Į Jungtines Valstijas atvykstant rekordiniam migrantų skaičiui, J. Bidenas stengiasi sumažinti grėsmę savo perrinkimo galimybėms, apkaltindamas Kongresą nepalaikant jo reformų.

D. Trumpui griežta antiimigracinė pozicija jau daugelį metų yra bene svarbiausia jo politinės tapatybės dalis, o siekdamas sugrįžti į Baltuosius rūmus jis ne kartą žadėjo griežtai kovoti su imigracija iš Meksikos.

Abiejų varžovų apsilankymas skirtingose pasienio dalyse ketvirtadienį, likus mažiau nei aštuoniems mėnesiams iki JAV prezidento rinkimų, žymės svarbų momentą.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer) atsisakė komentuoti situaciją, D. Trumpo komandai be jokių įrodymų pareiškus, kad J. Bidenas skubiai suplanavo savo kelionę po to, kai buvo paskelbta apie respublikonų favorito vizitą.

„Negaliu pateikti jokios reakcijos į buvusį prezidentą, nekalbėsiu apie jo darbotvarkę“, – sakė K. Jean-Pierre. Ji pridūrė, kad J. Bidenas Braunsvilyje, Teksaso valstijoje, susitiks su pasienio patruliais, teisėsaugos atstovais ir vietos lyderiais.

„Jis pakartos savo raginimus Kongreso respublikonams liautis politikuoti ir skirti lėšų, reikalingų papildomiems JAV pasienio patruliams, prieglobsčio srities pareigūnams, fentanilio aptikimo technologijoms ir kita“, – teigė ji.

Pirmadienį Niujorke apsilankęs ledų parduotuvėje J. Bidenas taip pat užsiminė, kad iš anksto nežinojo savo tikėtino varžovo kelionių planų.

„[Kelionę į Teksasą] suplanavau ketvirtadieniui, tačiau nežinojau, kad ten, kaip panašu, vyks mano geras draugas“, – sakė jis žurnalistams, tikriausiai turėdamas omenyje D. Trumpą.

Didelė problema

J. Bidenas nepasakė, ar susitiks su migrantais, nors buvo kritikuojamas, kad per ankstesnį vizitą to nepadarė. „Nesiruošiu skelbti iš anksto“, – sakė jis Niujorke.

Nelegali imigracija šiais prezidento rinkimų metais atsidūrė epicentre kaip lemtingas klausimas.

D. Trumpas, kuris vyks į Igl Pasą, esantį maždaug už 480 km į vakarus nuo Braunsvilio, socialinėje žiniasklaidoje vėl aštriai pasisakė dėl migracijos.

„Į mūsų šalį iš Pietų Amerikos ir viso pasaulio plūsta žiaurios gaujos ir gaujų nariai [...]. Bidenas niekada nesugebės su tuo susitvarkyti, – sakė D. Trumpas.

Jo atstovas spaudai pareiškė, kad tai, jog J. Bidenas vyksta prie sienos tą pačią dieną, rodo, kokia didelė problema jam tai yra.

Respublikonai dėl išaugusio migrantų srauto kaltina J. Bideno politiką, palankią teisei į prieglobstį, o Baltieji rūmai savo ruožtu teigia, kad D. Trumpo respublikonai sąmoningai sabotuoja abiejų partijų bandymą rasti sprendimą.

Naujausias įstatymo projektas, kuris įstrigo Senate po to, kai Atstovų Rūmų respublikonų lyderiai pažadėjo jį sužlugdyti, būtų „griežčiausias ir teisingiausias reformų rinkinys sienai apsaugoti per pastaruosius dešimtmečius“, sakė K. Jean-Pierre žurnalistams prezidento lėktuve, kai J. Bidenas vyko į Niujorką dalyvauti rinkimų kampanijos renginyje.

Naujos apklausos duomenimis, vadovaujant J. Bidenui visuomenės susirūpinimas dėl nelegalios imigracijos yra didesnis nei valdant dviem ankstesnėms administracijoms.

Pirmą kartą nuo 2015 metų, kai Monmuto universiteto apklausų institutas pradėjo užduoti šį klausimą, dauguma amerikiečių dabar pasisako už sienos pasienyje statybą, o tai yra vienas iš pagrindinių D. Trumpo politikos tikslų.

„Nelegali imigracija šiais prezidento rinkimų metais atsidūrė epicentre kaip lemtingas klausimas, – sakė instituto direktorius Patrickas Murray'us (Patrikas Miurėjus). – Kitos Manmuto apklausos parodė, kad tai silpniausia Bideno politikos sritis, taip pat ir dalies jo kolegų demokratų vertinimu.“

Anot žiniasklaidos, ši sienos atkarpa, pastatyta privačiomis lėšomis, yra JAV Teksaso valstijos ir Meksikos Tamaulipaso valstijos pasienyje.   

Kiek anksčiau šį mėnesį ekspertai pažėrė kritikos šiai sienos atkarpai ir įspėjo, kad ji gali nuvirsti į Rio Grandės upę. 

Be to, šioje atkarpoje anksčiau buvo pastebėtas korozijos poveikis.

Tuo metu socialiniuose tinkluose buvo paskelbta vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip siaučiant smarkiam vėjui ir pliaupiant lietui nuvirsta dalis sienos.   

Prezidentas čia lankėsi Vašingtone toliau verdant aistroms dėl jo reikalavimo Meksikos pasienyje pastatyti milijardus dolerių atsieisiančią sieną.

Vizitas į Teksaso valstijos Makaleno miestą prie Rio Grandės upės tapo puikia proga D. Trumpui dar kartą išdėstyti savo argumentus dėl sienos ginče su politiniais oponentais demokratais, jau peraugusiame į aršų politinį mūšį, dėl kurio buvo uždaryta dalis JAV federalinės vyriausybės institucijų, o daugiau kaip 800 tūkst. jų darbuotojų liko be atlyginimų.

Pasitelkęs jam būdingą retoriką D. Trumpas sakė, kad tik pastačiusi daugiau sienų pasienyje su Meksika Amerika galės sustabdyti smurtinio nusikalstamumo antplūdį.

„Jie tiesiog eina ten, kur nėra užtikrinamas saugumas, ir tu netgi nežinai, kuo skiriasi Meksika ir Jungtinės Valstijos“, – sakė prezidentas susitikime su sienos apsaugos tarnybos pareigūnais.

„Jie suriša moteris, užklijuoja jų burnas lipniąja juosta, elektros izoliacine juosta“, – kalbėjo jis.

„Jei turėtume kokią nors užtvarą, galingą užtvarą iš plieno ar betono... visiškai juos sustabdytume“, – pažymėjo jis.

Demokratai nesutinka sienos statybai skirti 5,7 mlrd. dolerių (apie 5 mlrd. eurų). Jie argumentuoja, kad didžioji dauguma neteisėtų migrantų neįvykdo sunkių nusikaltimų, o D. Trumpas naudoja šį projektą kaip priemonę užsitikrinti dar didesnį savo konservatyvių pažiūrų elektorato palaikymą.

D. Trumpas tvirtina, kad per sieną plūstantys nelegalūs migrantai kelia grėsmę amerikiečių gyvybėms. Visgi tyrimai rodo, kad nelegalūs migrantai įvykdo mažiau nusikaltimų nei žmonės, gimę Jungtinėse Valstijose.

Vyriausybės uždarymas tęsiasi

Dėl nesutarimų sienos statybų finansavimo klausimu prieš 20 dienų buvo uždaryta dalis JAV federalinės vyriausybės institucijų, o tūkstančiai federalinių darbuotojų, tarp jų skrydžių vadovai, Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Pakrančių apsaugos tarnybos pareigūnai, liko be algų.

Parodydamas, jog neketina nusileisti, D. Trumpas atvykęs į Teksasą socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, jog atšaukia planuotą kelionę į kasmetinį Pasaulio ekonomikos forumą Šveicarijos kalnų kurorte Davose, vyksiantį sausio 21-25 dienomis.

D. Trumpas ketino trumpam atvykti į įtakingiausių pasaulio politikų, verslininkų ir nuomonės formuotojų forumą, tačiau atšaukė kelionę, nes, anot prezidento, dėl demokratų „bekompromisiškumo“ jis turi likti namuose.

Nepaprastoji padėtis?

D. Trumpas sakė, kad yra pasirengęs išplėsti debatus dėl sienos statybų finansavimo įtraukiant kitus klausimus, susijusius su JAV imigracijos sistema. Tai galėtų atverti duris darbui su demokratais.

„Norėčiau parengti gerokai platesnį imigracijos modelį“, – sakė jis Teksase, turėdamas galvoje galimą kompromisą dėl vaikystėje į JAV nelegaliai atvežtų imigrantų, vadinamųjų „svajotojų“ (dreamers), kurie dabar nėra apsaugoti nuo deportacijos.

Tačiau apsilankymo pasienyje metu prezidentas taip pat pakartojo savo grasinimą paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį ir tokiu būdu suteikti sau įgaliojimus apeiti Kongresą, jei šis nepritars jo planui dėl sienos.

Ketvirtadienį vakare transliuotame interviu televizijai „Fox News“ D. Trumpas pakartojo „turįs absoliučią teisę skelbti nepaprastąją padėtį“. Tačiau paklaustas, kada gali tai padaryti, prezidentas sakė, jog žiūrės, kaip reikalai klostytis artimiausiomis dienomis.

Analitikai sako, kad D. Trumpui paskelbus nepaprastąją padėtį, šį žingsnį veikiausiai būtų bandoma užginčyti teisme, argumentuojant, kad prezidentas viršijo savo įgaliojimus. Tokiu atveju sienos statybos finansavimas taip pat galėtų būti blokuotas.

Tačiau tai būtų puikus pasiteisinimas D. Trumpui prieš savo konservatyvių pažiūrų elektoratą, kad jis padarė viską, ką galėjo. Tada jis galėtų užbaigti dalinį vyriausybės uždarymą ir paskelbti pergalę.

„Atsistojo ir išėjo“

D. Trumpas, mėgstantis pasakoti istorijas apie savo derybinius įgūdžius, padėjusius tapti Niujorko nekilnojamojo turto magnatu, neranda būdų priversti demokratų nusileisti jo reikalavimui skirti sienos statyboms 5,7 mlrd. dolerių.

„Visiškas laiko švaistymas, – tviteryje parašė D. Trumpas apie trečiadienį įvykusį susitikimą su Kongreso demokratų lyderiais. – Pasakiau viso gero, niekas daugiau neveikia!“

Pasak D. Trumpo šalininkų, dalyvavusių tame susitikime, prezidentas demokratų lyderių paklausė, ar jie sutiktų finansuoti jo sienos projektą mainais į skausmingo vyriausybės uždarymo užbaigimą.

Kaip pasakojo trečiadienio susitikime su prezidentu dalyvavęs aukščiausias pagal rangą Atstovų Rūmų respublikonas Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis), Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) „pakėlė ranką ir pasakė: „Ne, tikrai ne“.

Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) žurnalistams pasakojo, kad po to D. Trumpas „trenkė į stalą“, tada „atsistojo ir išėjo“.

„Vėl pamatėme pykčio priepuolį, nes jam nepavyko pasiekti savo“, – teigė Ch. Schumeris.

Ketvirtadienį D. Trumpas pateikė kitokią įvykių versiją.

„Netrankiau stalo. Tai melas“, – sakė jis.

„Manęs neištinka pykčio priepuoliai“, – pridūrė prezidentas.

Ketvirtadienį JAV žiniasklaida pranešė, kad Baltieji rūmai paprašė kariuomenės inžinerijos korpuso išnagrinėti galimybę panaudoti lėšas, jau numatytas pagalbos projektams nuo stichinių nelaimių nukentėjusiuose regionuose, tokiuose kaip Puerto Rikas ir Florida.