų) vertės pagalbos.

Skandalas įsiplieskė prieš planuojamą keturšalį viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai, norintys pasistūmėti siekiant taikos Donbase.

Šios derybos būtų pirmasis tiesioginis V. Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas.

Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Macronas) pasisako už suartėjimą su Maskva, ir Ukrainos politikai ir žiniasklaida būgštauja, kad Vakarai per tą viršūnių susitikimą gali priversti Kijevą padaryti jam nenaudingų nuolaidų.

Analitikė A. Hetmančiuk sakė, kad V. Putinui būtų naudinga, jei D. Trumpas liktų „neutralus“ ir neremtų Kijevo šiuo klausimu.

Kiti sako, kad minimas skandalas bent jau apsaugo Ukrainą nuo JAV prezidento „bausmės“.

„Jis nerizikuos to daryti, antraip amerikiečių žiniasklaida palaikys tai kerštu, o kam reikia naujo skandalo prieš prezidento rinkimus?“ – klausė „Evropejska pravda“.