Konfiskavo turtą

Moteris į teisiamųjų suolą sėdo kartu su bendrininkais – klaipėdiečiu Rolandu Šveikausku ir kauniečiu Raimondu Jančiausku.

Nuteistiesiems skirtos realaus laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgianti, kad tai nebe pirmas teismo nuosprendis, kuriuo buvusi NŽT darbuotoja pripažinta kalta, Kretingos rūmų teisėjas skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Jos bendrininkams taip pat skirtos realios laisvės atėmimo 3 metams bausmės, jas atliekant pataisos namuose.

Pritaikyta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskacija – iš abiejų nuteistųjų bendrininkų konfiskuota po daugiau nei 32,2 tūkst. eurų į valstybės biudžetą.

Legenda apie paveldėtoją

Teismas, išnagrinėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnų surinktus įrodymus, paskelbė nuosprendį, kuriame konstatavo, kad nuteistieji neteisėtai atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą žemę Mažučių kaime, Kretingos rajone.

"Schema buvo ta pati. Sužinojus, kad yra žemės, į kurią neatkurta nuosavybės teisė, buvo sukurta istorija apie neva atrastą giminaitę. Šioje istorijoje buvo pasinaudota neįgalia moterimi, jai buvo pateikti pasirašyti dokumentai, nors moteris buvo tokios būklės, kad nesuprato, kokius dokumentus pasirašo. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriui to užteko, kad nuosavybė būtų atkurta", – bylos faktus minėjo bylą kuravusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė.

Konstatuota, kad tokiu būdu apgaule buvo įgytas svetimas Lietuvos valstybei priklausantis turtas – 59,49 ha valstybės išperkamos žemės, 10,88 ha miško ir 9,63 ha vandens telkinio, kurių bendra vertė viršijo 32 tūkst. eurų.

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė yra visiškai įrodyta specialistų išvadomis, apžiūros protokolais, ekspertizės aktais, liudytojų parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.

Prelato žemės – aferistams

NŽT Kretingos skyriaus vyresniajai specialistei tai jau antrasis teismo nuosprendis STT tirtose bylose.

J.Anužytė minima ir kitoje skandalingoje byloje dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir padėjimo privatizuoti JAV mirusio Lietuvos kariuomenės generolo, to meto krašto apsaugos ministro Stasio Dirmanto žmonai Domicelei Olšauskaitei-Dirmantienei ir jos broliui kunigui Konstantinui Olšauskui priklausiusias žemes.

Šioje istorijoje NŽT specialistei talkino net vienos teisėjos sūnus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kovo 6 d., atmetęs vyresniosios specialistės J.Anužytės ir jos gynėjo advokato kasacinius skundus, paliko galioti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį, kuriuo dėl sukčiavimo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu J.Anužytė buvo nuteista 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Taip pat jai buvo atimta teisė ketverius metus eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo, jam vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.

Nuosprendis dar neįsiteisėjęs, jis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.

Žarstė generolienės žemes

Vienas jų minimas ir kitose identiškos veiklos bylose, tačiau abu kaltinamieji teismo net nepasivargino informuoti, kur šiuo metu yra.

Į teisiamųjų suolą vakar sėdo tik Kretingos žemėtvarkininkė Javita Anužytė, kuri vasario 17-ąją išklausys dar vieną nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir padėjimo privatizuoti JAV mirusio Lietuvos kariuomenės generolo, to meto krašto apsaugos ministro Stasio Dirmanto žmonai Domicelei Olšauskaitei-Dirmantienei ir jos broliui kunigui Konstantinui Olšauskui priklausiusias žemes.

Ši byla nagrinėta Skuodo apylinkės teisme.

Pasinaudojo neįgaliąja

Antroji baudžiamoji byla, nagrinėjama Kretingos teisme, pasak Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Stonienės, panaši savo pobūdžiu.

"Schema buvo ta pati. Sužinojus, kad yra žemės, į kurią neatkurta nuosavybės teisė, buvo sukurta istorija apie neva atrastą giminaitę. Šioje istorijoje buvo pasinaudota neįgalia moterimi, jai buvo pateikti pasirašyti dokumentai, nors moteris buvo tokios būklės, kad nesuprato, kokius dokumentus pasirašo. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriui to užteko, kad nuosavybė būtų atkurta", – bylos faktus minėjo prokurorė.

Nuosavybė buvo atkurta į apie 60 hektarų žemės, kurios vertė 25 tūkst. eurų, taip pat į 11 hektarų mišką, vertą 4 tūkst. eurų, ir kiek daugiau nei į 9,5 hektaro vandens telkinį. Šio vertė – 3,5 tūkst. eurų.

Išdavė rankinė su dokumentais

Afera nebūtų susidomėta, jei ne neįgalios moters dukra, rankinėje radusi nežinia kokius dokumentus, pasirašytus mamos.

Moteris suvokė, kad tokių žemių niekas šeimoje neturėjo, ir nužingsniavo į policiją.

Stebėtina tai, kad ir šioje istorijoje sėkmė lydėjo sukčius, pažinojusius tą pačią žemėtvarkininkę J.Anužytę.

"Ji klastojo dokumentus, atgalinėmis datomis registravo prašymus ir kitus žemėtvarkos dokumentus, kol 2010 m. buvo priimta išvada atkurti nuosavybę. Neįgali moteris tą pačią dieną pasirašė testamentą ir kitus dokumentus", – aiškino prokurorė.

Jos vardu nuosavybę Ignalinos rajone turėjo atkurti jau kitas šios istorijos veikėjas.

Tačiau į prokuratūrą nuskubėjo vienas Vilniaus rajono ūkininkas, suuodęs, kad kažkas galbūt neteisėtai mėgina atsiimti žemės plotus.

Dvi bylos netrukdo dirbti

Į šią painiavą įsikišo ir Generalinė prokuratūra.

Buvo nurodyta patikrinti Nacionalinės žemės tarnybos priimtų sprendimų teisėtumą.

"Iš esmės žemės sklypų nebuvo spėta atgauti, įsikišo prokuratūra. Tačiau stebėtina, kad tiek vienos, tiek kitos bylos metu buvo ypač sunku gauti dokumentus iš žemėtvarkos skyriaus. Tai jie esą dingę, tai – archyve, kuris nežinia kur. Nejau kreipsies į teismą, kad valstybinėje institucijoje kratą atliktų? Beje, ši teisiama žemėtvarkininkė tebedirba, ir Kretingos skyriaus vadovui atrodo, kad ji gali eiti savo pareigas", – stebėjosi prokurorė D.Stonienė.

Vis dėlto Kretingos rajono teismui nepavyko trečiadienį iš esmės pradėti nagrinėti bylą.

Du kaltinamieji, kaip ir jų advokatai, teisme nepasirodė.

Teismas priėmė sprendimą atvesdinti į posėdį visus jo dalyvius, o advokatams, tris kartus iš eilės nepasirodžius posėdžiuose, paskirti baudas.

Žemėtvarkininkė J.Anužytė kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 5 metų.

Kitiems dviem kaltinamiesiems už sukčiavimą įgyjant svetimą turtą gresia laisvės atėmimas iki 8 metų, o už dokumentų klastojimą – iki 6 metų.

Dėl neįtikėtinos tarpukario Lietuvos generolienės ir prelato Konstantino Olšausko žemių grąžinimo aferos antradienį areštinėje atsidūrė uostamiesčio teisėjos sūnus ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos žemėtvarkininkė. Dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Akiratyje – generolo žemės

STT agentai sulaikė Kretingos žemėtvarkininkę Javitą Anužytę ir geodezija, žemės matavimais ir projektavimu užsiimančios įmonės darbuotoją Aivarą Vaizgėlą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos Genovaitės Vaizgėlienės sūnų.

31-erių vyras 2011 m. Naujosios sąjungos sąraše kandidatavo į Palangos miesto tarybą.

STT tyrime paaiškėjo skandalingų faktų – Nacionalinės žemės tarnybos darbuotoja, klastodama dokumentus, padėjo apgaulės būdu įgyvendinti esą A.Vaizgėlos sukurtą planą.

Aferos vingiai primena Holivudo trilerio scenarijų – kretingiškiai sugalvojo, kaip privatizuoti Amerikoje mirusio Lietuvos kariuomenės generolo, to meto krašto apsaugos ministro Stasio Dirmanto žmonos Domicelės Olšauskaitės-Dirmantienės žemes, buvusias Laukžemės kaime.

Kadangi šeima buvo bevaikė ir pasitraukė į JAV, Kretingos rajone liko neprivatizuoti dideli žemės ir miško sklypai.

D.Dirmantienei priklausė 76,68 ha, o jos broliui garsiajam tarpukario Lietuvos prelatui K.Olšauskui – 75,64 ha.

Po mįslingo prelato K.Olšausko nužudymo 1933 m., jo žemę Laukžemės kaime paveldėjo sesuo D.Dirmantienė. 1940-aisiais ši žemė buvo nacionalizuota, tačiau po nepriklausomybės atgavimo jos nuosavybės teisės nebuvo niekam atkurtos, tad ji perėjo valstybės žinion.

Įrodinėjo giminystę

Generolienės ir skandalingojo prelato žemių paveldėjimo įteisinimo ėmėsi A.Vaizgėla. Susitarus su savo jam skolingu pažįstamu 51 metų A.Š., buvo suregzta paveldėjimo istorija.

Už tai, kad būtų nurašyta A.Vaizgėlos paskolinta pinigų suma, A.Š. 2011 m. atžingsniavo į teismą su pareiškimu, kad gali būti tiesioginis generolienės žemių paveldėtojas, nes esą vaikų neturėjusi garsi tarpukario Lietuvos veikėjų šeima užaugino jo tėvą – K.J.Š, gimusį 1933 m.

Kadangi jokių giminystės ryšių tarp tarpukario krašto apsaugos ministro šeimos ir A.Š. tėvo nebuvo, sūnus kreipėsi į teismą ir net sugebėjo pasiekti, kad toks juridinis faktas būtų patvirtintas teismo sprendimu.

Bylos veikėjams pavyko sukurti legendą, kad esą A.Š. seneliai 1941 m. buvo ištremti į Sibirą.

Prieš prasidedant trėmimams, neva kretingiškių šeima suskubo pusantrų metų sūnų nugabenti į Kauną, pas garsią giminaitę D.Dirmantienę, kuri su vyru profesoriumi, Lietuvos kariuomenės brigados generolu Stasiu Dirmantu savo vaikų neturėjo.

Esą garsi to meto visuomenės veikėjų šeimyna augino K.J.Š. kaip įsūnį iki pat savo mirties. O jis net neva vykdė visas įvaikio pareigas iki tol, kai mirė 1994 m.

Suklastojo prašymą?

Neva tėvui priklausančias žemes panoręs susigrąžinti A.Š. teisme aiškino, kad po tėvo mirties jis išvyko gyventi į Vokietiją.

Apie tai, kad esą dar jo tėvas ieškojęs būdų atgauti generolienės žemes, sužinojo 2011 m., kai grįžo į Lietuvą.

Tuomet ir pradėjo domėtis, ar yra kokių nors dokumentų apie tėvo įvaikinimą garsioje kauniečių šeimoje.

Teismui buvo pateiktas A.Š. tėvo rašytas prašymas atkurti generolienės valdytų žemių nuosavybę. Jis pasirašytas 1991 m.

Tačiau įtariama, kad šis dokumentas gali būti klastotė, kurią bylai galėjo parengti Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus darbuotoja.

Įvaikį patvirtino nutartimi

Išskirtina tai, kad Kretingos rajono apylinkės teisme net dvi teisėjos patikėjo žemės matavimo ir projektavimo paslaugas teikiančio A.Vaizgėlos vaizduotei priskiriamu planu.

2011 metų gruodžio 23 dieną teismo sprendimu A.Š. pareiškimą teismas patenkino ir nustatė, kad jo tėvą 1941 m. įvaikino D.Dirmantienė.

Dėl to, kad sprendime buvo įvelta klaida, įrašytas kitas A.Š. tėvo vardas, bet 2012 m. balandžio 6-osios nutartimi klaida buvo ištaisyta.

Atriekė 37 sklypus

Bylos duomenimis, į teismą atvyko paliudyti du gretimo kaimo gyventojai, kurie teigė, kad kaimynystėje gyvenusios šeimos sūnus iš tiesų buvo įvaikintas garsios kauniečių šeimos.

A.Š. iš karto buvo atnaujintas praleistas terminas pateikti dokumentus dėl nuosavybės atkūrimo.

Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyrius, remdamasis pareiškėjo prašymu ir Kretingos apylinkės teismo nutartimi, priėmė sprendimą A.Š. grąžinti nuosavybę perduodant neatlygintinai lygiaverčiais sklypais. O jų sąraše – net 37.

Žemės sklypai buvo atseikėti įvairiausiose šalies vietose – nuo Ignalinos rajono, Plungės, Mažeikių, Šilalės, Jurbarko, Šiaulių apylinkių iki Varėnos ir Švenčionėlių vietovių. Dalis šių sklypų iš karto buvo parduoti.

STT agentų skaičiavimais, nominali šių žemių vertė gali siekti 250 tūkst. eurų.

Tačiau reali rinkos vertė gali sudaryti kur kas įspūdingesnę sumą.

Liudijo už 200 litų?

Visa ši paini sklypų grobimo afera iškilo neatsitiktinai. Šis ikiteisminis tyrimas – jau trečias šiais metais STT pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt korupcinių nusikaltimų Nacionalinės žemės tarnybos padaliniuose.

Klaipėdos apygardos prokuratūra, gavusi papildomos informacijos, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Nuspręsta ginčyti Kretingos rajono apylinkės teisme priimtus sprendimus.

Tačiau norint atnaujinti bylą su įsiteisėjusiu sprendimu, to gali imtis tik Generalinė prokuratūra.

"Tyrimas buvo pradėtas praėjusiais metais. Antradienį buvo sulaikyti du asmenys, atliktos kratos. Ginant viešąjį interesą, buvo kreiptasi į teismą, ginčijant Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas, nors jis ir buvo įsiteisėjęs", – patvirtino Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius.

Paaiškėjo, kad juridinę reikšmę turintys faktai buvo paremti melagingais liudytojų parodymais, galbūt suklastotais dokumentais bei tikrovės neatitinkančiais faktais.

Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, esą apie nebūtą įvaikinimo istoriją liudiję du Kretingos rajono gyventojai to ėmėsi dėl atlygio – 200 litų.

Mirė emigracijoje

Pradėjus narplioti 37 sklypais praturtėjusių veikėjų kurptą istoriją, prokurorai kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą, iš kurio gauti duomenys, kad A.Š. seneliai niekada nebuvo tremti iš Lietuvos, o gyvenimą nugyveno Klaipėdos rajono Endriejavo seniūnijos Rudgalvių kaime.

Kretingiškio senelis mirė 1957 m., sulaukęs 53 metų. Anapilin vyras išėjo Lietuvoje, savo kaime.

Paveldėtojo teigtas faktas, kad jo tėvas esą turėjo ryšių su garsia Lietuvos gimine, subliūško ir po to, kai teisme paliudijo jo tėvo antroji žmona.

Moteris patvirtino, jog jos sutuoktinis niekada neminėjo apie įvaikinimą ar tėvų tremtį. Vyras mirė 1994 m.

Paaiškėjo, kad visų šių byloje minimų žmonių gyvenimai niekuomet nebuvo susikirtę.

Generolas S.Dirmantas su žmona D.Dirmantiene 1944 m. emigravo į Vokietiją. 1950-aisiais šeima pasitraukė į JAV ir apsigyveno Čikagoje.

D.Dirmantienė mirė 1968 m. Ilinojaus valstijoje.

Lietuvos archyvuose nėra jokių duomenų apie D.Dirmantienės gyvenimą Lietuvoje po 1944-ųjų.

Laukžemės kaime jos negalėjo išvysti joks vietos ūkininkas, moteris sovietmečiu nesilankė tėvynėje.

Gresia 8 metai kalėjimo

Iškilus šiems faktams ir Generalinei prokuratūrai inicijavus naują teismo procesą, Kretingos rajono apylinkės teismas šią vasarą priėmė dar vieną nutartį ir ja panaikino įvaikinimo faktą tvirtinusią teismo nutartį.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą ir paaiškėjus, kad liudininkai teismui teigė netiesą, iškilo ir jų atsakomybės klausimas.

Kol kas konstatuojama, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad senelio biografiją koregavęs A.Š. pats atgautų sklypų nevaldo.

Vyras notaro kontoroje pasirašė 17 įgaliojimų, kuriais buvo suteikta 17-ai asmenų teisė veikti jo vardu.

Tokiu būdu įvairiuose Lietuvos savivaldybėse buvo suprojektuoti 37 sklypai, įregistruoti A.Š. vardu, o po to dalis šių sklypų iš karto buvo parduoti tretiesiems asmenims.

Tokiu galbūt apgaulės būdu buvo užvaldytas valstybei priklausantis beveik186 ha žemės plotas. Valstybei padaryta didelė žala – apie 250 tūkst. eurų.

A.Vaizgėlai pateikti įtarimai dėl sukčiavimo. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 8 metų. Baudžiamasis kodeksas nenumato alternatyvios bausmės, tik realų laisvės atėmimą.

Žemėtvarkininkei gresia atsakomybė ne tik dėl sukčiavimo, bet ir dokumentų klastojimo, o už tai numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų.

Šiandien bus sprendžiamas kardomosios priemonės skyrimo įtariamiesiems klausimas.